Kaip atrodo darbas tų, kurie atakuoja savo pačių darbdavius?

Vis dažnesnės ir skaudesnės programišių atakos verčia stambiausias pasaulio IT įmones įdarbinti specialistus, kurių tikslas ne kurti apsaugą, bet ieškoti, kaip ją apeiti. Nes tam, kad sustabdytum nusikaltėlius, turi žinoti, kaip jie mąsto.

Kompiuterinių sistemų saugumo testuotojai atlieka didelę įvairovę užduočių, tačiau turbūt pati įdomiausią jų – savo pačių darbdavių atakos, siekiant rasti silpnąsias vietas.

Atakuoja veikiančias sistemas

IT bendrovės „iBus Media“ direktorius Justinas Bėčius teigia, jog saugumo testuotojus įmonės samdė visuomet, tačiau specialybės išpopuliarėjimas tiesiogiai siejamas su kibernetinių nusikaltimų dažniu. Štai vien per 2015-uosius „IBM“, reaguodama į staiga atsiradusį poreikį, įdarbino net 1000 testuotojų.

„Angliškas žodis „hacker“ dažniausiai suprantamas kaip nusikaltėlio sinonimas, bet iš tiesų egzistuoja ir vadinamasis „etiškas hakeris“, kurio darbas – surasti spragas prieš jas randant nusikaltėliams. Tokio tipo testuotojai, kuriuos įdarbina vis daugiau įmonių visame pasaulyje, atrodo kaip eiliniai biurų darbuotojai, tačiau kiekvieną dieną jie ieško naujų būdų, kaip sugriauti egzistuojančią tvarką“, – aiškina J. Bėčius.

Surėjaus universiteto atliktas tyrimas atskleidė, jog kibernetiniai nusikaltimai per metus visame pasaulyje generuoja apie 1,5 trilijono dolerių pelną. Vis dažniau įmonės ima suvokti, jog statyti apsauginių sienų neužtenka – reikia patiems rasti jose spragas, kad pavyktų jas užglaistyti anksčiau, nei kažkas tuo pasinaudojo.

„Į sistemą įsibrovęs nusikaltėlis gali sugadinti įrangą, pavogti duomenis, išplatinti per kompiuterius virusą ir kitais keliais paversti sistemą savo įkaite. Už išlaisvinimą,

žinoma, prašoma didžiulių pinigų. Blogiausia, jog yra užfiksuota ne viena ataka prieš tokias įstaigas kaip ligoninės, o tai kainuoja ne tik pinigus, bet ir sveikatą ar net gyvybes. Efektyviausias būdas nuo to apsisaugoti – pačiam daryti viską, kad atrastum galimas spragas ir jas užglaistytum“, – sako „iBus Media“ direktorius.

Užduotis – įsibrauti į savo darbovietę

Specialistas pabrėžia, jog saugumo testavimams reikalingas toks specifinis mąstymas, kad egzistuoja ne vienas atvejis, kai „Apple“, „Facebook“ ar net JAV valstybės saugumo departamentas įdarbina buvusius nusikaltėlius – niekas kitas tiesiog negali dirbti geriau už juos.

„Kadangi programišiai visuomet ieško naujų ir inovatyvių kelių įsibrauti į kompiuterines sistemas, tai testuotojo darbas reikalauja kūrybiškumo ir gebėjimo nuolat keisti mąstymą. 90 procentų laiko tai reiškia pačių sistemų tyrimus ir bandymus jas paveikti skirtingomis priemonėmis, bet kartais testuotojas gali, pavyzdžiui, pavogti unikalius konkretaus darbuotojo duomenis ir jų dėka pasiekti slaptą informaciją iš vidaus. Dažnai rasti klaidą reiškia išnaudoti žmogaus, ne kompiuterio, ribotumą“, – sako J. Bėčius.

Anot jo, visi testuotojai privalo kiekvieną savaitę, jei ne kiekvieną dieną, susipažinti su naujausiais pasikeitimais ir sistemų patobulinimais – didžiausios informacinių technologijų įmonės savo stebi nuolat ir esant reikalui sistemas, ar jų dalis atnaujina nedelsiant. Todėl geriausi testuotojai nebūtinai yra tie, kurie turi ilgą patirtį, o greičiau priešingai – dauguma garsiausių pagautų programišių buvo būtent jauni žmonės.

Ar įmanoma apsieiti be testuotojų?

IT bendrovės „iBus Media“ direktorius teigia, kad Lietuvoje didelės saugumo testuotojų paklausos nematyti – galbūt todėl, jog panašūs nusikaltimai čia kol kas retesni, nei didesnėse užsienio rinkose.

„Galime pasidžiaugti, jog mūsų šalyje kibernetiniai nusikaltimai retesni, bet kada tai pasikeis yra tik laiko klausimas – programišių atakos kiekvienais metais sukelia vis daugiau žalos ir prognozuojama, kad 2019-aisiais ši žala keturis kartus viršys 2015-ųjų rodiklius. O ir tuomet ji nenustos augti. Visos su kompiuterinėmis sistemomis dirbančios įmonės, ypač jei jos saugo vartotojų duomenis, privalo jei ne įdarbinti testuotojų, tai bent jau reguliariai pirkti laisvai samdomų saugumo testuotojų paslaugas“, – neabejoja J. Bėčius.

Be to, pasak specialisto, kiekvienas prie įmonės sistemos prisijungiantis darbuotojas turėtų išmanyti elementarias saugumo taisykles – nespausti įtartinų nuorodų, net jei jos atkeliauja iš pažįstamų šaltinių, reguliariai keisti slaptažodžius, visuomet atnaujinti antivirusinę programą, kurios atnaujinimai ir yra skirti aptikti naujausius virusus ir kitokią kenkėjišką programinę įrangą.

• Neparduoti ir greit gendantys maisto produktai virsta elektra ir šiluma.
• PayPal pataria: ko reikia mažiems ir vidutiniams el. prekybininkams.
• Neatrastos naujos kartos televizorių funkcijos.
• Kuo skiriasi OLED ir Q-LED TV?
• Uber pristato naują keleivių saugumo funkciją.
• Telefonų ekranų kokybė kaip televizorių.
• Įsigaliojo sprendimas blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net.
• Ainius Lašas: vakarietišką išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvoje.
• Gatves užplūdę elektriniai paspirtukai tapo ne tik pramoga: traumų vis daugėja.
• Kas lėmė, kad beveik visi gamintojai pradėjo kurti SUV automobilius?
• Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada.
• Naujiena vairuotojams: „Tele2“ pradėjo siūlyti privalomojo draudimo paslaugą.
• Pokyčiai atliekų surinkimo sistemoje: ką turi žinoti vilniečiai?
• 4 taisyklės, padėsiančios konservavimą atrasti iš naujo.
• Tyrimas: ką lietuviai dažniausiai pamiršta pasiimti į kelionę?
• Atostogos kaip kine: 5 kelionėms įkvepiantys filmai.
• Ateities technologijos jūsų televizoriuje – ko dar nežinojote?
• Kad kelionė vyktų: ką reikėtų žinoti apie skrydžiui reikalingus dokumentus?
• Už geriausią „Huawei“ telefonu darytą nuotrauką – garbė ir 10 tūkst. eurų.
• Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią.
• Fotografuojame vasarą: kokių programėlių mums reikės?
• SMS žinutes nugalėjo susirašinėjimo programėlės.
• Įdomu: 6 išmaniojo telefono supergalios, apie kurias nežinojote.
• Daug valstybių aplankiusio lietuvio patarimai, kaip kelionėje elgtis su pinigais.
• Kokiems dar IT specialistams darbdaviai pasirengę mokėti dvigubai?
• Prakaitavimas išduoda vyrų jaudulį ir stresą. Kas grąžina pasitikėjimą savimi?
• Keliauju be rūpesčių: kaip įveikti skrydžio baimę?
• Atostogautojų įpročiai: šeši iš dešimties į keliones leidžiasi su antrąja puse.
• BBQ mama: „Šašlyką galima iškepti net iš šoninės“.
• Lietuvos oro uostai: apie naują ir esamus.
• Renginių inžinerija: specialistai graibstomi jau nuo pirmųjų kursų.
• Ilgojo savaitgalio grėsmės: traumos buityje ir gamtoje.
• Bet kurią veją gali prižiūrėti robotas vejapjovė.
• Naujos skaitmeninės priemonės kovai su šešėliu.
• Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai.
• Daugėja peršalimo atvejų: ligą sukelti gali paprasčiausias kondicionierius.
• Geriausias LG siūlomas LED televizorius „NanoCell“ – jau ir Lietuvoje.
• Kaune iškilo legendinei senbernarei Bitei skirta skulptūra.
• Populiariausių ir geriausiai apmokamų programavimo kalbų Europoje TOP 10.
• „Mobility Tech 2019“: savivaldžių automobilių ateities politika gimsta Vilniuje.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55