Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu

Nors inžinerinių ir technologinių specialybių darbuotojų poreikis Lietuvoje kasmet auga, besirenkančių studijuoti šias disciplinas skaičius stovi vietoje.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Valdžios atstovams svarstant, kas padėtų pakeisti situaciją, inžinerijos ir technologijų ekspertai įvardija bene pagrindinę problemą – atotrūkį tarp to, kaip tikslieji mokslai mokomi mokyklose, ir kaip jie veikia realiame gyvenime.

„Mokyklose laikomasi griežtos dalykinės konstrukcijos – ugdymo planai vis dar pririšti prie išgrynintų dalykų, atskirai chemija, fizika, biologija, nors pasaulis vis dažniau juda jų integracijos link. Žmonės baigia mokyklą, manydami, kad chemija yra tam tikro tipo uždaviniai, kuriuos jis sprendė mokykloje. Be abejo, fundamentalios žinios, mokslų pagrindai yra būtini, tačiau dėl koncentracijos vien į juos atsiranda takoskyra, šie dalykai tampa nepatrauklūs ir per daug nutolę nuo to, su kuo jaunas žmogus susiduria kasdieniame gyvenime“, – komentuoja Vilniaus STEAM ugdymo atviros prieigos centro funkcinės dalies vadovas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas dr. Paulius Tamošiūnas.

Mokslas neturi tapti mada

Tikslą pritraukti kuo daugiau žmonų į tiksliųjų ir technologinių mokslų studijas bandoma įgyvendinti pristatant šiuos mokslus kaip madingus, tačiau dr. P. Tamošiūnas įsitikinęs, kad tiksliųjų mokslų pavertimas madingais daug naudos neduos.

„Kurį laiką ant pjedestalo buvo socialiniai mokslai, nes tai buvo madinga. Dabar kaip perspektyvūs ir verti pasirinkimo pozicionuojami STEAM (angl. science, technology, engineering, art, maths) dalykai. Tačiau rizikuojama, kad tuomet jauni žmonės mokslus ir rinksis vien dėl mados, o ne dėl vidinio noro. Klausimas, ar reikia kiekio, ar kokybės? Siekiamybe laikyčiau kokybę, kad daugėtų žmonių, kurie patys pasirenka STEAM dalykus, o ne yra priverstinai nukreipiami į juos“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, labai svarbu sukurti kuo daugiau galimybių moksleiviams pamatyti įvairius variantus ir įvairius gyvenimo kelius. Padėti suprasti, kad tikslieji mokslai nėra vien tik uždaviniai vadovėlyje, tai kompleksinių problemų visuma, su kuria susiduriama kasdieniame gyvenime, o kartu ir galimybė prisidėti prie tų problemų sprendimo. Svarbu padėti atrasti karjerą, kurioje asmuo jaučiasi patogiai, gali joje kurti ir ne išgyventi iš to, o gyventi tuo.

„Vakarų Europoje dažnai einama būtent per galimybių moksleiviams parodymą, kviečiant įvairių sričių specialistus, įtraukiant tam tikras veiklas, kurios leidžia mokiniui įsivertinti tos karjeros patrauklumą. Ir Lietuva vertėtų toliau keliauti būtent per galimybių mokiniams išsibandyti įvairius dalykus kūrimą. Tuo tikslu kuriami ir STEAM centrai, kaip dar viena erdvė mokiniams atrasti, kad mokslas ir technologijos yra visur aplinkui“, – svarsto jis.

Šilutėje veikiančios robotikos laboratorijos „Tavo robotas“ įkūrėjas Eivanas Maksvytis sako, kad tiksliųjų mokslų specialistų trūkumas nėra vien Lietuvos problema, ji stebima visame pasaulyje.

„Inžinierių niekur nėra daug, jie visą laiką yra mažuma. Vienas būdas pagausinti specialistų skaičių tam tikroje populiacijoje yra įdarbinti specialistus iš kitų šalių. Tą daro Šveicarija, Vokietija, Švedija. Pavyzdžiui, į Švedijos kultūrą technologijos tiesiog „įsiūtos“, ten yra didelis įdirbis, išvystyta pramonė, yra mažų miestelių, tapusių tam tikrų sričių kompetencijų centrais, ir vis tiek susiduriama su specialistų trūkumu“, – komentuoja jis.

Investicijos neatitinka lūkesčių

Maksvytis robotikos laboratoriją Šilutėje įkūrė bene prieš ketverius metus, grįžęs į Lietuvą iš Švedijos, kur dirbo „Ericsson“ tyrimų centre. Vienas iš tikslų ir buvo per robotikos mokslą didinti jaunimo technologinį raštingumą, populiarinti inžineriją.

„Pats esu inžinierius, o žmogus su savo amatu suauga, tampa savo srities advokatais, kiek tai leidžia gyvenimo aplinkybės. Man aplinkybės susiklostė dėkingai, leido užsiimti tokia veikla – atidaryti laboratoriją, nes švietimas yra svarbu. Dabar dirbame su jaunais žmonėmis, tačiau plėtosime ir suaugusiųjų švietimą apie dirbtinio intelekto technologijas, jų taikymą“, – dalijasi pašnekovas.

Robotikos laboratorijoje vykdoma sužaidybinta mokymo programa, tuo ji skiriasi nuo daugumos kitų panašių būrelių, siūlančių tiesiog užimtumą. Vyksta programavimo, inžinerijos, projektavimo, darbo su sistemomis kursai, yra atsiskaitymai, todėl užtikrinamas ir tęstinumas, kelis metus laboratoriją lanko tie patys moksleiviai.

„Paaugliai nuo maždaug 16 metų ateina jau būdami orientuoti į tiksliuosius mokslus, su geromis matematikos, chemijos, fizikos žiniomis. Jų nereikia papildomai motyvuoti, tai yra jų interesų spektre, neretai jie vėliau pasirenka tiksliųjų mokslų studijas. Kita situacija yra su jaunesniais vaikais, tarp kurių yra didelė kaita, nes vaikai pabando, neranda savęs ir nebenori tęsti. Tačiau tai yra natūralu, svarbiausia, kad vaikas gauna progą save išmėginti ir šioje srityje“, – teigia jis.

Maksvytis įsitikinęs, kad jaunų žmonių pasirinkimams įtaką daro ir tautoje vyraujanti kultūra, nes ji lemia, kokie individai bręsta visuomenėje, kaip suvokiamas pasaulis. Taip pat Lietuvoje yra problema, kad lūkesčiai nėra suderinti su investicijomis. Jei norima populiarinti tiksliuosius mokslus, pritraukti į juos daugiau žmonių, iš tikrųjų pasiekti apčiuopiamo rezultato, reikia be galo didelių investicijų, o ne vien „kosmetinio remonto“.

Prie tiksliųjų mokslų populiarinimo prisideda ir STEAM centrai. Mes su jais bendradarbiaujame, pavyzdžiui, šiuo metu su Panevėžio STEAM centru vykdome taikomųjų technologijų projektą „Flora AI“. Tai išmaniosios augalininkystės sistema, skirta augalų biociklų stebėsenai, kaip skaitmenines technologijas galima pritaikyti žemdirbystėje, siekiant didesnio derliaus su mažesnėmis sąnaudomis. Jai kuriame programinę įrangą, ši vėliau bus integruota į išmanųjį šiltnamį“, – pateikia pavyzdį E. Maksvytis.

STEAM atviros prieigos centruose mokiniai pamokų metu ar po jų gali atlikti tyrimus, konstruoti, modeliuoti ir susipažinti su mokslo inovacijomis, kūrybiškai sprendžiant iškilusias problemas. Kiekviename centre įrengtos standartizuotos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-IT laboratorijos, taip pat po specializuotą laboratoriją, atsižvelgiant į regiono poreikius.

Regioniniai STEAM atviros prieigos centrai šiuo metu veikia Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje netrukus veiklą pradės metodiniai STEAM atviros prieigos centrai.

Didžiausią pokytį kuria mokytojai

Pasak dr. P. Tamošiūno, STEAM ugdymo principai Lietuvoje taikomi dar neseniai, todėl tiksliai pasakyti, kokią įtaką jie padarė moksleivių pasirinkimams, negalima, mat kol kas trūksta išsamesnių tyrimų šioje srityje. Visgi bendra tendencija yra tokia, kad tam tikrus kontekstus mokiniai po dalyvavimo veiklose atpažįsta, tie kontekstai tampa mokiniams artimesni.

„Pats dirbdamas su universiteto studentais matau tam tikrų gimnazijų ir mokyklų įdirbį, pastebiu, kad tokias studijas labiau renkasi tikslinių mokyklų mokiniai, kuriose buvo įtrauktos veiklos su technologijomis. Tai rodo, kad bendradarbiavimas su mokytojais, sukuriant palankią terpę mokykloje, tikrai duoda rezultatų“, – tikina dr. P. Tamošiūnas.

Pašnekovas sako galįs drąsiai teigti, kad mokytojai Lietuvoje nori išbandyti naujoves ir džiaugiasi bet kokio tipo tikslingai pamokose panaudojama pagalba. Tiesa, kol kas trūksta tikslinių praktinių veiklų mokytojams, susijusių su gamtamoksliniais ir STEAM dalykais, todėl įvairių sričių specialistų įsitraukimas į procesą parodant mokytojams galimybes būtų labai sveikintinas.

„Esu be galo didelis optimistas, matydamas mokytojus, kurie kad ir su minimaliais resursais bando kurti veiklas, jas tobulina ir tokiu būdu mokiniui parodo, kad viskas yra įmanoma. Bet kurio mokytojo pastangas keisti situaciją galima vadinti sėkmės istorija. Kaip bebūtų, didįjį pokytį padaro mokytojas. Tokių atvejų matau vis daugiau, ypač džiugu tai matyti regionuose. Daugėja dalijimosi, kalbėjimosi ir noro bendradarbiauti“, – teigia jis.

„Mums reikia daugiau“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti mokyklose populiarinti STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) mokslų kryptis, bendradarbiauti su STEAM centrais bei tarpusavyje. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138