Naujienos

Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas

2021-12-19 15:53:54

Grandiozinė Williamo Kentridge’o paroda (kuratorė Virginija Vitkienė) „Tai, ko nepamename“ (That Which We Do Not Remember), vyksianti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pažymėtina, kaip vienas svarbiausių įvykių kitų metų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje.

1955 m. Johanesburge (Pietų Afrikos respublikoje) gimęs litvakiškas šaknis turintis menininkas jau kelis dešimtmečius meno terpėje žinomas ir įvertintas daugybe apdovanojimų, jo kūriniai aplankė svarbiausias pasaulio galerijas ir tapo didžiųjų kolekcijų dalimi. Kentridge‘as – intelektualus, provokuojantis emocijai ir apmąstymui. Jo įkvėpimo šaltiniai – nuo mokslo iki grožinės literatūros, o meninės priemonės pačios įvairiausios – nuo piešinių anglimi, tapybos, tekstilės, animuotų filmų iki operinių pastatymų. Tai atspindi paties autoriaus išsilavinimo spektrą ir platų interesų lauką.

Daug ką studijavote ir turėjote mokytojų. Ar esate pats mokytojas?

Mano žmona mėgsta pasakoti apie žydų vyrus: jie niekada nepalieka, bet sulaukę penkiasdešimties tampa rabinais. Taigi kartais galvoju, kad tapau 66-erių metų rabinu. O turint omenyje „Mažiau vykusios idėjos centrą“ [Centre for the Less Good Idea – jo iniciatyva įsteigtas 2016 m. – S. B.], ten daug ką darau tarsi mokytojas.

Metų metus, kai manęs prašydavo mokyti, manydavau, na, vis dar mokausi pats, neturiu ko kitus mokyti. Dabar jaučiu, kad vis dar mokausi, bet jau galiu kai ką perduoti ir kitiems. Ir dar daugiau, dažnai mokausi dirbdamas su jaunesniais studentais.

Studijoje įgijau pakankamai patirties: dabar kartais galiu atsiliepti į vargus ir nerimą, kurie apima jaunesnius menininkus – ir mane tokie dalykai aplankydavo, kai buvau daug jaunesnis. Nesakau, kad dabar nėra nerimo, bet tai kitokio pobūdžio nerimas, ne tas, kurį jaučia jaunas menininkas.

Kas jums pačiam suteikia drąsos kurti?

Pradžioje sunku būti užimtam tuo, kad tęsi darbą diena iš dienos, ar būtum rašytojas, ar tapytojas. Manau, tai reikalauja daugiau drąsos negu tęsti, kai jau turi tam tikrą trajektoriją ir pagreitį, ir pavykusių projektų patirtį.

Kol dar tik pradedi, kiekvienas naujas kūrinys yra gyvybiškai svarbus. Jei vienas piešinys ar vienas paveikslas, regis, nesiklijuoja ir neturi vertės – ar tai rodo tiesą apie tai, kas aš esu? Esu pasmerktas, kad viskas nepavyktų! Tad įveikti tai yra tam tikra meninė drąsa. Čia irgi reikia atkaklumo, užsispyrimo, storos odos, kad neimtum į širdį žmonių atsiliepimų apie savo darbus, jeigu jiems nepatinka. Man to niekada nepavyko pasiekti.

Manau, būti menininku labai dažnai reiškia psichinę stoką, turimą tam tikrą įtrūkį, spragą. Tai jausmas, kad nepakanka tavęs paties. Privalai paskui save palikti objektų ir daiktų pėdsaką, kurį kiti žmonės matytų, kurį ir pats matytumei žiūrėdamas į tuos objektus. Kalbame ne apie drąsą – apie neadekvatumą.

Kokį matote ryšį, jei toks yra, tarp originalumo ir autentiškumo?

Autentiškumas kaip išeities taškas manęs nedomina. Man smalsu tai, kas randasi proceso metu. Labiau domiuosi kvailyste arba, kitaip tariant, pasiduodu impulsui, pirmai idėjai, priimu ir išbandau abejotiną dalyką ir tikrinu, kur tai nuves.

Didžioji dalis mano sukurtų projektų ir atradimų, kurie buvo įdomūs ir man, ir kitiems, kilę iš neautentiškumo. Pradedi nuo galvojimo apie vieną dalyką, o tada jau seki viena idėja ir tada kas nors dar gimsta. Nėra taip, kad aiški mintis ir ryški tyrimo linija veda prie atsakymo į klausimą, kurį sau uždavei.

Jūsų kūryniuose pastebime daug negatyvumo, išvertimo, neigimo. Ar tai jūsų meninė priemonė? Ką jums tai reiškia?

Negatyvai mane domina fotografiniu, metaforiniu požiūriu. Negatyvai yra tai, kas įsirašo ant fotojuostos, iš kurios gaminame antrąjį negatyvą, kuris yra pozityvus atspaudas.

Nufilmuoji ant balto popieriaus įvairiomis trajektorijomis vaikštinėjančias skruzdėles, o tada apverti: baltas popierius tampa nakties dangumi, o juodos skruzdės – šviesos taškeliais nakties skliaute. Sukūrei judančių žvaigždžių ir planetų bandą.

Tai praktinis negatyvo panaudojimas, kuris nėra tuštuma, bet parodo ir akivaizdžią tamsos jėgą. Vietoj to, jog padarytume išvadą, kad viską galima paaiškinti šviesos buvimu, kaip buvo manoma nuo Platono laikų ir vėliau, šviesą turime matyti šalia tamsos tam, jog ją suvoktume. Kartais tam, kad dalykai įgautų prasmę, reikia to keisto tamsos ir šviesos mišinio.

Mane dominanti tuštuma – juodoji skylė. Juodoji skylė kosmose, kaip galingos gravitacijos vieta, sugerianti visą šviesą ir visa, ką ji praryja. Pabaigos neišvengiamybė. Žinoma, pasitelkęs pavyzdį iš fizikos, bandau įprasminti mūsų pačių juodąją skylę – kapą šešios pėdos po žeme, į kurį mes keliaujame, į šitą tuštumą. Jei negali pakelti minties apie tuštumos neišvengiamybę, kabiniesi į tikėjimą, jog kas nors visgi gali ištrūkti iš tos tamsos – tokiu atveju tikime siela.

Dažnai kūryboje kalbate apie entropiją. Kas tai?

Kūrėjo pareiga yra priešintis entropijai. Jeigu išmeti vazą, ji sudūžta ant grindų. Jei surenki šukes ir vėl išmeti jas į orą, labai neįtikėtina, kad jos vėl suformuos tiksliai tokią vazą, kokia buvo prieš sudūžtant. Tai toji statistinė neįmanomybė, kuri yra entropijos pagrindas: tvarkingi dalykai virsta netvarka. Kūrėjo darbas yra surinkti tuos fragmentus, indo šukes, suplėšyto popieriaus skiautes ir rekonstruoti ką nors naujo, naują vaizdinį. Forma yra koliažas, bet tai tik kitas pasakymo būdas, kad iš aplinkoje ir savyje atrastų fragmentų mes konstruojame savo suvokimą. Tas mūšis prieš entropiją – ir faktas, kad studijoje šią kovą laimime kasdien – pastato entropiją į svarbią vietą ir paverčia ją geru įrankiu.

Koks jūsų santykis su tradicija?

Mane domina vertimo klaidos, įsivaizduotas, o ne giliai suvoktas kontekstas. Skeptiškai žiūriu į tapatybės meną ir tapatybės politiką, vietoj to domėdamasis benkartiškumo politika, mišrūniškumu, pasipriešinimu tradicijai bei tikėjimu, kad dauguma tradicijų yra išgalvotos ir sukonstruotos. Išties kolonijiniame pasaulyje kolonistų administracijų užduotis buvo išgalvoti gentis, miestus, klanus ir škotiškąjį tartaną [audinys kiltų siuvimui – S. B.], reiktų suvokti juos kaip dirbtinius dalykus, o ne tuos, kuriuos reikėjo atrasti.

Turime būti atsargūs su tradicija, nes, netgi neigdamos ją, mūsų akys ir smegenys yra sukonstruotos iš to, ką esame girdėję, matę, ką mums pasakė. Mūsų akys mato kitaip negu tų, kurie buvo prieš mus, žiūrėjo į pasaulį iš kito amžiaus.

Ar menas galėtų būti pavadintas geriausia priemone istorijos naratyvų kūrimui?

Turime suprasti skirtingas sukonstruotų nežinojimų formas, per kurias nuo mūsų tikslingai nuslepiami dalykai, istorijos, mums uždaromi priėjimai prie archyvų, sudeginami gėdingi faktai. Manau, vienas iš dalykų, kuriems dabar skiriu dėmesio, tai žvilgsnio nukreipimas į pakraščius, į dalykus, kuriuos atidėjau į tolimesnę spintą. Ištraukti juos vėl, peržiūrėti.

Dėl to, kad mene dirbama su fragmentais, prasmės konstruojamos per koliažą, mes galime kurti kitus naratyvus, taip pat istorijos pasakojimus sudėdami kartu skirtingus fragmentus. Taigi, kas yra studijoje natūralus procesas: iš vieno piešinio imamas fragmentas, fotografijos detalė, iš tų skirtingų fragmentų sukonstruojamas vaizdinys – toks modelis tinka ir mūsų istorijos supratimui.

Jūsų kūrybos paroda įspūdingos apimties ir jai bus skiriama itin daug dėmesio. Jūs pats nesate lankęsis Lietuvoje. Koks jūsų asmeninis santykis su mūsų šalimi?

Visada priskyriau save litvakams, dalimi Pietų Afrikos žydų bendruomenės, kuri atvyko iš Lietuvos (tai šalis, iš kurios atvyko didžioji dalis Pietų Afrikos žydų). Tačiau niekada nesu buvęs Lietuvoje.

Mano senelis autbiografijoje parašė tik vieną sakinį apie vietą, kurioje jis praleido kelis pirmuosius gyvenimo metus. Jis paprasčiausiai sako: „Gimiau Lietuvoje, iš kurios atvyko daugelis Pietų Afrikos žydų, palikau Lietuvą ir nuvykau į Angliją.“

Žinau apie istorines komplikacijas tarp žmonių, kurių šeimos atvyko iš Lietuvos, bet niekada patys nesijautė lietuviais, visada jautėsi istoriškai autsaideriais šalyje, kurioje užaugo ir gyveno. Lietuvoje tarp štetlų ir lietuvių buvo tam tikras apartheidas.

Neturiu žinių apie gyvenimą štetluose, apie savo protėvių gyvenimą Lietuvoje. Nenoriu, kad man būtų atlyginta, tikrai nepageidauju atpildo, nemanau, kad Lietuva man ką nors skolinga.

Prieš vienuolika metų mano dukra apsilankė Lietuvoje ir atrado, kad nėra beveik jokio pripažinimo apie tai, kas ten yra įvykę. Man būtų įdomu atvykti į Lietuvą, ją patirti ir patikrinti, ar mano įsivaizduota šalis ir jos istorija atitinka tai, ką būdamas ten rasiu.

Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų. Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymas – 2022 m. sausio 19-23 d. (didysis atidarymo šou – 2022 m. sausio 22 d., 19:30 val.)

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Kultūra: kitos panašios naujienos
       2021-11-22 13:53:25

VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“

Šiemet minimos iškilaus prancūzų kompozitoriaus Camille‘io Saint-Saënso šimtosios mirties metinės. Vilniaus universiteto (VU) chorai „Gaudeamus“, „Virgo“, „Pro musica“ kartu su VU kameriniu orkestru šia proga surengs ypatingą koncertą Paryžiaus širdyje – Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje, kurioje kadaise dirbo ir kūrė pats C. Saint-Saënsas.
       2021-09-30 07:36:14

„Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas

Rugsėjo 9, 10 ir 11 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, naujai pastatytoje Naujojoje salėje, vyko pirmoji premjera „Soliaris 4“.
       2021-09-12 12:44:50

Venecijos kino festivalyje – Lauryno Bareišos filmo „Piligrimai“ triumfas

78-ajame Venecijos kino festivalyje lietuvių režisieriaus Lauryno Bareišos ilgametražis filmas „Piligrimai“ šeštadienio vakarą buvo išrinktas geriausiu konkursinės programos „Horizontai“ filmu.
       2021-09-08 17:09:40

Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rugsėjo 17, 18, 19 dienomis Žvejų rūmuose pristatys Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjerą.
       2021-06-09 20:04:31

Nepraleiskite knygų naujienų

Tikriausiai girdėjote posakį, jog norint perskaityti visas parašytas knygas, reikia nugyventi ne vieną gyvenimą? Tai tikra tiesa. Ypač šiomis dienomis. Knygynų lentynos lūžta nuo naujų knygų, o skaitytojams sunku išsirinkti tą pačią geriausią.
Daugiau naujų naujienų
       2022-01-26 17:40:06

Šiemet profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių

Šiais metais didinimas priėmimas į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių profesinio mokymo programas.
       2022-01-26 17:25:50

Anykščius pamilusi Justė Arlauskaitė-Jazzu: „Čia poezija tiesiog tvyro ore“

„Kokia nuostabi vieta, kuriai reikia tik meilės!“ – kartą lankydamasi Anykščiuose ir pamačiusi patalpas iš nuostabos aiktelėjo dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu.
       2022-01-26 14:07:26

AB Vilniaus šilumos tinklai užsitikrino dujų tiekimo diversifikavimą vasariui

AB Vilniaus šilumos tinklai įsigijo 335 000 MWh dujų šilumos gamybai - tai pirmas tiesioginis didžiausio šalyje centralizuotos šilumos tiekėjo sandoris su dujų tiekėju UAB „Ignitis“.
       2022-01-26 13:59:09

Jau ateinantį dešimtmetį mūsų gydymo planus sudarinės dirbtinis intelektas

Per pastarąjį dešimtmetį žmonijos sveikata pasikeitė neatpažįstamai. Gerėjanti sveikatos priežiūra, efektyvesni vaistai ir gydymo metodai padėjo reikšmingai pailginti gyvenimo trukmę ir sumažinti vaikų mirtingumą.
       2022-01-26 13:53:55

Vaistinių atstovai pasiruošę nuotolinių vaistinių sistemos diegimui

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie nuotolinių vaistinių sistemos e. sveikatoje startą balandžio mėnesį, šalies vaistinių atstovai teigia esantys pasiruošę ilgai lauktiems pokyčiams.
       2022-01-26 13:50:52

Egzotiškieji tamarindai: kas tai per vaisiai, kaip ir su kuo jie valgomi

Ar žinojote, kas yra tamarindai? Šie egzotiški vaisiai pasižymi neįprastu saldžiarūgščiu skoniu, kuris primena citrinų, abrikosų ir datulių derinį. O dar neįprastesnė yra jų išvaizda.
       2022-01-26 12:35:04

Manote, kad puikiai pažįstate „Android“ operacinę sistemą? Nežinomos gudrybės

Pirmaujančios verslo statistikos platformos „Statista“ 2021 m. duomenimis, net 7 iš 10 išmaniųjų telefonų rinkoje turi „Android“ operacinę sistemą.
       2022-01-26 12:21:25

Kaip planuoti kelionę, kad netektų atostogų leisti stebint banko sąskaitą?

Kelionės nebūtinai visada turi būti brangios, tačiau dauguma žmonių neatsižvelgia į išlaidas, kurias patiria atostogaudami.
       2022-01-26 10:54:22

Lietuvoje sparčiai daugėja apie vyną išmanančių mėgėjų

Bet kokie Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai šiandien atveria nuomonių įvairovę. Jų margumyne girdėti balsų, teigiančių, kad alkoholio keliamas problemas Lietuvoje galima spręsti ne draudimais, o švietimu, edukacija.
       2022-01-26 10:52:41

Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?

Miegas - svarbiausias geros nuotaikos, savijautos, sveikatos rodiklis. Miegame visi, tačiau, ypač daug laiko tai darydami praleidžia mūsų mažieji - vaikai. Miegas jiems yra be galo svarbus.
       2022-01-26 10:52:05

Didžiausios 2022 m. pavasario mados tendencijos

Dar visai neseniai garsiausios pasaulio mados sostinės žibėjo nuo mados savaitės renginių. Jų metų mados namai pristatė pavasario/vasaros mados tendencijas. Nepaisant to, kad prabanga dvelkiančius renginius pakoregavo pandemija, jų metu pasirodžiusios tendencijos privertė nustebti ne vieną mados pasaulio žinovą.
       2022-01-26 10:48:58

Tyrimas atskleidė, kaip atrodo lietuviška, latviška ir estiška svajonės

„Svajonių darbas“, „naujas automobilis“, „sveikas vaikas“, „mano namai“, „geras laikas“ – tai frazės, kuriomis žiniasklaidoje apibūdinamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų svajonės, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas.
       2022-01-26 10:10:40

REKORDAS: praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 9490

Atlikus 30557 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 9490. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2022-01-26 10:00:31

Kitoks žvilgsnis į mėsainius: kaip pasigaminti sveikesnius ir egzotiškesnius

Mėsainis ne veltui yra vadinamas gatvės maisto karaliumi. Vis dažniau atrandame mėsainius, kurie atstovauja ne greito maisto kategoriją. Mėsainius galime ruošti iš sveikų ingredientų.
       2022-01-26 09:54:36

Vairuotojų krizė tampa nepakeliama – kviečia dirbti užsieniečius

Vilkikų vairuotojų krizė Europoje neslūgsta – masiškai trūkstamą kvalifikuotą darbo jėgą bandoma pritraukti iš užsienio. Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, siekiant palengvinti užsieniečių įdarbinimą, o vokiečiai pripažino, kad logistikos sektorius be darbo migrantų nebeišsiverčia.
       2022-01-26 09:40:36

Nepraleiskite svarbiausio dienos valgio: trys greitai paruošiamų pusryčių idėjos

Praleisti pusryčius ir iškeisti juos į bent kelias minutes miego ryte – itin viliojanti ir maloniai nuodėminga mintis. Atsilaikyti sunku, tačiau to nereikėtų paversti įpročiu, skatinančiu atsisakyti valgyti ryte.
       2022-01-26 09:38:39

Žiedinis kopūstas – idealus pasirinkimas nuolat skubantiems: 3 receptai

Nors žiemą norisi valgyti riebiau ir sočiau, svarbu nepamiršti ir šviežio bei sveiko maisto: žalumynų ir daržovių. Vertėtų paskanauti ir žiedinių kopūstų, žinomų ir kalafiorų pavadinimu. Tai soti, tačiau visai nekaloringa daržovė.
       2022-01-26 09:34:46

Įgūdžiai 2022-aisiais: ko ieškos darbdaviai ir ko trūksta darbuotojams

2021-ųjų gale personalo valdymo pasaulyje didžiojo persikvalifikavimo tendenciją pakeitė didžiojo atsistatydinimo bumas. Įvairių tyrimų duomenimis, vis daugiau (kartais net iki 60 proc.) šiandien dirbančių žmonių 2022-aisiais keis darbovietę, o neretai – ir veiklos sritį.
       2022-01-26 09:29:38

Vaistininkas atsako, ką daryti stipriai sušalus žiemos metu

Nušalti ar sušalti galima ne tik esant labai žemai oro temperatūrai, bet ir stipriam vėjui bei didelei drėgmei, todėl planuojant veiklą lauke reikėtų atsižvelgti į jutiminę temperatūrą.
       2022-01-26 09:14:09

Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 milijono eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai nuostoliai sudarė 4,8 milijono eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.
       2022-01-26 09:05:24

Kaip pradėti taupyti nuosavam būstui: 4 žingsnių planas

Mokėti ne nuomos mokestį, o savų namų paskolos įmoką būtų daug maloniau, sutiktų daugelis šiuo metu galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą.
       2022-01-26 09:00:15

Scenografė Birutė Ukrinaitė apie Undinės apdarą be žuvies uodegos

Scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė teatre kartu su režisieriumi Gyčiu Padegimu dirba jau beveik ketvirtį amžiaus ir vizualiai yra apipavidalinusi daugiau nei 50 spektaklių.
       2022-01-25 18:34:59

Prezidentas pasirašė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Seimo priimtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Asmenvardžių rašymas dokumentuose pirmą kartą yra sureguliuotas įstatymo lygmeniu.
       2022-01-25 18:18:46

Kokį automobilio akumuliatoriaus kroviklį pirkti?

Kiekvienam vairuotojui savo namuose pravartu turėti akumuliatoriaus kroviklį. Norint, kad akumuliatorius tarnautų ilgai, labai svarbu palaikyti tinkamą jo įkrovą. Taigi, kroviklis ne tik leidžia reguliariai pakrauti akumuliatorių, bet ir įkrauti jį kai automobilis sunkiai užsiveda.
       2022-01-25 18:11:16

Naminis riešutų sviestas – per 5 minutes: prireiks vos trijų ingredientų

Mėgstate pasmaližiauti, tačiau atidžiai stebite, kas atsiduria jūsų lėkštėje? Į savo racioną įtraukite riešutų sviesto, kuris yra ne tik ypatingo skonio, bet ir pasižymi įvairiausių gerųjų savybių gausa. Be to, šį skanėstą paprastai pasigaminsite ir namuose.
       2022-01-25 18:07:30

Lietuviškai mišrainei konkurentų nėra: ekspertai apie tai ko reikia pirkėjams

Kasmet maisto pasaulyje apžvelgiamos naujos tendencijos. Dalis jų keičiasi kasmet, pavyzdžiui, skirtingų pasaulio virtuvių išpopuliarėjimas. Tačiau kai kurios tendencijos įsitvirtina ilgam ir tampa mūsų kasdienybės dalimi.
       2022-01-25 18:01:44

„Rail Balticos“ statyboms tęsti Lietuva prašys apie 687 mln. eurų

Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendrąja Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Sąjungos (ES) finansavimą europinės vėžės geležinkelio plėtros projektui „Rail Baltica“.
       2022-01-25 17:58:53

Ekranas kur panorėjus: „Samsung“ pristatė įrenginį, kuris nustebins galimybėmis

Mobilumas ir universalumas šiandien yra vienos esminių savybių, kurių vartotojai tikisi iš naujausių technologijų. Tai galioja ne tik išmaniesiems telefonams ir kompiuteriams, bet ir kitiems kasdienybę praturtinantiems ir gyvenimą patogesniais darantiems įrenginiams.
       2022-01-25 16:30:06

Būsto įsigijimo Lietuvoje mitai: kaip nusipirkti namus gyvenant užsienyje

Svetur gyvenantys lietuviai aktyviai investuoja į NT gimtinėje, tačiau dažnas iki šiol susiduria su įvairiais su tuo susijusiais mitais bei baimėmis.
       2022-01-25 16:20:45

Žiema Vytarui Radzevičiui – daržovių laikas: kodėl jų reikėtų valgyti daugiau?

Žiemą jaučiame ne tik saulės, bet ir vitaminų stygių, todėl mitybos specialistai šaltuoju metų laikotarpiu rekomenduoja valgyti daugiau daržovių bei vaisių, kurie ne tik papildo vitaminų atsargas, bet ir stiprina imunitetą.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.