Paskutinės naujienos
TV naujienos
Radijo naujienos
Gal reikia sutvarkyti?
Interneto naujienos
Kompiuterijos naujienos
Pagalba priimant TV
Mokslo naujienos
Technologijų naujienos
Elektronikos naujienos
Buities technikos naujienos
AMIKO HD8150
Turizmas
Kultūros naujienos
Ryšio įranga
Statyba
Apklausos
Kokia TV antena naudojatės?

Individualia lauko
Kambarine
Kabeline TV
Palydovine
Kolektyvine
Žiūriu IPTV
Nežiūriu TV

Reikia fotografo?
Naudinga žinoti
  • Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
  • Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
  • Planuodami ateityje žiūrėti koduotas programas, pasirinkite įrangą, kuri tai gali. Jei tai televizorius, tai bus reikalingas lizdas sąlyginės prieigos moduliui. Reikalingas ir modulis į kurį įsidės kortelė. Jei tai yra atskiras imtuvas, tai jis turėtų turėti lizdą kortelei. Lietuvoje naudojama "Conax" kortelių kodavimo sistema.

    • Daugiau patarimų
Mintys
  • Vienaip ar kitaip vesk: jei gausi gerą žmoną, būsi laimingas, jei blogą - tapsi filosofu.
    • Sokratas
  • Meilė – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, o žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi.
    • A. de Sent-Egziuperi
  • Daugelis gėdijasi pigaus drabužio ir prastų baldų, užuot gėdijęsi pigių minčių.
    • A.Enšteinas
  • Žmonių išmintingumas proporcingas ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti.
    • Bernardas Šo
  • Nelinkėkite sveikatos ir turtų, o linkėkite sėkmės, nes Titanike visi buvo sveiki ir turtingi, o sėkmė nusišypsojo tik vienetams!
    • Vinstonas Čerčilis
Nemokamos TV programos
Help & News
Aide et Nouvelles
Reklama
Naujienos

Ar šiandien ant Lietuvos dirvožemio išgyventų dinozaurai?

2017-09-21 17:50:16

Pastaruoju metu itin aktyviai kalbama apie tai, kad antibiotikus visuomenė privalo vartoti atsakingai. O tais atvejais, kai jų vartojimas yra neišvengiamas, žmogus turi gauti ir probiotikų, t.y. gerųjų bakterijų, atkuriančių mūsų organizmo mikloflorą, kurios, mokslininkų teigimu, kiekvienas „nešiojamės“ net apie 3 kg.

Tačiau ar dažnas susimąstome, kad intensyvus, chemizuotas žemės ūkis, lygiai taip pat kaip antibiotikai žmogaus organizmą, alina dirvožemį, sunaikindami jo gerąsias bakterijas? Lietuvoje pirmieji apie šią problemą prabilę Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai teigia, kad būtent nuo dirvožemio mikroorganizmų būklės priklauso ne tik derliaus gausa, bet ir žmonių sveikata.

Apie tai, kur link turėtų būti sukamas mūsų šalies žemės ūkis, kad vartotojams būtų garantuotas sveikas maistas, o dirvožemio, kaip didžiausio mūsų nacionalinio turto, tvarumas, pasakoja ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas LIAKAS.

ASU mokslininkai, bendradarbiaudami su šalies agroverslu, nuolat atlikinėja įvairius bandymus bei šviečia ūkininkus, supažindindami juos su šių tyrimų rezultatais. Bet jeigu mūsų žemdirbiai dirba naudodami vakarietišką techniką, kodėl negalėtume tiesiog iš vokiečių ar suomių perimti ir pažangiausias ūkininkavimo technologijas?

Iš dalies Lietuvoje taikomos technologijos ir yra vakarietiškos. Tačiau į Lietuvą atvažiavę konsultantai, pavyzdžiui, iš Vokietijos ar Danijos dažnai „kapituliuoja“. Mat jie yra įpratę dirbti ten, kur žemė natūraliai derlinga. Deja, pas mus jos našumas skirtingas - nuo labai mažo iki didelio ir labai didelio. Žinoma, labai derlingų dirvožemių nedaug. Be to, mūsų dirvožemiams būdingi dar ir užmirkimai. O tai - ir dirvodaros procesų, ir netinkamo žemės dirbimo pasekmė. Todėl ASU mokslininkų užduotis ir yra inovatyvias technologijas adaptuoti mūsų sąlygoms. Šiuo metu rinka laisva. Pavyzdžiui, ūkininkas galvoja, kad atsivežus derlingą vakarietišką javų veislę, dalis jo problemų kaipmat išnyktų. Bet klausimas, koks atvežtos ir mūsų sąlygomis neištirtos žiemkenčių veislės žiemkentiškumas ir ar ją pasėjęs ūkininkas nepatirs nuostolio. Todėl moksliniai eksperimentai pačioje Lietuvoje yra būtini.

Apie dirvožemio dykumėjimo grėsmę dėl besaikio chemikalų naudojimo žemės ūkyje kalbama jau pasaulio mastu. Ką ir kaip mūsų ūkininkai turėtų daryti kitaip, nei daro šiuo metu?

Dirvožemis kaip ir žmogus – kiekvienas turi savo charakterį. Netgi tame pačiame ūkyje laukai gerokai skiriasi. Todėl ūkininkas turi pažinti savo žemę ir su joje augančiais augalais bendrauti kaip su sau lygiais, nes augalas puikiai parodo, ko jam reikia, o ko – ne.

Sakyčiau, mūsų ūkininkai pastaruoju metu perdėtą dėmesį yra sutelkę į techniką. Ir tai nestebina, nes labai ilgą laiką ji mums buvo tiesiog neprieinama. Bet problema tai, kad nevisiškai žinome, kaip modernią techniką naudoti, nes brangiai kainavęs sunkiasvoris traktorius dažnais atvejais ne didina, bet blogina dirvožemio kokybę.

Iš tiesų buvome tie entuziastai, kurie vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome raginti dirvožemį ne tik chemizuoti, bet ir biologizuoti. Be abejo, sulaukėme nemažai kritikos. Bet džiugu, kad šiandien jau ne vienas Lietuvos ūkininkas praktikas supranta, kad chemines trąšas dirvožemis efektyviai įsavina tik tuo atveju, kai jo paties biologinis aktyvumas yra pakankamas. Vakarų Europos šalyse, Kanadoje, JAV šis suvokimas atėjo seniai. Pačiam neseniai teko lankytis ūkyje Prancūzijoje, kurio šeimininkas gauna įspūdingą 110 t/ ha cukrinių runkelių derlingumą. Prancūzo ūkininko teigimu, tai ne jo paties, o jo senelio ir tėvo, visą gyvenimą besirūpinusių valdomos žemės tvarumu, nuopelnas. Deja, daugelis ūkininkų Lietuvoje iš dirvožemio kol kas ima tik kreditą ir tai jau baugina. Intensyvios gamybos ūkiuose naudojama labai daug pesticidų. Ir tai veikia dirvožemio mikroflorą, kaip žmogų antibiotikai. Akivaizdu, kad dirvožemio kokybė blogėja, ir ūkininkai įdeda vis daugiau lėšų ir darbo, norėdami gauti tokį patį derlių. Tačiau pelnas nedidėja.

Ar dirvos biologizavimas aktualus tik augalininkystės ūkiams, kuriuose auginami javai bei daržovės, ar ir gyvulininkystėje?

Gyvulininkystės ūkiai paprastai patys augina bei gamina pašarus. Jei gyvuliai su pašaru gauna daugiau ir įvairesnių natūralių mineralų, šie mineralai su maistu patenka ir į žmogaus organizmą. Vaizdžiai tariant, pagalvokime, kad kai kurie įspūdingų parametrų dinozaurai buvo žolėdžiai ir jiems pakako to, ką gaudavo iš augalų. Deja, dabartinis mūsų maistas, kaip teigia šios srities specialistai, iš cheminių trąšų tegauna labai ribotą kiekį mineralų, nors žmogui, norinčiam būti sveikam, jų skirtingų reikia 70 - 90. Būtent dėl mineralų stygiaus daugelis kenčia dėl kaulų ligų, dantų ėduonies bei įvairių kitokių sveikatos sutrikimų.

Visi norime sveiko, natūralaus maisto, bet visi suprantame, kad dirvą tręšti reikia. Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje „susitraukęs“, mėšlo nėra, tad kuo dar tręšti, jei ne cheminėmis trąšomis?

Iš tiesų mėšlas yra biologinė trąša, kurioje be svarbiausių augalų mitybos elementų labai daug mikrofloros. Ir mokslininkai skaičiuoja, kad 1 t šiaudų apipurškus mikrofloros substratu, gaunamos 4 t mėšlo ekvivalento. Taigi, jei skaičiuosime, kad ūkininkas iš hektaro ima 6 t javų grūdų derlių, jam lieka apie 7 - 8 t šiaudų, iš kurių galima pasigaminti 30 - 40 t mėšlo. Aišku, jeigu ūkininkas šiaudus tik užbers salietra ir užars įsivaizduodamas, kad tokiu būdu padidino šiaudų mineralizaciją, jis klysta. Nes taip tik dar paspartinamas dirvožemio humuso irimo procesas. O užarti šiaudai ir po 5 metų liks net nepakitę.

Šiuo metu laukuose dūzgia traktoriai, ruošdami dirvą būsimai sėjai. Tačiau vis dažniau girdime lietuvio ausiai neįprastą mokslininkų raginimą intensyvaus žemės dirbimo atsisakyti ir nearti. Kodėl?

Netinkamas arimas tik padidina piktžolių plitimą ir yra augalų poreikiams visiškai prieštaraujantis procesas. Lietuvoje derlingi tėra 15 – 20 cm dirvožemio paviršiaus. Kai ariama giliau, į viršų iškeliamas nederlingas sluoksnis. Suprantama, netrūksta teiginių, kad esą mūsų seneliai ir proseneliai žemę arė, o jie ir be mokslo žinojo, ką daro. Bet arkliai teišardavo 8-12 cm gyliu, o šimtų AG traktorius aria ir iki 30 cm. Be to, po laukus važinėjanti sunki technika žemę dar ir suslegia, o tai irgi prieštarauja augalo fiziologiniams poreikiams.

Esate vienas aktyviausiai su žemdirbiais bendraujančių Lietuvos mokslininkų. Kasmet surengiate seminarų bei mokymų keliems tūkstančiams žmonių. Kiek mūsų ūkininkai pagavūs naujoms mokslo idėjoms?

Džiugina, kad ūkininkai tampa vis labiau aktyvūs. Būtų labai blogai, jei jie pasikliautų tik tomis žiniomis, kurias įgyja iš pardavėjų, nes, deja, pateikiama ir daug pseudoinformacijos. Dalis mūsų agroverslo įmonių aktyviai bendradarbiauja su mokslininkais, užsako atlikti tyrimus ir tai yra puiku, nes tik tokiu būdu gaunamos mokslu pagrįstos žinios apie vienos ar kitos taikomos technologijos efektyvumą.

Ši naujiena peržiūrėta 3384 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2023-03-31 12:05:30

Kai ilgai ruoštas rašto darbas netikėtai dingsta: kaip išsaugoti kelias kopijas

Netikėtai prarastas rašto darbas gali sukelti labai daug streso visiems šiuo metu mokslus baigiantiems studentams. Svarbiausią savo metų ar netgi ketverių darbą galite prarasti nuspaudę neteisingas mygtukų kombinacijas, nepersikėlę į saugią vietą arba netyčia ištrynę.
       2023-03-30 17:21:30

Per trejus metus elektromobilių padaugėjo 5 kartus

Vis daugiau lietuvių persėda į elektromobilius. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, per pastaruosius trejus metus įkraunamų hibridinių automobilių ir elektromobilių Lietuvoje padaugėjo beveik 5 kartus.
       2023-03-29 14:58:36

Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?

Gyvendami Lietuvoje, ypač pasienio regionuose, dažnai galime matyti kaimyninių šalių transliuojamas televizijos programas ir klausytis radijo laidų.
       2023-03-29 14:54:57

Pigios elektros laikai baigėsi, ko reikia saulės energetikos proveržiui

Saulės energetika Lietuvoje didina tempus. Pernai fiksuota rekordinė saulės energetikos plėtra – Aplinkos bendros galios elektrines.
       2023-03-29 13:04:30

Dirbtinio intelekto asistentės „Siri“ galimybės, apie kurias gal dar nežinote

Esamiems „Apple“ įrenginių naudotojams nereikia ilgos įžangos apie tai, kas yra „Siri“ ir pasakoti apie šios išmanios asistentės privalumus ar trūkumus. Tačiau net ir ilgamečiai vartotojai neišnaudoja visų galimybių, o kai kurios komandos nustebina „iPhone“ ar kitų „iOS“ įrenginių gerbėjus.
       2023-03-28 13:20:23

Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų

Šių dienų televizoriai, rodos, pasiekė lygį, kai tobulėti nebėra kur. Beveik visi jie ploni it skustuvas ir mūsų akis jau kurį laiką glosto 4K ar dar didesnės raiškos vaizdai.
       2023-03-28 12:53:43

Kauno marių regioninio parko atstovas: kai kurie vaikai nėra buvę miške

Gamtos mokyklos labai populiarios Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Net mažiausi Norvegijos vaikai itin daug laiko praleidžia gamtoje, nepriklausomai nuo oro sąlygų.
       2023-03-28 12:21:18

Sausas ar šlapias maistas: patarimai, kaip išsirinkti tinkamą augintinių pašarą

Lentynose išvydus pašaro augintiniams asortimentą, gali kilti nemažai klausimų – sausas ėdalas, konservai, šlapias maistas maišeliuose? O gal viskas kartu?
       2023-03-28 09:03:24

Kaip nesudėtingai ir nebrangiai paruošti skirtingų rūšių mėsą

Artėjant ryškiausiai pavasario šventei, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ inicijuota apklausa atskleidė, kad beveik pusė gyventojų patiekalus savo velykiniam stalui ketina gamintis patys, o kas antras planuoja paruošti bent dalį vaišių.
       2023-03-26 21:09:29

Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai

Kovo 26 d. įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ bei Padėkos premija.
       2023-03-24 10:19:57

RRT argumentai „už“ ir „prieš“ išankstinio mokėjimo kortelių registraciją

Seime ruošiamasi svarstyti įstatymo pataisą, numatančią, kad Lietuvoje nebeliktų „anoniminių“ SIM kortelių. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) išnagrinėjo tokį sprendimą ir pateikė savo įžvalgas dėl galimų pasekmių.
       2023-03-23 11:44:51

Šviesolaidis ir 5G ryšys: konkurentai ar kaip kirvis su kotu?

Nors šviesolaidinis internetas Lietuvoje skaičiuoja jau trečią dešimtmetį, o komercinis 5G įjungtas tik pernai, tačiau naujos kartos mobilusis ryšys techninėmis savybėmis meta iššūkį stiklo skaiduloms.
       2023-03-23 11:39:33

F kodo baimė: pirmas žingsnis lemtingas

„Egzistuoja toks juokas – diagnozės neturi tas, kuris nebuvo pas psichiatrą. Neva, jei neturi diagnozės, jau ir sveikas“, – sako klinikinis psichologas Antanas Mockus. Anot jo, klaidinga manyti, jog visuomenėje yra arba tik sveiki, arba nesveiki.
       2023-03-23 11:35:25

Elektroniniam parašui reikės naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės

Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ADIC) praneša, kad kvalifikuotam elektroniniam parašui sukurti bus reikalingos naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės.
       2023-03-22 11:20:00

Daržininkystė pradedantiesiems: kaip užsiauginti derlių patiems?

Šviežio derliaus gėrybės ne vieną įkvepia įsirengti savo nuosavą daržą. O ir įsibėgėjantis pavasaris praneša apie artėjančius sodininkystės darbus. Be to, savų produktų auginimas gali tapti ne tik mėgstama laisvalaikio veikla, bet ir dovanoti sveikesnių – ekologiškų daržovių.
       2023-03-22 11:17:00

Nemiga dar ne nuosprendis: ką apie jūsų miegą gali pasakyti išmanieji įrenginiai

Apie tai, kaip ramiai ir kiek ilgai miegate, nebūtinai turite spręsti patys – apie savo poilsio kokybę galite sužinoti ir iš išmanaus laikrodžio arba specialių įrenginių. Šie įrenginiai kiekvieną naktį analizuoja jūsų miego įpročius.
       2023-03-22 10:10:39

Erkių sezonas jau prasidėjo – kaip tinkamai apsaugoti savo keturkojus?

Atėjus pavasariui skubame mėgautis bundančia gamta. Deja, ilgėjant pasivaikščiojimams su augintiniais, ne vienam jo šeimininkui galvos skausmu tampa gamtoje tūnantys parazitai ir jų platinamos ligos.
       2023-03-21 12:58:24

Ekspertai: ką butų gyventojams reikia žinoti apie nutolusias saulės elektrines

Brangstant elektrai, vis daugiau žmonių svarsto apie nuosavos saulės elektrinės įsirengimą. Ir nors ilgą laiką manyta, kad investuoti į saulės energiją gali tik namų savininkai, tačiau ši galimybė prieinama ir daugiabučių gyventojams.
       2023-03-21 12:39:42

Kaip teisingai laistyti orchidėjas namuose jums gali pasakyti programėlės

Galite nebesukti galvos dėl to, kokiu būdu laistyti orchidėjas, tinkamai prižiūrėti kaktusus ar tręšti daržovių ūkį savo sode – visa galite sužinoti ir iš išmaniųjų aplikacijų.
       2023-03-21 12:39:42

Tyrimas atskleidė – 1 iš 4 naudotų automobilių į Lietuvą įvežamas iš Vokietijos

Daugybė automobilių pradeda savo gyvenimą vienoje šalyje, kol galiausiai kažkuriuo metu atsiduria kitoje. Tai ypač tinka kalbant apie Vakarų Europos transporto priemones, kurios sudaro didelę dalį naudotų automobilių rinkos Rytų Europoje.
       2023-03-20 15:05:50

Laimės dienos proga: pataria, kaip išlikti laimingam technologijų pasaulyje

Internetas ir socialiniai tinklai labai greitai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Dabar ieškodami ramybės skubame slėpti mobiliuosius ir bėgti nuo socialinių tinklų, tačiau, psichologo teigimu, toks nusiteikimas tik apriboja mūsų laimę.
       2023-03-20 15:03:09

„Bolt“ paspirtukų sezonas: nauji miestai ir mažiau tolerancijos nusižengimams

Į Lietuvos miestų gatves šią savaitę sugrįžta žalieji el. paspirtukai – susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ pradeda penktąjį sezoną mūsų šalyje.
       2023-03-19 08:02:04

Saulės moduliai: kuo juos nuplauti pavasarį?

Po tamsios ir niūrios žiemos saulės modulių savininkai ruošiasi pradėti „gaudyti“ pavasario saulę. Tačiau kartu su prasidedančiu intensyviu saulės gamybos sezonu patariama nepersistengti valant, plaunant ar kitaip bandant nušveisti saulės modulius.
       2023-03-16 14:40:26

Kur dingsta jūsų internetas: kurios aplikacijos „suvalgo“ daugiausiai duomenų?

Jeigu nusprendėte atsisiųsti kelių valandų trukmės filmą naudodami mobiliuosius duomenis, jums prireiks apie 6 GB. Maždaug tiek pat duomenų sunaudotumėte naršydami internete visą savaitę arba kiekvieną dieną kalbėdami vaizdo skambučiais.
       2023-03-15 14:38:41

Kibernetinės grėsmės: ko išmokome per metus?

Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualioje erdvėje. Apie šį, kibernetinį, karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės.
       2023-03-15 14:14:21

RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leido padidinti devynių skaitmeninės antžeminės televizijos stočių siųstuvų galias. Toks sprendimas susijęs su geresne televizijos transliavimo kokybe.
       2023-03-15 14:07:27

Gaminantiems vartotojams: kompensavimo tvarka už elektrinių sukauptą perteklių

Pernai daugiau nei 10 tūkst. „Ignitis“ klientų, įsigijusių elektrines saulės parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems poreikiams. Už sukauptą energijos perteklių, gyventojai gali gauti kompensaciją.
       2023-03-15 14:02:19

Elektros rinkoje – kova dėl vartotojų: vis daugiau gyventojų keičia tiekėją

Antrą mėnesį mažinamos elektros kainos nepriklausomų elektros tiekėjų klientų skaičius kreipia skirtingomis kryptimis – vieni sulaukia daugiau naujų klientų, kiti skaičiuoja praradimus.
       2023-03-15 13:58:16

„Bolt“ reikalaus iš užsieniečių vairuotojų bazinių anglų kalbos žinių

Susisiekimo paslaugų platforma „Bolt” kovo mėnesį pradeda iniciatyvą, skirtą sustiprinti pavežėjimo paslaugas teikiančių asmenų bendravimo įgūdžius. Užsienio šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą registracijai pateikiantys vairuotojai nuo šiol privalo turėti ir bazinių anglų kalbos žinių sertifikatą.
       2023-03-15 13:58:16

„iPhone“ ir „iPad“ netrukus atsiras nauja saugumo funkcija: kaip ji apsaugos?

„Apple“ skelbia apie visiškai naują saugumo funkciją (angl. „Advanced Data Protection“), kuri jau netrukus atsiras jūsų išmaniajame „iPhone“ ir „iPad“. Ši funkcija papildomai apsaugos telefono duomenis taip, kad jų niekaip negalės pasiekti įsilaužėlis ar netgi valstybinės institucijos darbuotojas.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.