Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?

Gyvendami Lietuvoje, ypač pasienio regionuose, dažnai galime matyti kaimyninių šalių transliuojamas televizijos programas ir klausytis radijo laidų.

Kaip aiškina Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ekspertai, neturėtų stebinti, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių stočių signalai pasiekia kaimyninių valstybių teritorijas.

„Radijo bangų sklidimas valstybių sienomis neapsiriboja. Mes nuolat atliekame dažnių naudojimo priežiūrą, stebėdami ne tik Lietuvos stočių, bet ir iš užsienio valstybių atsklindančius signalus. Galime patikinti, kad visų Lietuvoje fiksuojamų užsienio transliavimo stočių signalų dažniai atitinka tarptautinius susitarimus. Požymių, kad šie dažniai būtų naudojami didesne nei sukoordinuota galia, nėra“, – sako Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė.

Transliavimo dažniai naudojami laikantis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) pirmojo ir trečiojo regiono šalių susitarimų ir dažnių planų: būtent Ženevos 1984 m. susitarimo ir plano, taikomo radijo programoms transliuoti, ir Ženevos 2006 m. susitarimo ir plano, taikomo skaitmeninės televizijos programoms transliuoti.

„Tokių regioninių susitarimų tikslas – dažnių resursas pasidalijamas tarp šalių lygiai. Šie planai iki šiol yra keičiami ir pildomi naujai sukoordinuotais dažniais, tačiau dažniai, kuriuos pavyksta su kaimyninėmis valstybėmis sukoordinuoti dabar, yra žymiai mažesnio galingumo nei tie, kurie buvo įtraukti į planus susitarimų sudarymo metu“, – aiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Ji pabrėžia, kad koordinuojant dažnius tarp šalių, taikomi vienodi abiejų šalių sutarti kriterijai. Pasak ekspertės, Lietuva kaimyninių šalių kontekste nenusileidžia nei planuose turimų dažnių skaičiumi, nei galiomis, kuriomis tie dažniai gali būti naudojami.

„Lyginant atskirų skirtingos galios kategorijos stočių signalus Lietuvoje ir užsienyje, gali susidaryti įspūdis, kad siųstuvai vienoje valstybės sienos pusėje yra galingesni nei kitoje. Visgi, vertinant apibendrintai, visose šalyse transliavimo tinklai yra išvystyti panašiai su juose veikiančiomis ir didelio, ir mažo galingumo stotimis“, – teigia J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Signalų priėmimo galimybės priklauso ir nuo to, kiek stočių veikia tuo pačiu arba gretimais dažniais, kaip toli jos yra nuo priėmimo vietos, kokios jų galios. Tokios stotys sukelia trukdžius, dėl kurių net galingų siųstuvų aprėptys gali reikšmingai sumažėti.

„Radijo bangų stiprumas priklauso nuo konkrečių stočių spinduliuotės parametrų, taip pat antžeminių ir atmosferinių radijo bangų sklidimo sąlygų, kintančių trukdančių elektromagnetinių laukų stiprių, atstumo iki signalo priėmimo vietos ir jos aplinkos, imtuvų ir antenų techninių charakteristikų“, – toliau aiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė.

RRT ekspertai gyventojams dėl antžeminės televizijos priėmimo antenos kryptingumo rekomenduoja priėmimo antenas nukreipti artimiausių Lietuvos stočių kryptimi – tokiu būdu dažnai galima susilpninti kaimyninių šalių siųstuvų įtaką.

• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
• 5 verslui pavojingiausios kibernetinės atakos.
• Slidinėjimo trasos bei saulės vonios – kur traukia lietuvių keliautojai žiemą?
• Spalvos ir pinigai: kaip nepasiduoti slaptiems rinkodaros triukams.
• Euro ir dolerio kurso paritetas: euras – pasmerktas kurį laiką būti pigesnis.
• Įsigaliojo SIM kortelių registravimo reikalavimas: viskas, ką reikia žinoti.
• RRT įspėjo Telią dėl įpareigojimų nevykdymo.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Daugelyje naujų automobilių Lietuvoje veiks tiktai šios bendrovės internetas.
• Taikant ES sankcijas, blokuojami 36 IP adresai ir 621 interneto svetainė.
• Teismas patvirtino Telecentro teikiamų LRT siuntimo paslaugų kainų pagrįstumą.
• Draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą.
• Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
• 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
• KTU kibernetinio saugumo specialistas: DI tampa puolimo įrankiu.
• 5 magiški šventinio laikotarpio filmai, kuriuos privalote pamatyti su visa šeima.
• Ar verta kurti interneto svetainę savo hobiui ir kokį domeną naudoti?
• Ekspertai apie atliekų rūšiavimą: kartais žmonių pastangos nueina perniek.
• „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą.
• Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: infrastruktūros spragos stabdo pažangą?
• Dėl vasarinių padangų nebegalioja automobilio techninė apžiūra ir draudimas.
• Technologijų herojai: kaip telefonai ir kiti prietaisai gelbėja žmonių gyvybes?
• Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?
• Kenčiate nuo šiukšles kaupiančio kaimyno? Išeitis yra, tik ne visi apie tai žino.
• Slaugytojai konsultuodami galės pratęsti paskirtą gydymą receptiniais vaistais.
• Kaip išvengti klaidų renkantis pirmąjį būstą?
• Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
• Pasakė, kam orgazmas yra naudingiausias: sumažina tikimybę susirgti vėžiu.
• Milijonierius po savaitės: kaip laimėjus loterijoje neprarasti šalto proto.
• Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9