Kaip atrodo darbas tų, kurie atakuoja savo pačių darbdavius?

Vis dažnesnės ir skaudesnės programišių atakos verčia stambiausias pasaulio IT įmones įdarbinti specialistus, kurių tikslas ne kurti apsaugą, bet ieškoti, kaip ją apeiti. Nes tam, kad sustabdytum nusikaltėlius, turi žinoti, kaip jie mąsto.

Kompiuterinių sistemų saugumo testuotojai atlieka didelę įvairovę užduočių, tačiau turbūt pati įdomiausią jų – savo pačių darbdavių atakos, siekiant rasti silpnąsias vietas.

Atakuoja veikiančias sistemas

IT bendrovės „iBus Media“ direktorius Justinas Bėčius teigia, jog saugumo testuotojus įmonės samdė visuomet, tačiau specialybės išpopuliarėjimas tiesiogiai siejamas su kibernetinių nusikaltimų dažniu. Štai vien per 2015-uosius „IBM“, reaguodama į staiga atsiradusį poreikį, įdarbino net 1000 testuotojų.

„Angliškas žodis „hacker“ dažniausiai suprantamas kaip nusikaltėlio sinonimas, bet iš tiesų egzistuoja ir vadinamasis „etiškas hakeris“, kurio darbas – surasti spragas prieš jas randant nusikaltėliams. Tokio tipo testuotojai, kuriuos įdarbina vis daugiau įmonių visame pasaulyje, atrodo kaip eiliniai biurų darbuotojai, tačiau kiekvieną dieną jie ieško naujų būdų, kaip sugriauti egzistuojančią tvarką“, – aiškina J. Bėčius.

Surėjaus universiteto atliktas tyrimas atskleidė, jog kibernetiniai nusikaltimai per metus visame pasaulyje generuoja apie 1,5 trilijono dolerių pelną. Vis dažniau įmonės ima suvokti, jog statyti apsauginių sienų neužtenka – reikia patiems rasti jose spragas, kad pavyktų jas užglaistyti anksčiau, nei kažkas tuo pasinaudojo.

„Į sistemą įsibrovęs nusikaltėlis gali sugadinti įrangą, pavogti duomenis, išplatinti per kompiuterius virusą ir kitais keliais paversti sistemą savo įkaite. Už išlaisvinimą,

žinoma, prašoma didžiulių pinigų. Blogiausia, jog yra užfiksuota ne viena ataka prieš tokias įstaigas kaip ligoninės, o tai kainuoja ne tik pinigus, bet ir sveikatą ar net gyvybes. Efektyviausias būdas nuo to apsisaugoti – pačiam daryti viską, kad atrastum galimas spragas ir jas užglaistytum“, – sako „iBus Media“ direktorius.

Užduotis – įsibrauti į savo darbovietę

Specialistas pabrėžia, jog saugumo testavimams reikalingas toks specifinis mąstymas, kad egzistuoja ne vienas atvejis, kai „Apple“, „Facebook“ ar net JAV valstybės saugumo departamentas įdarbina buvusius nusikaltėlius – niekas kitas tiesiog negali dirbti geriau už juos.

„Kadangi programišiai visuomet ieško naujų ir inovatyvių kelių įsibrauti į kompiuterines sistemas, tai testuotojo darbas reikalauja kūrybiškumo ir gebėjimo nuolat keisti mąstymą. 90 procentų laiko tai reiškia pačių sistemų tyrimus ir bandymus jas paveikti skirtingomis priemonėmis, bet kartais testuotojas gali, pavyzdžiui, pavogti unikalius konkretaus darbuotojo duomenis ir jų dėka pasiekti slaptą informaciją iš vidaus. Dažnai rasti klaidą reiškia išnaudoti žmogaus, ne kompiuterio, ribotumą“, – sako J. Bėčius.

Anot jo, visi testuotojai privalo kiekvieną savaitę, jei ne kiekvieną dieną, susipažinti su naujausiais pasikeitimais ir sistemų patobulinimais – didžiausios informacinių technologijų įmonės savo stebi nuolat ir esant reikalui sistemas, ar jų dalis atnaujina nedelsiant. Todėl geriausi testuotojai nebūtinai yra tie, kurie turi ilgą patirtį, o greičiau priešingai – dauguma garsiausių pagautų programišių buvo būtent jauni žmonės.

Ar įmanoma apsieiti be testuotojų?

IT bendrovės „iBus Media“ direktorius teigia, kad Lietuvoje didelės saugumo testuotojų paklausos nematyti – galbūt todėl, jog panašūs nusikaltimai čia kol kas retesni, nei didesnėse užsienio rinkose.

„Galime pasidžiaugti, jog mūsų šalyje kibernetiniai nusikaltimai retesni, bet kada tai pasikeis yra tik laiko klausimas – programišių atakos kiekvienais metais sukelia vis daugiau žalos ir prognozuojama, kad 2019-aisiais ši žala keturis kartus viršys 2015-ųjų rodiklius. O ir tuomet ji nenustos augti. Visos su kompiuterinėmis sistemomis dirbančios įmonės, ypač jei jos saugo vartotojų duomenis, privalo jei ne įdarbinti testuotojų, tai bent jau reguliariai pirkti laisvai samdomų saugumo testuotojų paslaugas“, – neabejoja J. Bėčius.

Be to, pasak specialisto, kiekvienas prie įmonės sistemos prisijungiantis darbuotojas turėtų išmanyti elementarias saugumo taisykles – nespausti įtartinų nuorodų, net jei jos atkeliauja iš pažįstamų šaltinių, reguliariai keisti slaptažodžius, visuomet atnaujinti antivirusinę programą, kurios atnaujinimai ir yra skirti aptikti naujausius virusus ir kitokią kenkėjišką programinę įrangą.

• Dronai Lietuvoje: kaip užtikrinti skrydžių saugą.
• Geros ausinės išmaniajam telefonui: stilingos, galingos ar belaidės?
• Šuoliui į karjerą IT reikia mažiau nei metų.
• Ką būtina turėti pirmos pagalbos krepšyje vykstant į gamtą.
• 3 taupymo būdai nemokantiems taupyti.
• Automobilio paruošimas vasarai: kuo pasirūpinti, kad vėliau netektų nusivilti?
• Valstybė ėmėsi „eterio piratų“, perspėja apie galimas baudas ir jų klientams.
• Pasienio rajonuose su Lenkija: sparčiai mažėjanti mažmeninės prekybos apyvarta.
• Inžinerinių specialybių studentai – vieni geidžiamiausių darbuotojų.
• 5 nekalti triukai, padėsiantys atsispirti tingioms vasaros pagundoms.
• Rabarbarų sezonas įsibėgėjo: paklausa pasiekė piką.
• Šarūnas Marčiulionis renkasi Lietuvą.
• Darbo užmokesčio augimo keliai išsiskyrė privačiajame ir viešajame sektoriuose.
• Intymi moterų sveikata: vasarą pavojai tyko ir paplūdimyje.
• Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas?
• Malonumas pirkti ir tobulos nuotraukos instagramui.
• LG OLED televizoriai su dirbtiniu intelektu - jau greit Lietuvoje.
• Kaip laiku atpažinti telefoninius virusus ir išvengti jų „malonės“?
• Naujausi pasiekimai kuriant ir tobulinant Saulės elementus.
• Saulės spinduliai gali pakenkti ne mažiau nei rūkymas.
• Maksimalus kaupimas pensijai – kas tai yra ir kodėl verta jį pasirinkti?
• Nuomonė: ar reikia pirkti būstą visam gyvenimui.
• Atmintinė, į ką atsižvelgti ir ko nepamiršti organizuojant laidotuves.
• Tyrimas: ko iš savo darbdavio tikisi lietuviai?
• Ar reikia mokėti už leistinąją naudoti galią, jei nevartojama elektros energija?
• Registrų centras bus perduodamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
• Mitai ir faktai: autonominiai automobiliai mūsų ateities keliuose.
• „AUTOKURTAS“ tampa oficialiu „FORD TRUCKS“ atstovu Lietuvoje.
• Kietasis „Brexitas“ gali patuštinti kišenes.
• Kaip tvarkoma jūsų darbo vieta: nuo ekologijos iki išmaniųjų programėlių.
• Po detalės keitimo Druskininkų keltuvas atnaujins darbą.
• Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių namų saugumą patiki šunims.
• Valstybinė ligonių kasa nupirko vakcinas nuo tymų.
• Kaip neišleidžiant daug pinigų suplanuoti įdomią kelionę?
• IT specialistų rinka Baltijos šalyse: Lietuva vejasi pirmaujančią Rygą.
• Tarptautinė telekomunikacijų diena: 154 metai ir 5 ryškiausios technologijos.
• Žaidimai, pasibaigę nuostoliais: kaip apsaugoti vaikus ir brangius daiktus?
• Gyventojai nuomonės nekeičia: būstas dar brangs.
• Tyrimas atskleidė – lietuvius pirkti internetu paskatintų viena priemonė.
• Beribės dronų galimybės: nuo įspūdingų vaizdų iki organų transportavimo.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54