Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu

Skaitmeninės mokymosi priemonės savo aktualumo nepraranda ir sugrįžus į mokyklos suolą. Įmonės „Ateities pamoka“ atlikta mokytojų apklausa parodė, kad net 98 proc. mokytojų šias priemones aktyviai naudoja ir kontaktinėse pamokose.

Švietimo ekspertai įsitikinę – šios priemonės yra tapusios būtina viso mokymosi proceso dalimi.

Skuba pasirūpinti iš anksto

Mokymosi aplinkų vystytojai pastebi, kad kasmet daugėja elektroninio mokymosi turinio naudotojų, o mokyklos ir savivaldybės licencijomis pasirūpina iš anksto.

„Pirmosios užklausos ir užsakymai dėl skaitmeninių aplinkų licencijų 2022/2023 mokslo metams mus pasiekė dar žiemos pabaigoje. Džiaugiamės, kad mokymosi įstaigos supranta jų svarbą ir moksleiviai nuo pirmųjų dienų gali kibti į mokslus turėdami visas reikalingas priemones“, – kalba Malvina Vilniškienė, „Ateities pamoka“ klientų patirčių valdymo vadovė.

O tas įstaigas, kurios dar nėra pasirašiusios sutarčių, ji ragina nelaukti – kuo anksčiau moksleivius pasieks šiuolaikinės priemonės, tuo greičiau jie galės visapusiškai dalyvauti pamokose.

Sprendžia daugiau užduočių

Tai, kad skaitmeninio turinio naudojimas yra tapęs kasdiene pamokų dalimi, patvirtina ir augantis sprendžiamų elektroninių užduočių kiekis.

„Statistika išties iškalbinga – 2021/2022 m.m „EDUKA klasėje“ mokytojai paskyrė, o mokiniai atliko daugiau nei 5 mln. užduočių. Tai yra net 2,5 karto daugiau nei ankstesniais mokslo metais. Aktyviai naudojama ir „EMA“ mokymosi aplinka – joje užduotys buvo sprendžiamos beveik 3 mln. kartų“, – statistiką pristato M. Vilniškienė.

Pasak jos, daugiausiai laiko skaitmeninėse aplinkose moksleiviai skiria mokydamiesi matematikos – šio dalyko vadovėliai ir užduotys vis dar išlieka populiariausi. Abiturientai taip pat dažniausiai sprendžia matematikos dalyko bandomuosius testus „Egzaminatorius“ aplinkoje.

Įvertino matematikos brandos egzaminų rezultatus

Šių metų matematikos brandos egzaminų rezultatai matematikos mokytojos ekspertės Sigitos Žuklijienės nenustebino – tai ji laiko neteisingų praeities sprendimų pasekme.

„Nereikėtų galvoti, kad lietuviai nemoka matematikos, juk yra daug gerai mokančių asmenų. Priežasčių visų pirma reikėtų ieškoti praeityje – prastėjančius rezultatus siečiau su sumažintu savaitinių matematikos pamokų skaičiumi. Aišku, ir pandemija pridėjo savo. Tik kompleksiniai sprendimai švietimo sistemoje padėtų situaciją pataisyti“, – sako S. Žuklijienė.

Vertindama skaitmenines mokymosi priemonės, mokytoja patvirtina, kad jos yra būtinos, tik naudoti reikia saikingai.

„Šiuolaikiniams vaikams šios skaitmeninės mokymosi priemonės yra labai tinkamos, jie pripratę prie ekranų. Jos atitinka šiuolaikinio vaiko supratimą ir suvokimą, tai priimtina ir artima. Tie, kurie aktyviai sprendžia elektronines užduotis, jie ir nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimų testus bei egzaminus išlaiko geriau“, – įsitikinusi pedagogė.

Skaitmeninis turinys – nuo pradinių klasių

Jaunoji karta šiuolaikines mokymosi priemones naudoja nuo pirmųjų dienų mokyklos suole. Pasak ekspertų, ne tik pamokose, tačiau ir gyvenime nebeįmanoma išsiversti be technologijų, tačiau svarbu – tinkama prevencija.

„Siekdami ugdyti raštingą, išprususią kartą, linkėdami savo ugdytiniams kokybiško gyvenimo, negalime neugdyti jų skaitmeninio raštingumo. Todėl net ne nuo pradinių klasių, o nuo pirmųjų žingsnių į skaitmeninį pasaulį turėtumėme ne tik duoti vaikui į rankas įrenginį, bet ir suteikti žinių, praktinių įgūdžių, kaip elgtis įvykus nesklandumams virtualioje erdvėje, kokie pavojai gresia ir kaip jų išvengti“, – kalba Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokytoja ekspertė Rūta Filončikienė.

Jos teigimu, netgi atnaujintose pradinio ugdymo programose nurodoma, kad mokinys turi išmokti naudoti, testuoti, kurti, tobulinti ir vertinti skaitmeninį turinį, komunikuoti skaitmeninėmis technologijomis ir bendrauti skaitmeninėse erdvėse, gebėti savarankiškai pasirinkti reikiamas skaitmenines priemones darbui atlikti.

„Kas mūsų kartai atrodo visai suprantama ir aišku gavus informaciją raštu ir žodžiu, kartais mūsų mokiniams suprantama gavus tai visai kita forma. Dabartiniams vaikams pasakojimas ir paveikslėlių rodymas nebeveikia – reikia įdarbinti paskiriant skaitmeninę užduotį, sudominti atliekant praktinę – žaidybinę veiklą, motyvuoti“, – kalba mokytoja ekspertė.

Vysto toliau

Skaitmeniniam turiniui tapus neatsiejama kontaktinio mokymosi dalimi, šių priemonių vystytojai nestovi vietoje.

„Praėjusiais metais „EDUKA klasėje“ pristatėme du pilotinius praturtintus vadovėlius. Siekėme sukurti tokius vadovėlius, kurie tiek kontaktinio, tiek nuotolinio ugdymo metu taptų viena pagrindinių mokymosi priemonių, papildančių popierinį vadovėlį. Praturinti vadovėliai sulaukė itin teigiamo mokytojų vertinimo, todėl šiuos mokslo metus pradedame vėl pristatydami naujus vadovėlius“, – atskleidžia M. Vilniškienė.

Didžiausias skaitmeniniu turiniu praturtintų vadovėlių privalumas yra tas, kad virtualus turinys yra integruotas į vadovėlį – jame yra vaizdo ir garso įrašai, infografikai, prezentacijos, interaktyvios užduotys, iliustracijos. Taip pat čia patalpintas gausus užduočių bankas ir papildomi įrankiai, kurių pagalba mokytojas gali diferencijuoti ir individualizuoti ugdymosi procesą bei stebėti individualią mokinio arba visos klasės pažangą.

• Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
• Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
• Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
• Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
• RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
• LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą.
• Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.
• Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
• LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
• Sužinokite populiariausio vasaros vaisiaus naudas: padės ne tik nuo kaitros.
• Pienas ir jo produktai – svarbus, bet ne vienintelis kalcio šaltinis vaikams.
• LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
• LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
• Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
• Norite susidraugauti su kaimynais? Ekspertai pataria, nuo ko pradėti.
• Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus.
• Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų.
• Sukčiai nusitaikė į keliautojus: oro uoste gali būti nesaugu krauti telefoną.
• Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
• Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
• 4 būdai apsaugoti namus vasaros atostogų metu.
• Nesąžininga, kad ūkininkui lieka tik penktadalis galutinės pieno vertės.
• Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
• Daiktų interneto įrenginiai skaičiuojami milijardais: kaip 5G keičia IoT rinką?
• Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
• Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
• Specialistas pataria, kaip namuose įsirengti slėptuvę nuo pavojaus.
• Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
• Ministrų kabinetas pritarė pėstininkų divizijos steigimui.
• Prikaupėte atostogų? Atvejai, kai jas prarasite.
• 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
• Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis.
• Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione.
• JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
• Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių.
• Santuokų - Skyrybų statistika per pastaruosius 5-10 metų.
• Šeimos gydytoja papasakojo, kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai mesti svorį.
• Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
• Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
• Artėja vasaros sezonas: ką reikia žinoti apie vaikų ir paauglių darbą?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5