Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų agentūros skaičiavimai. Populiariausios jaunimo veiklos yra skambučiai internete, socialiniai tinklai, vaizdo medžiagos žiūrėjimas, bendravimas susirašinėjimo programėlėmis.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Specialistų teigimu, skaitmeninėje erdvėje praleidžiant vis daugiau laiko svarbu žinoti, kaip tą daryti saugiai, todėl sostinės moksleivius pradėta mokyti informacinių technologijų (IT) kalbos.

Pasak projektą vykdančios bendrovės „Vilniaus planas“ projektų koordinatorės Genovaitės Kynės, projekto „IV IT kalbos“ tikslas – sudaryti galimybę moksleiviams mokyklose ugdytis aukštesnį skaitmeninį mąstymą, mokytis saugiai, atsakingai bei kūrybiškai spręsti iššūkius naudojant informacines technologijas, taip pat tiek mokiniams, tiek mokytojams tobulinti skaitmeninę kompetenciją, kuri būtina šiandieninėje visuomenėje.

„Yra sakoma, kad šiandien jauni žmones gyvena skaitmeniniame pasaulyje. Vadinasi, jie turi ir labai gerai mokėti to pasaulio kalbą. Kalbų paprastai yra mokoma mokyklose, tad ir IT kalba neturėtų būti išimtis. Siekiame, kad mokyklose kiekvienas mokinys būtų gerai įvaldęs bent 3 kalbas: gimtąją, užsienio ir IT. Toks tikslas sutampa ir su bendra Vilniaus miesto vizija švietimo srityje – ugdyti ateities iššūkiams pasiruošusias, nuolat tobulėjančias, savarankiškas asmenybes, turinčias laikmečio tendencijas atitinkančias kompetencijas“, – sako Genovaitė Kynė.

IT kalba apima keturias skirtingas sritis: kompiuterinės įrangos administravimą ir saugą, įrenginių valdymą ir programavimą pasirinktomis programavimo kalbomis, skaitmenines medijas ir NFT dizainą bei elektroninį sportą – žaidimus ir jų kūrimą.

Didžiausias susidomėjimas – kriptovaliutomis

Nuo 2022 metų kovo mėn. pirmasis iš keturių projekto modulių „Kompiuterinės įrangos sauga“ pradėtas taikyti ekspertiniu vertinimo būdu atrinktose Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklose: Vilniaus licėjuje, Jono Basanavičiaus, Salomėjos Nėries ir Žirmūnų gimnazijose. Rugsėjį prie projekto prisijungė dar penkios sostinės mokyklos: Antakalnio, Ozo, Užupio, Simono Daukanto ir Vasilijaus Kačialovo gimnazijos. Šiuo metu kompiuterinės įrangos saugos mokosi daugiau nei 500 9-10 (I-II gimnazijos) klasių mokinių.

Moksleiviai sužino, kas yra kriptografija, duomenų saugumas internete, socialinė inžinerija, saugumo spragas nustatyti padedantys etiški įsilaužimai, kibernetinės saugos taikymas pandemijos metu. Jie mokosi pritaikyti kibernetinio saugumo žinias ir įgūdžius asmeninėje veikloje, saugiai gauti, atrinkti, tvarkyti, perduoti skaitmeninę informaciją.

Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Inga Čupajeva sako, kad modulyje pateiktos temos yra aktualios šiais laikais, nors dar mažai gvildenamos. Labai svarbu, kad moksleiviai įgūdžių įgyja per praktines veiklas – mokosi identifikuoti problemas ir jas spręsti, apsisaugoti ir apsaugoti kitus.

„Integravau šią medžiagą į pamokas devintokams, ir jų metu atskiromis temomis nagrinėjome. Didžiausio susidomėjimo ir daugiausia teigiamų atsiliepimų sulaukė kriptografija ir kriptovaliutos, nes mokyklose tokios temos iki šiol nebuvo keliamos, nors gyvenimas nestovi vietoje ir tai jau mūsų kasdienybės dalis. Kai kas žinojo net daugiau, nei buvo informacijos kurse, tačiau buvo ir nieko apie tai nežinančių. Moksleivius šios temos tikrai „užkabino“, kai kurie klausė, kur galima gauti daugiau informacijos pastudijuoti savarankiškai“, – sako I. Čupajeva.

Jos teigimu, daug diskusijų ir atradimų suteikė temos apie duomenų saugumą, sekimo programėles, internetinį sukčiavimą – didelė dalis moksleivių arba sužinojo, ko nežinojo, arba žinojo, bet neįtarė, kad tai vyksta tokiu mastu. Vaikams kilo papildomų klausimų, kaip apsisaugoti nuo jų duomenų vagysčių, kaip nepasiduoti elektroninių sukčių provokacijoms.

G. Kynė sako, kad kiekviena modulio tema skirstoma į teorijos ir praktikos mokymus bei interaktyvias užduotis medžiagos įtvirtinimui. Mokomoji medžiaga pateikta virtualioje mokymosi aplinkoje. Mokytojai, dirbantys su medžiaga, gali patys koreguoti užduotis, pvz., įdėti sudėtingesnes, jeigu yra mokinių, kurie tokiomis domisi ir geba atlikti.

Galėtų tapti atskira pamoka

Genovaitės Kynės teigimu, šiuo metu kuriami likę trys projekto moduliai, kuriuos išbandyti taip pat bus kviečiamos sostinės mokyklos.

„Mokyklose vyksta informacinių technologijų pamokos, tačiau jose neapimamas toks platus temų spektras. Be abejo, mokytojai visada gali savo iniciatyva kažką pasakoti moksleiviams, tačiau tam reikia ruoštis, ieškoti medžiagos. „IV IT kalbose“ yra susisteminta visa medžiaga, tereikia ja naudotis. Iš pirmąjį modulį išbandžiusių mokytojų sulaukiame vertinimų, kad tokia medžiaga naudinga ir reikalinga“, – sako G. Kynė.

Tam pritaria ir I. Čupajeva, sakydama, kad po ranka turint specialistų parengtą ir koncentruotai pateiktą medžiagą pamoka tampa kokybiškesnė, mokytojui patogiau dirbti. Ateityje šis kursas galėtų pretenduoti tapti arba pasirenkama pamoka gimnazistams, arba popamokine veikla.

Mokytoja sako pastebinti, kad nors be skaitmeninių technologijų šiandien negyvena nė vienas moksleivis, jų požiūris skiriasi – vieni labai tuo domisi žino net daugiau nei mokytoja, o kiti visai nesidomi, jų skaitmeninis pasaulis netraukia.

„Vis tik manau, kad nesvarbu, kuriai kategorijai žmogus priklauso, tačiau visiems reikėtų žinoti, kaip saugoti savo duomenis, kaip etiškai ir saugiai elgtis elektroninėje erdvėje. Juk visi turi telefonus, elektroninius paštus, lankosi socialiniuose tinkluose, tad tokie įgūdžiai būtini. Palaipsniui link to einame, matau, kad į gimnazines klases ateina vaikai jau labiau pasiruošę, žino, kad ir slaptažodžių atskleist nereikia, ir slaptažodis ne bet koks turi būti, ir patikliai bendrauti internete nereikia. Turime suprasti, kad nauji laikai reikalauja naujų įgūdžių ir stengtis kuo daugiau jų suteikti mokykloje“, – teigia ji.

• Vokietija - politinis žemės drebėjimas: į valdžią ateis kraštutiniai dešinieji?
• Sukčiai taikosi į ieškančius banko per „Google“: kaip nepakliūti į spąstus?
• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139