Dirbtinis intelektas - tarp gerovės kūrimo ir grėsmės

Vis dažniau girdime, kad organizacijos daugiau dėmesio skiria procesų automatizavimui bei dirbtinio intelekto panaudojimui kasdieninėje veikloje. Tai nenuostabu, nes tokių technologijų naudojimas didina efektyvumą - leidžia sumažinti kaštus ir darbuotojų užimtumą, bei skatina darbuotojus atlikti kūrybiškesnes ir įdomesnes užduotis.

Dėl dirbtinio intelekto panaudojimo 6 valandų darbo diena gali tapti realybe. Tačiau didesnės galimybės reiškia ir didesnes grėsmes.

Dirbtinis intelektas, kas tai?

Dirbtinio intelekto (DI) sąvoka neretai yra siejama su mašininio mokymosi savybe, kai algoritmas veikia ne pagal jam pritaikytą programą, bet ir pats sugeba mokytis iš naujų duomenų vis tobulindamas priimamus sprendimus ar veiksmus. Tačiau dirbtinio intelekto sąvoka yra gerokai platesnė, nes toks intelektas paprastai naudoja bent vieną iš žmogaus protą imituojančių technologijų. Pavyzdžiui, natūralios kalbos teksto prasmės atpažinimą ir atsakymo generavimą natūralios kalbos sakiniais, kalbos, gestų ar vaizdų atpažinimą, sprendimų valdymą bei dar sudėtingesnį „gilųjį mokymąsi" panaudojant neuroninius tinklus. Paprasčiausias būdas atskirti automatizavimą nuo dirbtinio intelekto yra toks: automatizuotame procese rezultatas visada aiškus ir nustatytas pagal griežtus algoritmus, o dirbtinio intelekto rezultatas gali būti sunkiau nuspėjamas - kaip ir žmogaus protavimo ir interpretacijų rezultatas.

Dirbtinis intelektas - jau kasdienybė

Daugelis dirbtinį intelektą sieja su ateities technologijomis, tačiau DI šiandien jau yra plačiai naudojamas. Dažnai net nesusimąstome, kaip tas žmogaus mąstymą imituojantis algoritmas padeda pasiekti greitesnių ir tikslesnių rezultatų. „Facebook" automatiškai pagal nuotraukas atpažįsta žmones ir siūlo susieti jas su atitinkamais draugais. „Google Maps" ar „Waze" navigacinės programos pagal didelio kiekio mobiliųjų telefonų judėjimo greitį bei tendencijas tam tikru laiku nustato optimalų maršrutą kelionės tikslui pasiekti, be to, jos pastoviai mokosi pagal naujausius eismo duomenis ar naudotojų pateiktą informaciją. Lėktuvuose jau seniai naudojamas autopilotas reikiamam aukščiui ir krypčiai palaikyti bei lėktuvui nusileisti, o bagažo patikra prieš skrydį iš dalies automatizuota - nuskenavus lagaminą tik esant įtarimui jis papildomai gali būti tikrinamas rankiniu būdu.

Nieko jau nestebina asmeniniai asistentai išmaniuosiuose telefonuose (Siri, Google Assistant), kurie sugeba atpažinti, ką kalba žmogus, ir surasti reikiamą atsakymą ar atlikti norimą veiksmą telefone. Bene kiekvienas video žaidimas turi galimybę žaisti prieš „kompiuterį" - virtualus priešininkas yra valdomas dirbtinio intelekto. Bankuose įtartinos operacijos yra aptinkamos atitinkamų algoritmų pagalba, kurie dažnai turi galimybę mokytis pagal besikeičiančius klientų atliekamų operacijų įpročius. Automobiliai, apdorodami didžiulius vaizdų kiekius, jau išmoko užmiestyje važiuoti savarankiškai laikydamiesi kelio žymėjimo ir vienodo greičio, turi pėsčiųjų atpažinimo bei automatines avarinio stabdymo sistemas.

Ką sugeba dirbtinis intelektas?

Vienais atvejais automatizavimas leidžia pakeisti „lėtus ir klystančius" žmones, kitais atvejais automatizavimas su DI leidžia sukurti pridėtinę vertę, kuri būtų neįmanoma be didžiulio duomenų kiekio apdorojimo realiu laiku, pavyzdžiui, milijonų nuotraukų apdorojimas ar įtartinų bankinių operacijų suradimas. Dirbtinis intelektas taip pat sugeba „klonuoti" geriausių atitinkamos srities specialistų protą ir atrinktas funkcijas padaryti prieinamas platesniam žmonių ar šalių ratui. Pavyzdžiui, medicininėje diagnostikoje analizuojant kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso nuotraukas. Kompiuteriai žymiai paprasčiau dalinasi patirtimi - ką išmoksta vienas, tas žinias iš karto gali turėti bet kuris kompiuteris.

Kaip tai veikia mūsų darbo vietas?

Visi darbai gali būti skirstomi į šiuos tipus: rutininis ir nerutininis, bei atpažinimo-protinis ir rankinis-fizinis. Labiausiai automatizacijos ir DI veikiami darbų tipai yra rutininiai protiniai bei fiziniai darbai. Rutininiai fiziniai darbai yra palaipsniui pakeičiami robotais, o rutininiai protiniai pakeičiami automatizavimu, dažnai panaudojant ir dirbtinį intelektą. DI įtakos nepaliesti kol kas yra nerutininiai/kūrybiniai fiziniai ir protiniai darbai, o dalis pastarųjų yra atsakinga už DI kūrimą ir pritaikymą įvairiose veiklose. Pagal pasaulio ekonomikos forumo 2016 metų ataskaitą apie ateities darbus, prognozuojama, kad labiausiai sumažės biuro darbuotojų, administracinių funkcijų darbuotojų, gamybos ir statybos įmonių darbuotojų bei teisininkų poreikis. Labiausiai augantis poreikis - verslo ir finansinių operacijų, vadovavimo ir valdymo, IT bei matematikų, architektų bei inžinierių, o taip pat ir pardavėjų-derybininkų. Tyrimų bendrovė „Forrester" prognozuoja, kad DI iki 2020 metų JAV išstums net 16% darbo vietų.

Ar mus pakeis dirbtinio intelekto robotai?

Yra įvairiausių prognozių, siejamų su dirbtinio intelekto ateitimi. Vieni ekspertai mato didžiules galimybes, kad dėl vis plačiau naudojamo DI žmonėms reikės mažiau ar net visai nebereikės dirbti, nes viską už mus padarys kompiuteriai ir robotai su DI. Tačiau kyla klausimas, kas kurs ir prižiūrės naująsias sistemas. Juk visoms skaitmeninėms automatizuotoms paslaugoms užsakovų ir vartotojų lūkesčiai yra gerokai aukštesni nei paslaugoms, gaunamoms iš žmonių - visi tikisi, kad sistemos veiktų visą parą, nenutrūkstamai ir be jokių sutrikimų. Todėl kibernetinis saugumas bus tiesiog būtinas sistemų elementas, norint užtikrinti sklandžią ir saugią jų veiklą.

Kitos prognozės, kurių šalininkai yra Elonas Muskas, Bilas Geitsas ir Stivenas Hokingas, įžvelgia daug su dirbtiniu intelektu susijusių grėsmių. Dirbtinis intelektas dėl mašininio mokymosi gali vystytis netgi kūrėjui netikėta kryptimi ir žymiai didesniu greičiu nei buvo suvokiama kuriant sistemas. Dėl to ilgalaikėje perspektyvoje gali iškilti grėsmė patiems žmonėms - DI gali tapti nebevaldomu. Vos prieš mėnesį taip nutiko „Facebook" DI projektui, kai programiniai robotai tarpusavyje pradėjo bendrauti savo susikurta kalba - „Facebook" teko priimti sprendimą sustabdyti projektą. Vyriausybės privalės kurti naujų technologijų panaudojimo taisykles bei ribas, kad apsaugotų žmoniją nuo sunkiai prognozuojamų pasekmių.

Prieš 200 metų žmonės JAV dirbdavo po 70 valandų per savaitę, prieš 100 metų jau „tik" 60 valandų, o nuo maždaug 1950-ųjų 40 valandų per savaitę tapo norma daugelyje išsivysčiusių šalių. Dėl dirbtinio intelekto panaudojimo nebūtinai teks mažinti pačių darbuotojų skaičių - stipriai didindamas efektyvumą DI turi potencialo sumažinti darbo savaitės trukmę, todėl Švedijos ir kitų šalių bandymai pereiti prie 6 valandų per dieną dirbant 30 valandų per savaitę ateityje nebeatrodys tokie nerealūs.

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148