- Elektromobilis, hibridas ar vidaus degimo variklis? Kaip pasirinkti automobilį?
- Tamsūs vakarai – ne priežastis išlaidauti. Kaip sumažinti elektros sąskaitą.
- Atostogų biudžetas: ar lietuviai moka planuoti išlaidas?
- Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?
- Vilnius turės didžiausią šilumos siurblį Baltijos regione.
- Viena klaida, ir grybus galėsit išmesti – ko nedaryti ruošiant jų atsargas.
- Nuo virusinių ligų apsaugos rankų plovimas: kaip taisyklingai jas plauti?
- Gyventojų siaubas – kas valandą šalyje užliejama bent po vieną būstą.
- Soros – ateities augalai, maistingumu lenkiantys javus?
- Kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- Vilniuje pradėtas retransliuoti nemokamas kanalas rusų kalba TV3 plius.
- UAB „Definė LT“ skirta 5000 eurų bauda.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Išjungti ar palikti? Kaip elgtis su kompiuteriu pasibaigus darbo dienai.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Didelės šalies perspektyvos: lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius.
- Technologijų prognozės: metavisata, klimato kaitos stabdymas ir DI pažabojimas.
- Virtualios šiukšlės: kas tai yra ir kaip jas išsikuopti?
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- „Samsung“ pristatė 2022 metų televizorių liniją: naujas asortimento narys.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Vieno nepakaks: kiek ir kokių peilių reikėtų turėti virtuvėje?
- Gedimai ir kitos problemos: kaip tinkamai pasirūpinti savo buitine technika.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai .
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Populiarios Graikijos salos: kaip išsirinkti tinkamiausią savo atostogoms.
- Sakartvelas – įspūdžių gausa, išskirtiniai patiekalai ir prieinamos kainos.
- Madeira – pamėgta turistų ir režisierių, šiemet čia filmuoti „Žvaigždžių karai“.
- Iš amžinojo pavasario salos sugrįžusi keliautoja pasidalijo patarimais.
- Keliautojų tyrimas: kelionės pasirinkimą lemia tinkama atostogų data ir trukmė.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius.
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Komfortiškos darbo erdvės įrengimas namuose: nuo ko pradėti?
- Naujakurių pasirinkimai keičiasi: ankščiau - minusas, dabar - privalumas.
- Nuo gegužės 1-osios – statybos užbaigimo pokyčiai.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Naujų būstų pardavimai Vilniuje mažėjo, kainos – augo.
- Planuodami ateityje žiūrėti koduotas programas, pasirinkite įrangą, kuri tai gali. Jei tai televizorius, tai bus reikalingas lizdas sąlyginės prieigos moduliui. Reikalingas ir modulis į kurį įsidės kortelė. Jei tai yra atskiras imtuvas, tai jis turėtų turėti lizdą kortelei. Lietuvoje naudojama "Conax" kortelių kodavimo sistema.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
Daugiau patarimų
- Pripažinęs savo silpnumą žmogus tampa stiprus.
- Novatoriškumas padeda atskirti lyderį nuo jo pasekėjo.
- Pesimistas mato sunkumų kiekvienoje galimybėje, optimistas bet kokiame sunkume įžiūri galimybę.
- Sunkumuose visada slypi galimybės.
- Nekliudykite savo vaikams, kurdami jiems lengvą gyvenimą.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Frequencies of the National Television LRT in Lithuania.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis
2022-10-05 11:48:04Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „kietosiomis“ disciplinomis vadinami tikslieji mokslai yra labiau vyriškas pasirinkimas. Tačiau realybė tokia, kad lietuvės moterys dirba branduolinių tyrimų srityje, laimi pasaulinius sintetinės biologijos ir biochemijos konkursus, patentuoja įvairius išradimus.
Ekspertai sako, jog tokie sėkmės pavyzdžiai labai reikalingi, kad stereotipai blėstų, o tikslieji mokslai nusikratytų vyriškų profesijų etiketės.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) prorektorės, biochemikės prof. Editos Sužiedėlienės, net neverta plėtoti klausimo, ar tikslieji mokslai tinka merginoms.
„Turime begales sėkmės istorijų, tiksliuosius mokslus studijuojančių studenčių, mokslininkes, dirbančias tiksliųjų mokslų srityse. Tarp kasmet baigiančių „kietųjų“ disciplinų, tokių kaip fizika, matematika ar informatika, studijas geriausiais diplomais su pagyrimu irgi yra nemažai merginų. Mitai vis dar gyvuoja, nes yra inertiški, bet pastaruoju metu jie blėsta. Dabar jauni žmonės anksti susiduria su technologijomis ir šis ankstyvas susidūrimas mažina įsitikinimą, kad karjeros pasirinkimas susijęs su lytimi“, – sako dr. E. Sužiedėlienė.
Europos Komisijos renkama statistika apie lyčių lygybės situaciją moksle ir inovacijose rodo, kad moterys tiksliųjų mokslų kryptis dar vangokai renkasi ne tik Lietuvoje. Europoje didžiausias moterų skaičius yra švietimo srityje – 67 proc., tuo tarpu inžinerijos, gamybos ir statybos srityse jis siekia 29 proc., o informacijos ir ryšių technologijų srityje – 22 proc.
Įveikia ir branduolinius tyrimus, ir sintetinę biologiją
Dr. E. Sužiedėlienė įsitikinusi, kad vienas iš būdų merginoms parodyti galimybę rinktis tiksliuosius mokslus yra pavyzdžio modeliai, arba sėkmės istorijos.
„2020 m. VU studentų komanda laimėjo didįjį prizą didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, įveikusi daugiau kaip 250 kitų komandų iš įvairių pasaulio šalių universitetų, tarp kurių buvo ir Harvardo, Masačiusetso technologijos instituto komandos. Mūsų komandai vadovavo gyvybės mokslų studentė Ieva Lingytė. VU studentai ne vienerius metus dalyvauja šiame konkurse, komandose būna daug merginų ir jos labai gerai ten jaučiasi, dažnai groja pirmu smuiku“, – komentuoja pašnekovė.
Kitas pavyzdys – lietuvė doc. dr. Ieva Plikusienė, šiemet paskelbta Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimų, kurie yra kasmet organizuojamos L’Oréal-UNESCO programos „Moterys moksle“ dalis, laimėtoja ir pripažinta viena perspektyviausių mokslininkių pasaulyje. Ji įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus. Tai antras kartas, kai šis apdovanojimas skiriamas Lietuvos atstovei – 2019 m. jį gavo neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė.
Lietuvos mokslininkės ne tik pelno apdovanojimus, bet ir patentuoja reikšmingus išradimus. Štai Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės prof. dr. Tatjana Paulauskienė ir dr. Marija Kataržytė sukūrė ir neseniai Lietuvoje užpatentavo technologiją, kaip panaudojant mažos vertės žemės ūkio likučius, tokias kaip šiaudai, ir iš Baltijos jūros išskirtas mikrogrybų kultūras neutralizuoti naftos teršalus jūrose. Technologijos patentavimo prioritetinė paraiška pateikta ir Europos patentų biurui.
„Merginos fizikės, matematikės, informatikės po doktorantūros studijų dirba Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN, turime NASA dirbančių Lietuvos atstovių. Jų pavyzdžiai rodo, kokias galimybes gali atverti tikslieji mokslai“, – kalba dr. E. Sužiedėlienė.
Lyčių lygybė yra, bet ne visur
Dr. Viktorija Vaitkevičienė, KU Jūros tyrimų instituto Tarybos pirmininkė, pasakoja, kad Jūros tyrimų institute didžioji dalis mokslininkų priklauso gyvybės mokslų sričiai, kur atotrūkis tarp vyrų ir moterų nėra toks ženklus kaip, pavyzdžiui, inžinerijoje, tačiau dėl darbo pobūdžio ir tematikos – jūros tyrimų – mokslininkės ir tyrėjos sudaro tik 30 proc. kolektyvo. Vis dėlto pozityviai, jos teigimu, nuteikia tai, kad moterys ateina ir į tokias sritis, kur jų anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, Greta Kilmonaitė, KU studijavusi hidrologiją, yra vienintelė moteris KU laivyno komandoje.
„Atotrūkis tarp mokslininkų ir mokslininkių ženklus tiek Europos, tiek pasaulio mastu. Europoje 2015-2018 m. šis santykis buvo 0,12 – dešimčiai išradimų, kurių autoriai buvo vyrai, teko 1,2 moterų išradimo. Jei moterų išradėjų kolektyvuose būtų daugiau, gal ir technologinis progresas būtų kitoks. Pvz., automobilių saugos diržai ilgai buvo nepatogūs ir nesaugūs moterims, nes buvo sukurti vidutinio ūgio vyrui. Kitas pavyzdys – pianino klaviatūra buvo pritaikyta baltosios rasės vidutinio ūgio vyro rankoms ir tik 2000 m. JAV džiazo pianistė ir dainininkė Hannah Reimann užpatentavo mažesnėms rankoms pritaikytą siauresnę pianino klaviatūrą“, – pavyzdžiais dalijasi ji.
Anot dr. E. Sužiedėlienės, jei tiksliuosius mokslus merginos jau renkasi drąsiau, tai kalbant apie mokslines karjeras dar yra ko siekti.
„Tarp įstojančių į VU pasiskirstymas yra 65 proc. moterų ir 35 proc. vyrų. Antroje, magistratūros pakopoje santykis artėja prie 50 ir 50 proc., o doktorantūroje visai susilygina. Tačiau stebint tolesnę mokslinę karjerą, atsiranda ryški persvara vyrų naudai, aukštesnėse akademinėse pozicijose ar vadovaujančiose pareigose moterų jau yra mažiau. Priežastis galima nuspėti – moterys neišvengia tam tikrų pasirinkimų, susijusių su šeima ir karjera. Vis dėlto gerieji pavyzdžiai rodo, kad galimybės moterų akademinei karjerai tikrai yra“, – tikina ji.
Svarbiausia – domėtis, domėtis, domėtis
Paklausta, kaip padrąsintų paauglę, abejojančią, ar verta rinktis tiksliųjų mokslų karjerą, dr. E. Sužiedėlienė sako, kad pirmiausia svarbu paskatinti merginas kuo daugiau domėtis tuo, kokias galimybes tikslieji mokslai gali atverti.
„Gali būti labai stereotipiniai įsivaizdavimai, kas tai per sritys. Reikia daugiau žinojimo, ką galima pasiekti ir kur gali nuvesti tokių studijų pasirinkimas. Ir tėvai galėtų į tai pasigilinti, nes žinojimo nėra per daug. Nors informacinis amžius mus visiškai įtraukė, bet tikslinės informacijos dar yra per mažai. Ne visa informacija pasiekia mokinius, tad reikėtų jiems rodyti daugiau pavyzdžių ir karjeros galimybių“, – aiškina VU prorektorė.
Dr. V. Vaitkevičienė pirmiausia pataria negalvoti, kad tikslieji mokslai siejasi su sunkiu fiziniu darbu – šiuolaikinės technologijos, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas lemia, kad labiau vertinamos žinios nei fizinė jėga. Taip pat, ypač jei jau kyla minčių rinktis tiksliuosius mokslus, tačiau vis dar dvejojama, o palaikančiųjų negausu, verta pasiryžti ir „nerti į nežinią“ su mintimi, kad ten sutiksite daug bendraminčių.
Pašnekovė prisimena pati pasirinkusi studijuoti tiksliuosius mokslus atmetimo būdu – pabaigusi 8 klases, kai reikėjo rinktis humanitarinę ar tiksliųjų mokslų klasę, pasirinko pastarąją, nes nemėgo rašyti rašinėlių. Vėliau studijuoti inžinerijos mokslus paskatino tėvai.
Atviros prieigos STEAM centro Klaipėdoje įkūrimui vadovaujanti dr. V. Vaitkevičienė sako, kad būtent į mokinių sudominimą yra orientuoti STEAM ugdymo principai. Jie leidžia pamatyti įvairių mokslų sintezę ir suprasti jų pritaikymą gyvenime, sprendžiant įvairias praktines problemas.
„Patyriminis arba integruotas ugdymas siekia per praktiką ir bandymus parodyti, kuo naudingi mokykloje mokomi tikslieji bei gamtos mokslai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje mus supančiame pasaulyje. Sausa vadovėlinė informacija veiklų metu virsta realiai pritaikomais, naudingais ir suprantamais sprendimais, įtvirtina žinias, plečia gebėjimus ir gal net gali nulemti ateities profesijos pasirinkimus“, – pasakoja ji.
Anot pašnekovės, STEAM ugdymo principams, kaip ir visoms naujovėms, reikia laiko, kad įsitvirtintų, tad ji teigiamai vertina iniciatyvas, skirtas populiarinti šio ugdymo galimybes: informavimo kampaniją, šiuo metu vykdomą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), taip pat švietimo institucijų dalijimąsi informacija apie STEAM bei pačių centruose apsilankiusių mokytojų ir moksleivių pasakojimus, padedančius informacijai sklisti iš lūpų į lūpas.
Kaip pamilti matematiką?
Dr. E. Sužiedėlienės teigimu, jos pačios kelią taip pat nulėmė tai, kad atsirado susidomėjimas biologijos ir chemijos disciplinomis – jį įkvėpė mokytojai. Pašnekovė sako, kad buvo ir įvairi popamokinė veikla, vykdavo chemijos ir biologijos moksleivių konkursai, ir papildomas domėjimasis, skaitant visus įmanomus leidinius ir informaciją, tačiau didįjį darbą padarė mokytojai.
Visgi ji sako, kad gal net didesnė problema nei tai, jog tiksliųjų mokslų rinktis nenori merginos, yra apskritai mažas šiuos mokslus pastaruoju metu besirenkančių abiturientų skaičius. Tas pats vyksta ir Europoje, bet Lietuvoje ši tendencija gana gąsdinanti.
„Tai sieju su bendrojo ugdymo sistema. Imkime jau išlinksniuotą pavyzdį apie matematikos egzamino rezultatus. Ką jie rodo? Kad mokyklose neišmokoma matematikos. Kiekvienas, kuris myli matematiką, ją pamilo mokykloje, mokytojų dėka. Jeigu nėra mokytojų, kurie sugeba išaiškinti, sudominti dalyku, ypač sunkiu, kur neužtenka tik išmokti faktų, reikia įtvirtinti loginio, abstraktaus mąstymo gebėjimus, tai tas dalykas liks nesuprantamas, atgrasus. Mokytojai yra tie, kurie įpučia ugnelę. Be to, dėl susidomėjimo trūkumo nesirenkami ne tik tikslieji mokslai, bet ir nenorima tapti jų mokytojais, tad turime užburtą ratą – nėra ir besidominčių, ir mokytojų, galinčių sudominti“, – svarsto mokslininkė.
„Mums reikia daugiau“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti mokyklose populiarinti STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) mokslų kryptis, bendradarbiauti su ES investicijų lėšomis kuriamais STEAM centrais bei tarpusavyje. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto
Ketvirtoji industrinė revoliucija ir nepaprastai sparčiai tobulėjančios technologijos jau dabar keičia darbo rinką. Darbuotojų turimos žinios ir įgūdžiai greitai sensta, o ribos tarp skirtingų profesijų vis labiau blanksta.Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc.
Šiemet į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu pernai.Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi
Pernai net 62 proc. Lietuvos įmonių turėjo laisvų informacinių technologijų (IT) specialistų darbo vietų, kurias buvo sunku užpildyti ir lyginant penkerių metų laikotarpį, šis skaičius auga: 2017 m. trečdalis įmonių sunkiai rado IT srities darbuotojų, 2018 m. – jau beveik pusė.Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu
Nors inžinerinių ir technologinių specialybių darbuotojų poreikis Lietuvoje kasmet auga, besirenkančių studijuoti šias disciplinas skaičius stovi vietoje.10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams
Studijų pradžia gali būti sudėtinga ar net gąsdinanti: nauji namai, veikla, nepažįstamas miestas ir žmonės, daugybė kitų pokyčių. Lietuvos studentų sąjunga dalijasi, ką vertėtų žinoti norint universitete ar kolegijoje jaustis drąsiau.Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
Iki liepos 25 d. LAMA BPO sistemoje vyksta prašymų studijuoti bakalauro studijų programose priėmimas. „Abiturientams kasmet nemažai streso kelia ne tik baigiamieji egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesasNeapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
Pastaraisiais metais darbo rinkoje būtų sunku surasti populiaresnę ir perspektyvesnę sritį, nei IT – šie specialistai nuolat viliojami patrauklia alga, o atvirų darbo vietų kasdien daugėja.Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
Mykolo Romerio universitetas (MRU) kviečia abiturientus rasti laiko savo emocinei sveikatai ir įveikti egzaminų stresą. Jaunuoliai, norintys išvengti varginančio streso, nuo gegužės 31 d. kviečiami pasinaudoti emocinės sveikatos stiprinimo programą sukūrusio startuolio „Mindletic“ programėle.Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
Apie artėjančią vasaros pradžią praneša ne tik pražystanti gamta, bet ir studentų grupelės, besibūriuojančios šalia viešųjų bibliotekų ir kavinių. Šiuo metu studentai rašo savo kursinius ar baigiamuosius rašto darbus, kurie dažnam jų sukelia nemalonius jausmus, kelia stresą.Nutylima švietimo problema: kaip tvarkomės su plagijavimu aukštosiose mokyklose?
Modernių technologijų sprendimai suteikia ne tik naujas galimybes mokytis ar ieškoti informacijos, bet turi ir neišvengiamų minusų, o vienas svarbiausių jų – plagijavimas.4 kalbos, kurių pagrindus būtina išmokti norint pradėti programuoti
Neslūgstant programinės įrangos kūrėjų poreikiui rinkoje, vis daugiau skirtingų sričių specialistų ir jaunų žmonių bando persikvalifikuoti darbui IT sektoriuje. Vieni renkasi studijas, kiti akademijas, o treti – mokosi patys.Šiemet profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių
Šiais metais didinimas priėmimas į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių profesinio mokymo programas.Sesija pandemijos metu – kaip susitvarkyti su stresu?
Pasibaigus didžiosioms metų šventėms, atostogoms, pamažu grįžtant prie įprastinio gyvenimo ritmo ar darbų, žmones dažnai užklumpa tam tikri įsipareigojimai. Metų sandūra besimokantiems – atsiskaitymų laikas, kurio metu patiriama daug streso.Vėjo energetikos inžinieriai pagavo palankų vėją
Vėjo energetikos specialistų poreikis tik augs, pasauliui plečiant elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, taip pat – įvertinant įsipareigojimus dėl žaliosios energetikos.Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas: ką svarbu žinoti ruošiantis stojimams?
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) gaires, nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą.Logopedija – perspektyvi specialybė, tik vis dar apipinta mitais
Pašaukimas padėti, noras ugdyti sunkumų bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus yra viena pagrindinių logopedo savybių. Šių specialistų, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir patirtį, šiandien mokyklose itin trūksta – tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miesteliuose.Minimalus stojamas balas stojant išliks toks pats: lieka 5,4 balo kartelė
Penktadienį vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje priimtas sprendimas dėl 2021 m. minimalaus konkursinio balo stojant į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas.Kokių IT profesijų atstovų laukia aukso amžius, o kada aplenkti šią sritį?
Gebėjimas perprasti kliento verslą, įvaldyti naujausias technologijas ir mokėti dirbti komandoje yra būtina sąlyga kone kiekvienos technologijų profesijos atstovui. Vis dėlto ne visada vien tik būtini įgūdžiai padeda įsitvirtinti IT sektoriuje.Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką šiemet būtina žinoti?
Birželio 1 d. prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. „Kasmet nemažai streso abiturientams kelia ne tik egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesas.VDU rektorius J. Augutis: svarbu prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar
„Mane dažnai stebina Lietuvoje girdimos kalbos, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimu šalyje turėtų būti mažiau. Esą vieną išsilavinusį, aukštąjį išsilavinimą turintį asmenį darbo rinkoje turėtų atitikti bent aštuoni darbininkai.Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?
Kokia pirma mintis ateina į galvą išgirdus žodį „inžinierius“? Greičiausiai tai priklauso nuo to, kokios srities inžinierių įsivaizduosime. Telekomunikacijų tinklai, pastatai ir tiltai, automobiliai, robotai, lėktuvai...Stoju į universitetą: labiausiai moksleiviams rūpimų klausimų Top 5
Konkursinio balo sandara ir papildomi balai, studijų kaina, karjeros perspektyvos – šie klausimai išlieka populiariausi tarp vyresniųjų klasių moksleivių.Norint, jog ateities karjera būtų sėkminga – reikia studijuoti
Pasak vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovės Lauros Duksaitės-Iškauskienės, galvojant, jog ateityje karjera būtų sėkminga – baigus mokyklą reikia studijuoti.Nauja platforma stojantiesiems – unikali alternatyva studijų mugei
Abiturientai pamažu pradeda ruoštis artėjančiai egzaminų sesijai. Kyla vis daugiau klausimų ir dėl stojimų į aukštąsias mokyklas: kokių egzaminų reikia, norint stoti į tam tikras specialybes, kaip apskaičiuoti savo konkursinį balą, kaip pateikti prašymus studijoms ir pan.Kurkime ateitį jau šiandien su sumaniąja inžinerija
Skaitmenizacija, robotizacija, dirbtinis intelektas, tvarumas, žiedinė ekonomika – šiuos žodžius dažnai girdime kalbose apie agrarinio sektoriaus ateitį.Elektromobilis, hibridas ar vidaus degimo variklis? Kaip pasirinkti automobilį?
Koks automobilis pats patraukliausias kasdieniniam naudojimui? Visi giria elektromobilius, bet ar pakaks vieno įkrovimo kelionei prie jūros? O galbūt hibridas? Daug kas mano, jog tai protingas kompromisas tarp efektyvumo ir ekologijos.Tamsūs vakarai – ne priežastis išlaidauti. Kaip sumažinti elektros sąskaitą
Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiam paros metui vis daugiau laiko praleidžiame namuose, su šeima. Tai lemia ir didesnes elektros sąskaitas – ne tik ilgiau laikome įjungtą apšvietimą, bet ir ilgesnes valandas praleidžiame prie televizoriaus ar elektrinės viryklės.Atostogų biudžetas: ar lietuviai moka planuoti išlaidas?
Nors lietuviai vėl keliones planuoja iš anksto, dažniausiai atostogoms jie išleidžia daugiau nei tikisi. Remiantis „Tez Tour“ užsakymu atliktos reprezentatyvios keliautojų apklausos duomenimis, 48 proc. respondentų atostogoms planuoja išleisti iki 600 eurų asmeniui.Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?
Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu.Vilnius turės didžiausią šilumos siurblį Baltijos regione
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pradėjo statyti galingiausią absorbcinį šilumos siurblį (AŠS) Baltijos regione, kuris padidins biokuro katilo efektyvumą ir leis panaudoti gamybos metu susidarančią atliekinę šilumą.Viena klaida, ir grybus galėsit išmesti – ko nedaryti ruošiant jų atsargas
Auštantis ruduo jau dovanoja gausų miško gėrybių derlių – grybų kepuraitės pamažu užkloja ne tik samanas giriose, bet ir parduotuvių lentynas, kur gyventojai grybauti užsuka kone dar dažniau.Nuo virusinių ligų apsaugos rankų plovimas: kaip taisyklingai jas plauti?
Įsibėgėjant rudens sezonui, vis sparčiau auga rizika susirgti virusinėmis ligomis kaip gripas ar koronavirusas. Vienos geriausių apsaugos priemonių – tai imuniteto stiprinimas ir skiepai, tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė išskiria ir kitą, dažnai pamirštamą priemonę – higienos laikymąsi.Gyventojų siaubas – kas valandą šalyje užliejama bent po vieną būstą
Viena iš dažniausių būsto žalų priežasčių yra užliejimai, su kuriais gyventojai susiduria kiekvieną dieną. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kasdien šalyje yra užliejama vidutiniškai po 28 būstus.Soros – ateities augalai, maistingumu lenkiantys javus?
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2023 metus paskelbė tarptautiniais sorų metais (IYM 2023). #IYM2023 siekiama kalbėti apie sorų naudą mitybai bei sveikatai ir jų tinkamumą augti nepalankiomis ir kintančio klimato sąlygomis.Kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis
Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais.LNDT pristatys naują Yanos Ross spektaklį „Apmąstant omarą“
Pastaruoju metu retai Lietuvoje spektaklius statanti ir su septyniais kitais menininkais savo vadovavimo kadenciją Ciuricho teatrui (Schauspielhaus Zürich) baigianti Yana Ross rugsėjo mėnesį žiūrovus pakvies į premjerą „Apmąstant omarą“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja aktyvumo pikas
Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai.Dirbtinį intelektą pasitelkia ir finansiniai sukčiai – nepraraskite budrumo
Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai skverbiasi į pačias įvairiausias gyvenimo sritis – šiandien jis pasitelkiamas ne tik surinkti informaciją ar parengti dokumentus, jau pasigirsta ir kalbų apie mėginimą DI įdarbinti įmonės vadovais ar fondų valdytojais.Vos 25 centai už kilogramą bulvių garantuos gardžius ir pigius pietus
Savaitgalis daugeliui yra tas metas, kai atsiranda daugiau laiko apsipirkimui ir galima neskubant įsigyti ne tik kasdienių maisto produktų, bet ir ilgo galiojimo prekių.Dizainerė pataria, kaip įrengti studento būstą turint nedidelį biudžetą
Jaukaus ir praktiško studento būsto įrengimui didelių išlaidų tikrai neprireiks. Dažnai pakanka tik kūrybiškumo ir kelių detalių, kad sukurtumėte patogias gyvenimo sąlygas.Stabligė – kaustanti liga
„Prevencija netūrėtų būti pakabinta tik ant sveikatos priežiūros sistemos, šeimos gydytojų komandos, bet mums reikėtų pasidalinti šia atsakomybe su socialiniu sektoriumi ir visuomenės sveikatos biurais“, – teigia šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė.Dirbti ar nedirbti sulaukus pensinio amžiaus?
Atrodytų, kad atsakymas aiškus – tie asmenys, kurie uždirba mažiau ir kurių laukia mažesnės pensinės išmokos, turėtų dažniau pasilikti darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus.Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai
2023 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą blokuoti 53 IP adresus, kuriais sudaroma galimybė žiūrėti Lietuvos Respublikoje draudžiamas transliuoti pagrindines Kremliaus propagandos televizijos programas.„iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai
Rugsėjo 12-tąją, antradienį technologijų milžinė „Apple“ surengė laukiamiausią metų renginį – tiesioginėje transliacijoje pristatė naujausius įrenginius. Jame „iPhone“ gerbėjai pagaliau galėjo išvysti ir netrukus rinkoje pasirodysiančius 15 kartos išmaniuosius telefonus.Ekspertas apie dirbtinio intelekto įrankius verslui: leisti?
Nors aplink apstu pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas (DI) padeda sukurti sėkmingą reklaminę kampaniją, pameta gerų idėjų verslo plėtrai, duoda rekomendacijų, kaip sutrumpinti darbuotojų priėmimo į darbą procedūras,Atsisakius šio įpročio, jūsų telefono baterija tarnaus gerokai ilgiau
Neretai širdis nukrenta į kulnus, kai ne laiku ir ne vietoje išsikrauna išmanusis telefonas. Ar tai nutiktų lankantis svetimoje šalyje ir neturint navigacijos, ar stovint eilėje prie kasos be mokėjimo kortelės – nerimą pajunta dauguma.Kaip sutaupyti gaminant maistą ant kaitlentės? Kas padidina sąskaitas
Rudenėjant maisto gamyba nuo grilio vėl grįžta į namus. Ant kaitlentės vis dažniau atsiduria troškiniai, sriubos, pradeda virti obuolienės. Kaip pasirūpinti, kad dėl to neišaugtų elektros energijos sąskaitos?Knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę, bet ir turi įtakos sveikatos būklei
Su knarkimo epizodais susiduria beveik visi žmonės ir tai dažnai būna normali organizmo būklė, nebūtinai signalizuojanti apie sveikatos sutrikimą.Internete išsaugote savo mokėjimo duomenis? Kodėl geriau to nedaryti
Kiek daugiau nei 60 proc. 16-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą per pastaruosius 12 mėn. pirko prekes ar paslaugas internetu, rodo naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika.Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį
Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi.Ekrano laiko ribojimas vaikams: kaip pasiekti geriausią rezultatą?
Daug ar mažai – atsakyti, kiek laiko jūsų vaikas praleidžia prie ekranų darosi vis sunkiau. Į skaitmeninę erdvę be žaidimų keliantis mokslams ir bendravimui, prieš dešimtmetį galiojusios paros normos šiandien nebetenka prasmės.5 televizoriaus nustatymai, kurie padės mėgautis žaidimu
Nors lietuvių krepšinio rinktinei durys į medalį uždarytos, mes vis dar tęsiame žaidimą dėl 5-8 vietos, todėl pasimėgaukime žaidimu, pasirinkdami tinkamiausius krepšinio varžyboms televizoriaus nustatymus.Neprisidėkite į krepšį bet ko: kuo grybaujant gali praversti jūsų telefonas?
Rudens sezonu išmanusis įrenginys tampa nepamainomu ir grybautojams. Telefono ekrane nepatyrę grybų mylėtojai gali pasitikrinti grybų rūšis, pažinti kitus augalus, o bet kuriam grybautojui nepasiklysti praverčia žemėlapių programėlės.Tvarios investicijos taps vis paklausesne rizikos valdymo priemone
Dabartiniais Europos Komisijos duomenimis, tvarių finansinių produktų populiarumas sparčiai auga – prie tvarumo projektų jungiasi vis daugiau bendrovių, draugiški aplinkai sprendimai tampa svarbesni investuotojams.Pasitikėti ar ne: kaip atpažinti netikrus atsiliepimus ir įvertinimus internete
Jau tapo įprasta apsipirkinėjant internetu pirmiausiai įvertinti, ką apie pasirinktą prekę mano ją jau įsigiję pirkėjai. Taip pat remiamės kitų internete išsakyta nuomone rinkdamiesi restoranus, viešbučius, grožio salonus, net gydytojus ir daugelį kitų paslaugų.- „Lidl“ parduotuvėse – saldūs pokyčiai: atsiranda naujas skyrius.
- Ekonomika lėtėja – atlyginimai auga? Ekspertai turi paaiškinimą.
- Miegas prie vairo: kokie pagrindiniai ženklai ir kaip išvengti nelaimės?
- Automobilis tapo našta? „Bolt” siūlo iškeisti jį į nemokamas keliones.
- Maža, bet svarbi vonios interjero detalė – WC vandens nuleidimo mygtukas.
- Kaip nusiderėti naudoto automobilio kainą net iki 20 procentų?
- Kaip mityba susijusi su lėtiniu skausmu?
- Rugpjūtį buvo karšta ir elektros rinkoje – ar ruduo atvėsins kainų kilimą?
- Kas nutiktų organizmui, jeigu reguliariai valgytumėte aktinidijų? .
- 10 būdų sutaupyti – be jokių kompromisų kainai ir kokybei.
- Pirmoji klasė išmaniai: kaip pasirūpinti atžalų saugumu internete?
- Namų turto draudimas apsaugo ne tik vidaus turtą: kur ir kaip jis veikia?
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- Jaunimas domisi, ar gali nesusituokę gauti bendrą paskolą būstui.
- Vingio parke – renginys, skirtas šunų dantų priežiūrai.
- Vėjaraupiai: vaikiška liga, nevaikiškos pasekmės.
- Veganai irgi grilina: 3 idėjos, ką skaniai ir nebrangiai iškepti ant žarijų.
- Stabili darbo vieta: patarimai, kaip atpažinti patikimą darbdavį.
- Išmanusis telefonas – ne žaislas: 5 patarimai, kaip jį tinkamai paruošti vaikui.
- Valstybė nusprendė už kompensaciją paimti jums priklausančią žemę. Ką daryti?
- Patarimai mėgstantiems grybauti ar uogauti: kaip nepasiklysti miške.
- Vyriausybė pritarė „Regitros“ pertvarkymui į akcinę bendrovę.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Lietuvoje plito lengvą lieknėjimo būdą siūlanti kibernetinė ataka.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Dažnai svaigsta galva ir apima silpnumo jausmas?
- Nėštumas ir saulės vonios – kaip tai suderinti?
- Sodo ir daržo darbai artėjant rudeniui: patarimai, ką sėti ir kokių darbų imtis.
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- Vienu kartu daug pakuočių apdorojantis taromatas pradeda veikti Vilniuje.
- Ką daryti su audrų sužalotais medžiais?
- Kodėl vėjas prie jūros gali būti greitesnis už jūsų internetą?
- Ekspertai pataria, kaip per karščius nepersišaldyti savo namuose ar biuruose.
- Atostogų kryptys – ar pakaks tik asmens tapatybės kortelės, ar būtinas ir pasas?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai .
- Karščiai tęsiasi: vaikai gali perkaisti 3-5 kartus greičiau nei suaugusieji.
- Projektuodami židinį, galvokite apie WiFi stotelę – vėliau bus brangiau.
- Bijote erkių? Skiepai ir repelentai gali padėti.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142
- 1906-04-18San Francisko žemės drebėjimas ir gaisras žudo beveik 4000 žmonių ir sunaikina 75% miesto.
- 1851-08-12Amerikos išradėjas Isaac Singer patentuoja siuvimo mašiną.
- 1911-12-14Pirmoji Norvego Roaldo Amundseno ekspedicija į Pietų ašigalį.
- 1782-02-23Inžinieriaus James'o Watto patentas, skirtas sukamam garo varikliui.
Daugiau istorijos
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- Ilgai laukti pokyčiai priartėjo: telefono numeriuose vietoje 8 rašysime 0.
- Naujas etapas: mobiliojo ryšio paslaugų teikėją keiskite ir nuotoliniu būdu.
- Kaip 2022-ieji sudrebino telekomunikacijų rinką ir ko laukti kitąmet?
- Išlikite saugūs tamsiuoju paros metu: kaip gali padėti išmanusis telefonas?
- Ką pasauliui atnešė kiekviena mobiliojo ryšio karta ir ko tikėtis iš 6G?
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Tamsūs vakarai – ne priežastis išlaidauti. Kaip sumažinti elektros sąskaitą.
- Vilnius turės didžiausią šilumos siurblį Baltijos regione.
- Rugpjūtį buvo karšta ir elektros rinkoje – ar ruduo atvėsins kainų kilimą?
- Saulės panelės – kaip išsirinkti tinkamiausias?
- Kaip turėtų keistis vartojimo įpročiai, perėjus prie saulės gaminamos elektros?
- „Ignitis“ pataria, kurį su birža susietą planą pasirinkti: keli skirtumai.
- „Ignitis“ vienašališkai sumažins elektros tarifus gyventojams.
- Startavo kvietimas gyventojams saulės elektrinių įsirengimui.
- Norite pasirinkti su birža susietą planą? „Ignitis“ atsako į klausimus.
- Sėkmingai atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas.
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Lietuvoje minima Saugaus eismo diena: 10 patarimų, kaip vairuoti saugiai.
- Masinės avarijos: kada pildyti deklaraciją, o kada laukti policijos?
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Nuotolinis mokslas paskatino vadovėlių skaitmenizaciją – kaip su ugdymo kokybe?
- Stabligė – kaustanti liga.
- Dažnai svaigsta galva ir apima silpnumo jausmas?
- Nėštumas ir saulės vonios – kaip tai suderinti?
- Bijote erkių? Skiepai ir repelentai gali padėti.
- Kodėl svarbu sekti savo ciklą ir kaip numalšinti alkį, esant PMS.
- Sąnarių skausmas dažnai vargina ir jaunus žmones – kas lemia jo atsiradimą?
- Neteisingai vartojami vitaminai – grėsmė organizmui: kaip stiprinti imunitetą?
- Vasarą – basomis? Gydytoja perspėja apie negydomo pėdų grybelio pasekmes.
- Hipertenzija: beveik pusė gyventojų nežino turintys kraujospūdžio problemų.
- Gydytoja apie grožio injekcijas: svarbus ne tik saikas, bet ir atlikimo technika.
- Viena klaida, ir grybus galėsit išmesti – ko nedaryti ruošiant jų atsargas.
- Vos 25 centai už kilogramą bulvių garantuos gardžius ir pigius pietus.
- Kas nutiktų organizmui, jeigu reguliariai valgytumėte aktinidijų? .
- Veganai irgi grilina: 3 idėjos, ką skaniai ir nebrangiai iškepti ant žarijų.
- Dietologė atsakė, kurios vasaros uogos yra tikrasis supermaistas (receptas).
- Nenoriai geriate vandenį? Dietologė atsakė, ką turėtumėte valgyti per karščius.
- Saldu, bet nekaloringa: kokie desertai neina į kūną?
- Joninės kitaip: skanūs augaliniai grilio patiekalai.
- Ekspertė atsakė, ar galima maistą kepti ant alyvuogių aliejaus.
- Organizmas padėkos: 5 sveikuoliškų kokteilių receptai, kurie nudžiugins skoniu.
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Ežere narai rado raudoną „golfą“, kibirus dažų ir veikiantį telefoną.
- Neoficialus saugos darbuotojo etatas Šiaulių oro uoste: budi sakalas.
- Antanas24 komentavo: Savivaldybėse paspirtukams gali būti draudžiama važiuoti šaligatviu. Problema ne taisyklių nebuvime. Ir dabar skundžiamasi, kad kurjeriai ant 60 km/h laksto. O ar pagal dabartines taisykles taip galima? Negalima. Tai problema - kontrolės nebuvimas, o ne taisyklių nebuvimas.
- Tadas komentavo: Savivaldybėse paspirtukams gali būti draudžiama važiuoti šaligatviu. Seimo nariai dirba visai negalvodami. Juk galima buvo paspirtukus prilyginti dviračiams. Pagal tai kas parašyta, kai kuriose gyvenamose vietovėse paspirtukų eismas visai uždraudžiamas: 1 atvejis: miestas ar miestelis - dviračių tako nėra,
- Jonas komentavo: 5 klaidos grilinant, kurios gali pakenkti sveikatai. O ar sveika, jei apdega?
- admin komentavo: Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas. Antžeminė televizija DVB-T nemokamai rodo lietuviškus, lenkiškus, rusiškus kanalus. O jei rūpi pasaulio TV programos, tai daug nemokamų TV kanalų iš palydovinės televizijos DVB-S2.
- 1973 m. vasario 20 d. Dedvudo mieste, Pietinės Dakotos valstijoje, buvo užfiksuota –26 °C temperatūra. Atrodytų nieko keisto, jei ne tai, jog tuo pačiu metu Lidos mieste, kuris yra už 3 km nuo Dedvudo, buvo +11 °C.
- Seras Henris Roisas (Henry Royce), „Rolls-Royce“ įkūrėjas ir vyriausiasis konstruktorius, mokykloje praleido tik vienus metus. Visas žinias įgijo savarankiškai.
- Skėtis buvo išrastas apsisaugoti ne nuo lietaus, o nuo karštos Egipto saulės.
- Milijonas dolerių po vieno dolerio kupiūrą sveria visą toną.
- Alyvmedis gali išgyventi iki 1,500 metų!
- Pareina Petriukas namo. Mama klausia:
- Ar rodei tėvui pažymių knygelę?
- Taip, rodžiau, - atsako Petriukas.
- Ir ką sakė?
- Sakyti su keiksmažodžiais?
- Aišku, kad be!
- Tada - nieko. - Mokytoja skundžiasi išdykėlio tėvui:
– Jūsų sūnus nupiešė ant suolo musę, ir aš nusimušiau ranką ją bemušdama.
– Tai dar nieko, – atsako tėvas. – Jis štai neseniai vonioje nupiešė krokodilą, tai aš iššokau pro nupieštas duris. - - Tėtuk, kai aš užaugsiu, būsiu tokia graži, kaip Tu.
- Aš galvoju, Tu būsi tokia pat graži, kaip mama.
- Neee. Kaip mama - per ilgai. Aš mačiau... Ji iš pradžių kremą, paskui tušą, paskui dažus, paskui šukuoseną. O Tu - atsikėlei, nusiprausei ir jau gražus.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras