Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?

Per paskutinius tris metus vaizdo žaidimų auditorija išaugo net 26 procentais. Nors paskutinių metų vaizdo žaidimų populiarumą daugiausiai augino pandemija, ši kategorija nežada sustoti ir ateityje, žaidimų kategorijai prognozuojamas prieaugis apie 10 proc. per metus.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

„ACC Distribution“ atstovas Svajūnas Budra, vaizdo žaidimus aktyviai stebintis ir paskutinius 5 metus pats aktyviai žaidžiantis, teigia, kad pandemija ne tik ženkliai padidino e. žaidimų populiarumą, bet ir tiesiogiai įtakojo žaidėjų elgsenos pokyčius – nuo pandemijos vaizdo žaidimus renkasi vis jaunesnio amžiaus asmenys, rinkoje įsivyravo tendencija dažniau rinktis žaisti ne individualius, o komandinius žaidimus: burtis į bendruomenes ir likti jose, aptarti taktiką, stebėti varžovus. Žaidimai vis daugiau persikelia į „online“, o žaidimo eiga tampa vis mažiau nuspėjama – eigą vis dažniau formuoja patys žaidimo dalyviai. Pasak S. Budros, vaizdo žaidimų, kurių metu vienas personažas vykdo savo misiją, greičiausiai ateityje nebeliks.

„Būrimasis į bendruomenes paskatino žaidėjus žengti į socialinius tinklus, jungtis į tikslines grupes, dalintis savo sėkmingai sužaistais žaidimų turnyrais ir sulaukti sekėjų, pripažinimo. Laikui bėgant sėkmingus žaidėjus seka vis platesnis ratas stebėtojų, juos dažnai pastebi ir vietos, tarptautiniai e. sporto klubai, tuomet pasirašomi kontraktai klubų atstovavimui bei dalyvaujama turnyruose, kurių metu varžomasi dėl milijoninių prizinių fondų, pavyzdžiui, 2021 m. „Dota 2“ turnyro prizinis fondas siekė daugiau kaip 40 mln. Eur., iš kurių 27 mln. Eur. pasidalino trys stipriausios komandos“, – pasakoja „ACC Distribution“ atstovas Svajūnas Budra. Pasak S. Budros, pasitaiko ir tokių atvejų, kai e. sporto žaidėjų karjera baigiasi pakvietimu į realias rungtynes, pavyzdžiui, į gyvai vykstančias sporto automobilių lenktynes.

Jungtinėse valstijose ir kitose šalyse e. sporto aistruoliai jau gali gyvai stebėti e. sporto varžybas tam specialiai įrengtose sporto arenose. Šio sporto rūšis vis labiau pastebima ir tarp stambių tradicinio sporto šakų rėmėjų, be to, jau ji sulaukė ir televizijos kanalų susidomėjimo – vakarų valstybėse jau galima stebėti tiesiogines e. sporto turnyrų transliacijas per televiziją. Net ir į naujausių televizorių programas jau yra įdiegiami vaizdo žaidimų transliavimo kanalai, kaip „Twich“ ir pan.

Sėkmingam žaidimui treniruočių nepakanka 

„ACC Distirbution“ atstovas atskleidžia, ko reikia, kad asmuo taptų sektinu žaidėju: „Pirmiausia reikia gerai žaisti. Sėkmingam žaidimui, kaip ir sporte, reikia daug pastangų ir bandymų. Taip pat nemaža sėkmės dalis priklausys ir nuo žaidėjo komunikacijos, žaidimo manevrų, veiksmų. Tačiau virtualioje erdvėje iki visiškos sėkmės tik būdo savybių ir treniruočių ne visada pakanka, žmogus žaisdamas turi jausti maksimaliai gerai virtualią erdvę, pats žaidėjas komandos nariams turi būti gerai girdimas, greitai reaguoti, būti žvalus. Visa tai padeda atlikti labai teisingai pasirinkti įrankiai pasirinktam žaidimo tipui.“

Anot S. Budros, dažna žaidėjų klaida yra neįsigilinus į žaidimo ir įrenginių specifiką, įsigyti visiškai netinkamus žaidimui įrenginius. Pavyzdžiui, strateginiuose žaidimuose svarbus planavimas, strategijos sudėliojimas, o šaudyklės metu svarbu gerai girdėti priešininką: kas iš kur ateina, kas ką kalba. Pastarųjų žaidimų metu įranga gali padėti geriau orientuotis aplinkoje ir bendrauti su komanda. Būna apmaudu, kai žaidėjas pralaimi tik dėl to, kad dėl nekokybiško ausinių garso blogai išgirdo savo komandos narį ar priešininko poziciją.

Technologijos vaizdo žaidimams gali suteikti daugiau komforto, aštresnių pojūčių, galimybes greičiau reaguoti ir įsijausti į virtualią aplinką. „ACC Distribution“ atstovas S. Budra paklaustas, kaip teisingai atsirinkti reikiamus įrenginius ir ką svarbu žinoti, pradedant žaidėjo karjerą, išskyrė svarbiausius technologinius įrenginius ir tinkamai žaidimams darbo vietos paruošimą.

Mikrofono įtaka žaidimų eigai ir rezultatui. Rinkoje aptinkami kelių tipų mikrofonai: vieni yra prijungiami per 3,5 mm jungtį ir esant poreikiui gali būti nuimami, kiti – fiksuoto tvirtinimo, tačiau turintys įstūmimo į ausinių korpusą funkciją. Kryptinis kokybiškas ausinių mikrofonas fiksuoja pašnekovo balsą, eliminuojant aplinkos triukšmus. Tai ypatingai praverčia žaidėjams, kai jie žaidžia triukšmingoje aplinkoje.

„Taip pat yra modernūs mikrofonai, kuriuos galima valdyti nuotoline mobiliąja programėle/aplikacija, kurios pagalba galima koreguoti balso tembrą, triukšmo filtrus. Būti gerai girdimam žaidime yra labai didelis privalumas žaidžiant komandinius žaidimus“,– teigia S. Budra.

Nei vienas kompiuterinių žaidimų žaidėjas neįsivaizduoja savęs be ausinių. Tarp žaidėjų dažniausiai naudojamos ausis dengiančios ausinės (angl. k. „head-band“), tokiose ausinėse naudojami garsiakalbiai didesni, dėl ko išgaunama geresnė garso kokybė. Labai svarbu pasirinkti tinkamą ausinių kaušelių dydį bei jų medžiagiškumą. Oda padengtų ausų kaušelių privalumas – lengva priežiūra, tačiau jos turi ir trūkumų, pvz., mažesnį oro pralaidumą, tai ypatingai svarbu šiltuoju laikotarpiu (pvz., vasara). Tuo metu medžiaginiai ausų kaušeliai užtikrina geresnį oro pralaidumą, tačiau juos sunkiau prižiūrėti, valyti.

Kompiuterinė pelė – tai vienas iš svarbiausių žaidimo valdymo įrenginių. Renkantis tinkamą žaidimų pelę, pirmiausiai rekomenduočiau atkreipti dėmesį į jos formą, dydį ir ergonomiką. Pelė turi tinkamai, patogiai tilpti į delną, kad vartotojui nereiktų dėti papildomų pastangų ją valdyti. Vieni svarbiausių kriterijų renkantis žaidimų pelę – jos optinio sensoriaus jautrumas, kuris svyruoja nuo 1,5-30 tūkst. DPI, prijungimo tipas ir reikiamas klavišų kiekis pasirinktam žaidimui. Pvz., žaidžiant šaudyklę žaidėjui dažniausiai užtenka pelės su 4-5 klavišais, o žaidžiant strateginius MMO tipo žaidimus vartotojai renkasi peles net su 19 programuojamų mygtukų.

Žaidimo metu nemažiau svarbus klaviatūros pasirinkimas. Klaviatūra per paskutinius 5 metus buvo stipriai patobulinta. Šiuo metu gaminamos mechaninės klaviatūros yra apginkluotos dviejų lygių optiniais mygtukais (angl. k. „swichais“). Šio tipo klavišai, valdomi šviesos srautu, gali atlikti dvi skirtingas funkcijas, esant skirtingam paspaudimo lygiui.

Pavyzdžiui, iki pusės nuspaudus klavišą, jo funkciją galima priskirti žaidimo metu „ėjimo“ veiksmui, o visiškai nuspaudus tą patį mygtuką – „bėgimui“. Žaidimų metu būna situacijų, ypatingai šaudyklėse, kai reikia atlikti vieną ar kitą veiksmą kelių klavišų kombinacijos pagalba. Tokiems veiksmams atlikti pravers klaviatūra, turinti makro komandų funkcionalumą. Šiose klaviatūrose galima suprogramuoti skirtingų klavišų kombinacijas atlikti vos vienu paspaudimu.

Žaidimo vietos ergonomika. Žaidėjo, kaip ir bet kokio biuro darbuotojo, darbo vieta turi būti patogi. Nes žaidėjas dažnai prie žaidimo neatsitraukdamas praleidžia vidutiniškai 2-3 val., o dažnai tai trunka ir ilgiau. „Šiuo atveju technologijos, ergonomiškas stalas, kėdė padeda ne taip greitai pavargti. Jeigu asmuo turės neteisingą techniką, sėdės neteisingai, žaidėjas greičiau pavargs, bus mažiau dėmesingas ir mažiau rezultatyvus. Taip pat ne ką mažiau yra svarbus kokybiškas monitorius. Pavyzdžiui, jeigu žaidėjo monitoriaus vaizdo atnaujino dažnis yra mažesnis nei 144 Hz, akys pavargs keletą kartų greičiau, nei žaidžiant prie daugiau nei 144 Hz turinčio vaizdo ekrano.“, – teigia S. Budra.

Kai žaidėjai tampa vaizdo žaidimų turinio kūrėjais

Žaidėjai neapsiriboja tik vaizdo žaidimais, jie vis dažniau nori dalintis ir savo žaidimų turiniu su kitais. Ko pasėkoje pastebimas vis aktyvesnis žaidimų transliavimas socialiniuose tinkluose ir kitose erdvėse (angl. k. streaming). Remiantis tarptautiniais rinkos tyrimais, e. sporto bei žaidimų tiesioginės transliacijos pajamos 2022 metais sieks 2,3 mlrd. JAV dolerių. Tačiau tai ne riba, planuojamas apie 11,9% metinis pajamų prieaugis, o tai jau 2032 metais generuos tris kartus daugiau metinių pajamų nei dabar – prognozuojama, kad metinės pajamos sieks 7,2 mlrd. JAV dolerių. Čia didelę įtaką daro mobilių telefonų didėjanti paklausa, nes augant vartotojų skaičiui, sparčiai auga ir žaidėjų, žiūrovų skaičius.

„Dažnu atveju vyrauja klaidinga nuomonė, kad norint pradėti „streaminti“ reikia turėti tam skirtos papildomos įrangos. Tačiau tai tik mitas, bene visi žaidėjai pradžioje jau turi bazinius įrenginius, kurie leidžia išbandyti savo jėgas tiesioginių transliacijų metu: kompiuterį, interneto ryšį, ausines su mikrofonu bei valdymo įrenginius (pultas, pelė, klaviatūra)“, – teigia „ACC Distribution“ atstovas.

Anot eksperto, bazinių įrenginių užtenka pirmiesiems išbandymui, tačiau ilgainiui su jais greičiausiai nesulauksite daug dėmesio arba sunkiai išlaikysite stebėtoją dėl kuriamos turinio kokybės. Todėl dauguma norinčių ne tik puikiai žaisti, bet ir dalintis savo žaidimų turiniu, pasitelkia tam skirtus įrenginius.

S. Budra išskiria, be vaizdo žaidimo svarbių įrankių, itin svarbų „streaminimo“ sėkmės elementą – apšvietimą. Apšvietimai turi skirtingas paskirtis: vieni apšvietimo sprendimai būna naudojami žmogaus užnugario sienai/fonui apšviesti, kad vaizdas būtų patrauklus, kiti – paties kalbėtojo apšvietimui, kad stebintys tiesiogines transliacijas galėtų gerai matytų žaidėją. Turint omenyje tai, kad „streaminimas“ dažniausiai vykdomas vakarais, gana blogomis apšvietimo sąlygomis, papildomas geros kokybės apšvietimas yra būtinas, siekiant kokybiško vaizdo rezultato.

Šiuo metu išmanūs stalo apšvietimo šviestuvai gali būti suporuoti belaide sąsaja su kompiuteriniu įrenginiu, žaidimu ir kitais kambario apšvietimo įrenginiais. Tuomet išmanūs šviestuvai gali greitai reaguoti į žaidimo eigą ir rezultatą. Tokio sprendimo dėka, pavyzdžiui, jeigu asmuo žaidime laimėjo, gali pasikeisti viso kambario spalva, ištikus pavojui, pradėti mirksėti, taip įspėjant žaidėja apie gresiantį pavojų.

Apibendrindamas ekspertas rekomenduoja prieš įsigyjant bet kokią žaidimams skirtą įrangą, išsiaiškinti visus žaidimo, šeimos, asmens poreikius ir galimų įrenginių funkcionalumą, išmanumą. Taip ne tik pasieksite geresnio rezultato, bet ir potyriai bus įsimintinesni.

• 3 internautus sužavėję receptai su žuvimi ir krevetėmis: pigu, maistinga, skanu.
• Euro zonos infliacija ir EURIBOR: ko tikėtis artimiausiu metu?
• Kur lietuviams dažniausiai prireikia skubios medicininės pagalbos?
• Už pilietiškumą – baudžia, už visuomenės skaldymą – giria: botų veikla Lietuvoje.
• Vytaras Radzevičius į senelių namus norėjo jau būdamas 20-ies.
• Seimo narė Daiva Ulbinaitė siūlo 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams.
• Sąnario keitimo operacija: kaip ji kompensuojama ir ką turi žinoti pacientas.
• Mėgstate valgyti saldžiai? Varškėčių receptas, kuris dar ilgai nenusibos.
• Kaip tinkamai paruošti elektromobilį įkrovimui žiemą: praktinis gidas.
• 3 dalykai, kuriuos reikėtų įsivertinti prieš perkant būstą.
• Automobiliai šalčio gniaužtuose: kaip kovoti su apledėjimu.
• Kai speigas užsitęsia: 10 praktiškų sprendimų šildymo sąskaitai.
• Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar.
• Atsakė, kodėl dalis senų telefonų Lietuvoje liko be ryšio.
• Valentino dieną ragina pasisaugoti „bučinių“ keliuose.
• Šiandien „kristi lygioje vietoje“ – lengviau nei atrodo: ypač slidu.
• Romantinis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų Lietuvoje.
• Alergija šalčiui - kas už to slypi?
• Darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo turi susiformuoti laisvai.
• Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius.
• Poligono anatomija: kaip rengiami kariniai vienetai.
• „ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?
• Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
• Vairuojant naudojate išmanųjį laikrodį? Atsakė, ar galima taip daryti.
• Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams.
• Nugaros skausmas: kada padės šiluma ir judesys, o kada – tik skubi pagalba?
• Ar jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui?
• Rekordinės elektros kainos – brangiausias sausis per beveik trejus metus.
• Sausio šaltis parodė, kaip kiauri daugiabučiai švaisto šilumą.
• Šalčiai ir vaikai namuose: kokias teises turi dirbantys tėvai?
• Artėjant dideliems šalčiams: kaip atsakingai naudoti elektrą.
• Ar būstą šiandien įsigyti sunkiau nei prieš 15–20 metų? Atsakymas nustebins.
• Cepelinai, kuriuos pasigamins kiekvienas: paprasti patarimai geram rezultatui.
• Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
• Lietuviai kovos su Nipah virusu - „Northway Biotech“ pasirinkta vakcinos gamybai.
• Dėl pensijų priemokos kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnę sumą nei sausį.
• Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia dėl gripo komplikacijų.
• Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės.
• Žiema džiugina sniegu, bet atneša ir traumų: sausį po 30 žalų per dieną.
• Ruošiatės į kalnus su automobiliu? Ką svarbu žinoti nuomojantis mašiną žiemą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128