iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Fiziko akimis: ar itin tikroviškais vadinamuose filmuose yra fizikos dėsniai?

2018-05-11 14:18:41

Mokslinės fantastikos kūriniai dažnai daro didelį įspūdį, ypač kai išties atrandamos sąsajas su realybe. XIX amžiaus viduryje rašytojai, susižavėję mokslo ir technologijų pažanga, plėtė savo vaizduotę į sunkiai įsivaizduojamą ateities futuristinį pasaulį.

Laikas parodė, kad technologijos turi savo kelią, nepriklausantį nuo menininkų vaizduotės, nors kai kurios fantastų pranašystės iš tiesų išsipildė. Kur meno kūriniuose baigiasi fantastika ir prasideda realybė?

Paskutiniu metu pasirodo mokslinės fantastikos filmų, kurie siekia žiūrovui perteikti kuo realesnius įvykius ir reiškinius, neva vykstančius nežemiškoje realybėje. Tokių filmų pavyzdžiai yra „Gravitacija“ (rež. Alfonso Cuaronas, 2013) ir „Marsietis“ (rež. Ridley Scottas, 2015), kurie buvo reklamuojami kaip itin realistiški.

Ar išties jie tokie? Ką apie šiuos filmus galėtų pasakyti fizikai? Kūrėjai išties vaizduoja realybę ar dėl efekto įspūdžio aukoja tiesą? Išanalizuoti atskirus filmų fragmentus ir įvertinti, kiek faktinės tiesios galime rasti šiuose filmuose, ėmėsi Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) taikomosios fizikos ketvirtakursis Tomas Klinavičius.

Kosminės šiukšlės ir jų keliamas pavojus – realus

Filmo „Gravitacija“ siužetas prasideda lyg didėjanti kosminių šiukšlių audra, kilusi po palydovo sunaikinimo raketa. Tiek šios audros atsiradimas, tiek jos didėjimas yra tikri įvykiai. Kosminės šiukšlės yra įvairaus dydžio dirbtinių kosmose esančių objektų, pvz., kosminių palydovų nuolaužos arba net ištisi neveikiantys palydovai, kurių dydis siekia nuo milimetro iki kelių metrų.

2007 metais Kinijos vykdytas antipalydovinio ginklo bandymas sukūrė daugiau nei keliasdešimt tūkstančių kosminių šiukšlių, kurios galėjo pažeisti kitus palydovus. Kosminės šiukšlės gali atsirasti ir savaime, dėl orbitoje visuomet esančio ir neišvengiamo mažų, kosmose esančių, natūralios kilmės uolinių dalelių poveikio. Didžiausia kosminių šiukšlių problema ta, kad dėl mažo Žemės atmosferos tankio jos gali išlikti šimtmečius, o efektyvių pašalinimo būdų kol kas nerasta.

Kitas filme teisingai pavaizduotas kosminių šiukšlių aspektas – jų keliamas pavojus. Visi orbitoje aplink Žemę esantys objektai skrieja bent 8 km/s greičiu, tačiau jų orbitos viena kitos atžvilgiu gali būti orientuotos įvairiai. Dėl šio orientacijų skirtumo ir didžiulio greičio viena orbita skriejančio kūno greitis gali projektuotis į kitą orbitą reikšmingu didumu: vos 2,50 orbitų susikirtimo kampas reiškia, kad orbitomis skriejantys objektai susidurs garso greičiu. Didėjant susidūrimo kampui, susidūrimo greitis tik didės.

Taigi šios šiukšlės juda taip greitai, jog jų artėjimo akimi pamatyti neįmanoma, priešingai nei vaizduojama filme. Lėkdamos tokiais didžiuliais greičiais net ir mažos (mažesnio negu 1 mm diametro) dalelės gali pridaryti daug žalos – perkirsti kelių milimetrų storio aliuminio skardą, įskelti skafandrų stiklą. Didesnės dalelės pridarytų daugiau žalos.

Palyginimui: 1 g masės dalelė, judanti pirmu kosminiu greičiu, turi tiek pat energijos, kiek paleistas 1 tonos akmuo iš maždaug 3 metrų aukščio. Laimei, didžioji dali energijos susidūrimu metu pereina į šiluminę energiją, bet tai nereiškia, kad nebus padaryta didelė žala. Tai, jog didžiulė tokių ir žymiai didesnių šiukšlių galėtų į šipulius paversti ištisą kosminę stotį, yra išties įmanoma.

Be antveidžių realybėje neišbūtų nė 2 sekundžių

Astronautų skafandrai šiame filme buvo vaizduojami dvejopai – kai kurie aspektai buvo pavaizduoti labai tiksliai, o kiti – klaidingai. Skafandrų išorė ir veikimas buvo atvaizduoti tiksliai, išskyrus vieną aspektą: astronautai nedėvėjo nuo Saulės apsaugančių paauksuotų antveidžių.

Šie antveidžiai reikalingi tam, kad astronautų akys būtų apsaugotos nuo infraraudonosios, ultravioletinės ir intensyvios regimosios spinduliuočių, kurios kosmose yra ypač stiprios. Realybėje be šių antveidžių astronautai apaktų vos per kelias sekundes.

Netikslumų buvo ir skafandrų viduje: filme rodoma, kad po skafandru astronautai yra apsivilkę paprastus drabužius, tačiau realybėje po išoriniu skafandro sluoksniu yra kitas, „aptarnavimo“ sluoksnis, kuris atsakingas už astronauto šildymą ir vėsinimą, komunikacijos, perspėjimo bei deguonies kontrolės sistemas, be kurių astronautai mirtų nuo perkaitimo.

Astronautų judėjimas kosmose buvo pavaizduotas ganėtinai tiksliai. Kadangi skafandras yra pripildytas dujų, kurių slėgis žymiai didesnis nei aplinkos, skafandras priešinasi jo sukeliamai deformacijai – dėl to astronautams yra sunku pilnai sulenkti galūnes ar pirštais sugauti smulkius erdvėje skriejančius daiktus.

Pats skafandras yra storas, todėl jo paties deformavimui sukelti taip pat reikia jėgų. Dėl šios priežasties astronautų judesiai kosmose yra lėtesni negu būtų Žemėje. Filme teisingai pavaizduota nesvarumo būsena – iš rankų paleisti daiktai lieka plūduriuoti ore. Kadangi tiek daiktų, tiek astronautų judėjimui nėra jokio stabdymo, net mažiausias krustelėjimas sukuria ilgai išliekantį judesį, tad astronautai ir juos supantys daiktai beveik niekada nebūna ramybės būsenoje.

Didžiausi „Gravitacijoje“ pastebimi netikslumai

Priešingai nei vaizduojama filme, viskas, kas sukasi apie Žemę, nėra taip glaudžiai išsidėstę, kad būtų matoma kartu lyg ant delno, kadangi skiriasi orbitų aukščiai virš Žemės, orbitų posvyriai vienas į kitą bei kiti orbitiniai parametrai.

Pavyzdžiui, Hablo teleskopas skrieja maždaug 560 km virš Žemės paviršiaus, o Tarptautinė kosminė stotis – 420 km virš Žemės. Be to, tarp abiejų orbitų taip pat yra posvyris. Tai reiškia, kad net ir esant didžiausiam galimam šių objektų suartėjimui, atstumas tarp jų būtų maždaug 140 km, o dažniausiai jis siektų kelis šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Todėl esant prie vieno plika akimi pamatyti kitą yra bemaž neįmanoma.

Ilgos kelionės kosmose yra žymiai sudėtingesnės negu Žemėje, kadangi keliaujama tarp vienas kito atžvilgiu judančių objektų, todėl išvykstant reikia taikytis ne į ten, kur objektas yra dabar, o į ten, kur bus po tokio laiko, kiek truks kelionės. Net ir nedidelis pradinio greičio krypties nuokrypis dėl didelių tarpusavio nuotolių reikštų, kad į kelionės tikslą galima nepataikyti per kelis kilometrus. Taip pat pakeliui gali prireikti pakoreguoti kursą, kas irgi eikvoja degalus. Trumpai tariant, su nedideliu kuro kiekiu ir taikymusi „iš akies“ tokia kelionė būtų pasmerkta žlugti nuo pat pradžių.

Vienas didžiausių netikslumų filme buvo astronautų sustojimas Tarptautinėje kosminėje stotyje. Šioje scenoje abu astronautai sujungti virve stengiasi sustabdyti save įsikibdami į kosminę stotį. Vienam iš astronautų pavyksta, tačiau jiems sustojus kitas astronautas turi herojiškai atsikabinti nuo virvės, jog į pražūtį nenusitemptų abiejų. Realybėje, jei astronautai jau sustojo, reiškia, kad kinetinės energijos jie nebeturi ir nedidelis virvės timptelėjimas juos sugrąžintų atgal į kosminę stotį.

Kitas didelis netikslumas vyko netrukus po minėtos scenos – kosminės stoties liuko atidarymas iš atviro kosmoso, kuomet kosminės stoties modulyje yra atmosferinis slėgis. Atmosferos slėgis yra ~100000 N/m2, ir tai reiškia, kad 1 m2 ploto stoties durys būtų slegiamos 100000 N jėga.

Palyginimui: tai būtų tas pats, kas Žemėje spausti 10000 kg mase (10 tonų), prilygstančia maždaug dviem afrikiniams drambliams. Filme vaizduojama, kad žmogus, atsidarius liukui, nors ir sunkiai, bet išsilaiko. Deja, joks žmogus negalėtų įsikibti į tokį liuką ir išlikti įsikibęs jam atsidarant, kai viduje yra toks slėgis – jis būtų tiesiog nublokštas.

„Marsietis“ – dauguma faktų atitinka realybę

Filme „Marsietis“ vienas iš pirmųjų vaizduojamų reiškinių yra dulkių audra. Filme sakoma, kad jos vėjo greitis yra 190 km/h, kas išties atitinka 4 kategorijos uraganą Žemėje, kurios atmosferos slėgis yra ~100 000 Pa. Marso atmosfera yra ~600 Pa slėgio (0,6 proc. Žemės atmosferos slėgio arba, kitaip tariant, 167 kartus retesnė atmosfera).

Tai reiškia, kad vėjo pernešama energija Marse būtų žymiai mažesnė nei tokio paties vėjo Žemėje, ir jis nebūtų galėjęs sukelti tokios žalos kaip pavaizduota filme. Kita vertus, Marso atmosferos temperatūra pavaizduota tiksliai – vidutinė atmosferos temperatūra yra ~-630C, tad iškart suledėjantys augalai – visiškai realus įvykis.

Erdvėlaivis, kurį astronautai naudoja kelionei tarp Marso ir Žemės, yra tikroviškas – atsižvelgta į realioje kelionėje galinčias iškilti problemas, pavyzdžiui, astronautų kūnų atrofiją dėl nejuntamos Žemės traukos.

Taip pat teisingai nusakomi ir visi praleidžiami laiko intervalai, pavyzdžiui, skrydžių trukmės ir laikas, kurį sugaišta komunikacijos signalai keliaujantys didžiulius nuotolius tarp planetų šviesos greičiu. Kelionė iš Žemės į Marsą daugeliui zondų užtrunka 200-300 parų, komunikacijos signalas sugaišta nuo 3 (mažiausias atstumas tarp planetų) iki 22 minučių (didžiausias atstumas).

Nusileidus planetoje, astronautai patirtų ~40 proc. Žemėje patiriamos traukos. Žinoma, tai yra ~2,5 karto daugiau negu NASA astronautai patyrė būdami ant Mėnulio paviršiaus (16 proc.), todėl astronautai filme negalėtų šokinėti taip lengvai kaip buvo vaizduojama. Filmo pabaigoje vykstantis pakilimas nuo Marso paviršiaus taip pat vaizduojamas teisingai – atsižvelgiama į Marso atmosferos mažą tankį ir tai, kad oro pasipriešinimas yra proporcingas greičiui, palengvina pakilimui naudojamą erdvėlaivį ir padeda pasiekti geresnį pakilimo aukštį.

Vis dėlto vienas dalykas nėra tikslus – pagrindinio veikėjo skraidymas naudojant skafandre esantį suslėgtą orą prakiurdžius pirštinę. Filme tai vaizduojama kaip nesudėtingai ir tiksliai valdomas procesas, tačiau realybėje astronautas būtų tik pasiklydęs kosmose.

Dar mokykloje yra mokoma, kad mechaninis kūnas gali patirti postūmį tik tada, kai jį veikianti jėga savo kryptimi eina per kūno masės centrą, o visais kitais atvejais kūnas gali patirti tik sukimą, bet ne postūmį. Yra žinoma, kad žmogaus masės centras yra maždaug pilvo – krūtinės ląstos srityje. Tai reiškia, kad astronautui, norint patirti postūmį, skylė skafandre turėtų būti prakirsta maždaug toje vietoje.

Yra ir kitas būdas pasiekti postūmį net ir prakirtus skylę rankos pirštinėje – skylę reikėtų pakreipti taip, kad išeinančio oro kryptis sutaptų su linija, einančia per kūno masės centrą. Visais kitais atvejais astronautas tik labai greitai suksis vietoje, kas automatiškai dar papildomai sutrikdys jo koordinaciją.

Šie filmai iliustruoja tai, kad šiais laikais mokslo fantastikos atskiri žanrai siekia ne tik nustebinti žiūrovus futuristinėmis technologijomis, specialiaisiais efektais, nerealiais kvapą gniaužiančiais pasauliais ir būtybėmis, bet ir nori maksimaliai priartinti įvykius, vykstančius fantastiniame filme, prie realybės, siekdami didesnės įtaigos. Per didelė fantastikos dozė žiūrovui gali pasirodyti įtartina ir nebeįdomi. Minėtuose filmuose yra pakankamai realistiškai atvaizduoti įvykiai, bet vis dėlto – ne viską reikėtų priimti už gryną pinigą, o vertinti kritiškai.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-02-15 17:09:02

Pokalbyje su T. May – kūrybingų sprendimų dėl „Brexit“ paieška

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjo su Jungtinės Karalystės Ministre Pirmininke Theresa May. Pokalbis įvyko JK premjerės iniciatyva. Pagrindinė pokalbio tema – šiuo metu dėl „Brexit“ susiklosčiusi situacija.
iliustracija2019-02-15 17:03:43

Prezidentė susitiko su operos karaliumi Placido Domingo

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvoje viešinčiu vienu geriausių pasaulio operos solistų Placido Domingo. Prezidentė padėkojo P. Domingo, tituluojamam operos karaliumi, už puikią dovaną Lietuvai Vasario 16-osios proga – išskirtinį koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje ir įteikė Trispalvę.
iliustracija2019-02-15 11:24:12

Mokytojams: kaip sveikai gyventi, nepasiduoti stresui ir jaustis gerai?

Žmogaus sveikata, savijauta, energingumas, nuotaika didžiąja dalimi priklauso nuo gyvenimo būdo. Pasak sveikatos specialistų, 20 proc. sveikatą lemia genai, 20 proc. – aplinka, 10 proc. – medicinos/sveikatos apsaugos kokybė ir net 50 proc. – mūsų pačių įpročiai, kasdieninė rutina, gyvenimo būdas.
iliustracija2019-02-15 11:21:37

Specialybė, kurios mokosi jau darželyje: ar greitai jai samdysime paauglius?

Švietimo ir informacinių technologijų centro (ITC) direktorius Vaino Brazdeikis pastebi, jog gyvename amžiuje, kuriame technologijos yra neišvengiamos ir tiesiogiai veikia švietimą. Šiuolaikinėmis technologijomis naudotis išmoksta vis jaunesni vaikai.
iliustracija2019-02-15 11:16:08

„Swedbank“: romantiškų pažinčių internete kaina gali siekti tūkstančius eurų

Virtualioje erdvėje užgimę romantiški santykiai ne visada turi laimingą tęsinį realiame gyvenime. „Swedbank“ saugumo ekspertai įspėja romantikos gerbėjus, kad maloni interneto pažintis vėliau gali virsti gerokai sumenkusia banko sąskaita.
iliustracija2019-02-15 10:18:55

RRT išmatavo: „Tele2“ internetas – sparčiausias Lietuvoje

Technologijų lyderės „Tele2“ klientai naudojasi sparčiausiu internetu. Tai paaiškėjo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) sausį ir vasarį atlikus pirmuosius 2019 m. matavimus šalies miestuose ir keliuose.
iliustracija2019-02-15 10:03:09

Remontas: 5 klausimai, į kuriuos turėtumėte atsakyti prieš imantis darbų

Kiekvienas daiktas ar erdvė, kuriais naudojamės, turi neišvengiamą savybę dėvėtis. Namai taip pat reikalauja nuolatinės priežiūros, o kartais kosmetinių pataisymų ar pagražinimų jau nebeužtenka.
iliustracija2019-02-15 09:52:12

Šventę siūlo kurti namuose: išskirtinės Vasario 16-osios vaišės

Šiais metais Lietuvos gimtadienis bus minimas savaitgalį, tad tai dar viena proga suteikti Vasario 16-ajai ypatingą atspalvį ir susikurti šventę namuose. Tądien prie bendro stalo galite sukviesti artimus bičiulius ir namiškius bei visus nustebinti išskirtiniais pietumis ar vakariene.
iliustracija2019-02-15 09:46:37

Prezidentė siūlo atverti visuomenei valstybės registrų duomenis

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys į Seimo pavasario sesiją įtraukti valstybės turimų duomenų atvėrimo visuomenei iniciatyvą, kuri leis užtikrinti viešąjį interesą ir konstitucinę visuomenės teisę į informaciją, sudarys prielaidas didesniam skaidrumui.
iliustracija2019-02-15 09:40:36

Grožio kaina: iš salono – į sveikatos priežiūros įstaigą

Grožio salonų bei kirpyklų klientai po procedūrų dažniausiai jaučiasi atsinaujinę, patenkinti ir lyg ant sparnų, tačiau kai kuriais atvejais keliai iš salono veda ir tiesiai į gydytojo kabinetą. Pasak draudikų, toli gražu ne visi žino, jog grožio paslaugų specialistai visada privalo atlyginti už sveikatai padarytą žalą.
iliustracija2019-02-15 09:31:19

Uodų platinamos parazitozės dažnai lieka nediagnozuotos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims, bet yra ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostos šalyse. Tai uodų platinami encefalitai, filiariazė. Lietuvos gamtinės sąlygos taip pat tam tinkamos.
iliustracija2019-02-15 09:15:43

Visuomenės požiūris į vartotojų teisių apsaugą keičiasi

Visuomenėje paplitęs požiūris į vartotoją, kaip į silpnesniąją ir pažeidžiamą sandorio šalį, pamažu keičiasi. Šiuolaikinis vartotojas yra sumanus, kritiškai mąstantis ir lygiavertis sandorio dalyvis, o šiuolaikinis verslininkas orientuojasi ne tik į pelną, bet ir į vartotojo interesų užtikrinimą.
iliustracija2019-02-15 09:11:52

Vaikų drabužiai: viskas, ką reikia žinoti – etiketėje

Išrinkti drabužėlius savo mažyliams nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sausį „Lidl Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad tekstilės sudėtis turi daugiausiai įtakos renkant kūdikių drabužėlius.
iliustracija2019-02-14 15:08:58

Meilės dieną pražydo leopardinis amorfofalas

Vasario 14-ąją, meilės ir romantikos dieną, VDU Botanikos sode Kaune pražydo neromantiškai vadinami augalai. Lavongėlėmis, velnio liežuviais, gyvatės palmėmis vadinami leopardiniai amorfofalai (Amorphophallus konjac) egzotikos mėgėjus traukia dėl savo neįprastos formos ir specifinio, nemalonaus, pūvančią mėsą primenančio kvapo.
iliustracija2019-02-14 12:25:48

Pasiektas susitarimas dėl autorių teisių internete

Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba trečiadienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl autorių teisių internete, kurios suteiks kūrėjams ir žiniasklaidai daugiau galimybių užsitikrinti iš interneto bendrovių teisingą atlygį už jų turinį, o kartu apsaugoti saviraiškos laisvę internete.
iliustracija2019-02-14 12:17:57

A. Armonaitė: mažesnį Seimą būtų lengviau valdyti agrokoncernams

Seimo narė Aušrinė Armonaitė teigia, kad valdančiųjų iniciatyva mažinti Seimo narių skaičių iki 121 yra pigi ,,valstiečių” prezidento rinkimų kampanijos dalis, ardanti parlamentarizmo pamatus ir galinti reikšti didesnį įtakos grupių įsigalėjimą Seime.
iliustracija2019-02-14 12:09:29

Įdomu: kaip technologijos pakeitė meilę

Šiais laikais išmaniosios technologijos ne tik padeda palaikyti romantiškus santykius, bet ir keičia antrosios pusės paieškų bei porų bendravimo tendencijas. Šv. Valentino dienos proga technologijų lyderė „Tele2“ dalijasi įdomiais faktais apie pažinčių programėles, atsakymų apie meilę paieškas internete ir jausmingą emoji kalbą.
iliustracija2019-02-14 12:04:14

Ne gydymas, o profilaktika išsaugos dantis

Dirbdama savo mylimą darbą, siekdama išlaikyti sveiką pacientų burnos ertmės būklę, Antakalnio poliklinikos burnos higienistė Asta Baronaitė nori šaukti garsiai, kad žmonės rūpindamiesi savo sveikata, suprastų, nuo ko pirmiausia turi pradėti.
iliustracija2019-02-14 11:59:24

Išmanus telefonas Valentino dienos pasimatyme: draugas ar priešas?

Valentino diena dažnai siejama su rožėmis, saldainiais ir romantiškomis vakarienėmis. Tai – žanro klasika. Tačiau ar galioja šiai dienai posakis „nėra tos progos, kuriai netiktų išmanusis telefonas?“ Ar sėdint su savo antrąja puse prie stalo taktiška išsitraukti išmanųjį telefoną?
iliustracija2019-02-13 18:54:13

Valentino dienos gudrybės: patarė, kaip skaniai nustebinti mylimą žmogų

Jei jau pasiduodame vakarietiškoms tradicijoms ir nepraleidžiame progos kartu su savo antrąja puse paminėti šv. Valentino dieną, tai kodėl gi nepatikėjus ir įvairiais prietarais, padėsiančiais tądien sutikti ypatingai? Sakoma, jog be stebuklingų burtų atrakinti mylimojo širdį gali padėti ir tam tikras maistas.
iliustracija2019-02-13 17:04:34

Policija sulaikė rekordinį kvaišalų kiekį – 1,5 tonos hašišo

Bendros Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir prokurorų operacijos metu sulaikytas rekordinis Lietuvos istorijoje kiekis narkotinių medžiagų – 1,5 tonos hašišo, kurį kontrabandos būdu buvo ketinama gabenti per Lietuvos Respublikos teritoriją į Rusijos Federaciją.
iliustracija2019-02-13 16:46:14

Alaus someljė: atsiminkite, kaip alų pateikti ir ragauti pagal etiketą

Visuotinai priimtos gero elgesio taisyklės apima daugelį gyvenimo sferų. Dažniausiai įvardijami tokie stalo etiketo akcentai, kaip tinkamai prie lėkštės padėtas peilis ir šakutė, bet pamirštama, kad gėrimų ragavimui taip pat egzistuoja tam tikros taisyklės.
iliustracija2019-02-13 16:25:57

Vyriausybė pritarė ŽŪM perkėlimui į Kauną

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimui ir nusprendė kitų metų valstybės biudžete numatyti tam reikalingas lėšas. Vyriausybėje taip pat nuspręsta, kad perkėlus ŽŪM į Kauną, toliau bus svarstomas ir ŽŪM pavaldžių institucijų perkėlimas.
iliustracija2019-02-12 08:04:40

Apie nuosavą verslą svajoja trečdalis lietuvių: kas motyvuoja ir kas stabdo?

Daugiau nei trečdalis (38 proc.) lietuvių norėtų turėti savo verslą, o beveik pusė šalies gyventojų viena ar kita forma dirba sau, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pagrindinė norinčiųjų verslauti priežastis – troškimas būti nepriklausomu nuo savo darbdavio.
iliustracija2019-02-12 07:54:51

Programišių ataką atlaikiusi „Visma Group“ IT rinkoje tapo pasauliniu pavyzdžiu

Norvegų informacinių technologijų kompanija „Visma Group“ pranešė, jog praėjusių metų rudenį programišiai bandė įsilaužti į įmonės sistemas. Su Kinijos vyriausybinėmis struktūromis siejama grupuotė atakas vykdė globaliu mastu.
iliustracija2019-02-12 07:49:42

Kaip organizacijoms efektyviau naudoti energiją?

Pasaulinis viešbučių tinklas „Hilton“ ir Airijos nacionalinė policija padidino naudojamos energijos efektyvumą 20–30 proc. – kaip tūkstančius darbuotojų turinčios organizacijoms tai pavyko? Viena svarbiausių priežasčių – energijos naudojimo standarto įdiegimas.
iliustracija2019-02-11 16:25:14

Gian Luca Demarco: Lietuva rūšiavimo srityje dar turi kur pasitempti

Sparčiai augantis žmonių vartojimas yra pagrindinė mažėjančių žemės išteklių ir jos taršos priežastis, tačiau mūsų įpročiai nėra draugiški aplinkai. Dažnai nė nesusimąstome, jog rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo.
iliustracija2019-02-09 10:23:48

Tarptautinės picos dienos proga - 5 įdomybės, kurių galbūt nežinojote

Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį, atrodytų, mėgsta kiekvienas. Ne išimtis ir lietuviai, per pastaruosius metus picų suvartojimą vien valgant iš anksto paruoštus gaminius šalyje išauginę beveik dešimtadaliu.
iliustracija2019-02-07 13:51:50

Kaip neišmesti maisto, sutaupyti pinigų ir prisidėti prie aplinkos tausojimo?

Keičiant įpročius galima sumažinti ir išmetamo maisto kiekį, ir sutaupyti pinigų, ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Statistiniai duomenys rodo, kad per metus Lietuvoje vienas gyventojas išmeta daugiau nei 50 kilogramų maisto.
iliustracija2019-02-07 13:42:05

Trauktis niekur negalintis „Žalgiris“ – ryškus autsaideris Barselonoje

Kauno „Žalgirio“ padėtis – nepavydėtina. Lietuvos čempionai per paskutines septynerias rungtynes laimėjo vos vieną kartą ir jau nukrito į 13-ąją vietą Eurolygoje. Kauniečius nuo aštuntoje vietoje esančios Vitorijos „Baskonia“ ekipos skiria dvi pergalės.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.