- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- RRT argumentai „už“ ir „prieš“ išankstinio mokėjimo kortelių registraciją.
- Šviesolaidis ir 5G ryšys: konkurentai ar kaip kirvis su kotu?
- F kodo baimė: pirmas žingsnis lemtingas.
- Elektroniniam parašui reikės naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės.
- Daržininkystė pradedantiesiems: kaip užsiauginti derlių patiems?
- Nemiga dar ne nuosprendis: ką apie jūsų miegą gali pasakyti išmanieji įrenginiai.
- Erkių sezonas jau prasidėjo – kaip tinkamai apsaugoti savo keturkojus?
- Ekspertai: ką butų gyventojams reikia žinoti apie nutolusias saulės elektrines.
- Kaip teisingai laistyti orchidėjas namuose jums gali pasakyti programėlės.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- Vilniuje pradėtas retransliuoti nemokamas kanalas rusų kalba TV3 plius.
- UAB „Definė LT“ skirta 5000 eurų bauda.
- „Doždj“ transliavimo licencija Latvijoje panaikinta dėl grėsmės saugumui.
- LRT pristato naują strategiją: keliami ambicingi tikslai, svarbiausia išlieka.
- Norite, kad televizoriaus garsas primintų kino ar koncerto salę?
- Laikinai uždraustas rusiškų ir baltarusiškų TV programų retransliavimas.
- Pritarta siūlymui uždrausti rusiškų ir baltarusiškų TV programų retransliavimą.
- Rusų kalba retransliuojamų TV programų žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė.
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?
- Radijo stotis „M-1“ išsikelia į atsinaujinusius „Senukus“.
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- Fizikos mokslų daktaras pataria į kokius interneto rodiklius atkreipti dėmesį.
- Į rinką žengia naujieji socialiniai tinklai: kuo jie ypatingi.
- Socialiniai tinklai – jaunimo kelrodis ar klystkelis?
- Tarptautinė saugesnio interneto diena: 3 privatumo nustatymai saugiam naršymui.
- „Starlink“ palydovinis internetas jau Lietuvoje.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Išjungti ar palikti? Kaip elgtis su kompiuteriu pasibaigus darbo dienai.
- Nedvejodami atidarote visus failus? Ekspertas pataria, ką būtina patikrinti.
- IT saugumas dar ne prioritetas: susirūpinti paskatina tik kitų klaidos.
- Spaudžiate „Priimti“ net nesudvejoję? Ar galime aklai pasitikėti slapukais.
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Reformuojama Tarptautinė vienetų sistema SI.
- Didelės šalies perspektyvos: lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius.
- Technologijų prognozės: metavisata, klimato kaitos stabdymas ir DI pažabojimas.
- Virtualios šiukšlės: kas tai yra ir kaip jas išsikuopti?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Lietuvos lazerių įmonėms – dėmesys JAV.
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- „SpaceX“ į orbitą pakėlė dar du lietuvių „NanoAvionics“ sukurtus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas pakeis švietimo sistemą?
- Į kosmosą pakilo antras lietuvių „NanoAvionics“ JAV bendrovei sukurtas palydovas.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- „Samsung“ pristatė 2022 metų televizorių liniją: naujas asortimento narys.
- Išmani namų apsauga: ramybę užtikrins vienas įrenginys.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Vieno nepakaks: kiek ir kokių peilių reikėtų turėti virtuvėje?
- Gedimai ir kitos problemos: kaip tinkamai pasirūpinti savo buitine technika.
- Meditacija ir darbo skambučiai – televizoriaus funkcijos, kurios jus nustebins.
- TOP 3 išmanios skalbyklės funkcijos: kas taupo išteklius ir laiką?
- Ekspertai aiškina, kodėl mikrobangų krosnelės turi būti kiekvienuose namuose.
- Virtuvės prietaisai, apsaugantys nuo produktų švaistymo.
- Keliautojų tyrimas: kelionės pasirinkimą lemia tinkama atostogų data ir trukmė.
- Atraskite mažai tyrinėtą ir unikalią Kalabriją – įsimylėsite iš pirmo žvilgsnio.
- Ką reikėtų žinoti prieš keliaujant į kalnus: reikalavimai ir dažniausi pavojai.
- Kodėl visus metus laukė atostogų arba kaip Vaiva atsidūrė Marsa Alame.
- Šventės užsienyje: moterys svajoja apie gimtadienį, vyrai – apie Naujuosius.
- Prieš vykstant į kalnus: profesionalai įvardijo, kaip tinkamai pasiruošti.
- Egzotinių kelionių sezonas prasideda: ką svarbu žinoti renkantis tolimą kryptį?
- JAE fenomenas – bekraštė dykuma virto viena turtingiausių pasaulio šalių.
- Madeiroje gidu dirbantis Audrius atskleidė, kodėl sala patiks.
- Keliautojai dairosi rudens atostogų krypčių: tinkamiausios visų tipų poilsiui.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Komfortiškos darbo erdvės įrengimas namuose: nuo ko pradėti?
- Naujakurių pasirinkimai keičiasi: ankščiau - minusas, dabar - privalumas.
- Nuo gegužės 1-osios – statybos užbaigimo pokyčiai.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Naujų būstų pardavimai Vilniuje mažėjo, kainos – augo.
- PST pastatytai didelio efektyvumo Kauno kogeneracinei jėgainei - aukso medalis.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Jei gyvenate netoli kaimyninių šalių sienos, pirkdami televizorių įsitikinkite, kad jis gali priimti televizijos programas DVB-T2 formatu. Rusija jau perėjo prie DVB-T2 standarto.
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
Daugiau patarimų
- Kai ereliai tyli, papūgos plepa.
- Aš, kaip ir dauguma žmonių, matau pasaulį tokį, kokį norėčiau matyti, o ne tokį, koks jis yra iš tiesų.
- Gerbk tuos, kurie bandė atlikti didžius darbus, net jeigu jiems tai nepavyko.
- Didžiausias mokytojo talentas yra sužadinti džiaugsmą atradimo ir mokymosi procese.
- Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Frequencies of the National Television LRT in Lithuania.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis
2022-10-05 11:48:04Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „kietosiomis“ disciplinomis vadinami tikslieji mokslai yra labiau vyriškas pasirinkimas. Tačiau realybė tokia, kad lietuvės moterys dirba branduolinių tyrimų srityje, laimi pasaulinius sintetinės biologijos ir biochemijos konkursus, patentuoja įvairius išradimus.
Ekspertai sako, jog tokie sėkmės pavyzdžiai labai reikalingi, kad stereotipai blėstų, o tikslieji mokslai nusikratytų vyriškų profesijų etiketės.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) prorektorės, biochemikės prof. Editos Sužiedėlienės, net neverta plėtoti klausimo, ar tikslieji mokslai tinka merginoms.
„Turime begales sėkmės istorijų, tiksliuosius mokslus studijuojančių studenčių, mokslininkes, dirbančias tiksliųjų mokslų srityse. Tarp kasmet baigiančių „kietųjų“ disciplinų, tokių kaip fizika, matematika ar informatika, studijas geriausiais diplomais su pagyrimu irgi yra nemažai merginų. Mitai vis dar gyvuoja, nes yra inertiški, bet pastaruoju metu jie blėsta. Dabar jauni žmonės anksti susiduria su technologijomis ir šis ankstyvas susidūrimas mažina įsitikinimą, kad karjeros pasirinkimas susijęs su lytimi“, – sako dr. E. Sužiedėlienė.
Europos Komisijos renkama statistika apie lyčių lygybės situaciją moksle ir inovacijose rodo, kad moterys tiksliųjų mokslų kryptis dar vangokai renkasi ne tik Lietuvoje. Europoje didžiausias moterų skaičius yra švietimo srityje – 67 proc., tuo tarpu inžinerijos, gamybos ir statybos srityse jis siekia 29 proc., o informacijos ir ryšių technologijų srityje – 22 proc.
Įveikia ir branduolinius tyrimus, ir sintetinę biologiją
Dr. E. Sužiedėlienė įsitikinusi, kad vienas iš būdų merginoms parodyti galimybę rinktis tiksliuosius mokslus yra pavyzdžio modeliai, arba sėkmės istorijos.
„2020 m. VU studentų komanda laimėjo didįjį prizą didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, įveikusi daugiau kaip 250 kitų komandų iš įvairių pasaulio šalių universitetų, tarp kurių buvo ir Harvardo, Masačiusetso technologijos instituto komandos. Mūsų komandai vadovavo gyvybės mokslų studentė Ieva Lingytė. VU studentai ne vienerius metus dalyvauja šiame konkurse, komandose būna daug merginų ir jos labai gerai ten jaučiasi, dažnai groja pirmu smuiku“, – komentuoja pašnekovė.
Kitas pavyzdys – lietuvė doc. dr. Ieva Plikusienė, šiemet paskelbta Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimų, kurie yra kasmet organizuojamos L’Oréal-UNESCO programos „Moterys moksle“ dalis, laimėtoja ir pripažinta viena perspektyviausių mokslininkių pasaulyje. Ji įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus. Tai antras kartas, kai šis apdovanojimas skiriamas Lietuvos atstovei – 2019 m. jį gavo neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė.
Lietuvos mokslininkės ne tik pelno apdovanojimus, bet ir patentuoja reikšmingus išradimus. Štai Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės prof. dr. Tatjana Paulauskienė ir dr. Marija Kataržytė sukūrė ir neseniai Lietuvoje užpatentavo technologiją, kaip panaudojant mažos vertės žemės ūkio likučius, tokias kaip šiaudai, ir iš Baltijos jūros išskirtas mikrogrybų kultūras neutralizuoti naftos teršalus jūrose. Technologijos patentavimo prioritetinė paraiška pateikta ir Europos patentų biurui.
„Merginos fizikės, matematikės, informatikės po doktorantūros studijų dirba Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN, turime NASA dirbančių Lietuvos atstovių. Jų pavyzdžiai rodo, kokias galimybes gali atverti tikslieji mokslai“, – kalba dr. E. Sužiedėlienė.
Lyčių lygybė yra, bet ne visur
Dr. Viktorija Vaitkevičienė, KU Jūros tyrimų instituto Tarybos pirmininkė, pasakoja, kad Jūros tyrimų institute didžioji dalis mokslininkų priklauso gyvybės mokslų sričiai, kur atotrūkis tarp vyrų ir moterų nėra toks ženklus kaip, pavyzdžiui, inžinerijoje, tačiau dėl darbo pobūdžio ir tematikos – jūros tyrimų – mokslininkės ir tyrėjos sudaro tik 30 proc. kolektyvo. Vis dėlto pozityviai, jos teigimu, nuteikia tai, kad moterys ateina ir į tokias sritis, kur jų anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, Greta Kilmonaitė, KU studijavusi hidrologiją, yra vienintelė moteris KU laivyno komandoje.
„Atotrūkis tarp mokslininkų ir mokslininkių ženklus tiek Europos, tiek pasaulio mastu. Europoje 2015-2018 m. šis santykis buvo 0,12 – dešimčiai išradimų, kurių autoriai buvo vyrai, teko 1,2 moterų išradimo. Jei moterų išradėjų kolektyvuose būtų daugiau, gal ir technologinis progresas būtų kitoks. Pvz., automobilių saugos diržai ilgai buvo nepatogūs ir nesaugūs moterims, nes buvo sukurti vidutinio ūgio vyrui. Kitas pavyzdys – pianino klaviatūra buvo pritaikyta baltosios rasės vidutinio ūgio vyro rankoms ir tik 2000 m. JAV džiazo pianistė ir dainininkė Hannah Reimann užpatentavo mažesnėms rankoms pritaikytą siauresnę pianino klaviatūrą“, – pavyzdžiais dalijasi ji.
Anot dr. E. Sužiedėlienės, jei tiksliuosius mokslus merginos jau renkasi drąsiau, tai kalbant apie mokslines karjeras dar yra ko siekti.
„Tarp įstojančių į VU pasiskirstymas yra 65 proc. moterų ir 35 proc. vyrų. Antroje, magistratūros pakopoje santykis artėja prie 50 ir 50 proc., o doktorantūroje visai susilygina. Tačiau stebint tolesnę mokslinę karjerą, atsiranda ryški persvara vyrų naudai, aukštesnėse akademinėse pozicijose ar vadovaujančiose pareigose moterų jau yra mažiau. Priežastis galima nuspėti – moterys neišvengia tam tikrų pasirinkimų, susijusių su šeima ir karjera. Vis dėlto gerieji pavyzdžiai rodo, kad galimybės moterų akademinei karjerai tikrai yra“, – tikina ji.
Svarbiausia – domėtis, domėtis, domėtis
Paklausta, kaip padrąsintų paauglę, abejojančią, ar verta rinktis tiksliųjų mokslų karjerą, dr. E. Sužiedėlienė sako, kad pirmiausia svarbu paskatinti merginas kuo daugiau domėtis tuo, kokias galimybes tikslieji mokslai gali atverti.
„Gali būti labai stereotipiniai įsivaizdavimai, kas tai per sritys. Reikia daugiau žinojimo, ką galima pasiekti ir kur gali nuvesti tokių studijų pasirinkimas. Ir tėvai galėtų į tai pasigilinti, nes žinojimo nėra per daug. Nors informacinis amžius mus visiškai įtraukė, bet tikslinės informacijos dar yra per mažai. Ne visa informacija pasiekia mokinius, tad reikėtų jiems rodyti daugiau pavyzdžių ir karjeros galimybių“, – aiškina VU prorektorė.
Dr. V. Vaitkevičienė pirmiausia pataria negalvoti, kad tikslieji mokslai siejasi su sunkiu fiziniu darbu – šiuolaikinės technologijos, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas lemia, kad labiau vertinamos žinios nei fizinė jėga. Taip pat, ypač jei jau kyla minčių rinktis tiksliuosius mokslus, tačiau vis dar dvejojama, o palaikančiųjų negausu, verta pasiryžti ir „nerti į nežinią“ su mintimi, kad ten sutiksite daug bendraminčių.
Pašnekovė prisimena pati pasirinkusi studijuoti tiksliuosius mokslus atmetimo būdu – pabaigusi 8 klases, kai reikėjo rinktis humanitarinę ar tiksliųjų mokslų klasę, pasirinko pastarąją, nes nemėgo rašyti rašinėlių. Vėliau studijuoti inžinerijos mokslus paskatino tėvai.
Atviros prieigos STEAM centro Klaipėdoje įkūrimui vadovaujanti dr. V. Vaitkevičienė sako, kad būtent į mokinių sudominimą yra orientuoti STEAM ugdymo principai. Jie leidžia pamatyti įvairių mokslų sintezę ir suprasti jų pritaikymą gyvenime, sprendžiant įvairias praktines problemas.
„Patyriminis arba integruotas ugdymas siekia per praktiką ir bandymus parodyti, kuo naudingi mokykloje mokomi tikslieji bei gamtos mokslai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje mus supančiame pasaulyje. Sausa vadovėlinė informacija veiklų metu virsta realiai pritaikomais, naudingais ir suprantamais sprendimais, įtvirtina žinias, plečia gebėjimus ir gal net gali nulemti ateities profesijos pasirinkimus“, – pasakoja ji.
Anot pašnekovės, STEAM ugdymo principams, kaip ir visoms naujovėms, reikia laiko, kad įsitvirtintų, tad ji teigiamai vertina iniciatyvas, skirtas populiarinti šio ugdymo galimybes: informavimo kampaniją, šiuo metu vykdomą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), taip pat švietimo institucijų dalijimąsi informacija apie STEAM bei pačių centruose apsilankiusių mokytojų ir moksleivių pasakojimus, padedančius informacijai sklisti iš lūpų į lūpas.
Kaip pamilti matematiką?
Dr. E. Sužiedėlienės teigimu, jos pačios kelią taip pat nulėmė tai, kad atsirado susidomėjimas biologijos ir chemijos disciplinomis – jį įkvėpė mokytojai. Pašnekovė sako, kad buvo ir įvairi popamokinė veikla, vykdavo chemijos ir biologijos moksleivių konkursai, ir papildomas domėjimasis, skaitant visus įmanomus leidinius ir informaciją, tačiau didįjį darbą padarė mokytojai.
Visgi ji sako, kad gal net didesnė problema nei tai, jog tiksliųjų mokslų rinktis nenori merginos, yra apskritai mažas šiuos mokslus pastaruoju metu besirenkančių abiturientų skaičius. Tas pats vyksta ir Europoje, bet Lietuvoje ši tendencija gana gąsdinanti.
„Tai sieju su bendrojo ugdymo sistema. Imkime jau išlinksniuotą pavyzdį apie matematikos egzamino rezultatus. Ką jie rodo? Kad mokyklose neišmokoma matematikos. Kiekvienas, kuris myli matematiką, ją pamilo mokykloje, mokytojų dėka. Jeigu nėra mokytojų, kurie sugeba išaiškinti, sudominti dalyku, ypač sunkiu, kur neužtenka tik išmokti faktų, reikia įtvirtinti loginio, abstraktaus mąstymo gebėjimus, tai tas dalykas liks nesuprantamas, atgrasus. Mokytojai yra tie, kurie įpučia ugnelę. Be to, dėl susidomėjimo trūkumo nesirenkami ne tik tikslieji mokslai, bet ir nenorima tapti jų mokytojais, tad turime užburtą ratą – nėra ir besidominčių, ir mokytojų, galinčių sudominti“, – svarsto mokslininkė.
„Mums reikia daugiau“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti mokyklose populiarinti STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) mokslų kryptis, bendradarbiauti su ES investicijų lėšomis kuriamais STEAM centrais bei tarpusavyje. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto
Ketvirtoji industrinė revoliucija ir nepaprastai sparčiai tobulėjančios technologijos jau dabar keičia darbo rinką. Darbuotojų turimos žinios ir įgūdžiai greitai sensta, o ribos tarp skirtingų profesijų vis labiau blanksta.Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc.
Šiemet į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu pernai.Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi
Pernai net 62 proc. Lietuvos įmonių turėjo laisvų informacinių technologijų (IT) specialistų darbo vietų, kurias buvo sunku užpildyti ir lyginant penkerių metų laikotarpį, šis skaičius auga: 2017 m. trečdalis įmonių sunkiai rado IT srities darbuotojų, 2018 m. – jau beveik pusė.Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu
Nors inžinerinių ir technologinių specialybių darbuotojų poreikis Lietuvoje kasmet auga, besirenkančių studijuoti šias disciplinas skaičius stovi vietoje.10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams
Studijų pradžia gali būti sudėtinga ar net gąsdinanti: nauji namai, veikla, nepažįstamas miestas ir žmonės, daugybė kitų pokyčių. Lietuvos studentų sąjunga dalijasi, ką vertėtų žinoti norint universitete ar kolegijoje jaustis drąsiau.Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
Iki liepos 25 d. LAMA BPO sistemoje vyksta prašymų studijuoti bakalauro studijų programose priėmimas. „Abiturientams kasmet nemažai streso kelia ne tik baigiamieji egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesasNeapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
Pastaraisiais metais darbo rinkoje būtų sunku surasti populiaresnę ir perspektyvesnę sritį, nei IT – šie specialistai nuolat viliojami patrauklia alga, o atvirų darbo vietų kasdien daugėja.Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
Mykolo Romerio universitetas (MRU) kviečia abiturientus rasti laiko savo emocinei sveikatai ir įveikti egzaminų stresą. Jaunuoliai, norintys išvengti varginančio streso, nuo gegužės 31 d. kviečiami pasinaudoti emocinės sveikatos stiprinimo programą sukūrusio startuolio „Mindletic“ programėle.Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
Apie artėjančią vasaros pradžią praneša ne tik pražystanti gamta, bet ir studentų grupelės, besibūriuojančios šalia viešųjų bibliotekų ir kavinių. Šiuo metu studentai rašo savo kursinius ar baigiamuosius rašto darbus, kurie dažnam jų sukelia nemalonius jausmus, kelia stresą.Nutylima švietimo problema: kaip tvarkomės su plagijavimu aukštosiose mokyklose?
Modernių technologijų sprendimai suteikia ne tik naujas galimybes mokytis ar ieškoti informacijos, bet turi ir neišvengiamų minusų, o vienas svarbiausių jų – plagijavimas.4 kalbos, kurių pagrindus būtina išmokti norint pradėti programuoti
Neslūgstant programinės įrangos kūrėjų poreikiui rinkoje, vis daugiau skirtingų sričių specialistų ir jaunų žmonių bando persikvalifikuoti darbui IT sektoriuje. Vieni renkasi studijas, kiti akademijas, o treti – mokosi patys.Šiemet profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių
Šiais metais didinimas priėmimas į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių profesinio mokymo programas.Sesija pandemijos metu – kaip susitvarkyti su stresu?
Pasibaigus didžiosioms metų šventėms, atostogoms, pamažu grįžtant prie įprastinio gyvenimo ritmo ar darbų, žmones dažnai užklumpa tam tikri įsipareigojimai. Metų sandūra besimokantiems – atsiskaitymų laikas, kurio metu patiriama daug streso.Vėjo energetikos inžinieriai pagavo palankų vėją
Vėjo energetikos specialistų poreikis tik augs, pasauliui plečiant elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, taip pat – įvertinant įsipareigojimus dėl žaliosios energetikos.Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas: ką svarbu žinoti ruošiantis stojimams?
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) gaires, nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą.Logopedija – perspektyvi specialybė, tik vis dar apipinta mitais
Pašaukimas padėti, noras ugdyti sunkumų bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus yra viena pagrindinių logopedo savybių. Šių specialistų, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir patirtį, šiandien mokyklose itin trūksta – tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miesteliuose.Minimalus stojamas balas stojant išliks toks pats: lieka 5,4 balo kartelė
Penktadienį vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje priimtas sprendimas dėl 2021 m. minimalaus konkursinio balo stojant į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas.Kokių IT profesijų atstovų laukia aukso amžius, o kada aplenkti šią sritį?
Gebėjimas perprasti kliento verslą, įvaldyti naujausias technologijas ir mokėti dirbti komandoje yra būtina sąlyga kone kiekvienos technologijų profesijos atstovui. Vis dėlto ne visada vien tik būtini įgūdžiai padeda įsitvirtinti IT sektoriuje.Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką šiemet būtina žinoti?
Birželio 1 d. prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. „Kasmet nemažai streso abiturientams kelia ne tik egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesas.VDU rektorius J. Augutis: svarbu prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar
„Mane dažnai stebina Lietuvoje girdimos kalbos, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimu šalyje turėtų būti mažiau. Esą vieną išsilavinusį, aukštąjį išsilavinimą turintį asmenį darbo rinkoje turėtų atitikti bent aštuoni darbininkai.Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?
Kokia pirma mintis ateina į galvą išgirdus žodį „inžinierius“? Greičiausiai tai priklauso nuo to, kokios srities inžinierių įsivaizduosime. Telekomunikacijų tinklai, pastatai ir tiltai, automobiliai, robotai, lėktuvai...Stoju į universitetą: labiausiai moksleiviams rūpimų klausimų Top 5
Konkursinio balo sandara ir papildomi balai, studijų kaina, karjeros perspektyvos – šie klausimai išlieka populiariausi tarp vyresniųjų klasių moksleivių.Norint, jog ateities karjera būtų sėkminga – reikia studijuoti
Pasak vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovės Lauros Duksaitės-Iškauskienės, galvojant, jog ateityje karjera būtų sėkminga – baigus mokyklą reikia studijuoti.Nauja platforma stojantiesiems – unikali alternatyva studijų mugei
Abiturientai pamažu pradeda ruoštis artėjančiai egzaminų sesijai. Kyla vis daugiau klausimų ir dėl stojimų į aukštąsias mokyklas: kokių egzaminų reikia, norint stoti į tam tikras specialybes, kaip apskaičiuoti savo konkursinį balą, kaip pateikti prašymus studijoms ir pan.Kurkime ateitį jau šiandien su sumaniąja inžinerija
Skaitmenizacija, robotizacija, dirbtinis intelektas, tvarumas, žiedinė ekonomika – šiuos žodžius dažnai girdime kalbose apie agrarinio sektoriaus ateitį.Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai
Kovo 26 d. įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ bei Padėkos premija.RRT argumentai „už“ ir „prieš“ išankstinio mokėjimo kortelių registraciją
Seime ruošiamasi svarstyti įstatymo pataisą, numatančią, kad Lietuvoje nebeliktų „anoniminių“ SIM kortelių. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) išnagrinėjo tokį sprendimą ir pateikė savo įžvalgas dėl galimų pasekmių.Šviesolaidis ir 5G ryšys: konkurentai ar kaip kirvis su kotu?
Nors šviesolaidinis internetas Lietuvoje skaičiuoja jau trečią dešimtmetį, o komercinis 5G įjungtas tik pernai, tačiau naujos kartos mobilusis ryšys techninėmis savybėmis meta iššūkį stiklo skaiduloms.F kodo baimė: pirmas žingsnis lemtingas
„Egzistuoja toks juokas – diagnozės neturi tas, kuris nebuvo pas psichiatrą. Neva, jei neturi diagnozės, jau ir sveikas“, – sako klinikinis psichologas Antanas Mockus. Anot jo, klaidinga manyti, jog visuomenėje yra arba tik sveiki, arba nesveiki.Elektroniniam parašui reikės naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės
Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ADIC) praneša, kad kvalifikuotam elektroniniam parašui sukurti bus reikalingos naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės.Daržininkystė pradedantiesiems: kaip užsiauginti derlių patiems?
Šviežio derliaus gėrybės ne vieną įkvepia įsirengti savo nuosavą daržą. O ir įsibėgėjantis pavasaris praneša apie artėjančius sodininkystės darbus. Be to, savų produktų auginimas gali tapti ne tik mėgstama laisvalaikio veikla, bet ir dovanoti sveikesnių – ekologiškų daržovių.Nemiga dar ne nuosprendis: ką apie jūsų miegą gali pasakyti išmanieji įrenginiai
Apie tai, kaip ramiai ir kiek ilgai miegate, nebūtinai turite spręsti patys – apie savo poilsio kokybę galite sužinoti ir iš išmanaus laikrodžio arba specialių įrenginių. Šie įrenginiai kiekvieną naktį analizuoja jūsų miego įpročius.Erkių sezonas jau prasidėjo – kaip tinkamai apsaugoti savo keturkojus?
Atėjus pavasariui skubame mėgautis bundančia gamta. Deja, ilgėjant pasivaikščiojimams su augintiniais, ne vienam jo šeimininkui galvos skausmu tampa gamtoje tūnantys parazitai ir jų platinamos ligos.Ekspertai: ką butų gyventojams reikia žinoti apie nutolusias saulės elektrines
Brangstant elektrai, vis daugiau žmonių svarsto apie nuosavos saulės elektrinės įsirengimą. Ir nors ilgą laiką manyta, kad investuoti į saulės energiją gali tik namų savininkai, tačiau ši galimybė prieinama ir daugiabučių gyventojams.Kaip teisingai laistyti orchidėjas namuose jums gali pasakyti programėlės
Galite nebesukti galvos dėl to, kokiu būdu laistyti orchidėjas, tinkamai prižiūrėti kaktusus ar tręšti daržovių ūkį savo sode – visa galite sužinoti ir iš išmaniųjų aplikacijų.Tyrimas atskleidė – 1 iš 4 naudotų automobilių į Lietuvą įvežamas iš Vokietijos
Daugybė automobilių pradeda savo gyvenimą vienoje šalyje, kol galiausiai kažkuriuo metu atsiduria kitoje. Tai ypač tinka kalbant apie Vakarų Europos transporto priemones, kurios sudaro didelę dalį naudotų automobilių rinkos Rytų Europoje.Laimės dienos proga: pataria, kaip išlikti laimingam technologijų pasaulyje
Internetas ir socialiniai tinklai labai greitai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Dabar ieškodami ramybės skubame slėpti mobiliuosius ir bėgti nuo socialinių tinklų, tačiau, psichologo teigimu, toks nusiteikimas tik apriboja mūsų laimę.„Bolt“ paspirtukų sezonas: nauji miestai ir mažiau tolerancijos nusižengimams
Į Lietuvos miestų gatves šią savaitę sugrįžta žalieji el. paspirtukai – susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ pradeda penktąjį sezoną mūsų šalyje.Saulės moduliai: kuo juos nuplauti pavasarį?
Po tamsios ir niūrios žiemos saulės modulių savininkai ruošiasi pradėti „gaudyti“ pavasario saulę. Tačiau kartu su prasidedančiu intensyviu saulės gamybos sezonu patariama nepersistengti valant, plaunant ar kitaip bandant nušveisti saulės modulius.Kur dingsta jūsų internetas: kurios aplikacijos „suvalgo“ daugiausiai duomenų?
Jeigu nusprendėte atsisiųsti kelių valandų trukmės filmą naudodami mobiliuosius duomenis, jums prireiks apie 6 GB. Maždaug tiek pat duomenų sunaudotumėte naršydami internete visą savaitę arba kiekvieną dieną kalbėdami vaizdo skambučiais.Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?
Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualioje erdvėje. Apie šį, kibernetinį, karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės.RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leido padidinti devynių skaitmeninės antžeminės televizijos stočių siųstuvų galias. Toks sprendimas susijęs su geresne televizijos transliavimo kokybe.Gaminantiems vartotojams: kompensavimo tvarka už elektrinių sukauptą perteklių
Pernai daugiau nei 10 tūkst. „Ignitis“ klientų, įsigijusių elektrines saulės parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems poreikiams. Už sukauptą energijos perteklių, gyventojai gali gauti kompensaciją.Elektros rinkoje – kova dėl vartotojų: vis daugiau gyventojų keičia tiekėją
Antrą mėnesį mažinamos elektros kainos nepriklausomų elektros tiekėjų klientų skaičius kreipia skirtingomis kryptimis – vieni sulaukia daugiau naujų klientų, kiti skaičiuoja praradimus.„Bolt“ reikalaus iš užsieniečių vairuotojų bazinių anglų kalbos žinių
Susisiekimo paslaugų platforma „Bolt” kovo mėnesį pradeda iniciatyvą, skirtą sustiprinti pavežėjimo paslaugas teikiančių asmenų bendravimo įgūdžius. Užsienio šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą registracijai pateikiantys vairuotojai nuo šiol privalo turėti ir bazinių anglų kalbos žinių sertifikatą.„iPhone“ ir „iPad“ netrukus atsiras nauja saugumo funkcija: kaip ji apsaugos?
„Apple“ skelbia apie visiškai naują saugumo funkciją (angl. „Advanced Data Protection“), kuri jau netrukus atsiras jūsų išmaniajame „iPhone“ ir „iPad“. Ši funkcija papildomai apsaugos telefono duomenis taip, kad jų niekaip negalės pasiekti įsilaužėlis ar netgi valstybinės institucijos darbuotojas.Naujas vietos savivaldos modelis – kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?
Nuo balandžio 1 dienos įsigalios nauja redakcija išdėstytas Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują vietos savivaldos modelį. Vidaus reikalų ministerija pateikia informaciją, kuri aktuali naujai išrinktiems savivaldybių merams ir savivaldybių taryboms.Biodegalai: mitai ir realybė
Geltonuojantys rapsų laukai – vieniems puikus fonas pavasarinei nuotraukai, kitiems –būsimas pašaras gyvuliams, aliejus ir degalai, treti tuose laukuose bando įžvelgti grėsmę tvarumui ir darniai plėtrai, nes iš šių augalų gaminami ir biodegalai.V. Bernatonis apie gamtinių dujų ateitį: kada jų visiškai atsisakysime?
Europos gamtinių dujų kaina TTF biržoje vasario viduryje siekė 49 eurus už MWh – ši kaina yra žemiausia per pastaruosius 1,5 metų. Tai rodo, kad Europai kol kas pavyko išvengti taip bijotos energetinės krizės, – skelbia Tarptautinė tyrimų bendrovė ICIS.Kovo 11-ąją šviesų ir muzikos šou sostinę sveikins Vilniaus televizijos bokštas
Vilniaus miesto savivaldybė ir Telecentras kviečia: švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, šeštadienį, kovo 11 dienos vakare, 19.30 val. ir 20.30 val., vilniečiai ir sostinės svečiai išvysElektromobilio krovimas namų sąlygomis: patogumas ar padidinta įtampa?
Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga kasmet, o prie jų populiarumo prisideda valstybės siūlomos subsidijos ir besiplečianti infrastruktūra. Įkrovimo stotelės statomos ne tik viešosiose vietose, bet ir privačių ar daugiabučių namų garažuose.„iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę
Nuo pat savo pasirodymo telefonų rinkoje „iPhone“ buvo pramintas aukščiausios klasės išmaniuoju. Tačiau ir šiam telefonui, kaip ir bet kuriam kitam įrenginiui, reikalinga priežiūra.Įgyvendinant ES sankcijas blokuojami IP adresai, kuriais pasiekiama Rusijos TV
2023 m. kovo 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą duoti privalomus nurodymus interneto paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti IP (angl. Internet Protocol) adresus,Atostogų siaubas – kišenvagiai: 5 patarimai, kurie padės apsisaugoti
„Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, net 23 proc. lietuvių ilgąsias metų atostogas praleidžia užsienio šalyse. Juk domėjimasis skirtingomis kultūromis yra neatsiejama modernaus žmogaus kasdienybės dalis.Ar tikrai sutaupysiu įsigijęs naują buitinę techniką?
Jei ketinate įsigyti naują prietaisą, tikriausiai svarstote, ar tikrai verta tai daryti. Juk nauji prietaisai gali būti brangūs... Vienintelė pigesnė išeitis – remontas, kuris dažnai būna ekonomiškesnis, tačiau neskamba taip patraukliai. Juk nauja technika turėtų būti: taupesnė, funkcionalesnė, praktiškesnė, efektyvesnė.- Trenerės patarimai: kas svarbu, sportuojant namuose?
- Danguje – dronai: kada jų skrydžiai tampa pažeidimu.
- Moters diena IT rinkoje: kaip pažaboti diskriminaciją?
- Susipažinkite su moterimis, užkariavusiomis technologijų pasaulį: 8 žaidėjos.
- 5 patarimai, padėsiantys paspartinti būsto paskolos išdavimo procesą.
- Nuo meilės iki neapykantos: automobilius niokoja ir iš keršto, ir iš pavydo.
- Ką reikia žinoti apie daiginimą: kaip pasirinkti sėklas ir išauginti daigus.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- „Sodra“: moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis per metus padidėjo.
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Euronews ruošiasi atleisti beveik 200 darbuotojų.
- „Mantinga“ technologas: kai kuriems bandelių receptams gali prireikti ir 10 metų.
- Lengvesnis automobilio statymas ir geresnis šiltnamio derlius.
- Šiltnamio enciklopedija: patarimai, kaip tinkamai pasiruošti šiltajam sezonui.
- Savaitgalį gaminsite žuvį? Patarimai, kaip išsirinkti tikrai šviežią.
- Keliautojų tyrimas: kelionės pasirinkimą lemia tinkama atostogų data ir trukmė.
- Išmaniųjų įrenginių naujovės: dirbtinis intelektas padės taupyti.
- Dirbtinio intelekto lenktynės: kodėl Europa atsilieka?
- Ar greitai mūsų pinigus valdys dirbtinis intelektas?
- Pieno gamintojams reikia pagalbos čia ir dabar.
- Sutrumpinta darbo diena auginantiems vaikus iki 3 metų ir kiti pakeitimai.
- Vaikų nuotraukų kėlimas į internetą: pavojingiau, nei manote.
- Iš kokios pensijos gyvens tie, kurie dar neinvestuoja?
- Masinės avarijos: kada pildyti deklaraciją, o kada laukti policijos?
- 5G ir DI ima dirbti kartu: ar pagaliau galėsime iš anksto žinoti kur suklupsime.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- Kaip apsaugoti vaikus internete – atsakymą tėvams siūlo išmanus sprendimas.
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- Automobilių kainos koreguoja planus: saugumas ir tvarumas ne prioritetas.
- Kaip apsaugoti automobilio stiklą nuo sudužimo ir ką daryti, jei nepavyko.
- Šiuolaikiniai duomenų centrai: kaip jie kuriami ir vystymo tendencijos.
- Dar šiemet veiklą pradės du nauji valstybės duomenų centrai.
- Į ką atkreipti dėmesį lyginant skirtingų bankų būsto paskolų pasiūlymus.
- 4 lengvi būdai stresui mažinti: padės išvengti daugybės sveikatos problemų.
- Virtuvė, kurioje viskas „po ranka“: 10 įrankių, kuriuos būtina turėti namuose.
- Atraskite mažai tyrinėtą ir unikalią Kalabriją – įsimylėsite iš pirmo žvilgsnio.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- Nuosava saulės elektrinė – kada įsirengti, kad ji neštų didžiausią naudą?
- Nuotolinis darbas turi daug pranašumų, bet ar ilgainiui nepakenks?
- Kuo dirbtinis intelektas gali būti naudingas investuotojui?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138
- 1812-06-24Napoleono Bonaparto pajėgos įsiveržia į Rusiją per Nemuną.
- 1781-03-13Williamas Herschelis mano, kad atrado kometą, bet iš tikrųjų tai Urano planetos atradimas.
- 1838-01-11Pirmoji viešoji telegrafo pranešimo demonstracija, siunčiama naudojant taškus ir brūkšnius, kurių idėjos autoriai Samuel Morse ir Alfred Vail.
- 1920-08-20Detroito radijo stotis „WWJ“ (JAV) pirmoji pasaulyje pradėjo reguliarias transliacijas.
Daugiau istorijos
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- Ilgai laukti pokyčiai priartėjo: telefono numeriuose vietoje 8 rašysime 0.
- Naujas etapas: mobiliojo ryšio paslaugų teikėją keiskite ir nuotoliniu būdu.
- Kaip 2022-ieji sudrebino telekomunikacijų rinką ir ko laukti kitąmet?
- Išlikite saugūs tamsiuoju paros metu: kaip gali padėti išmanusis telefonas?
- Ką pasauliui atnešė kiekviena mobiliojo ryšio karta ir ko tikėtis iš 6G?
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- Prisikaupė nenaudojamų programėlių? Kodėl verta jas kuo greičiau ištrinti.
- Fizikos mokslų daktaras aiškina, kas yra 5G dažnių blokai ir kuo jie skiriasi?
- RRT skelbia preliminarius 5G aukciono rezultatus.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Ekspertai: ką butų gyventojams reikia žinoti apie nutolusias saulės elektrines.
- Saulės moduliai: kuo juos nuplauti pavasarį?
- Gaminantiems vartotojams: kompensavimo tvarka už elektrinių sukauptą perteklių.
- Elektros rinkoje – kova dėl vartotojų: vis daugiau gyventojų keičia tiekėją.
- Nuosava saulės elektrinė – kada įsirengti, kad ji neštų didžiausią naudą?
- 2022 metais vėjo elektrinės pagamino trečdaliu daugiau energijos.
- Lietuva pajėgi gaminti dar daugiau pigios saulės energijos, tačiau to nedaro.
- 5 praktiniai patarimai norintiems sutaupyti – ar namuose neeikvojama energija.
- Tyrimas: pusė šalies gyventojų sumažino elektros energijos suvartojimą.
- ENERGOBALT ruošiasi pradėti hibridinių inverterių gamybą.
- Masinės avarijos: kada pildyti deklaraciją, o kada laukti policijos?
- Automobilių kainos koreguoja planus: saugumas ir tvarumas ne prioritetas.
- Dėmesio – įsigalioja nauji techninės apžiūros reikalavimai.
- Novatorius pataria: kaip išsirinkti tinkamą automobilį?
- Keliauti gali būti sunkiau: „Ryanair“ trečdaliu mažina skrydžius.
- 5 dalykai, žinotini prieš įsigyjant elektromobilių įkrovimo stotelę.
- Elektromobilių parkas plečiasi: kokie modeliai labiausiai domina lietuvius?
- Tyrimas: kas septintas naudotas elektromobilis gali turėti suklastotą ridą.
- Atšalus orams, lenda visos automobilių bėdos: akumuliatoriai kenčia labiausiai.
- SM ir „LTG Link“ pasirašė sutartį dėl keleivių vežimo geležinkeliais.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Nuotolinis mokslas paskatino vadovėlių skaitmenizaciją – kaip su ugdymo kokybe?
- F kodo baimė: pirmas žingsnis lemtingas.
- Apie ŽIV moteris sužinojo tik pastojusi: liga vis dar gąsdina lietuvius.
- Susitrenkėte galvą? kada pakaks šalto kompreso, o kada skubėti pas specialistus.
- Sportuojančių ir pradedančių klaidos – kaip jos atsiliepia sveikatai?
- Sniego kasimas: kaip nepasitempti nugaros ir išvengti kitų traumų?
- 7 patarimai, kaip sustiprinti akių sveikatą.
- Staigūs svorio pokyčiai gali atsiliepti sveikatai: atskleidė, kaip to išvengti.
- Gydytoja kardiologė: šaltis ir kvėpavimo takų infekcijos – pavojingi širdžiai.
- Ką svarbu žinoti vartojant paracetamolį?
- Kaip šaltuoju metų laiku neprarasti geros nuotaikos?
- Ką reikia žinoti apie daiginimą: kaip pasirinkti sėklas ir išauginti daigus.
- Savaitgalį gaminsite žuvį? Patarimai, kaip išsirinkti tikrai šviežią.
- Valentino dienos pusryčiai, nukelsiantys į meilės miestą: 3 nesudėtingi receptai.
- Ministras K. Navickas: numatytos priemonės ir pagalba pieno ūkiams.
- Daržovių blyneliai – puikus būdas sunaudoti likučius ir pagaminti vakarienę.
- Gardi vakarienė šeimai iki 5 eurų: nustebinkite apkepėle su kopūstais.
- Minint tarptautinę kruasanų dieną – keli lengvi receptai.
- Šviežios sultys pigiau: receptai ir patarimai, kaip jas spausti namuose.
- Naujiena, kurią jau gali išbandyti lietuviai: ašarų nesukeliantys svogūnai.
- 3 receptai pyragų dienos proga: išleisite vos iki 5 eurų.
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Ežere narai rado raudoną „golfą“, kibirus dažų ir veikiantį telefoną.
- Neoficialus saugos darbuotojo etatas Šiaulių oro uoste: budi sakalas.
- Vytautas komentavo: Dar šiemet veiklą pradės du nauji valstybės duomenų centrai. O kodėl nenumatyta turėti vieną duomenų centrą kur nors už atlanto? Negi duomenų saugojimo patikimumas niekam neįdomus?
- T komentavo: Dar šiemet veiklą pradės du nauji valstybės duomenų centrai. Ar juokaujama? Atsarginis centras atstumu 20 km.? Duomenų centrai turi būti tokiu atstumu, kad praradus vieną dėl konkrečių priežasčių (kad ir karo atveju) kitas perimtų funkcijas. Ir dar - patikimas ir nepriklausomas/skirtingas maitinimas.
- Antanas komentavo: Dar šiemet veiklą pradės du nauji valstybės duomenų centrai. Valstybės problema - kompetencijos IT srityje trūkumas. Prikurta krūva prastai veikiančių sistemų, negalinčių atlaikyti didesnės apkrovos. Tarpusavyje jos nesuderinamos arba niekas ir nebandė derinti. Serveriai kažkiek paspręs energetiniu
- Matas komentavo: Ministras K. Navickas: numatytos priemonės ir pagalba pieno ūkiams. O kur mūsų valdžia? Renkam, stengiamės, o kaip nedirba, taip nedirba...
- Orbitoje kosmonautai niekada neknarkia – esant nesvarumo būsenos knarkti tiesiog neįmanoma.
- Laisvės statula stovi ne Niujorke. Laisvės sala (Liberty Island), kurioje statula stovi, geografiškai priskiriama Naujojo Džersio valstijai.
- Katės murkia, vibruojant balso stygoms tiek įkvepiant, tiek iškvepiant. Kadangi kačiukai gimsta ne tik akli, bet ir kurti, jie randa motiną pagal jos skleidžiamas vibracijas, atsirandančias katei murkiant.
- Iš pirmo karto Valstybės tarnybos departamento organizuojamą bendrųjų gebėjimų testą išlaiko 63,6 proc. jį laikiusiųjų. Kiekvieno kito bendrųjų gebėjimų testo išlaikymo tikimybė mažėja.
- Žmogaus akis skiria iki 10 mln. skirtingų spalvų. Bet mūsų smegenys nesugeba visų jų prisiminti.
- Penkiametis sūnus klausia:
- Mama, ar tiesa, kad aš gimiau naktį?
- Tiesa.
- Tikiuosi aš tavęs nepažadinau... - Kažkada tai gerai atrodžiau nuotraukose. Bet dabar fotoaparatų kokybė blogėja su kiekvienais metais. Ar jūs taip pat pastebėjote?
- Blondinės automobilyje:
- Onute ką darai? Per raudoną šviesoforą pravažiavai!
- Oi, tikrai... Ryte žalias degė...
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Зрители Первого канала имеют возможность получать сигнал в MPEG-4 стандарте..
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras