Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete

Vasario 7 dieną jau 20 kartą minima „Saugesnio interneto diena“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinant saugesnį naudojimąsi internetu.

Kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys, 2022-aisiais iš Lietuvos gyventojų ir įmonių sukčiai išviliojo beveik 12 mln. eurų, tad svarbu atpažinti bei gebėti apsisaugoti nuo virtualių finansinių apgavysčių.

Anot Manto Užupio, „Tele2“ IT saugumo eksperto, finansinis sukčiavimas gali būti įvairių formų ir mastelių, o kai kurie iš jų iš pirmo žvilgsnio net neatpažįstami kaip apgavystės. Anot jo, vartotojai turi visus įrankius ir priemones, kuriais gali pasirūpinti savo asmens duomenų ar lėšų saugumu, tačiau svarbu neprarasti ir budrumo.

Sukčių daromas spaudimas

Kaip pasakoja M. Užupis, bene labiausiai sukčių pamėgtas apgavystės būdas – „fišingas“ (angl. „phishing“), kai atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės ar laiškai, kuriais siekiama išvilioti prisijungimus arba patvirtinti apgaule atliekamus pavedimus. LBA duomenimis, per 2022-uosius fiksuota 3500 tokių atvejų – 3 kartus daugiau nei metais prieš tai. Eksperto teigimu, sukčiai bando apsimesti banko, teisėsaugos ar kitos žinomos institucijos atstovais bei imituoti realias situacijas – pranešdami apie kilusius nesklandumus arba išskirtinius pasiūlymus.

„Svarbu atsiminti, kad banko darbuotojai ar paslaugų teikėjai niekada neprašo klientų veikti greitai, nurodyti svarbių prisijungimų ar bendrauti per žinučių programas. Vartotojai sukčiavimą gali atpažinti iš esminių požymių, kaip manipuliacija ir spaudimas – įspėjama, kad banko sąskaita uždaryta arba turite greitai atsiimti laimėjimą, tad reikia įvesti duomenis nurodytoje svetainėje. Suklastotame tinklapyje pateikiami laukeliai, kuriuose suvedus savo informaciją arba atlikus pavedimą, pinigai keliauja tiesiai į sukčių rankas“, – aiškina M. Užupis.

Ragina neprarasti budrumo

Ekspertas pataria vartotojams neskubėti pateikti savo duomenų ar atlikti pavedimų, pirmiausia, reikėtų patikrinti informaciją bei įsitikinti nuorodos ar svetainės saugumu. M. Užupis įspėja būti itin atsargiems, dalinantis bet kokio pobūdžio informacija socialiniuose tinkluose ar viešo naudojimo kompiuteriuose, kadangi įsilaužėliams tai yra tiesiausias kelias juos pasisavinti.

„Apgaulinguose laiškuose ar SMS žinutėse paprastai pateikiamos nuorodos į suklastotus tinklalapius, kurie yra beveik identiški tikrajai svetainei, todėl būkite labai atsargūs, kokias nuorodas spaudžiate. Eidami į įmonės svetainę, įveskite adresą naršyklėje ranka, tačiau nekopijuokite jo tiesiai iš žinutės, nes tai gali būti svetainės kopija. Budrumo reikėtų neprarasti ir pačioje svetainėje – svarbu atkreipti dėmesį, ar adreso pavadinime yra „https:“ bei maža pakabinama spyna. Patikrinkite, ar nurodyti kontaktiniai duomenys, privatumo sąlygos ar vartotojų atsiliepimai. Norėdami apsaugoti savo prisijungimo informaciją nuo vagystės, sukurkite tvirtą slaptažodį, unikalų kiekvienai paskyrai, ir įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą, kai tik jis siūlomas“, – pataria jis.

Papildomi įrankiai saugumui užtikrinti

M. Užupis tikina, kad apsisaugoti nuo tokio pobūdžio atakų patiems vartotojams gali būti sudėtinga, tad rekomenduojama naudoti specialius įrankius, kaip antivirusinė programa ar operatorių siūloma saugumo paslauga. Anot jo, antivirusinė ne tik aptinka virusus, bet ir blokuoja tam tikras svetaines, o interneto apsaugos paslauga be papildomų veiksmų leidžia apsisaugoti nuo kenkėjiškų puslapių ar nelegalaus turinio.

„Kibernetinio saugumo produktą gali pasiūlyti ir „Tele2“ – jis ne tik identifikuoja netikras el. parduotuves ar suklastotus e. bankininkystės puslapius, bet ir suteikia tėvų kontrolės bei turinio filtravimo galimybes. Aptikus neleistiną svetainę, įrankis praneša, kad toks puslapis neegzistuoja ir užkerta kelią duomenų pateikimui. Naudojantis šia paslauga, taip gal galima matyti ir išsamią informaciją apie visus saugumo incidentus“, – aiškina M. Užupis.

• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
• 5 verslui pavojingiausios kibernetinės atakos.
• Slidinėjimo trasos bei saulės vonios – kur traukia lietuvių keliautojai žiemą?
• Spalvos ir pinigai: kaip nepasiduoti slaptiems rinkodaros triukams.
• Euro ir dolerio kurso paritetas: euras – pasmerktas kurį laiką būti pigesnis.
• Įsigaliojo SIM kortelių registravimo reikalavimas: viskas, ką reikia žinoti.
• RRT įspėjo Telią dėl įpareigojimų nevykdymo.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Daugelyje naujų automobilių Lietuvoje veiks tiktai šios bendrovės internetas.
• Taikant ES sankcijas, blokuojami 36 IP adresai ir 621 interneto svetainė.
• Teismas patvirtino Telecentro teikiamų LRT siuntimo paslaugų kainų pagrįstumą.
• Draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą.
• Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
• 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
• KTU kibernetinio saugumo specialistas: DI tampa puolimo įrankiu.
• 5 magiški šventinio laikotarpio filmai, kuriuos privalote pamatyti su visa šeima.
• Ar verta kurti interneto svetainę savo hobiui ir kokį domeną naudoti?
• Ekspertai apie atliekų rūšiavimą: kartais žmonių pastangos nueina perniek.
• „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą.
• Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: infrastruktūros spragos stabdo pažangą?
• Dėl vasarinių padangų nebegalioja automobilio techninė apžiūra ir draudimas.
• Technologijų herojai: kaip telefonai ir kiti prietaisai gelbėja žmonių gyvybes?
• Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?
• Kenčiate nuo šiukšles kaupiančio kaimyno? Išeitis yra, tik ne visi apie tai žino.
• Slaugytojai konsultuodami galės pratęsti paskirtą gydymą receptiniais vaistais.
• Kaip išvengti klaidų renkantis pirmąjį būstą?
• Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
• Pasakė, kam orgazmas yra naudingiausias: sumažina tikimybę susirgti vėžiu.
• Milijonierius po savaitės: kaip laimėjus loterijoje neprarasti šalto proto.
• Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9