Darbo ieškantis jaunimas ir darbdaviai socialiniuose tinkluose prasilenkia

Beveik kas antras jaunas (18-29 m.) žmogus Lietuvoje ieško darbo, o darbo paieškai pasitelkia ir „Faceboook“ bei kitus socialinius tinklus. Tačiau didžiausi Lietuvos darbdaviai socialinių tinklų galimybes personalo paieškai išnaudoja vangiai.

Šias tendencijas parodė Europos darbdavių iniciatyvos „Alliance for YOUth“ tyrimas „Twiployment 4 Youth“, skirtas išsiaiškinti, kokiais būdais Baltijos šalių jaunimas ieško darbo, o didžiausi darbdaviai – jaunų darbuotojų.

„Alliance for YOUth“ partnerės, tyrimų bendrovės „Nielsen“ apklausa parodė, kad 72 proc. jaunų Lietuvos žmonių dirba, tačiau net kas antras jaunas žmogus ieško darbo. Darbo ieško ne tik nedirbantys jaunuoliai, bet ir didelė dalis dirbančio jaunimo.

Dirba ir ieško kito darbo - 30%

Nedirba ir ieško darbo - 18%

Dirba ir neieško kito darbo - 42%

Nedirba ir neieško darbo - 10%

Jaunimas darbo ieško internete, o pagrindinis paieškos kanalas – specializuoti karjeros portalai, kuriais naudojasi 9 iš 10 jaunuolių. Tačiau 44 proc. apklaustųjų dar užsuka į įmonių svetaines, 39 proc. jaunų žmonių darbo paieškai pasitelkia socialinius tinklus, o 30 proc. naudojasi interneto paieškos svetainėmis. Be to, 41 proc. darbo ieško atsižvelgdami į draugų ir pažįstamų rekomendacijas.

Socialiniai tinklai – potencialių darbdavių žvalgybai

„Jaunoji karta darbo paieškai maksimaliai išnaudoja interneto galimybes – ne vien ieško darbo skelbimų karjeros portaluose, bet pasitelkia ir kitus informacijos šaltinius internete. Tyrimas parodė, kad socialiniai tinklai, ypač „Facebook“, yra efektyvus būdas sužinoti daugiau apie įmonę, kurioje pretenduojama dirbti. Įmonių socialinių tinklų paskyrose galima rasti daug dominančios informacijos apie bendrovę – pradedant veikla, darbo kultūra, tradicijomis ir baigiant – kitų žmonių rekomendacijomis ar atsiliepimais apie bendrovę“, – teigė „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalyse Ilona Lepp.

„Twiployment 4 Youth“ apklausoje net 73 proc. apklaustųjų pripažino, kad ieškant darbo socialiniai tinklai yra naudingi, nes galima apie bendrovę sužinoti iš kitų žmonių komentarų ir rekomendacijų. Daugiau nei pusė (56 proc.) jaunuolių teigė, kad daug naudingos informacijos apie potencialią darbovietę galima rasti įmonių paskyrose. Pusė respondentų tiki, kad socialiniai tinklai yra modernus ir inovatyvus būdas darbo paieškai, reprezentuoja šiuolaikinio jaunimo vertybes.

Darbo paieškoms „Facebook“, o ne „Linkedin“

Kokiuose socialiniuose tinkluose dažniausiai darbo ieško Lietuvos jaunimas? Akivaizdžiai pirmauja socialinis tinklas „Facebook“, kurį darbo paieškai naudoja net 85 proc. jaunų lietuvių. Toliau seka „Google+“ (25 proc.), o „Linkedin“ – trečias (20 proc.).

Beje, vis daugiau jaunų žmonių supranta, kad potencialūs darbdaviai taip pat analizuoja jų socialinių tinklų profilius – juk netinkama žinutė, nuotrauka gali būti priežastis, kodėl darbdavys nusprendė atmesti darbuotojo kandidatūrą. Apklausos rezultatai parodė, kad 53 proc. darbo ieškančių jaunuolių ištrina ar nepublikuoja netinkamo turinio, 49 proc. – pakeičia nuostatas, kad asmeninės informacijos negalėtų matyti pašaliniai. Kas ketvirtas jaunas žmogus stengiasi sužavėti darbdavį – patalpina teigiamos informacijos apie sugebėjimus, pasiekimus, įkelia reprezentatyvią profilio nuotrauką.

Darbdaviai socialinių tinklų neišnaudoja

„Twiployment 4 Youth“ tyrime taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar didžiausi Lietuvos darbdaviai išnaudoja socialinius tinklus („Facebook“ ir „Linkedin“) darbuotojų paieškai ir teigiamo darbdavio įvaizdžio formavimui. Paaiškėjo, kad iš tirtų 150 įmonių paskyrą „Facebook“ ar „Linkedin“ turėjo 89 (59 proc.) visų įmonių. Daugiausiai tokių įmonių buvo finansų ir informacinių technologijų sektoriuose, o mažiausiai – pramonės sektoriuje.

Visos tyrime dalyvavusios įmonės per šių gegužės-spalio mėn. savo „Facebook“ ar „Linkedin“ paskyrose išpublikavo 1144 žinutes, kurių tikslas – darbuotojų paieška arba darbdavio įvaizdžio formavimas. Net 77 proc. visų šių žinučių buvo publikuotos „Facebook“ tinkle. Du trečdaliai žinučių buvo skirtos formuoti darbdavio įvaizdžiui, o likusios – darbo skelbimai.

Tačiau net ir aktyviai komunikuojančios „Facebook“ ar „Linkedin“ įmonės nebūtinai išnaudoja socialinius tinklus naujiems darbuotojams pritraukti ar darbdavio įvaizdžiui formuoti. Tarp aktyviausiai komunikuojančių potencialiems darbuotojams socialiniuose tinkluose sektorių išsiskyrė informacinės technologijos (40 proc. žinučių), toliau sekė transporto ir logistikos sektorius (24 proc.), finansų sektorius (23 proc.). Mažiausiai komunikavo mažmeninės prekybos (9 proc.) ir pramonės sektoriai (4 proc.).

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148