Vienas dalijimosi automobilis atstoja 7 įprastus

Dalijimosi automobiliai, pirmenybė kirsti sankryžas viešajam transportui, jo parko atnaujinimas – tai tik keletas būdų, kurie padėtų sumažinti nuolatines automobilių spūstis ir leistų įkvėpti gryno oro mieste, o ne už keliasdešimties kilometrų nuo jo.

Siekiant mažinti oro taršą, specialistai siūlo rinktis įvairesnius judėjimo būdus.

Pasak architektės Justinos Muliuolytės, elektromobiliai, dalijimosi automobiliai, viešasis transportas, judėjimas pėsčiomis ar dviračiais, taip pat bendruomenės automobiliai – mažiau teršiančios judėjimo priemonės, kurias į savo kasdienę rutiną skatina įtraukti Vilniaus, visos šalies ir Europos miestai, rengiantys judumo planus.

„Pakeisti žmonių įpročius yra bene sunkiausia užduotis – norint, kad žmonės iš savo komfortiškų automobilių persėstų į autobusus ar ant dviračių, darnus judėjimas turi būti ne tik patogus, patrauklus, saugus, bet ir išmanus. Ypač tai aktualu jauniausiajai, prie technologijų pripratusiai kartai. Pavyzdžiui, tokios integruotos išmaniosios programėles, kuriose būtų autobusų, traukinių bilietai, informacija apie dviračius, spūstis, ėjimo atstumą, mokėjimai už nuomą, parkavimą, elektrinių dviračių ar paspirtukų įkrovimą, manau, tikrai paspartintų procesą. Kuo paprastesnė sistema ir kuo daugiau paslaugų ji apjungia, tuo ji patrauklesnė, tuo patogiau darniai judėti. Taip pat viešajame transporte reikėtų įdiegti išmaniąsias eismo valdymo sistemas, kurios matuotų eismo srautus, o pagal tai būtų reguliuojami šviesoforai ir viešojo transporto tvarkaraščiai“, – dalijasi nuomone J. Muliuolytė.

Pasak SĮ „Vilniaus plano“ susisiekimo sistemų analitiko Mariaus Berulio, vienas dalijimosi automobilis gali pakeisti net 7 įprastus automobilius.

„Nors šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė yra atnaujinusi apie 44 proc. esamo viešojo transporto parko – senus ir taršius autobusus pakeitė naujais, ties tuo nesustoja. Numatyta pirkti elektrinius, hibridinius, dujinius autobusus, troleibusus, vystyti bevariklio transporto infrastruktūrą, pavyzdžiui, tiesti dviračių ir pėsčiųjų takus. Dalijimosi automobiliais sistemų priartinimas prie gyvenamųjų namų, rekonstruojamos sankryžos, kurias būtų leidžiama greičiau kirsti viešajam transportui, formuojami aplinkkeliai, cargo dviračių ir kitų alternatyvių pristatymo būdų naudojimas ar miestiečių keliavimas elektriniais automobiliais bei paspirtukais taip pat padėtų darnų judumą padaryti patrauklesniu“, – sako M. Berulis.

Kiekvienais metais Vilniaus mieste automobilių skaičius išauga 2-3 proc. Šiuo metu Vilniuje vidutiniškai važinėja apie 220-240 tūkst. automobilių, o apie 60-70 proc. visų transporto priemonių yra varomos dyzelinu, jos ypač kenkia aplinkai.

Labiausiai užterštos Vilniaus miesto dalys – miesto centrinė dalis, Grigiškės, Paneriai, Stoties, Rasų ir Naujininkų rajonai. Taip pat didžiausia oro tarša koncentruojasi prie pagrindinių miesto susisiekimo sistemos ašių – Geležinio Vilko, Tūkstantmečio, Žirnių, Ozo gatvių ir Vakarinio aplinkkelio. Į taršos zonas patenka apie 9,3 tūkst. miestiečių, kurių gyvenamojoje aplinkoje viršijamos azoto dioksido normos.

Pasak „Vilniaus plano“ susisiekimo sistemų analitiko, autotransportas labiausiai daro poveikį kietųjų dalelių ir azoto dioksidų rodiklių augimui mieste.

„Apskritai autotransporto tarša sudaro apie 46 proc. visų azoto dioksidų išmetimų mieste. Tai priklauso nuo transporto priemonių skaičiaus, naudojamos kuro rūšies ir ridos“, – aiškina M. Berulis.

Valstybinio monitoringo duomenimis, Vilniaus miesto Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje KD10 ribinės vertės šiais metais buvo viršytos, tuo tarpu azoto oksidų – neviršytos.

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, suodžių, mikroorganizmų. Didžiausia dalis ore esančių kietųjų dalelių į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo sistemą, gali sudirginti akių gleivinę ar odą. Tuo tarpu azoto dioksidas dirgina akių ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, didelės koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir netgi edemą.

Apie tai, kad vienas svarbiausių oro taršos šaltinių miestuose yra transportas kalbama ir socialinės akcijos „Misija: nulis” renginiuose, kurių tikslas yra paskatinti kiekvieną iš mūsų keisti kasdienius įpročius į draugiškesnius aplinkai.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148