Fotografijos evoliucija: kokį pėdsaką joje paliko išmanieji telefonai

Prieš 170 metų atsiradus pirmosioms fotografijos užuomazgoms, tikriausiai niekas nesitikėjo, kad įprastas fotoaparatu daromas nuotraukas kažkada ims keisti nuotraukos, darytos išmaniaisiais telefonais. Tačiau skaičiuojama, kad šiuo metu jais kasdien padaroma apie 1,8 mlrd. naujų nuotraukų.

Nors ekspertai iki galo nesutaria, ar išmanieji įrenginiai sugebės visiškai prilygti profesionaliems fotoaparatams, daugelis pripažįsta, kad mobiliųjų telefonų kameros evoliucionuoja itin sparčiai. Anot specialistų, gamintojai, kurie bendradarbiauja su profesionalių fotoaparatų kūrėjais, kaip pavyzdžiui „Huawei“ su „Leica“, stipriai prisideda prie fotografijos revoliucijos.

Fotografijos ištakose – žaidimas su plokštelėmis ir chemikalais

Fotografijos terminas yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia piešimą šviesa. Kaip pasakoja profesionalus fotografas Ramūnas Danisevičius, fotografijos ištakos siekia dar 19 a. Šio reiškinio pradininkais laikomi Josephas Nicéphore‘as Niépce‘as bei Louisas Daguerre‘is, kurie „žaidė“ su šviesai jautriomis medžiagomis bei sukūrė pirmuosius atvaizdus.

Istorija mena, kad J. N. Niépce‘as įdėjo šviesai jautrią medžiagą, vadinama Sirijos asfaltu, padengtą alavine plokštele, į camera obscura optinį įrenginį bei aštuonioms valandoms paliko priešais langą.Taip saulės šviesos pagalba jam pavyko ant plokštelės perkelti blankų aplinkos atvaizdą, kuris tapo pirmąja nuotrauka istorijoje.

Vėliau J. N. Niépce‘o įdirbį pratęsė L. Daguerre‘is. Jis pastebėjo, kad sidabro jodidu dengtos vario plokštelės yra jautresnės šviesai nei Sirijos asfaltas. Be to, susidarantis atvaizdas gali būti dar labiau sustiprintas jį palaikius gyvsidabrio garuose. Šie patobulinimai vaizdo eksponavimo trukmę leido sumažinti nuo 8 valandų iki 30 minučių, o su L. Daguerre‘io išradimu, vadinamu dagerotipija, prasidėjo fotografijos era.

Apdovanojimas už nuotrauką... darytą telefonu

„Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei teigimu, fotografijos evoliucija apima tiek tradicinius cheminio apdorojimo metodus, tokius kaip jau minėtą dagerotipiją ar šlapių kolodijaus plokštelių fotografiją, tiek ir modernius fotografijos metodus, kuriems pradžią įžiebė tokios kompanijos kaip „Kodak“, „Polaroid“ ar „Leica“. Jų pagalba atsirado nuotraukų juostelės bei skaitmeninis formatas. Tačiau derėtų pripažinti, kad įvairūs telefonų gamintojai fotografijos evoliucijoje taip pat paliko itin ryškų pėdsaką.

„Naudojant moderniąsias technologijas, išmanieji telefonai šiandien jau gali užfiksuoti kadrus, kurių kokybė prilygsta įprastiems skaitmeniniams fotoaparatams, o profesionalūs fotografai jau rengia parodas ir laimi prizus už geriausius kadrus, kurie užfiksuoti būtent išmaniaisiais telefonais. Tad galima sutikti, kad išmanieji telefonai iš dalies keičia įprastus fotoaparatus“, – kalba Yanfei.

Štai pats R. Danisevičius, profesionaliai fotografuojantis jau daugiau nei 20 metų, savo karjerą pradėjo nuo juostinių fotoaparatų, o šiandien vis dažniau akimirkas įamžina išmaniuoju telefonu.

„Maždaug 2002-2003 metais dalis telefonų gamintojų sugalvojo visuose savo modeliuose įdiegti kameras. Kai kurie iš tokios vizijos juokėsi, bet turbūt be reikalo. Tuomet ir aš turėjau vieną tokių telefonų, tačiau jie profesionaliai fotografijai nebuvo pritaikyti. Bet lūžis įvyko tada, kai atsirado telefonai su didesnės raiškos kameromis. Būtent su vienu iš tokių telefonų laimėjau „Auksinį kadrą“, tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvoje“, – prisimena fotožurnalistas.

Jis priduria, kad kiek vėliau vien telefonu darytų jo asmeninių atspausdintų nuotraukų paroda buvo surengta Milane, o tai liudija faktą, jog telefonu įamžintų kadrų kokybė pasiekė dideles aukštumas.

Palengvino fotografo darbą

R. Danisevičius sutinka, kad išmaniųjų telefonų įtaka fotografijai yra nemenka. Anot fotografo, šiandien ne tik mėgėjai, bet ir profesionalai dažnai vietoje įprastų fotoaparatų naudoja išmaniuosius telefonus. Kaip kalba pašnekovas, išmanieji telefonai padeda „atrišti“ rankas, kadangi fotografuojant su jais nereikia kartu nešiotis papildomos technikos, pavyzdžiui, objektyvų. Kaip dar vieną privalumų jis įvardija resursų taupymą.

„Telefonas palengvina fotografo darbą: pakanka nuspausti mygtuką ir praktiškai nėra jokių papildomų išlaidų norint parodyti visiems, ką matei ir kur buvai. Tiesiog įamžini akimirką ir viską turi čia ir dabar – nuotrauką gali parodyti ekrane, įkelti į socialinius tinklus ar nusiųsti kažkam iš draugų. Beje, išsitraukęs normalų fotoaparatą, įprastai atkreipi aplinkinių dėmesį. O su telefonu gali be problemų nufotografuoti ką tik nori ir išlikti nepastebėtas“, – teigia R. Danisevičius.

Kasdien naudojantis „Huawei“ telefoną, profesionalus fotografas tikina, kad šio įrenginio galimybės atitinka jo poreikius, o dvigubo lęšio kameros suteikė dar daugiau galimybių, lyginant su įprastomis vieno lęšio kameromis. „Su dviejų ar netgi trijų lęšių kameromis atsirado galimybė specialiai sulieti nuotraukų foną, taip pat įmanoma geriau „ištraukti“ vaizdą iš tamsos, geriau perteikti spalvas ir detales“, – vardija pašnekovas.

Naujos technologijos ir mėgėją paverčia profesionalu

Anot Yanfei, prie kokybiškesnių akimirkų įamžinimo prisideda ir naujos technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas. Jis priduria, kad, pavyzdžiui, „Huawei P20“ serijos telefonų kameros dirbtinio intelekto pagalba geba identifikuoti daugiau kaip 500 scenarijų realiuoju laiku.

„Tai puikiai veikia net ir esant blogam apšvietimui. Viskas, ką naudotojui tereikia padaryti, tai nuspausti mygtuką. Mūsų inžinieriams teko dirbtiniu intelektu paremtą sistemą „pamaitinti“ nesuskaičiuojamu kiekiu profesionalių nuotraukų. Maža to, komanda taip pat bendradarbiavo su daugybe profesionalių fotografų iš viso pasaulio, kad galėtų išanalizuoti optimalius fotoaparatų nustatymus daugiau kaip 70-yje milijonų nuotraukų“, – aiškina jis.

R. Danisevičiaus teigimu, kadangi telefonai su dirbtiniu intelektu geba automatiškai identifikuoti objektus bei parinkti optimalius parametrus konkrečiam kadrui, tai puikiai talkina fotografijos mėgėjams, mažiau nusimanantiems apie apšvietimo, kompozicijos ir kitus niuansus.

„Tokie telefonai yra geri, bet, manyčiau, kad jie skirti šiokiems tokiems tinginiams. Naudojantis šiuo telefonu, nereikia pernelyg galvoti, ką fotografuoji, nes viską dirbtinis intelektas padaro už tave. Tačiau mėgėjams tai yra labai patogu, kadangi yra daugybė nustatymų ir su jais nereikia papildomai žaisti, o rezultatas gali būti geras“, – kalba R. Danisevičius.

• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148