Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių

Tarptautinės organizacijos „Circle Economy“ 2022 m. pristatytos paskutinio penkmečio ataskaitos duomenys parodė, kad tik 8,6 proc. to, ką žmonija sunaudoja, grįžta atgal į gamtos ciklą.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Likę daugiau nei 90 proc. išteklių įvardinami kaip žiedinio ciklo spraga, kelianti taršos problemas. Pasauliui susiduriant su vis didesniais aplinkosaugos iššūkiais, tvaraus vartojimo filosofija įgauna vis didesnį pagreitį – tarp kasdien naudojamų daiktų šiandien ne tik perdirbtas plastikas, baldai ar rūbai, tačiau net ir išmanieji įrenginiai.

Nors tvarumo sąvoka atrodo ganėtinai nauja, jos ištakos glūdi gilioje senovėje. Žiedinės ekonomikos idėja – kurti gaminius ir sistemas, kurios mažina atliekų kiekį, leidžia kuo tvariau naudoti medžiagas ir padeda atkurti gamtinius išteklius.

Tiesa, nors žiedinės ekonomikos principas egzistavo jau seniai, anksčiau žmonės pakartotinai naudodavo arba perdirbdavo daiktus iš būtinybės, o ne iš pasirinkimo. Pavyzdžiui, gyvūnų kaulai buvo naudojami klijų gamybai, riebalai pasitarnaudavo žvakių liejime, stikliniai buteliai grąžinami gamintojui, kad šis juos vėl pripildytų. Viskas buvo naudojama pakartotinai arba paliekama suirti savaime.

Bėgant amžiams ir plintant vartojimo kultūrai, tokia praktika tapo mažiau įprasta, o vienkartiniai produktai ir pakuotės tapo norma. Žiedinės ekonomikos sampratą, bylojančią perėjimą nuo „pirkti – sunaudoti – išmesti“ modelio prie atsinaujinančios, tvaresnės sistemos, pradėta vartoti XX a., aplinkosaugininkams pasiūlius kurti produktus, kuriuos būtų galima naudoti pakartotinai, taisyti ir perdirbti, o ne išmesti po panaudojimo.

Pamažu versle pradėjo atsirasti socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi iniciatyvų, taikančių žiedinės ekonomikos principus. Tokių įmonių šiandien – dauguma, o perdirbami net tokie gaminiai, apie kurių antrinį panaudojimą anksčiau nebuvo galima įsivaizduoti.

„Second hand“ rinką plečia antram gyvenimui prikeltos išmaniosios technologijos

Tarptautinės rinkos ir vartotojų duomenų platformos „Statista“ duomenimis, pajamos, sugeneruotos iš žiedinės ekonomikos 2022 m. viršija 338 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu 2026 m. prognozuojama, kad jos sieks daugiau nei 712 mlrd. JAV dolerių. Antrinio žaliavų panaudojimo augimą lemia ir tai, kad perdirbama ir antram gyvenimui prikeliama vis daugiau įvairesnių gaminių, tarp jų ir kasdien naudojami išmanieji telefonai.

Pavyzdžiui, išmaniuosius įrenginius gaminančios bendrovės „Apple“ tikslas iki 2030 m. – visų produktų gamyboje naudoti tik atsinaujinančias arba perdirbamas medžiagas. Įmonė savo pažadų laikosi pavyzdingai – iš viso 2021 m. „Apple“ gaminiuose buvo 45 proc. sertifikuotų perdirbtų retųjų Žemės elementų – tai aukščiausias kada nors pasiektas bendrovės rodiklis.

2022 m. įmonė gerokai išplėtė pagrindinių perdirbtų metalų naudojimą ir dabar daugiau nei du trečdalius viso aliuminio, beveik tris ketvirtadalius visų retųjų Žemės elementų ir daugiau nei 95 proc. volframo „Apple“ gaminiuose gauna iš 100 proc. perdirbtų medžiagų.

Negana to, iki 2025 m. bendrovė siekia išplėsti perdirbtų medžiagų naudojimą išmaniųjų įrenginių gamyboje – visose baterijose naudoti 100 proc. perdirbtą kobaltą, prietaisų magnetuose naudoti tik perdirbtus retuosius Žemės elementus, o plokštėse naudoti 100 proc. perdirbtus alavą ir auksą. Tai reiškia, kad net salone įsigytas visiškai naujas telefonas bus pagamintas iš jau kadaise naudotų detalių.

Prie žiedinės ekonomikos prisidėti gali kiekvienas

Kaip ir kitose „Apple“ produkciją pardavinėjančiose šalyse, Lietuvoje taip pat veikia mobiliojo ryšio operatoriui „Tele2“ priklausantis autorizuotas „Apple“ išmaniųjų įrenginių servisas „Smart Master“, kuris atsakingai laikosi visų bendrovės taikomų tvarumo reikalavimų.

Kiekvienas išmanusis įrenginys remontuojamas taip, kad neliktų jokių atliekų – detalės taisomos ir prikeliamos antram gyvenimui, o jei prikelti ir antrą kartą panaudoti jų nepavyksta – jos grąžinamos gamintojui arba siunčiamos perdirbimui.

„Augantis technologijų vaidmuo kasdienybėje reiškia, kad pasaulyje įrenginių vis daugėja, o ši tendencija artimiausiu metu tikrai nesikeis. Ryšio paslaugų rinka neatsiejama nuo išmaniųjų įrenginių, tad siekiame savo veikloje skatinti žiedinės ekonomikos ciklą ir prisidedame prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?
• Kas atsako už sniego valymą daugiabučiuose: kieno tai pareigos?
• Naujas sukčių taikinys – jūsų telefonas: kaip apsisaugoti?
• Nuo sniego jau lūžta stogai: laiku nenuvalius – tūkstantiniai nuostoliai.
• Poilsio anatomija: muzikos klausymas prieš miegą gali pagerinti gyvenimo kokybę.
• Praūžus šventėms norisi lengviau: pasigaminkite kalafioro steiką.
• 12 kartų mažiau saulės: kaip sausio vakarus paversti šeimos suartėjimo laiku?
• Per Naujuosius metus paskambina tiek, kiek eilinės darbo dienos valandą.
• Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
• Kodėl ant Naujųjų metų stalo būtina turėti ananasą?
• Receptai su šonkauliais: kaip paruošti patiekalą, vertą Naujųjų metų stalo?
• Tėvai vis dar drausmina nesidomėti lytiškumu.
• 1 iš 4 moterų patiria pogimdyminę depresiją.
• Kodėl 2026-ieji gali nustebinti net patyrusius NT rinkos žaidėjus.
• Dėl šventinių dekoracijų: puošiant namus reikia žinoti kelias taisykles.
• 60 naujų bokštų padės užtikrinti patikimą ryšį Lietuvos regionuose.
• Kaip Nacionalinis stadionas paveiks NT rinką kaimynystėje?
• Susisiekimo ministerijos darbai, kuriuos žmonės jaučia kasdien.
• Kelininkai įspėja – prognozuojamos žiemiškos sąlygos keliuose.
• Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje.
• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Jūs žudote savo dirvą to nežinodami: 7 „nekalti“ įpročiai, kurie atima derlių.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87