Parodoje „Balttechnika“ bus pristatytas „Tesla Gigafactory“ gamyklos robotas

Filmuose jau tapo įprasta ateities visuomenėje šalia žmonių matyti ir robotus. Šiandien jie iš tiesų ateina į darbo rinką. Tik neverta tikėtis to, ką esame įpratę matyti kine: naujausi robotai niekuo neprimena žmogaus, o ekspertai aiškina, jog ateitis, kurioje jie padaro visus mūsų darbus, yra veikiau tik graži fantazija.

Prie elektrinius automobilius gaminančioje kompanijoje „Tesla“ įdarbintų robotų „prisiliesti“, su jo galimybėmis susipažinti bei pajausti, kuo mokslinė fantastika skiriasi nuo tikro gyvenimo, visi norintieji galės parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje jubiliejinėje, 25-ojoje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „Balttechnika“.

Technologijos tiesiai iš „Tesla Gigafactory“

Įmonės „KEMEK Engineering“ vadovas Saulius Kargaudas aiškina, jog ateitis, kurioje žmogų darbo vietoje pakeičia robotai, yra mažai bendro su tikrove turintis pramanas: „Filmuose rodomi humanoidiniai robotai yra tik graži idėja. Realią naudą šiandien atneša pramoniniai robotai, galintys daug efektyviau už žmogų atlikti mechanines užduotis bei padedantys mažinti sąnaudas“.

Jo teigimu, robotų klausimu publikos fantazija ir tikrosios naujovės gerokai prasilenkia. Su vienu tokių išradimų „Balttechnikos“ lankytojai bus supažindinti gyvai. „Tesla Gigafactory“ gamykloje dirbantis „OMRON Adept Lynx“ robotas yra vienas pažangiausių ir efektyviausių naujosios pramonės kartos išradimų. Tai savaeigiu režimu veikiantis transporteris, galintis su reikalingomis gamybinėmis medžiagomis ar dokumentais įveikti painius maršrutus. Fabrikuose jis atlieka dažnai pasikartojančius darbus, pavyzdžiui, keliones į medžiagų sandėlį ar pagalbą konvejerių funkcionavimui.

Nei savo išvaizda, nei veikimu „OMRON Adept Lynx“ robotas nepanašus į žmogų. Būtent tokie ir bus ateities pramoniniai robotai – didinantys našumą ir atliekantys pasikartojančias užduotis, tačiau kalbėti ir mąstyti jiems kol kas nėra poreikio.

„Gamyklose nuolat atsiranda problemos, kurias galima spręsti sudėtingiausiomis konvejerių linijomis, įdarbinant žmogų mechaniniam darbui arba tiesiog panaudojant robotą, kuris dirbs efektyviau ir kainuos mažiau. Tai visoms pusėms patraukli futuristinė alternatyva, palengvinanti žmonių darbą, bet jo neatstojanti“, – pasakoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) 2016 m. už geriausią robotikos sprendimą versle apdovanotos įmonės vadovas S. Kargaudas.

Ateityje robotai, kol kas naudojami tik nedidelėje dalyje įmonių, turėtų perimti didelės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus.

Ekspertų trūksta jau seniai

Į pramonę veržiantis vis naujesnėms technologijoms, kinta ir rinkoje reikalingų darbuotojų poreikis. Visiems kompiuteriniams mechanizmams būtina žmonių priežiūra, tad naujasis inžinierius tuo pačiu turės būti ir informatikas, suprantantis robotų veikimo principus. Tačiau kol kas norinčių tuo užsiimti tikrai nėra pertekliaus.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius Gintaras Vilda pabrėžia, jog jau ne vienerius metus jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas net gerai apmokomose pozicijose.

„Susidomėjimas inžinerija auga, bet nepakankamai. Svarbus profesinis orientavimas, kurio sistema iki šiol nesutvarkyta. Šiandien reikalingi ne vien inžinieriai, bet ir kvalifikuoti darbininkiškų profesijų žmonės, o norint vystyti pramonę tuo pasirūpinti būtina“, - pasakoja G. Vilda.

Jo teigimu, profesinis mokymas Lietuvoje orientuojasi į paprasčiau paruošiamas ir lengviau išmokstamas programas, galiausiai nepasiūlančias darbo galimybių, tuo tarpu fiziką, matematiką ir informacines technologijas suprantančių žmonių poreikis jaučiamas nebe pirmus metus.

Vienaip ar kitaip, akivaizdu, jog rinka pasiruošusi pokyčiams. „Prieš šimtą metų dauguma žmonių dirbo gamyboje, gerokai mažiau paslaugų sektoriuje. Šiandien jau yra atvirkščiai. Ateityje robotas pakeis mažiau kvalifikuotus darbuotojus, bet sukurs paklausą geriau išsilavinusiems jų prižiūrėtojams. Tai sukels tokius pasikeitimus, jog galbūt netolimoje ateityje jauni žmonės mieliausiai studijuos būtent inžineriją“, - pasakoja S. Kargaudas.

Vidutinis kvalifikuoto inžinerijos pramonės darbuotojo užmokestis šiandien siekia bent 1000 eurų, o gali kilti ir iki 4000.

Technologinius pokyčius jaus vis labiau

Inžinerijos įmonės Lietuvoje yra sukūrę apie 31 tūkst. darbo vietų, o jų pardavimų pelnas kasmet viršija 3 mlrd. eurų. Lietuvoje ši industrija itin išaugo per pastaruosius dešimt metų, tačiau prognozės dėl jos ateities skiriasi.

Vilda pasakoja, jog kompiuterinių mašinų bei robotų sprendimų integravimas rinkoje priklauso nuo dirbti pasiryžusių žmonių: „Jei toliau neatsiras pakankamos žmonių pasiūlos, pramonės įmonės bus priverstos daugiau investuoti į inovatyvius sprendimus. Tuomet augs juos aptarnaujančių darbuotojų skaičius, bet bendrai mažėjant norinčių dirbti pramonėje niekada nepavyks patenkinti visos paklausos ir kompiuterinės mašinos turės pakeisti vis didesnę dalį darbuotojų“.

Tuo tarpu S. Kargaudas neabejoja, jog ateityje bet kokiu atveju apie robotų technologijas kalbėsime vis dažniau.

„Vienas robotas per parą gali pakeisti aštuonis ar dar daugiau žmonių. Joks verslininkas niekada neinvestuos į neatsiperkančius įrenginius, todėl moderniausių aparatų populiarumas nei kiek nestebina“, – pasakoja „KEMEK Engineering“ vadovas.

Specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“ yra 25-ą kartą vykstantis svarbiausias inžinerinės pramonės renginys Lietuvoje, kuriame kasmet apsilanko apie 5000 specialistų. Gegužės 10-12 d. vyksianti paroda sutrauks 80 dalyvių iš 12 šalių, pristatysiančių verslui, akademinei bendruomenei ir specialistams didžiausias technologines inovacijas. Parodos plotas yra beveik 3,6 tūkst. kvadratinių metrų, jos metu vyks 22 renginiai.

• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148