Arbatpinigiai – privaloma duoklė ar norimas atlygis už paslaugą?

Bene visi mes esame davę, o uždarbiaudami jaunystėje baruose ir kavinėse dauguma esame ir gavę arbatpinigių. Lietuviškas etiketas įpareigoja palikti padavėjui apie 10 proc. nuo užsakymo sumos, tačiau naujos tendencijos keičia šias proporcijas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose pastebimas ryškus „tipinimo“ augimas tiek įtraukiant į gavėjų sąrašus vis naujas profesijas, tiek ir kylant atlygio procentui.

Nei žodžio „tips“ („arbatpinigiai“) istorija, nei pačio papročio kilmė nėra visiškai aiškūs. Manoma, kad „tips“ galėtų būti angliškų žodžių „to insure prompt service“ („užtikrinti greitą aptarnavimą“) abreviatūra. Kita legenda sako, jog šis žodis rašytinuose šaltiniuose pirmą kartą aptiktas 1610-tais ir yra kilęs iš nusikaltėlių žargono. Tikrai žinoma tik tai, jog 1825-tais metais šis žodis jau aptiktas literatūroje ir reiškia tą patį, ką ir dabar – padėką aptarnaujančiam personalui, išreikštą smulkiomis monetomis.

Amerikoje arbatpinigiai buvo ir yra neatskiriama finansinės kultūros dalis. Kažkada šis aristokratų pamėgtas paprotys atsekė paskui migrantus iš Europos į Ameriką ir čia įsitvirtino labiau, nei Europoje, kur požiūris į arbatpinigius yra labai skirtingas. JAV už pastangas papildomą paskatinamąjį atlygį gauna ne tik padavėjai, bet ir taksistai, viešbučių darbuotojai, kirpėjai ir kitų industrijų darbuotojai. „Tipiname“ dažniausiai dirbančius rankų darbą ir turinčius tiesioginį kontaktą su klientu.

Finansų analitikai stebisi, jog palikti „arbatą“ darosi normalu vis daugiau profesijų darbuotojų. Prie jau įprastų profesijų po truputį prisidėjo ir gidai, auklės, masažistai, muzikantai, somelje, sodininkai, mechanikai, šunų vedžiotojai ir maisto atvežėjai. Normalu papildomą atlygį sumokėti ir tatuiruočių salonuose, augintinių kirpyklose ir net savo pačių namuose, kai juos išvalo ir sutvarko namų tvarkytoja.

„Rankų darbas jau nuo kokių 1950-tų yra nykstanti veiklos rūšis. Beveik visas rutinines užduotis atlieka robotai, o tuos, kurie daro mums ką nors rankom, greitai reikės įrašyt į Raudonąją knygą, – sako Gediminas Balnis „Amber Food Grupė“ savininkas ir generalinis direktorius. – Už mašinos stovėjimą mokame telefonu, o ne duodam eurą patarnautojui. Nebeliko durininkų, gatvės pardavėjų, net namus mums siurbia robotai. Pagalvokit – juk mes perkam du-tris kartus daugiau rūbų, avalynės, buities prietaisų, nei pirko mūsų tėvai, tačiau ar mes juos kada nors taisome? O juk taisymas irgi yra vienas iš tų darbų, kuriuos anksčiau dirbdavo auksarankiai.“

Tačiau nors rinkoje ir sumažėjo rankų darbo, žmonėms patinka atsidėkoti tiems, kurie jiems leidžia pasijausti išskirtiniais. Klientas reikalauja ir vertina fizinį darbą ir to vertinimo išraiška yra arbatpinigiai. Lietuvoje ypač plinta modernus ir patogus būdas arbatpinigių palikti net ir neturint grynųjų pinigų.

„Amber Food Grupė“ restoranuose mes turime atsiskaitymo terminalus, kurie priima arbatpinigius iš žmonių, negalinčių personalui padėkoti grynais pinigais, – sako Gediminas Balnis. – Arbatpinigiai yra iš karto atskiriami nuo mokėjimo už maistą ir gėrimus ir, atskaičius 15 proc. mokesčių, neužilgo yra pervedami tiesiai į padavėjo sąskaitą.“

Toks būdas yra patogus ne tik klientui, bet ir padavėjui. Juk jis gaus savo pinigus iškart, o ne mėnesio gale. Be to jis tik pats yra atsakingas už tai, kiek klientai nori jam padėkoti. O taip pat jam nereikia dalintis savo uždarbiu nei su kolegomis, nei su restoranu.

„Būtų idealu, jei Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija išskirtų šį atlygį iš kitų. Juk čia apmokėjimas už netipines paslaugas, – siūlo Gediminas Balnis. – Čia toks „žmogus žmogui“ darbas, kurio rezultatas priklauso tik nuo jų tarpusavio santykių. Patiko – mokat, nepatikot – nemokat. Ir tai, kad gale metų darbuotojui mažėja NPD ir jis sumoka dar kartą, nėra teisinga. Šitas pajamas reiktų priimti kaip asmenines ir leisti kuo daugiau jų pasilikti žmogui, kuris jas užsitarnavo“.

Kažkada Europoje tai buvo noblesse oblige, aristokratų įprotis, kuris kai kuriose šalyse pavirto į duoklę, kurią mokame mažiau nei priklauso uždirbančiam aptarnaujančiam personalui. Tačiau visi laimėsime, jei prisiminsime, kad tai – ne prievolė, o padėka. Ir kad geras darbas ne tik atlyginamas darbdavio, tačiau ir paskatinamas laimingo kliento.

• Ar būtina visiškai uždaryti programėles, kad telefonas neišsikrautų ilgiau?
• Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
• Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148