Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui

Vokietija yra viena populiariausių šalių norint įsigyti naudotą automobilį. Vokiškos transporto priemonės ypač paklausios Rytų Europoje, kur neretai tikima, kad iš Vakarų importuoti automobiliai neturi nuslėptų apgadinimų ar defektų.

Pasak Vokietijos federalinės transporto tarnybos, kasmet kitose šalyse įregistruojami apie 2 mln. naudotų vokiškų automobilių. Kai kuriose jų importuotų vokiškų transporto priemonių dalis viršija 50 proc.

Tiesa, Vokietijos naudotų automobilių rinkai būdingas vienas keistas paradoksas: dalis transporto priemonių nėra mačiusios šios šalies kelių.

Vokietijoje parduodami automobiliai gali būti atkeliavę iš visai kitur

Populiariausiuose Vokietijos skelbimų portaluose galima rasti milijonus automobilių, todėl pasirinkimas šioje šalyje gerokai didesnis nei bet kur kitur Europoje. Visgi dalis Vokietijoje parduodamų transporto priemonių gali būti iš kitų šalių.

Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ duomenys rodo, kad 4,3 proc. Vokietijoje parduodamų transporto priemonių niekada nematė Berlyno, Miuncheno ar Hamburgo kelių bei ikoniškųjų autobanų – jie atkeliavo iš kitų šalių. Pagrindinės šalys, kuriose naudoti automobiliai buvo įregistruoti prieš atkeliaudami į Vokietiją – Italija (16,6 proc.), Prancūzija (12,7 proc.), JAV (10,6 proc.), Belgija (9,1 proc.) ir Rumunija (5,1 proc.).

Užuot įsigiję automobilį iš Vokietijos, pirkėjai rizikuoja nusipirkti transporto priemonę, kuri buvo importuota iš kitos šalies. Jei pardavėjas slepia, iš kur automobilis atkeliavo, tai gali reikšti, kad jis nėra pačios geriausios būklės. Prastai atlikti remonto darbai, didelė rida ir užmaskuoti apgadinimai – bene pagrindinės priežastys, kodėl pardavėjai bando nuslėpti transporto priemonės praeitį ir parduoti ją kitur. Kadangi valstybės retai tarpusavyje dalinasi automobilių istorijos duomenimis, atsekti su daugiau nei viena šalimi susijusius sukčiavimo atvejus ganėtinai sudėtinga.

„4,3 proc. Vokietijoje parduodamų automobilių turi istorijos įrašų kitose šalyse. Pastebėjome, kad kai kurie Vokietijoje parduodami prabangūs modeliai niekada nebuvo eksploatuojami šioje šalyje. Taip sukuriama iliuzija, kad perkate tvarkingą vokišką automobilį, kai, iš tiesų, jis gali būti importuotas iš Italijos, Prancūzijos ar Rumunijos“, – sako „carVertical“ komunikacijos vadovas ir automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Kodėl pirkėjus ir pardavėjus iš Rytų Europos traukia Vokietijos rinka?

Pasak M. Buzelio, dėl naujų automobilių trūkumo, geros būklės transporto priemonių pasiūla antrinėje rinkoje tapo labai ribota. Dėl šios priežasties dalis žmonių bando parduoti savo automobilius Vokietijoje, nes čia daugiau potencialių pirkėjų. Jei nesiseka parduoti automobilio Čekijoje ar Rumunijoje, kodėl to nepabandžius padaryti kitoje šalyje.

Rytų europiečių meilė vokiškiems automobiliams siekia sovietinius laikus. Tuo metu Rusijoje buvo gaminamos tik prastos kokybės transporto priemonės, nepasižymėjusios nei kokybe, nei komfortu, nei patikimumu. Visi norėjo užsienietiškų automobilių ir Vokietija buvo ta vieta, kur jų buvo galima rasti.

Tarp vairuotojų sklando mitas, kad vokiečiai perka naujesnius ir brangesnius automobilius su geresne įranga bei griežtai vadovaujasi gamintojų nurodomais aptarnavimų terminais. Visgi šios klišės gali sukurti saugumo iliuziją ir pastūmėti žmones pirkti automobilius prieš tai nepatikrinus jų istorijos ir nepasitarus su kvalifikuotu mechaniku.

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9