Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis

Spalio 21 d. minima Tarptautinė fotonikos diena. Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Fotonikos galimybės ir jos taikymas XXI amžiuje, praėjus daugiau nei 60 metų po lazerio išradimo, nuolat auga. Šviesos mokslo tyrimai ir jos valdymas skatina mokslinius atradimus, naujų medžiagų ir prietaisų, naudojamų kasdieniame gyvenime, išradimą ir gamybą. Fotonikos technologijos naudojamos daugelyje mus supančių daiktų. LED apšvietimo sistemos, fotovoltinės saulės baterijos, lazeriai, jutikliai, ekranai, projektoriai ir šviesolaidžiai – tai tik maža dalis šiuolaikinių technologijų, kurios pagrįstos fotonikos mokslo atradimais.

„Fotonika yra šviesos mokslas, technologija ir verslas. Šviesos savybių ir jos poveikio valdymas yra daugelio industrijų pagrindas ir technologijų ateitis. XX a. pažangos varikliu tapo elektronas. Jis paskatino elektronikos ir elektros technologijų proveržį. Na, o XXI a. pirmuoju pažangos smuiku groja fotonas ir šviesos įgalinimo technologijos. Ir tai tik pradžia“, – įsitikinęs Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Petras Balkevičius.

Anot jo, fotonikos potencialas pripažintas visame pasaulyje. Fotonikos technologijų pažangą, investuojant į mokslo tyrimus, remia ir Europos Komisija. Vien tik į Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ buvo investuota 700 milijonų eurų. Fotonika atlieka vieną pagrindinių vaidmenų Europos industrinės strategijos skaitmenizacijoje.

Plačiai pritaikomi

Ryškiausios fotonikos išradimas – tai lazeriai. Paklausa lazerinėms sistemoms ir jų sprendimams auga milžiniškais tempais. Tikriausiai sunkiai rastume industriją, kurioje nebūtų naudojami lazeriai: žemės ūkis, pramonė, aviacija, biotechnologijos, medžiagų apdirbimas, karinė pramonė... Galima tęsti be pabaigos. Gyvybiškai svarbūs jie ir mokslo sferoje – tiek tiriant visatos paslaptis makrolygmeniu, tiek aiškinantis gyvybės mechanizmus mikropasaulyje. Šiuo metu lazeriai taikomi daugelyje medicinos sričių: chirurgijoje, neurochirurgijoje, oftalmologijoje, dermatologijoje, stomatologijoje, ortopedijoje, urologijoje, kardiologijoje. Lazeris ypač daug vilčių teikia diagnozuojant ir gydant ankstyvąsias onkologinių ligų stadijas. Šiemet lietuviai pristatė ir fotoakustinio vaizdinimo aparatą ankstyvajai krūties vėžio diagnostikai.

Lazeriai nepamainomi ir kuriant 3D nano-, mikroobjektų spausdinimo procesus. Lietuvių sukurtos lazerinės spausdinimo staklės geba sukurti nanorobotus, galinčius judėti žmogaus venose ir pristatyti vaistą tiksliai į pažeistą vietą. Nanodariniuose, pagamintuose naudojant lazerių blyksnius, kontroliuojamai auginamos žmonių ląstelės, suformuojant dirbtinį audinį transplantacijai ir kitiems audinių inžinerijos tikslams.

2018 m. Nobelio fizikos premijos laureatas prof. Gerardas Mourou rado būdą panaudoti lazerį radioaktyviosioms medžiagoms utilizuoti. Trumpai tariant, lazerių panaudojimo galimybės yra beveik begalinės, tereikia sugalvoti naujų būdų juos pritaikyti.

Perspektyvus sektorius

Nuolat augantį susidomėjimą fotonika ir lazerių technologijomis rodo ir Lietuvos lazerių pramonės pardavimo mastai, kurie padvigubėja kas penkerius metus. Šiame sektoriuje mūsų šalyje veikia daugiau nei 40 įmonių, įdarbinančių per tūkstantį aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Pasak Lietuvos lazerių asociacijos direktoriaus Petro Balkevičiaus, beveik 90 proc. visos Lietuvoje pagamintos lazerių sektoriaus produkcijos eksportuojama. Anot jo, pasaulio tendencijos rodo, kad fotonikos technologijų ir lazerių paklausa artimiausius dešimtmečius tik augs.

Palyginkite, kaip pasikeitė jūsų tėvų ir jūsų buitis per pastaruosius keliolika metų. Tikriausiai skaitote šį tekstą išmaniojo įrenginio ekrane, internetu, kuris jus pasiekė šviesolaidžiu, o LED apšvietimas jūsų jau nebestebina. Kaskart vairuodami automobilį prisiminkite, kad daugelį detalių neabejotinai išpjaustė lazeris. Akimirkai stabtelėkite ir pagalvokite apie fotoniką, šviesos įgalinimo technologijas, lazerius ir ateitį.

Lietuvos lazerių asociacija šiemet ragina kartu minėti Tarptautinę fotonikos dieną ir kviečia virtualiai susipažinti su lazerių asociacijos narėmis.

• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Į darbą ir iš jo – tamsoje: įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams.
• Kruonio HAE įrengtas valdymo centras, iš kurio bus valdomos trys elektrinės.
• Šventinis laikotarpis – darbymetis kibernetiniams sukčiams.
• Medijų rėmimo fondo taryba kreipėsi į Seimo narius dėl biudžeto.
• Sprendimai dėl elektrinių su maža leistina generuoti galia pasiteisino.
• Artėja mokesčių reformos įsigaliojimas: kaip susimažinti mokestinę naštą?
• Rekordinės 1329 Eur/ha išmokos ir baudos už tą patį reiškinį: augantys krūmai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81