Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti

Pagreitį įgavęs gatvių siaurinimas ir renovavimas kartais sulaukia vis daugiau vairuotojų pasipiktinimo – dėl projektuotojų priimtų sprendimų ir mažiau gatvėse automobilių parkavimui paliktos vietos neretai sunku net prasilenkti.

O kartais to padaryti nepavyksta, apgadinamos šalia judėjusios ar stovinčios transporto priemonės, nukenčia kelio elementai. Tad kas šiose situacijose dažniausiai būna kaltas ir kaip elgtis į jas patekusiems vairuotojams?

Ginčai pasiekia net teismą

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas primena, kad jei keliaujant automobiliu kelyje važiavimo kryptimi atsiranda kliūtis, pirma privaloma praleisti priešpriešine eismo juosta atvažiuojančias transporto priemones ir tik tada atsiradusią kliūtį apvažiuoti. Tačiau gyvenimo skuba, noras kelyje būti pirmesniam ar kliūčių buvimas abiejose kelio pusėse kartais baigiasi eismo įvykiais bei ginčais, kuris vairuotojas kaltas.

„Nesutarimai tarp dviejų gatvėje neprasilenkusių vairuotojų paprasčiausiai išsprendžiami pasidalinant kaltę perpus. Nepriėmus abi į eismo įvykį patekusias puses tenkinančio sprendimo, tenka ieškoti įvairių įrodymų, pavyzdžiui, nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matytųsi iš savo eismo juostos išlindusi transporto priemonė. Svarbu ir tai, kad tokių nesutarimų sprendimas dažnai užtrunka gana ilgai, pavyzdžiui, dar tęsiamas tyrimas dėl vieno praėjusią žiemą Vilniuje įvykusio incidento, šis ginčas, panašu, gali pasiekti ir teismą“, – pasakoja draudimo ekspertas.

Nukenčia ir priparkuoti automobiliai

Kur kas aiškesnė situacija, kai nukenčia kelio elementai – inžinerinių tinklų įrengimai, apšvietimo stulpai, ženklai, užtvaros ir panašiai, ar gatvėje stovintis automobilis. Jei bandant išsitekti gatvėje nubraukiamas pastarasis, nesvarbu, ar jis pastatytas pagal Kelių eismo taisykles, visada kaltas lieka judėjusios transporto priemonės vairuotojas.

„Netinkamai priparkuoto automobilio vairuotojas ar savininkas tuomet baudžiamas už parkavimo taisyklių pažeidimus, tačiau netampa atsakingu už eismo įvykį. Kitaip sakant, judančios transporto priemonės vairuotojas visada kaltas dėl pastatytiems automobiliams, kelio elementams ir nejudančiam kitam trečiųjų šalių turtui padarytos žalos“, – apibendrina R. Bieliauskas.

Gresia tūkstantinės baudos

Kartais incidentai baigiasi vos matomais įbrėžimais ant kelio elementų, kito priparkuoto ar judėjusio automobilio. Tačiau apie eismo įvykį vis tiek būtina pranešti, susidariusios situacijos rekomenduojama nespręsti žodiniais ar rašytiniais susitarimais, kuriuos vėliau sunku įrodyti. Į incidentą numojus ranka ar nepaklausius šio patarimo, kaip įspėja R. Bieliauskas, vėliau gali tekti susimokėti nemažą baudą ar net kuriam laikui atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu.

Kaip numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kai iš įvykio vietos pasišalinama padarius žalos už mažiau nei 750 eurų, vairuotojui gali būti skiriama nuo 600 iki 850 eurų siekianti bauda. Jei padaryta žala – didesnė, gali tekti susimokėti jau nuo 850 iki 1500 eurų siekiančią baudą. Jei neturima teisės vairuoti, kišenę gali patuštinti net iki 2000 eurų siekianti bauda.

„Norint išvengti nemalonumų, būtina užpildyti eismo įvykio deklaraciją, apie incidentą pranešti apgadinto turto savininkui, o jei nepavyksta jo rasti, iškviesti policijos pareigūnus. Jokiu būdu neatidėliokite šių veiksmų, nes pasitraukus iš įvykio vietos, gali būti skiriama ne tik bauda, bet ir atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 3 metų“, – įspėja ERGO atstovas.

• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9