Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu

Skaitmeninės mokymosi priemonės savo aktualumo nepraranda ir sugrįžus į mokyklos suolą. Įmonės „Ateities pamoka“ atlikta mokytojų apklausa parodė, kad net 98 proc. mokytojų šias priemones aktyviai naudoja ir kontaktinėse pamokose.

Švietimo ekspertai įsitikinę – šios priemonės yra tapusios būtina viso mokymosi proceso dalimi.

Skuba pasirūpinti iš anksto

Mokymosi aplinkų vystytojai pastebi, kad kasmet daugėja elektroninio mokymosi turinio naudotojų, o mokyklos ir savivaldybės licencijomis pasirūpina iš anksto.

„Pirmosios užklausos ir užsakymai dėl skaitmeninių aplinkų licencijų 2022/2023 mokslo metams mus pasiekė dar žiemos pabaigoje. Džiaugiamės, kad mokymosi įstaigos supranta jų svarbą ir moksleiviai nuo pirmųjų dienų gali kibti į mokslus turėdami visas reikalingas priemones“, – kalba Malvina Vilniškienė, „Ateities pamoka“ klientų patirčių valdymo vadovė.

O tas įstaigas, kurios dar nėra pasirašiusios sutarčių, ji ragina nelaukti – kuo anksčiau moksleivius pasieks šiuolaikinės priemonės, tuo greičiau jie galės visapusiškai dalyvauti pamokose.

Sprendžia daugiau užduočių

Tai, kad skaitmeninio turinio naudojimas yra tapęs kasdiene pamokų dalimi, patvirtina ir augantis sprendžiamų elektroninių užduočių kiekis.

„Statistika išties iškalbinga – 2021/2022 m.m „EDUKA klasėje“ mokytojai paskyrė, o mokiniai atliko daugiau nei 5 mln. užduočių. Tai yra net 2,5 karto daugiau nei ankstesniais mokslo metais. Aktyviai naudojama ir „EMA“ mokymosi aplinka – joje užduotys buvo sprendžiamos beveik 3 mln. kartų“, – statistiką pristato M. Vilniškienė.

Pasak jos, daugiausiai laiko skaitmeninėse aplinkose moksleiviai skiria mokydamiesi matematikos – šio dalyko vadovėliai ir užduotys vis dar išlieka populiariausi. Abiturientai taip pat dažniausiai sprendžia matematikos dalyko bandomuosius testus „Egzaminatorius“ aplinkoje.

Įvertino matematikos brandos egzaminų rezultatus

Šių metų matematikos brandos egzaminų rezultatai matematikos mokytojos ekspertės Sigitos Žuklijienės nenustebino – tai ji laiko neteisingų praeities sprendimų pasekme.

„Nereikėtų galvoti, kad lietuviai nemoka matematikos, juk yra daug gerai mokančių asmenų. Priežasčių visų pirma reikėtų ieškoti praeityje – prastėjančius rezultatus siečiau su sumažintu savaitinių matematikos pamokų skaičiumi. Aišku, ir pandemija pridėjo savo. Tik kompleksiniai sprendimai švietimo sistemoje padėtų situaciją pataisyti“, – sako S. Žuklijienė.

Vertindama skaitmenines mokymosi priemonės, mokytoja patvirtina, kad jos yra būtinos, tik naudoti reikia saikingai.

„Šiuolaikiniams vaikams šios skaitmeninės mokymosi priemonės yra labai tinkamos, jie pripratę prie ekranų. Jos atitinka šiuolaikinio vaiko supratimą ir suvokimą, tai priimtina ir artima. Tie, kurie aktyviai sprendžia elektronines užduotis, jie ir nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimų testus bei egzaminus išlaiko geriau“, – įsitikinusi pedagogė.

Skaitmeninis turinys – nuo pradinių klasių

Jaunoji karta šiuolaikines mokymosi priemones naudoja nuo pirmųjų dienų mokyklos suole. Pasak ekspertų, ne tik pamokose, tačiau ir gyvenime nebeįmanoma išsiversti be technologijų, tačiau svarbu – tinkama prevencija.

„Siekdami ugdyti raštingą, išprususią kartą, linkėdami savo ugdytiniams kokybiško gyvenimo, negalime neugdyti jų skaitmeninio raštingumo. Todėl net ne nuo pradinių klasių, o nuo pirmųjų žingsnių į skaitmeninį pasaulį turėtumėme ne tik duoti vaikui į rankas įrenginį, bet ir suteikti žinių, praktinių įgūdžių, kaip elgtis įvykus nesklandumams virtualioje erdvėje, kokie pavojai gresia ir kaip jų išvengti“, – kalba Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokytoja ekspertė Rūta Filončikienė.

Jos teigimu, netgi atnaujintose pradinio ugdymo programose nurodoma, kad mokinys turi išmokti naudoti, testuoti, kurti, tobulinti ir vertinti skaitmeninį turinį, komunikuoti skaitmeninėmis technologijomis ir bendrauti skaitmeninėse erdvėse, gebėti savarankiškai pasirinkti reikiamas skaitmenines priemones darbui atlikti.

„Kas mūsų kartai atrodo visai suprantama ir aišku gavus informaciją raštu ir žodžiu, kartais mūsų mokiniams suprantama gavus tai visai kita forma. Dabartiniams vaikams pasakojimas ir paveikslėlių rodymas nebeveikia – reikia įdarbinti paskiriant skaitmeninę užduotį, sudominti atliekant praktinę – žaidybinę veiklą, motyvuoti“, – kalba mokytoja ekspertė.

Vysto toliau

Skaitmeniniam turiniui tapus neatsiejama kontaktinio mokymosi dalimi, šių priemonių vystytojai nestovi vietoje.

„Praėjusiais metais „EDUKA klasėje“ pristatėme du pilotinius praturtintus vadovėlius. Siekėme sukurti tokius vadovėlius, kurie tiek kontaktinio, tiek nuotolinio ugdymo metu taptų viena pagrindinių mokymosi priemonių, papildančių popierinį vadovėlį. Praturinti vadovėliai sulaukė itin teigiamo mokytojų vertinimo, todėl šiuos mokslo metus pradedame vėl pristatydami naujus vadovėlius“, – atskleidžia M. Vilniškienė.

Didžiausias skaitmeniniu turiniu praturtintų vadovėlių privalumas yra tas, kad virtualus turinys yra integruotas į vadovėlį – jame yra vaizdo ir garso įrašai, infografikai, prezentacijos, interaktyvios užduotys, iliustracijos. Taip pat čia patalpintas gausus užduočių bankas ir papildomi įrankiai, kurių pagalba mokytojas gali diferencijuoti ir individualizuoti ugdymosi procesą bei stebėti individualią mokinio arba visos klasės pažangą.

• Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
• Ryšių reguliavimo tarnyba dereguliavo transliacijų rinkas.
• Naujos transporto rūšys – viešajam transportui populiarinti.
• Energiškai efektyvūs pastatai – teorija ir realybė.
• Briuselio kopūstai, Frankfurto dešrelės, Kyjivo kotletas: sąsaja su miestais?
• „Telia“: „Bitė“ nebūtų pajėgi užtikrinti NATO renginiui Vilniuje reikalavimų.
• Kepkit ant žarijų ir neišlaidaukit – kiek mėsos reikia griliaus vakarėliui.
• Anonsas: Vinilo plokštelių kolekcionavimas.
• Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
• Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
• „Ignitis“ pataria, kurį su birža susietą planą pasirinkti: keli skirtumai.
• Šių laikų auksas – litis ir kobaltas: ką svarbu žinoti apie šiuos metalus.
• Dietai – ne! 3 nepadoriai gardūs, bet nebrangūs desertai.
• „Ignitis“ vienašališkai sumažins elektros tarifus gyventojams.
• Gaminame grenadierius: 3 paprasti triukai, kad bet kurią žuvį pamėgtų net vaikai.
• Tradicinis grilintojo portretas: šašlykinė, kepimui - kiauliena ir vištiena.
• Šventiniai pusryčiai mamai: 3 receptai, prie kurių ruošimo prisidės ir mažieji.
• „Twitter“ pristatė naują turinio apmokestinimo tvarką: kūrėjai galės užsidirbti.
• Netikėta taršos sinergija – aerozolio dalelės ir mikroplastikas.
• Gegužės sezono hitai: dabar – pats metas mėgautis šiomis 5 daržovėmis.
• EIMIN: „Nuo liepos centralizuotas IT paslaugas gaus 136 valstybės institucijos“.
• Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
• Lietuvos parduotuvėse atsirado „supermaistu“ vadinamų lokvų. Kaip valgyti?
• Pataria, kaip nepakenkti santykiams su vaiku ribojant jo laiką internete.
• „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
• Populiarios Graikijos salos: kaip išsirinkti tinkamiausią savo atostogoms.
• Nauja EIMIN viceministre taps Erika Kuročkina.
• Gegužės viduryje Lietuvą pasieks per 500 mln. „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų.
• Ką daryti, kad mūsų imunitetas būtų stipresnis?
• Valstybės tarnybos pertvarka – finišo tiesiojoje.
• Piknikų sezonas prasidėjo: 5 patarimai, kaip paprastai pasiruošti iškylai.
• Naktį kamuoja kvėpavimo sutrikimai? Gydytoja turi ir įspėjimų, ir patarimų.
• Startavo kvietimas gyventojams saulės elektrinių įsirengimui.
• Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
• Norite pasirinkti su birža susietą planą? „Ignitis“ atsako į klausimus.
• Trys konkretūs žingsniai, padėsiantys prisivilioti IT profesijos specialistus.
• Sakartvelas – įspūdžių gausa, išskirtiniai patiekalai ir prieinamos kainos.
• Bronis Ropė: „Neleisiu, kad nevykę valdžios sprendimai nušluotų pieno sektorių“.
• Elektronikos ir baterijų atliekos neturėtų būti išmetamos kartu su kitomis.
• Tyrimas: kokios spalvos automobiliai Lietuvoje parduodami greičiausiai?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140