Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?

Kasmet vasario 11 d. visame pasaulyje minima moterų ir mergaičių moksle diena. Ši diena suteikia progą skatinti moterų aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Taip pat siekiama didinti informuotumą apie moterų ir mergaičių pasiekimus mokslo ir technologijų srityse. Pasaulinė statistika rodo, kad šiose srityse dominuoja vyrai, tačiau situacija Lietuvoje kiek kitokia.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, MTEP sektoriuje 2020 m. dirbo daugiau nei 26 tūkst. žmonių, iš jų – 49 proc. moterų.

Siekiant pripažinti moteris moksle ir suteikti pripažinimą už mokslinį indėlį „L’Oréal Baltic“ jau šeštą kartą Lietuvoje organizuoja prestižinę L’Oréal-UNESCO programą „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science).

Moterų iššūkiai akademinės karjeros kelyje

2021 m. įvertinta doktorantūros tyrimus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre atliekanti Joana Smirnovienė teigia, kad vienas iš pagrindinių iššūkių – karjeros ir motinystės derinimas. „Doktorantės, gaudamos tik stipendiją ir dėl to nemokėdamos mokesčių, nepretenduoja į motinystės išmokas ir susiduria su būsto paskolų gavimo problemomis. Dėl šių priežasčių dažnai atidedamas motinystės laikotarpis. Susilaukusios vaikų mokslininkės mažiau laiko gali skirti mokslo tiriamajam darbui, todėl lėčiau kopia karjeros laiptais, rečiau užima vadovaujančias pozicijas. Jaunosioms mokslininkėms ypač sunku gauti finansavimą fundamentiniams tyrimams, kadangi laimėjimo šansas yra tik apie 10 procentų. Neretai mokslininkės daugiau kaip dešimtmetį bando laimėti savo pirmajį projektą, tam, kad galėtų nepriklausomai vykdyti savo norimus tyrimus“, – teigia į inovatyvių farmacinių preparatų, skirtų vėžiui gydyti, kūrimą orientuota mokslininkė.

Pasak mokslininkės dr. Rimos Budvytytės, moterims pirmiausia reikia siekti pripažinimo. „Vienas iš didžiausių iššūkių – pelnyti pripažinimą. Jį kartais sunku pasiekti, ypač fiziniuose moksluose. Jį padeda pasiekti įvairios programos ir apdovanojimai“, – sako Vilniaus Universiteto Gyvebės mokslų centro biochemijos mokslų daktarė R. Budvytytė.

Pandemija – mokslinių straipsnių rengimo metas

Iššūkių kupinas laikotarpis mokslininkams atvėrė daugiau galimybių ir sudarė sąlygas dažniau dalyvauti konferencijose, taip pat derinti kelis skirtingus darbus.

„Manau, kad labai greitai prisitaikėme prie pandemijos. Ji suteikė galimybę nukreipti dėmesį į mokslinių straipsnių rengimą“, – teigia dr. R. Budvytytė.

Pasak J. Smirmovienės, didelę mokslinio darbo dalį sudaro duomenų analizė, publikacijų ir projektinių paraiškų rengimas. „Nereikia būti labaratorijoje, kad atliktume šias užduotis. Todėl darbas iš namų ar kitos patogios vietos daug kam tapo net produktyvesnis. Tuo pačiu pandemija įprasmino gyvybės mokslų srities tyrimus – pamatėme, kokie svarbūs yra mokslininkų darbai ir atradimai, kurie leido greitai ir efektyviai sukurti įvairius diagnostikos testus, vakcinas, vaistus“, – teigia mokslininkė.

Paramos mokslininkėms nauda – neabejotina

Apdovanojimai ir pripažinimas yra itin svarbūs aspektai mokslo srityje. Jie padeda pabrėžti tiek moterų, tiek vyrų moksle svarbą ir parodo jų darbus visuomenei.

Tiek moterys, tiek vyrai gana lengvai gali gauti finansinę paramą išvykoms į užsienį, kad pagilintų žinias, praplėstų požiūrį, užmegztų pažintis tarptautinėje erdvėje. „Džiugu, kad moterys moksle turi galimybes dirbti laisvu grafiku ir derinti karjerą su šeimyniniais įsipareigojimais. Labai sveikintina yra pasaulinė „L'Oreal-UNESCO“ programos „Moterims moksle“ iniciatyva, kuri ne tik paremia jaunąsias mokslininkes 6000 Eur prizu, bet ir suteikia įvairių sričių mokymus, pelno žinomumą, padeda perduoti žinias jaunajai kartai ir įtraukia į tarptautinį mokslininkių tinklą“, – sako J. Smirnovienė.

Kaip į mokslinę karjerą pritraukti ir įtraukti daugiau moterų?

Pasak Dr. Rimos Budvytytės, moterų mokslininkių darbų viešinimas yra tik vienas iš būdų skatinant įsitraukimą. „Labai svarbu apie akademinę veiklą šviesti dar mokykloje – skaitant jiems paskaitas ir šviečiant juos šia tema, kviesti į laboratorijas ir supažindinti su įvairiomis sritimis“, – teigia biochemijos mokslų daktarė.

J. Smirnovienė pastebi, kad gyvybės moksluose moterų tyrėjų yra šiek tiek daugiau nei vyrų, tačiau gerokai mažiau vadovių. „Merginas lengva įtraukti į mokslą, tačiau sunku išlaikyti ilguoju periodu dėl kylančių iššūkių - karjeros derinimo su motinyste, ypač didelės konkurencijos projektiniame finansavime, vyraujančiais stereotipais. Labai svarbūs yra nuotoliniai renginiai, kuriuose moterys dalinasi savo sėkmės istorijomis ir bando įkvėpti jaunąją kartą, tačiau dar svarbesnis yra gyvas ir nuoširdus bendravimas. Turėtume skatinti mentorystę ir tarpusavio palaikymą, kad jaunos mokslininkės nebūtų paliktos pačios spręsti savo problemų, o galėtų nuoširdžiai pasidalinti rūpesčiais su labiau patyrusiomis tos pačios srities kolegėmis. Dalinimasis patirtimi, paskatinimas ir visapusiška pagalba padėtų moterims išlikti moksliniame kelyje ir kurti visuomenei naudingus išradimus bei užsiimti švietėjiška veikla“, – atskleidžia „L'Oreal-UNESCO“ pripažinimą pelniusi mokslininkė.

Šių metų vasario 3 d., „L’Oréal Baltic“ pradėjo paraiškų tarptautinės prestižinės L’Oréal-UNESCO programos „Moterims moksle“ priėmimą trijose Baltijos šalyse. Baltijos šalių mokslininkės paraiškas L’Oréal-UNESCO programai „Moterims moksle“ kviečiamos teikti iki kovo 17 d. internetinėje svetainėje www.forwomeninscience.com

• Po vasaros audrų – klausimas gyventojams: kiek laiko išsiverstumėte be elektros?
• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
• Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
• „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
• Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
• Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
• Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
• Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
• Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
• Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
• Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
• DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
• Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
• Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
• Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
• Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140