Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų

Naujus mokslo metus pradėję klasėse, didžioji dalis mokyklų ir toliau tęsia ugdymą kontaktiniu būdu. Statistika rodo, kad sugrįžimas į klases paskatino geresnį žinių įsisavinimą, augo visų pagrindinių mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkiai.

Vis tik kontaktinis ugdymas lėmė ne tik teigiamus rezultatus – išaugęs praleistų pamokų skaičius patvirtina, kad moksleiviams dalyvauti pamokose nuotoliniu būdu buvo paprasčiau.

Mokymosi rezultatai gerėja

Moksleivių mokymosi rezultatų statistika rodo, kad nemažos dalies pedagogų išsakyti nuogąstavimai dėl nuotolinio ugdymo neigiamos įtakos moksleivių motyvacijai ar žinių spragų atsiradimo nepasitvirtino.

„Žvelgdami į šių mokslo metų rezultatus matome, kad moksleivių pažymių vidurkis gerėja. Iš to galime spręsti, kad moksleiviai neprarado motyvacijos mokytis – jie siekia geresnių rezultatų bei geriau įsisavina pamokose įgytas žinias“, – „TAMO e. dienyno“ statistiką apžvelgia Malvina Vilniškienė, įmonės „Tavo mokykla“ klientų patirčių valdymo vadovė.

Pasak jos, didžiausias teigiamas pokytis matomas informacinių technologijų bei užsienio kalbų – anglų, vokiečių, rusų – mokomųjų dalykų vertinimuose. Čia fiksuojami 0,2 balo pagerėję rezultatai.

Lyginant šiuos mokslo metus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, aukščiausiai vertinamų pagrindinių mokomųjų dalykų sąrašas lieka nepakitęs. Geriausių pedagogų vertinimų sulaukia informacinių technologijų (8,4 balai), vokiečių kalbos (8 balai), gamtos ir žmogaus (7,9 balai) moksleivių žinios.

Žemiausias pažymių vidurkis – dvyliktokų

Statistika rodo, kad sunkiausiai mokytis sekasi patiems vyriausiems moksleiviams – dvyliktokams. Jų pažymių vidurkis siekia vos 6,5 balo, tuo tarpu devintokų vidurkis yra 6,8, penktokų – 7,8 balo.

„Jau ne vienerius metus analizuodami moksleivių pažymių vidurkio pagal klases statistiką, stebime tendenciją, kad moksleivių rezultatai blogėja vyresnėse klasėse. Tai tik patvirtina, kad vyresniųjų klasių mokomieji dalykai vis sunkėja“, – svarsto M. Vilniškienė.

Jos teigimu, prastėjantiems rezultatams gali daryti įtakos ir tai, kad moksleiviai išsigrynina sau svarbius dalykus bei jiems skiria daugiau savo dėmesio bei laiko. Tad intensyviau ruošiantis būsimiems egzaminams, nukenčia likę mokomieji dalykai, kurių vertinimas nėra toks svarbus.

Sunkiausiai sekasi mokytis matematikos

Vertinant pagrindinių mokomųjų dalykų pažymių vidurkius, pastebima itin iškalbinga tendencija – sunkiausiai moksleiviams sekasi įsisavinti matematikos žinias. Tik 12 proc. moksleivių šio dalyko pažymių vidurkis yra 10-9 balai, 41 proc. – 8-6 balai, 42 proc. – 5-4 balai. O net 5 proc. mokinių matematikos žinios vertinamos neigiamai.

„Jau kelis metus iš eilės vis prastėja matematikos egzaminų rezultatai. Tačiau žvelgdami į tokią šių mokslo metų statistiką, matome, kad reikšmingų pokyčių laukiant artimiausių brandos egzaminų vertinimų ko gero tikėtis negalime. Mokytojai vis dar ieško naujų būdų, kaip moksleivius sudominti ir motyvuoti pamėgti matematikos dalyką, kaip ugdyti analitinius matematinius gebėjimus, kurie vis dar nėra pakankami“, – komentuoja įmonės atstovė.

Tik šiek tiek geresnė moksleivių gaunamų pažymių statistika lietuvių kalbos ir literatūros pamokose. Čia 16 proc. mokinių pažymių vidurkis siekia 10-9 balus, 47 proc. – 8-6 balus, 34 proc. – 5-4 balus.

Daugėja praleistų pamokų

Nuotolinio ugdymo metu buvo fiksuojama maloni statistika – 38 proc. mažesnis moksleivių praleistų pamokų kiekis, lyginant su priešpandeminiais mokslo metais. Vis tik mokymosi procesui sugrįžus į klases, ši statistika keitėsi.

„Šiais mokslo metais ūgtelėjo praleistų pamokų skaičius, augo ir nepateisintų pamokų kiekis. Galime daryti prielaidą, kad šiai statistikai įtakos turi dėl ligos mokyklos negalinčių lankyti moksleivių skaičius. Nuotolinio ugdymo metu prie pamokų jungtis iš namų būdavo paprasčiau“, – „TAMO e. dienyno“ statistiką paaiškina M. Vilniškienė.

Vis tik ji atkreipia dėmesį į tėvų indėlį skatinant geresnius vaikų rezultatus, būnant autoritetu bei motyvuojant juos mokytis bei lankyti pamokas.

„Siekiant geresnių savo vaikų mokslo rezultatų, itin svarbu laiku pastebėti žinių spragas. Todėl tėvai turėtų nuolat domėtis vaiko mokymosi rezultatais, pamokų lankomumu ir sekti įvertinimų tendencijas. Augantis tėvams skirto papildomo e. dienyno įrankio „TAMO išmaniems“ naudojimas rodo, kad vis daugiau tėvų supranta savo rodomo dėmesio svarbą bei aktyviai įsitraukia į vaikų mokslo rezultatų sekimą bei jų motyvavimą“, – kalba M. Vilniškienė.

• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9