IT specialistai: šiandien trūkumas, rytoj – perteklius?

Prieš gerą dešimtmetį Lietuvos abiturientai troško būti teisininkais arba vadybininkais. Rinkdamiesi būsimą profesiją, dažnas jų pasiduodavo populiariam įsitikinimui, jog tai yra perspektyviausias pasirinkimas. Šiandien jaunuolių akys krypsta į informacinių technologijų sritį, tačiau ar šis entuziazmas nebus vienadienė mada, kuri anksčiau ar vėliau praeis?

Šiuo metu tendencijos Lietuvos darbo rinkoje yra palankios jaunuoliams, išsirinkusiems IT specialybes. Kai kas netgi kalba apie šios profesijos „aukso amžių“. IT darbuotojai yra vieni paklausiausių, nes jų įmonėms labiausiai reikia ir jų labiausiai trūksta. Darbdaviai priversti varžytis siūlydami lankstesnes darbo sąlygas ir geresnį užmokestį, todėl kelerius pastaruosius metus IT darbuotojų atlyginimai šalyje kilo sparčiausiai. Tačiau jaunuolių susidomėjimą augina ne vien patrauklus atlyginimas. Nemažiau svarbus yra ir supratimas, kad tai labai lankstus ir globalus darbas, kurį galima dirbti kone iš bet kur.

Kitas svarbus dalykas ‒ nesulaukus dėmesio verto pasiūlymo vietinėje darbo rinkoje, paieškų lauką nesunku perkelti į tarptautines erdves. Tuo tarpu, tarkim, pasirinkus gydytojo, advokato ar mokytojo tai padaryti bus žymiai sudėtingiau. IT specialistai visame pasaulyje iš esmės kalba ta pačia kalba, ir nėra taip svarbu, kur tu jos mokeisi. Be to, šiuolaikinės technologijos leidžia IT darbą efektyviai organizuoti ir nuotoliniu būdu. Todėl toks scenarijus, kai IT ekspertas gyvena savo mėgstamame mieste, o dirba už tūkstančius kilometrų nutolusioje šalyje, yra visiškai realus.

Gera žinia Lietuvos darbdaviams yra tai, jog darbas IT sektoriuje jau tapo madingu ir pritraukia vis daugiau susidomėjusių vaikinų ir merginų. O gera žinia būsimiems darbuotojams – net ir sparčiai didėjant jų gretoms, IT darbas nepraranda savo perspektyvumo. Atvirkščiai, nematyti jokių ženklų, kad tokių specialistų pasiūla artimiausią dešimtmetį pasivytų paklausą ir juo labiau ją pralenktų. „Eurostat“ duomenimis, IT specialistai Lietuvoje sudaro tik 2 proc. visų dirbančiųjų, tai yra, kone dukart mažiau nei ES vidurkis, tačiau jų poreikis toliau nuolat auga. Palyginimui, Estijoje IT srities darbuotojai sudaro 5 proc. visų dirbančiųjų, Švedijoje 6 proc., Suomijoje 7 proc.

Sumažinti IT specialistų trūkumą galima gana greitai – padidinus valstybės finansuojamų vietų skaičių IT specialybių studentams arba pačioms verslo įmonėms steigiant specialiąsias stipendijas. Lietuvoje dar embriono stadijoje yra ir darbuotojų perkvalifikavimas, nors pavienių iniciatyvų jau yra. Pavyzdžiui, technologinių įmonių asociacija „Tech City“ antrus metus vykdo projektą „Akademija.IT“, kuriuo siūloma inžinierinių specialybių darbuotojams persikvalifikuoti į programuotojus.

Tačiau vien tokiomis priemonėmis neišspręsime kitos, ne mažiau aktualios problemos – specialistų parengimo kokybės klausimo. Reikia pripažinti, kad studijas Lietuvoje baigusių jaunųjų IT specialistų pasirengimas ne visada atitinka darbo rinkos poreikius. Neturėdami kitos išeities, alternatyvių sprendimų imasi patys darbdaviai – kuria edukacines iniciatyvas ir bando patys užsiauginti reikalingus kvalifikuotus jaunuosius specialistus.

Vienas tokių pavyzdžių yra ir šiais metais startavusi „Swedbank“ IT Akademijos iniciatyva, kurioje mokymus pradėjo 26 studentai iš įvairių šalies universitetų ir kolegijų. Mokymo programą jiems kūrė praktikai – banko IT padalinio specialistai. Toks interaktyvus teorinių-praktinių mokymų formatas leido jaunuoliams per trumpą laiką papildyti žinių bagažą ir išmėginti save dirbant su realiomis sistemomis realiose komandose sprendžiant realias užduotis. Daugiau nei pusė akademijos dalyvių vasaros gale buvo pakviesti prisijungti prie „Swedbank“ IT komandos, kuri iki šių metų pabaigos turėtų išaugti iki 280 specialistų.

Akivaizdu, kad Lietuvos darbdaviams tenka ieškoti įvairių naujų IT specialistų pritraukimo ir ugdymo formų ir čia kūrybingumui ribų tikrai nėra ‒ IT specialybės ilgam įsitvirtino perspektyviausiųjų profesijų viršūnėje.

• Kas indus plauna švariau: jūs ar indaplovė?
• Jūros gėrybės – kurias dažniausiai renkasi lietuviai?
• Ciberžolė - aukso vertės prieskonis.
• Auga kūrybingų darbuotojų poreikis: kaip tokiu tapti?
• FinTech rinka 2020 m. – ko tikėtis?
• Faktai apie „Wi-Fi“, kurių greičiausiai nežinojote.
• Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
• Lietuvių atostogų įpročiai: kokie jie buvo prabėgusią vasarą.
• Autorių teisės: beveik pusė Lietuvos moksleivių filmus siunčiasi nelegaliai.
• Migrena: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?
• Kaunas perka 100 hibridinių autobusų.
• Viešo kalbėjimo mokanti aktorė Aldona Vilutytė: „Žiovulys yra tobulas pratimas“.
• Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
• Studijos ir darbas: ką prie ko derinti?
• Darbo rinkai – vyresnio amžiaus darbuotojų iššūkis.
• Tyrimas: ar žinote, ką dažniausiai lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?
• Momentinės fotografijos gimtadienis: nuo metalinių lentelių iki trijų objektyvų.
• Prezidentas: Lenkijos ir Lietuvos santykiai pasiekė strateginį lygmenį.
• Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos.
• Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys.
• Kodėl vaikai vemia dažniau?
• 3 mitai, kuriais žmonės vadovaujasi drėkindami ir valydami namų orą.
• Kaip iš tikrųjų kepyklose kepama duona: 5 svarbiausi žingsniai.
• Ką reiškia banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje?
• Telefonų numerių istorija: kaip gavome kodą +370 ir ką reiškia 555?
• 34 metai su „Windows“: kaip „langai“ pakeitė kompiuterių pasaulio istoriją.
• Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo būstu.
• Mokotės naujos kalbos? Būdai palengvinsiantys procesą.
• Atostogų įpročiai pasikeitė: šį spalį keliavusių į užsienį – daugiau nei liepą.
• Penki patarimai, kaip sąskaitas apmokėti laiku.
• Trečdalis lietuvių išsiverstų tik su skaitmeniniu banku.
• Kauniečių pasitenkinimas miesto viešuoju transportu auga.
• Reikalavimas fiksuoti darbo laiką: vienoms įmonėms trukdo, o kitoms padeda?
• Vaistininkai sunerimę – antibiotikų vartojame pernelyg daug.
• Kiek turime laiko kol savižudybės persikels į darbo vietas.
• Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?
• Antibiotikas – ne saldainis. Didžiausios jų vartojimo klaidos.
• „Rail Baltica“ vizija: sujungti skrydžius su traukinių transportu.
• Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?
• 5 patarimai, kaip telefonu padaryti kokybiškas nuotraukas tamsiu paros metu.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58