Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete

Vasario 7 dieną jau 20 kartą minima „Saugesnio interneto diena“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinant saugesnį naudojimąsi internetu.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys, 2022-aisiais iš Lietuvos gyventojų ir įmonių sukčiai išviliojo beveik 12 mln. eurų, tad svarbu atpažinti bei gebėti apsisaugoti nuo virtualių finansinių apgavysčių.

Anot Manto Užupio, „Tele2“ IT saugumo eksperto, finansinis sukčiavimas gali būti įvairių formų ir mastelių, o kai kurie iš jų iš pirmo žvilgsnio net neatpažįstami kaip apgavystės. Anot jo, vartotojai turi visus įrankius ir priemones, kuriais gali pasirūpinti savo asmens duomenų ar lėšų saugumu, tačiau svarbu neprarasti ir budrumo.

Sukčių daromas spaudimas

Kaip pasakoja M. Užupis, bene labiausiai sukčių pamėgtas apgavystės būdas – „fišingas“ (angl. „phishing“), kai atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės ar laiškai, kuriais siekiama išvilioti prisijungimus arba patvirtinti apgaule atliekamus pavedimus. LBA duomenimis, per 2022-uosius fiksuota 3500 tokių atvejų – 3 kartus daugiau nei metais prieš tai. Eksperto teigimu, sukčiai bando apsimesti banko, teisėsaugos ar kitos žinomos institucijos atstovais bei imituoti realias situacijas – pranešdami apie kilusius nesklandumus arba išskirtinius pasiūlymus.

„Svarbu atsiminti, kad banko darbuotojai ar paslaugų teikėjai niekada neprašo klientų veikti greitai, nurodyti svarbių prisijungimų ar bendrauti per žinučių programas. Vartotojai sukčiavimą gali atpažinti iš esminių požymių, kaip manipuliacija ir spaudimas – įspėjama, kad banko sąskaita uždaryta arba turite greitai atsiimti laimėjimą, tad reikia įvesti duomenis nurodytoje svetainėje. Suklastotame tinklapyje pateikiami laukeliai, kuriuose suvedus savo informaciją arba atlikus pavedimą, pinigai keliauja tiesiai į sukčių rankas“, – aiškina M. Užupis.

Ragina neprarasti budrumo

Ekspertas pataria vartotojams neskubėti pateikti savo duomenų ar atlikti pavedimų, pirmiausia, reikėtų patikrinti informaciją bei įsitikinti nuorodos ar svetainės saugumu. M. Užupis įspėja būti itin atsargiems, dalinantis bet kokio pobūdžio informacija socialiniuose tinkluose ar viešo naudojimo kompiuteriuose, kadangi įsilaužėliams tai yra tiesiausias kelias juos pasisavinti.

„Apgaulinguose laiškuose ar SMS žinutėse paprastai pateikiamos nuorodos į suklastotus tinklalapius, kurie yra beveik identiški tikrajai svetainei, todėl būkite labai atsargūs, kokias nuorodas spaudžiate. Eidami į įmonės svetainę, įveskite adresą naršyklėje ranka, tačiau nekopijuokite jo tiesiai iš žinutės, nes tai gali būti svetainės kopija. Budrumo reikėtų neprarasti ir pačioje svetainėje – svarbu atkreipti dėmesį, ar adreso pavadinime yra „https:“ bei maža pakabinama spyna. Patikrinkite, ar nurodyti kontaktiniai duomenys, privatumo sąlygos ar vartotojų atsiliepimai. Norėdami apsaugoti savo prisijungimo informaciją nuo vagystės, sukurkite tvirtą slaptažodį, unikalų kiekvienai paskyrai, ir įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą, kai tik jis siūlomas“, – pataria jis.

Papildomi įrankiai saugumui užtikrinti

M. Užupis tikina, kad apsisaugoti nuo tokio pobūdžio atakų patiems vartotojams gali būti sudėtinga, tad rekomenduojama naudoti specialius įrankius, kaip antivirusinė programa ar operatorių siūloma saugumo paslauga. Anot jo, antivirusinė ne tik aptinka virusus, bet ir blokuoja tam tikras svetaines, o interneto apsaugos paslauga be papildomų veiksmų leidžia apsisaugoti nuo kenkėjiškų puslapių ar nelegalaus turinio.

„Kibernetinio saugumo produktą gali pasiūlyti ir „Tele2“ – jis ne tik identifikuoja netikras el. parduotuves ar suklastotus e. bankininkystės puslapius, bet ir suteikia tėvų kontrolės bei turinio filtravimo galimybes. Aptikus neleistiną svetainę, įrankis praneša, kad toks puslapis neegzistuoja ir užkerta kelią duomenų pateikimui. Naudojantis šia paslauga, taip gal galima matyti ir išsamią informaciją apie visus saugumo incidentus“, – aiškina M. Užupis.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138