Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu

Skaitmeninės mokymosi priemonės savo aktualumo nepraranda ir sugrįžus į mokyklos suolą. Įmonės „Ateities pamoka“ atlikta mokytojų apklausa parodė, kad net 98 proc. mokytojų šias priemones aktyviai naudoja ir kontaktinėse pamokose.

Švietimo ekspertai įsitikinę – šios priemonės yra tapusios būtina viso mokymosi proceso dalimi.

Skuba pasirūpinti iš anksto

Mokymosi aplinkų vystytojai pastebi, kad kasmet daugėja elektroninio mokymosi turinio naudotojų, o mokyklos ir savivaldybės licencijomis pasirūpina iš anksto.

„Pirmosios užklausos ir užsakymai dėl skaitmeninių aplinkų licencijų 2022/2023 mokslo metams mus pasiekė dar žiemos pabaigoje. Džiaugiamės, kad mokymosi įstaigos supranta jų svarbą ir moksleiviai nuo pirmųjų dienų gali kibti į mokslus turėdami visas reikalingas priemones“, – kalba Malvina Vilniškienė, „Ateities pamoka“ klientų patirčių valdymo vadovė.

O tas įstaigas, kurios dar nėra pasirašiusios sutarčių, ji ragina nelaukti – kuo anksčiau moksleivius pasieks šiuolaikinės priemonės, tuo greičiau jie galės visapusiškai dalyvauti pamokose.

Sprendžia daugiau užduočių

Tai, kad skaitmeninio turinio naudojimas yra tapęs kasdiene pamokų dalimi, patvirtina ir augantis sprendžiamų elektroninių užduočių kiekis.

„Statistika išties iškalbinga – 2021/2022 m.m „EDUKA klasėje“ mokytojai paskyrė, o mokiniai atliko daugiau nei 5 mln. užduočių. Tai yra net 2,5 karto daugiau nei ankstesniais mokslo metais. Aktyviai naudojama ir „EMA“ mokymosi aplinka – joje užduotys buvo sprendžiamos beveik 3 mln. kartų“, – statistiką pristato M. Vilniškienė.

Pasak jos, daugiausiai laiko skaitmeninėse aplinkose moksleiviai skiria mokydamiesi matematikos – šio dalyko vadovėliai ir užduotys vis dar išlieka populiariausi. Abiturientai taip pat dažniausiai sprendžia matematikos dalyko bandomuosius testus „Egzaminatorius“ aplinkoje.

Įvertino matematikos brandos egzaminų rezultatus

Šių metų matematikos brandos egzaminų rezultatai matematikos mokytojos ekspertės Sigitos Žuklijienės nenustebino – tai ji laiko neteisingų praeities sprendimų pasekme.

„Nereikėtų galvoti, kad lietuviai nemoka matematikos, juk yra daug gerai mokančių asmenų. Priežasčių visų pirma reikėtų ieškoti praeityje – prastėjančius rezultatus siečiau su sumažintu savaitinių matematikos pamokų skaičiumi. Aišku, ir pandemija pridėjo savo. Tik kompleksiniai sprendimai švietimo sistemoje padėtų situaciją pataisyti“, – sako S. Žuklijienė.

Vertindama skaitmenines mokymosi priemonės, mokytoja patvirtina, kad jos yra būtinos, tik naudoti reikia saikingai.

„Šiuolaikiniams vaikams šios skaitmeninės mokymosi priemonės yra labai tinkamos, jie pripratę prie ekranų. Jos atitinka šiuolaikinio vaiko supratimą ir suvokimą, tai priimtina ir artima. Tie, kurie aktyviai sprendžia elektronines užduotis, jie ir nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimų testus bei egzaminus išlaiko geriau“, – įsitikinusi pedagogė.

Skaitmeninis turinys – nuo pradinių klasių

Jaunoji karta šiuolaikines mokymosi priemones naudoja nuo pirmųjų dienų mokyklos suole. Pasak ekspertų, ne tik pamokose, tačiau ir gyvenime nebeįmanoma išsiversti be technologijų, tačiau svarbu – tinkama prevencija.

„Siekdami ugdyti raštingą, išprususią kartą, linkėdami savo ugdytiniams kokybiško gyvenimo, negalime neugdyti jų skaitmeninio raštingumo. Todėl net ne nuo pradinių klasių, o nuo pirmųjų žingsnių į skaitmeninį pasaulį turėtumėme ne tik duoti vaikui į rankas įrenginį, bet ir suteikti žinių, praktinių įgūdžių, kaip elgtis įvykus nesklandumams virtualioje erdvėje, kokie pavojai gresia ir kaip jų išvengti“, – kalba Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokytoja ekspertė Rūta Filončikienė.

Jos teigimu, netgi atnaujintose pradinio ugdymo programose nurodoma, kad mokinys turi išmokti naudoti, testuoti, kurti, tobulinti ir vertinti skaitmeninį turinį, komunikuoti skaitmeninėmis technologijomis ir bendrauti skaitmeninėse erdvėse, gebėti savarankiškai pasirinkti reikiamas skaitmenines priemones darbui atlikti.

„Kas mūsų kartai atrodo visai suprantama ir aišku gavus informaciją raštu ir žodžiu, kartais mūsų mokiniams suprantama gavus tai visai kita forma. Dabartiniams vaikams pasakojimas ir paveikslėlių rodymas nebeveikia – reikia įdarbinti paskiriant skaitmeninę užduotį, sudominti atliekant praktinę – žaidybinę veiklą, motyvuoti“, – kalba mokytoja ekspertė.

Vysto toliau

Skaitmeniniam turiniui tapus neatsiejama kontaktinio mokymosi dalimi, šių priemonių vystytojai nestovi vietoje.

„Praėjusiais metais „EDUKA klasėje“ pristatėme du pilotinius praturtintus vadovėlius. Siekėme sukurti tokius vadovėlius, kurie tiek kontaktinio, tiek nuotolinio ugdymo metu taptų viena pagrindinių mokymosi priemonių, papildančių popierinį vadovėlį. Praturinti vadovėliai sulaukė itin teigiamo mokytojų vertinimo, todėl šiuos mokslo metus pradedame vėl pristatydami naujus vadovėlius“, – atskleidžia M. Vilniškienė.

Didžiausias skaitmeniniu turiniu praturtintų vadovėlių privalumas yra tas, kad virtualus turinys yra integruotas į vadovėlį – jame yra vaizdo ir garso įrašai, infografikai, prezentacijos, interaktyvios užduotys, iliustracijos. Taip pat čia patalpintas gausus užduočių bankas ir papildomi įrankiai, kurių pagalba mokytojas gali diferencijuoti ir individualizuoti ugdymosi procesą bei stebėti individualią mokinio arba visos klasės pažangą.

• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
• 5 verslui pavojingiausios kibernetinės atakos.
• Slidinėjimo trasos bei saulės vonios – kur traukia lietuvių keliautojai žiemą?
• Spalvos ir pinigai: kaip nepasiduoti slaptiems rinkodaros triukams.
• Euro ir dolerio kurso paritetas: euras – pasmerktas kurį laiką būti pigesnis.
• Įsigaliojo SIM kortelių registravimo reikalavimas: viskas, ką reikia žinoti.
• RRT įspėjo Telią dėl įpareigojimų nevykdymo.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Daugelyje naujų automobilių Lietuvoje veiks tiktai šios bendrovės internetas.
• Taikant ES sankcijas, blokuojami 36 IP adresai ir 621 interneto svetainė.
• Teismas patvirtino Telecentro teikiamų LRT siuntimo paslaugų kainų pagrįstumą.
• Draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą.
• Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
• 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
• KTU kibernetinio saugumo specialistas: DI tampa puolimo įrankiu.
• 5 magiški šventinio laikotarpio filmai, kuriuos privalote pamatyti su visa šeima.
• Ar verta kurti interneto svetainę savo hobiui ir kokį domeną naudoti?
• Ekspertai apie atliekų rūšiavimą: kartais žmonių pastangos nueina perniek.
• „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą.
• Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: infrastruktūros spragos stabdo pažangą?
• Dėl vasarinių padangų nebegalioja automobilio techninė apžiūra ir draudimas.
• Technologijų herojai: kaip telefonai ir kiti prietaisai gelbėja žmonių gyvybes?
• Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?
• Kenčiate nuo šiukšles kaupiančio kaimyno? Išeitis yra, tik ne visi apie tai žino.
• Slaugytojai konsultuodami galės pratęsti paskirtą gydymą receptiniais vaistais.
• Kaip išvengti klaidų renkantis pirmąjį būstą?
• Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
• Pasakė, kam orgazmas yra naudingiausias: sumažina tikimybę susirgti vėžiu.
• Milijonierius po savaitės: kaip laimėjus loterijoje neprarasti šalto proto.
• Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9