Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies

Žmonės telefonus atsinaujina vidutiniškai kas 2–3 metus. Senųjų, nebereikalingų įrenginių likimas būna įvairus: vieni dulka namų stalčiuje, kiti atitenka vaikams ar seneliams, o dalis grąžinami pardavėjams perdirbimui.

Apie tai, kas laukia pastarųjų, pasakoja „Telia“ tvarumo vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Pasak I. Bimbirytės-Yun, aplinkai draugiškiausias sprendimas – seną telefoną parduoti arba atiduoti kitiems šeimos nariams, draugams, kuriems jis gali praversti. Tokiu atveju įrenginys tęsia savo gyvenimą.

Tačiau anksčiau ar vėliau telefonas gali tapti niekam nereikalingas. „Nesvarbu, ar telefonas tiesiog paseno, tapo lėtas ir nenaudingas, ar apskritai neveikia – kaip ir bet kokių kitų elektronikos atliekų, telefonų negalima tiesiog išmesti, juos reikia atiduoti perdirbimui. Telefonus priima visų operatorių salonai, taip pat elektronikos parduotuvės. Šiuos aparatus mes siunčiame perdirbėjams, kurie pasirūpina jų tolesniu likimu“, – sako I. Bimbirytė-Yun.

Telefonui suteikia dar vieną šansą

Kai telefonas patenka pas perdirbėjus, jie pirmiausia patikrina, ar įrenginys dar veikia. Naujesni, aukštos klasės išmanieji yra kruopščiai patikrinami, atnaujinami ir grąžinami į prekybą. Tokių, atnaujintų telefonų, galima įsigyti ir Lietuvoje.

„Atnaujinti telefonai gali turėti nedidelių naudojimo žymių, tačiau jie yra pilnai paruošti naudoti, be to, jiems taikoma garantija. Taigi rinkdamiesi atnaujintą telefoną žmonės ne tik sutaupo, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo – skaičiuojama, kad telefono gamybos metu į aplinką išskiriama apie 55 kg anglies dioksido“, – pastebi I. Bimbirytė-Yun.

Veikiantys arba sutaisyti žemesnės klasės, senesni telefonai perduodami labdaros organizacijoms, o šios juos siunčia į nepasiturinčias šalis, kuriose kiekvienas bent skambinti ir siųsti SMS galintis telefonas yra ypač reikalingas.

Jei telefono prikelti nebeįmanoma, iš jo išimamos detalės, kurios dar gali būti panaudotos remontuojant kitus telefonus, o tuomet įrenginys išvyksta į paskutinę savo, kaip telefono, kelionę.

Aukso ir platinos patiems ieškoti neverta

Tad kaip vyksta telefonų perdirbimo procesas? Perdirbimo centrų darbuotojai telefonus išardo ir jų detales išrūšiuoja:

- Mikroschemos ir metalinės detalės keliauja į lydymo krosnį, kur atskiriami jose esantys naudingi metalai, tokie kaip auksas, sidabras, varis ir net platina. Išgryninti metalai gali būti pakartotinai naudojami pagal paskirtį, nuo papuošalų gamybos, iki elektronikos.
- Baterijos yra perdirbamos atskirai: jos sutrinamos ir iš gauto mišinio, naudojant skirtingas technologijas, atskiriamos baterijų sudedamosios medžiagos – grafenas, nikelis, kobaltas, litis. Visa tai galima pakartotinai naudoti gaminant naujas baterijas.
- Ekraną saugantis stiklas, kaip ir įprastas stiklas, yra smulkinamas ir lydomas bei gali būti naudojamas naujų stiklo produktų gamyboje.
- Galiausiai, telefono plastmasinės detalės yra smulkinamos ir išlydomos. Gautas perdirbto plastiko mišinys tinka naujiems plastiko gaminiams.

Patiems ardyti telefonų ir juose ieškoti tauriųjų metalų tikrai neverta – jų ten bus tik gramo dalys. Tačiau stambiu mastu telefonų perdirbimas yra ne tik naudingas aplinkai, bet ir atsiperka.

„Skaičiuojama, kad perdirbus vos tūkstantį išmaniųjų telefonų galima išgauti 25 kilogramus aliuminio, 15 kilogramų vario, per 300 gramų sidabro, apie 30 gramų aukso, 15 gramų paladžio ir iki 10 gramų platinos. Visa tai – be stiklo, plastiko ir kitų, mažesnę vertę turinčių medžiagų“, – pastebi I. Bimbirytė-Yun.

Perdirbimo centrai pasirūpina ir saugiu telefonuose esančių nuodingų cheminių medžiagų, tokių kaip gyvsidabris, arsenas, utilizavimu.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9