Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių

Tarptautinės organizacijos „Circle Economy“ 2022 m. pristatytos paskutinio penkmečio ataskaitos duomenys parodė, kad tik 8,6 proc. to, ką žmonija sunaudoja, grįžta atgal į gamtos ciklą.

Likę daugiau nei 90 proc. išteklių įvardinami kaip žiedinio ciklo spraga, kelianti taršos problemas. Pasauliui susiduriant su vis didesniais aplinkosaugos iššūkiais, tvaraus vartojimo filosofija įgauna vis didesnį pagreitį – tarp kasdien naudojamų daiktų šiandien ne tik perdirbtas plastikas, baldai ar rūbai, tačiau net ir išmanieji įrenginiai.

Nors tvarumo sąvoka atrodo ganėtinai nauja, jos ištakos glūdi gilioje senovėje. Žiedinės ekonomikos idėja – kurti gaminius ir sistemas, kurios mažina atliekų kiekį, leidžia kuo tvariau naudoti medžiagas ir padeda atkurti gamtinius išteklius.

Tiesa, nors žiedinės ekonomikos principas egzistavo jau seniai, anksčiau žmonės pakartotinai naudodavo arba perdirbdavo daiktus iš būtinybės, o ne iš pasirinkimo. Pavyzdžiui, gyvūnų kaulai buvo naudojami klijų gamybai, riebalai pasitarnaudavo žvakių liejime, stikliniai buteliai grąžinami gamintojui, kad šis juos vėl pripildytų. Viskas buvo naudojama pakartotinai arba paliekama suirti savaime.

Bėgant amžiams ir plintant vartojimo kultūrai, tokia praktika tapo mažiau įprasta, o vienkartiniai produktai ir pakuotės tapo norma. Žiedinės ekonomikos sampratą, bylojančią perėjimą nuo „pirkti – sunaudoti – išmesti“ modelio prie atsinaujinančios, tvaresnės sistemos, pradėta vartoti XX a., aplinkosaugininkams pasiūlius kurti produktus, kuriuos būtų galima naudoti pakartotinai, taisyti ir perdirbti, o ne išmesti po panaudojimo.

Pamažu versle pradėjo atsirasti socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi iniciatyvų, taikančių žiedinės ekonomikos principus. Tokių įmonių šiandien – dauguma, o perdirbami net tokie gaminiai, apie kurių antrinį panaudojimą anksčiau nebuvo galima įsivaizduoti.

„Second hand“ rinką plečia antram gyvenimui prikeltos išmaniosios technologijos

Tarptautinės rinkos ir vartotojų duomenų platformos „Statista“ duomenimis, pajamos, sugeneruotos iš žiedinės ekonomikos 2022 m. viršija 338 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu 2026 m. prognozuojama, kad jos sieks daugiau nei 712 mlrd. JAV dolerių. Antrinio žaliavų panaudojimo augimą lemia ir tai, kad perdirbama ir antram gyvenimui prikeliama vis daugiau įvairesnių gaminių, tarp jų ir kasdien naudojami išmanieji telefonai.

Pavyzdžiui, išmaniuosius įrenginius gaminančios bendrovės „Apple“ tikslas iki 2030 m. – visų produktų gamyboje naudoti tik atsinaujinančias arba perdirbamas medžiagas. Įmonė savo pažadų laikosi pavyzdingai – iš viso 2021 m. „Apple“ gaminiuose buvo 45 proc. sertifikuotų perdirbtų retųjų Žemės elementų – tai aukščiausias kada nors pasiektas bendrovės rodiklis.

2022 m. įmonė gerokai išplėtė pagrindinių perdirbtų metalų naudojimą ir dabar daugiau nei du trečdalius viso aliuminio, beveik tris ketvirtadalius visų retųjų Žemės elementų ir daugiau nei 95 proc. volframo „Apple“ gaminiuose gauna iš 100 proc. perdirbtų medžiagų.

Negana to, iki 2025 m. bendrovė siekia išplėsti perdirbtų medžiagų naudojimą išmaniųjų įrenginių gamyboje – visose baterijose naudoti 100 proc. perdirbtą kobaltą, prietaisų magnetuose naudoti tik perdirbtus retuosius Žemės elementus, o plokštėse naudoti 100 proc. perdirbtus alavą ir auksą. Tai reiškia, kad net salone įsigytas visiškai naujas telefonas bus pagamintas iš jau kadaise naudotų detalių.

Prie žiedinės ekonomikos prisidėti gali kiekvienas

Kaip ir kitose „Apple“ produkciją pardavinėjančiose šalyse, Lietuvoje taip pat veikia mobiliojo ryšio operatoriui „Tele2“ priklausantis autorizuotas „Apple“ išmaniųjų įrenginių servisas „Smart Master“, kuris atsakingai laikosi visų bendrovės taikomų tvarumo reikalavimų.

Kiekvienas išmanusis įrenginys remontuojamas taip, kad neliktų jokių atliekų – detalės taisomos ir prikeliamos antram gyvenimui, o jei prikelti ir antrą kartą panaudoti jų nepavyksta – jos grąžinamos gamintojui arba siunčiamos perdirbimui.

„Augantis technologijų vaidmuo kasdienybėje reiškia, kad pasaulyje įrenginių vis daugėja, o ši tendencija artimiausiu metu tikrai nesikeis. Ryšio paslaugų rinka neatsiejama nuo išmaniųjų įrenginių, tad siekiame savo veikloje skatinti žiedinės ekonomikos ciklą ir prisidedame prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

• Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
• Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
• Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
• Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
• RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
• LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą.
• Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.
• Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
• LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
• Sužinokite populiariausio vasaros vaisiaus naudas: padės ne tik nuo kaitros.
• Pienas ir jo produktai – svarbus, bet ne vienintelis kalcio šaltinis vaikams.
• LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
• LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
• Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
• Norite susidraugauti su kaimynais? Ekspertai pataria, nuo ko pradėti.
• Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus.
• Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų.
• Sukčiai nusitaikė į keliautojus: oro uoste gali būti nesaugu krauti telefoną.
• Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
• Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
• 4 būdai apsaugoti namus vasaros atostogų metu.
• Nesąžininga, kad ūkininkui lieka tik penktadalis galutinės pieno vertės.
• Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
• Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
• Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
• Specialistas pataria, kaip namuose įsirengti slėptuvę nuo pavojaus.
• Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
• Ministrų kabinetas pritarė pėstininkų divizijos steigimui.
• Prikaupėte atostogų? Atvejai, kai jas prarasite.
• 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
• Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis.
• „Viskas, ko neturi“ – Rolando Kazlo kelionė į poeto Valdemaro Kukulo pasaulį.
• Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione.
• JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
• Baigtas Kruonio HAE 1-ojo hidroagregato kapitalinis remontas.
• Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių.
• Santuokų - Skyrybų statistika per pastaruosius 5-10 metų.
• Šeimos gydytoja papasakojo, kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai mesti svorį.
• Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
• Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122