iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Ar šiandien ant Lietuvos dirvožemio išgyventų dinozaurai?

2017-09-21 17:50:16

Pastaruoju metu itin aktyviai kalbama apie tai, kad antibiotikus visuomenė privalo vartoti atsakingai. O tais atvejais, kai jų vartojimas yra neišvengiamas, žmogus turi gauti ir probiotikų, t.y. gerųjų bakterijų, atkuriančių mūsų organizmo mikloflorą, kurios, mokslininkų teigimu, kiekvienas „nešiojamės“ net apie 3 kg.

Tačiau ar dažnas susimąstome, kad intensyvus, chemizuotas žemės ūkis, lygiai taip pat kaip antibiotikai žmogaus organizmą, alina dirvožemį, sunaikindami jo gerąsias bakterijas? Lietuvoje pirmieji apie šią problemą prabilę Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai teigia, kad būtent nuo dirvožemio mikroorganizmų būklės priklauso ne tik derliaus gausa, bet ir žmonių sveikata.

Apie tai, kur link turėtų būti sukamas mūsų šalies žemės ūkis, kad vartotojams būtų garantuotas sveikas maistas, o dirvožemio, kaip didžiausio mūsų nacionalinio turto, tvarumas, pasakoja ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas LIAKAS.

ASU mokslininkai, bendradarbiaudami su šalies agroverslu, nuolat atlikinėja įvairius bandymus bei šviečia ūkininkus, supažindindami juos su šių tyrimų rezultatais. Bet jeigu mūsų žemdirbiai dirba naudodami vakarietišką techniką, kodėl negalėtume tiesiog iš vokiečių ar suomių perimti ir pažangiausias ūkininkavimo technologijas?

Iš dalies Lietuvoje taikomos technologijos ir yra vakarietiškos. Tačiau į Lietuvą atvažiavę konsultantai, pavyzdžiui, iš Vokietijos ar Danijos dažnai „kapituliuoja“. Mat jie yra įpratę dirbti ten, kur žemė natūraliai derlinga. Deja, pas mus jos našumas skirtingas - nuo labai mažo iki didelio ir labai didelio. Žinoma, labai derlingų dirvožemių nedaug. Be to, mūsų dirvožemiams būdingi dar ir užmirkimai. O tai - ir dirvodaros procesų, ir netinkamo žemės dirbimo pasekmė. Todėl ASU mokslininkų užduotis ir yra inovatyvias technologijas adaptuoti mūsų sąlygoms. Šiuo metu rinka laisva. Pavyzdžiui, ūkininkas galvoja, kad atsivežus derlingą vakarietišką javų veislę, dalis jo problemų kaipmat išnyktų. Bet klausimas, koks atvežtos ir mūsų sąlygomis neištirtos žiemkenčių veislės žiemkentiškumas ir ar ją pasėjęs ūkininkas nepatirs nuostolio. Todėl moksliniai eksperimentai pačioje Lietuvoje yra būtini.

Apie dirvožemio dykumėjimo grėsmę dėl besaikio chemikalų naudojimo žemės ūkyje kalbama jau pasaulio mastu. Ką ir kaip mūsų ūkininkai turėtų daryti kitaip, nei daro šiuo metu?

Dirvožemis kaip ir žmogus – kiekvienas turi savo charakterį. Netgi tame pačiame ūkyje laukai gerokai skiriasi. Todėl ūkininkas turi pažinti savo žemę ir su joje augančiais augalais bendrauti kaip su sau lygiais, nes augalas puikiai parodo, ko jam reikia, o ko – ne.

Sakyčiau, mūsų ūkininkai pastaruoju metu perdėtą dėmesį yra sutelkę į techniką. Ir tai nestebina, nes labai ilgą laiką ji mums buvo tiesiog neprieinama. Bet problema tai, kad nevisiškai žinome, kaip modernią techniką naudoti, nes brangiai kainavęs sunkiasvoris traktorius dažnais atvejais ne didina, bet blogina dirvožemio kokybę.

Iš tiesų buvome tie entuziastai, kurie vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome raginti dirvožemį ne tik chemizuoti, bet ir biologizuoti. Be abejo, sulaukėme nemažai kritikos. Bet džiugu, kad šiandien jau ne vienas Lietuvos ūkininkas praktikas supranta, kad chemines trąšas dirvožemis efektyviai įsavina tik tuo atveju, kai jo paties biologinis aktyvumas yra pakankamas. Vakarų Europos šalyse, Kanadoje, JAV šis suvokimas atėjo seniai. Pačiam neseniai teko lankytis ūkyje Prancūzijoje, kurio šeimininkas gauna įspūdingą 110 t/ ha cukrinių runkelių derlingumą. Prancūzo ūkininko teigimu, tai ne jo paties, o jo senelio ir tėvo, visą gyvenimą besirūpinusių valdomos žemės tvarumu, nuopelnas. Deja, daugelis ūkininkų Lietuvoje iš dirvožemio kol kas ima tik kreditą ir tai jau baugina. Intensyvios gamybos ūkiuose naudojama labai daug pesticidų. Ir tai veikia dirvožemio mikroflorą, kaip žmogų antibiotikai. Akivaizdu, kad dirvožemio kokybė blogėja, ir ūkininkai įdeda vis daugiau lėšų ir darbo, norėdami gauti tokį patį derlių. Tačiau pelnas nedidėja.

Ar dirvos biologizavimas aktualus tik augalininkystės ūkiams, kuriuose auginami javai bei daržovės, ar ir gyvulininkystėje?

Gyvulininkystės ūkiai paprastai patys augina bei gamina pašarus. Jei gyvuliai su pašaru gauna daugiau ir įvairesnių natūralių mineralų, šie mineralai su maistu patenka ir į žmogaus organizmą. Vaizdžiai tariant, pagalvokime, kad kai kurie įspūdingų parametrų dinozaurai buvo žolėdžiai ir jiems pakako to, ką gaudavo iš augalų. Deja, dabartinis mūsų maistas, kaip teigia šios srities specialistai, iš cheminių trąšų tegauna labai ribotą kiekį mineralų, nors žmogui, norinčiam būti sveikam, jų skirtingų reikia 70 - 90. Būtent dėl mineralų stygiaus daugelis kenčia dėl kaulų ligų, dantų ėduonies bei įvairių kitokių sveikatos sutrikimų.

Visi norime sveiko, natūralaus maisto, bet visi suprantame, kad dirvą tręšti reikia. Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje „susitraukęs“, mėšlo nėra, tad kuo dar tręšti, jei ne cheminėmis trąšomis?

Iš tiesų mėšlas yra biologinė trąša, kurioje be svarbiausių augalų mitybos elementų labai daug mikrofloros. Ir mokslininkai skaičiuoja, kad 1 t šiaudų apipurškus mikrofloros substratu, gaunamos 4 t mėšlo ekvivalento. Taigi, jei skaičiuosime, kad ūkininkas iš hektaro ima 6 t javų grūdų derlių, jam lieka apie 7 - 8 t šiaudų, iš kurių galima pasigaminti 30 - 40 t mėšlo. Aišku, jeigu ūkininkas šiaudus tik užbers salietra ir užars įsivaizduodamas, kad tokiu būdu padidino šiaudų mineralizaciją, jis klysta. Nes taip tik dar paspartinamas dirvožemio humuso irimo procesas. O užarti šiaudai ir po 5 metų liks net nepakitę.

Šiuo metu laukuose dūzgia traktoriai, ruošdami dirvą būsimai sėjai. Tačiau vis dažniau girdime lietuvio ausiai neįprastą mokslininkų raginimą intensyvaus žemės dirbimo atsisakyti ir nearti. Kodėl?

Netinkamas arimas tik padidina piktžolių plitimą ir yra augalų poreikiams visiškai prieštaraujantis procesas. Lietuvoje derlingi tėra 15 – 20 cm dirvožemio paviršiaus. Kai ariama giliau, į viršų iškeliamas nederlingas sluoksnis. Suprantama, netrūksta teiginių, kad esą mūsų seneliai ir proseneliai žemę arė, o jie ir be mokslo žinojo, ką daro. Bet arkliai teišardavo 8-12 cm gyliu, o šimtų AG traktorius aria ir iki 30 cm. Be to, po laukus važinėjanti sunki technika žemę dar ir suslegia, o tai irgi prieštarauja augalo fiziologiniams poreikiams.

Esate vienas aktyviausiai su žemdirbiais bendraujančių Lietuvos mokslininkų. Kasmet surengiate seminarų bei mokymų keliems tūkstančiams žmonių. Kiek mūsų ūkininkai pagavūs naujoms mokslo idėjoms?

Džiugina, kad ūkininkai tampa vis labiau aktyvūs. Būtų labai blogai, jei jie pasikliautų tik tomis žiniomis, kurias įgyja iš pardavėjų, nes, deja, pateikiama ir daug pseudoinformacijos. Dalis mūsų agroverslo įmonių aktyviai bendradarbiauja su mokslininkais, užsako atlikti tyrimus ir tai yra puiku, nes tik tokiu būdu gaunamos mokslu pagrįstos žinios apie vienos ar kitos taikomos technologijos efektyvumą.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-08-21 13:43:25

Vėlinės paskelbtos ne darbo diena

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833(2), kuriomis nutarta nuo 2020 m. lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai.
iliustracija2019-08-20 19:23:36

Po metų iš saulės elektrą gaminsis penkiskart daugiau gyventojų

Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui.
iliustracija2019-08-20 19:18:57

Kokiais būdais be antivirusinių programėlių galima apsaugoti savo išmanųjį?

Šiais laikais, kai didžiąją dalį duomenų laikome skaitmeninėje erdvėje, išmaniojo saugumas turėtų būti aktualus kiekvienam vartotojui. Visiems geriausiai žinomas būdas, kaip apsaugoti bet kokį įrenginį nuo įsilaužėlių – antivirusinės programos.
iliustracija2019-08-20 19:16:42

Būsto paieška studentui: kodėl verta pirkti nuosavą?

Paskutinis vasaros mėnuo – laikas, kuomet į didžiuosius Lietuvos miestus, daugiausia sostinę, po vasaros atostogų sugrįžta studentai. Dažnas jų padedant tėvams ieško būsto, kuriam kelia esminius kriterijus.
iliustracija2019-08-16 18:38:48

Atostogų paskui vietinius: kur rudenį pasitinka pietų europiečiai?

Nuo Portugalijos Algarvės iki Graikijos Peloponeso – Pietų Europoje rudenį pasitinka tie, kurie mėgsta šilumą, ramybę, tobulo grožio paplūdimius ir skanų maistą: nuo čili festivalio iki pagal slaptą receptą gaminamų desertų.
iliustracija2019-08-16 18:35:15

Minint 25-ąjį išmaniojo telefono gimtadienį: 10 stebinančių faktų

Lygiai prieš ketvirtį amžiaus, rugpjūčio 16-ąją, prekyboje JAV pasirodė pirmasis telefonas, kuris atitiko išmaniojo apibrėžimą: galėjo ne tik skambinti, bet ir turėjo papildomų funkcijų, leido naudotis internetu ir atsisiųstomis programėlėmis.
iliustracija2019-08-14 16:29:03

Kaip pavėžėjai užtikrina jūsų saugumą: 5 patikimiausi automobiliai

Automobilių pramonė užtikrindama patikimumą ir saugumą pastaraisiais metais žengė didžiulį šuolį. Tuo įsitikinę autoservisų specialistai, kartu perspėjantys, jog reguliari transporto priemonių priežiūra vis dar nėra pakankamai „madinga“.
iliustracija2019-08-14 16:25:34

Ateities miestas – toks, kuriame viską pasiekti užteks 20 minučių

Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta.
iliustracija2019-08-14 16:22:23

Pirmasis garso įrašas pasaulyje: kaip garsas veikia ir atrodo šiandien

Prieš 142 metus amerikiečių mokslininkas ir išradėjas Tomas Edisonas sukūrė pirmuosius, tuomet visiškai neįtikėtino ir pasaulį nustebinusio išradimo, prototipus. Fonografu pavadintas prietaisas galėjo ne tik įrašyti garsą, bet ir jį netrukus atkurti.
iliustracija2019-08-14 16:19:55

Ruošiatės atostogoms? Nepamirškite pasirūpinti savo augalais

Vasarą daugybė žmonių išvažiuoja atostogauti, namus neretai palikdami savaitei ar dviem. Vienas didžiausių galvosūkių – ką daryti su augalais, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros. Išvažiuojant į ilgesnę kelionę, populiaru juos palikti kaimynų priežiūrai. Tačiau galimybė tam ne visuomet yra, ypač atostogų sezonu.
iliustracija2019-08-13 16:49:16

Lietuvos keliuose apstu „nematomų“ automobilių

Rinkdamiesi automobilį Lietuvos gyventojai pirmiausiai vertina techninius jo parametrus ir kainą, o labiausiai mėgstamos spalvos yra tamsios bei konservatyvios. Tai patvirtina ir „Regitros“ duomenys: net 40 proc. visų 2018 m. šalyje pirmą kartą registruotų lengvųjų automobilių buvo pilkos spalvos.
iliustracija2019-08-13 16:46:51

Išsaugoti regėjimą padeda paprastos taisyklės: ką dažniausiai pamirštame?

Kartais jausti akių skausmą, pastebėti raudonį ar po ilgo įtempto darbo prie kompiuterio vaizdą matyti tarsi per miglą – daugelis turbūt susidūrė su tokiais akių nuovargio simptomais.
iliustracija2019-08-13 16:44:04

Esate kairiarankis? Užteks kankintis – tegul įrenginiai prisitaiko prie jūsų

Žirklės, gitara, užrašinė, liniuotė, čiaupas, skardinių atidarytuvas – kaip manote, ką visa tai turi bendro? Atsakymą jums gali pasufleruoti šiandien minima proga – Tarptautinė kairiarankių diena. Įprastai šie ir daugybė kitų kasdien mūsų naudojamų daiktų būna pritaikyti dešiniarankiams. Ne išimtis ir technologijos.
iliustracija2019-08-13 16:40:40

Elektros rinkoje didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse toliau krenta

Elektros energijos kainos Baltijos šalyse mažėja jau antrą savaitę iš eilės. Jas žemyn traukia regione išaugusios elektros energijos gamybos apimtys ir pingančios gamybai naudojamos žaliavos.
iliustracija2019-08-13 16:37:53

Kodų korteles visiškai pakeis saugesni prisijungimo būdai

Nuo rugsėjo 10 d. „Luminor“ klientai prisijungti prie banko internete bei tvirtinti mokėjimus galės naudodamiesi nemokama programėle „Smart-ID“, mobiliuoju parašu, elektroniniu parašu arba kodų generatoriumi. Kodų kortelės nuo tos dienos nebegalios ir klientai negalės su jomis atlikti jokių banko operacijų.
iliustracija2019-08-12 15:55:38

Socialiniuose tinkluose plinta medikų atlikto eksperimento vaizdo įrašas

Socialiniame tinkle “Facebook” jau trečdalis milijono lietuvių peržiūrėjo Krizių tyrimo centro filmuotą eksperimentą, kurio metu viešoje vietoje susmunka žmogus. Praeiviai reaguoja gan vangiai, neatlieka nė vieno šioje situacijoje būtino veiksmo, maža to, net neskambina greitajai medicinos pagalbai.
iliustracija2019-08-12 15:42:26

Pataria teisininkė: ką reikia žinoti prieš pradedant verslą?

Dažniausiai pradedantys verslininkai daugiausiai dėmesio skiria verslo plano kūrimui ir investicijų paieškoms. Tačiau teisės specialistai pataria visų pirma pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga ir tik tada toliau vystyti veiklą.
iliustracija2019-08-12 08:33:40

Atostogos užsienyje su vaikais: kokias rizikas tėvai užmiršta

Vasarą su atžalomis atostogaujančios šeimos užsienyje dažniau nei Lietuvoje patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad užsienyje vaikai šiemet dažniausiai kenčia nuo ausų uždegimų ir ūmių peršalimų, žarnyno virusų, alerginių reakcijų bei traumų.
iliustracija2019-08-12 08:27:58

Atostogos tobulų saulėlydžių saloje: kurortas, kupinas laisvės dvelksmo

Viena iš įdomiausių vietų Europoje, į kurią iš Vilniaus galima nuskristi lėktuvu, yra nedidelė sala Viduržemio jūroje – Ispanijai priklausanti Menorka. Gyvenimo ritmą čia diktuoja vanduo: saloje yra vienas didžiausių natūralių uostų pasaulyje, stūkso įspūdingi dar XIX a. menantys švyturiai, o sostinėje veikia vandens taksi.
iliustracija2019-08-11 18:43:39

NT galvosūkis – būstas su pilna ar daline apdaila?

Jei gyvenime pritrūkote iššūkių, kraustykitės į naujus namus. Daugeliui šis procesas tampa tikru išbandymu – kokį būstą rinktis, kurioje vietoje, kokį biudžetą jam galite skirti ir galiausiai – kaip nauji namai turėtų atrodyti? Jei sklandžiai įveikėte etapus susijusius su būsto tipu, jo kaina ir pageidautina lokacija, vis dar laukia namų įrengimo galvosūkis.
iliustracija2019-08-11 18:36:30

„airBaltic“ pristato specialų lietuvišką lėktuvo dizainą

Dėl augančio oro linijų bendrovės „airBaltic“ paslaugų poreikio Lietuvoje, kompanija sukūrė specialų savo lėktuvo „Airbus A220-300“ dizainą. Šis „airBaltic“ orlaivis nudažytas Lietuvos vėliavos spalvomis ir pavadintas Vilniaus vardu.
iliustracija2019-08-11 14:22:38

Sezonas įsibėgėja: 4 išmanūs patarimai grybautojams

Anksti prasidėjusi vasara ir lietinga rugpjūčio pradžia kelia džiaugsmą grybautojams – šiais metais miškuose bei pievose gausu įspūdingų laimikių. Jei artėjantį savaitgalį ketinate grybauti, technologijų ekspertai pataria su savimi pasiimti ne tik pintinę, bet ir išmanųjį telefoną.
iliustracija2019-08-05 19:08:59

Saulės jėgainė ant stogo – didelė grėsmė kilus gaisrui?

Dar dabar nerimsta aistros dėl pavasarį vykusio gaisro vienoje Norvegijos įmonių, kurios stogas buvo padengtas saulės moduliais. Sudėtingas gaisro gesinimas sukėlė nesibaigiančias diskusijas, ar saulės moduliai galėjo apsunkinti ugniagesių darbą.
iliustracija2019-08-05 19:04:55

Dviračių vairuotojų įpročiai neramina: kas penktas išnyksta tamsoje

Beveik 40 proc. dviratininkų gatvėmis važinėja be privalomų atšvaitų. Kitų matomumą kelyje garantuojančių priemonių – dviračio žibintų ar drabužių su šviesą atspindinčiomis detalėmis – naudojimas dar retesnis.
iliustracija2019-08-05 19:00:01

Aviacijos ekspertai paaiškino, kodėl vėluoja lėktuvai ir kokios keleivių teisės

Nors statistika rodo, kad vėluojančių lėktuvų tenka laukti ne taip ir ilgai, taip tikrai gali neatrodyti tiems, kurie yra patekę tarp tų nelaimingųjų, kurių skrydis buvo atidėtas ir teko šiek tiek palaukti.
iliustracija2019-08-05 18:45:39

Kaip neprarasti svarbios informacijos, kai keičiame išmanųjį telefoną

Naujo išmaniojo telefono įsigijimas sukelia džiaugsmą kiekvienam. Tačiau šią emociją netrukus keičia nerimas prisiminus, kad reikės kažkokiu būdu išsaugoti senajame įrenginyje esančius duomenis.
iliustracija2019-08-05 18:42:01

Pataria pradedantiems verslą: idėjomis reikia dalintis

Dažnai kalbama, kad verslams, kurie nepasiduos skaitmenizacijai, nulemta pralaimėti konkurencinę kovą. Tačiau ekspertai pabrėžia, jog pati savaime ji pranašumo negarantuoja, daug svarbiau – dalintis idėjomis ir tartis su rinkos senbuviais.
iliustracija2019-08-05 18:37:49

Lietuviška mašininio vertimo sistema pralenkė „Google“, „Microsoft“ ir kitus

Lietuviška vertimo sistema, kurią sukūrė „Tilde“ komanda, pasauliniame vertimo mašinų konkurse WMT („World Machine Translation“) buvo pripažinta geriausia lietuvių–anglų bei anglų–lietuvių vertimų kategorijoje.
iliustracija2019-08-05 17:50:19

Neparduoti ir greit gendantys maisto produktai virsta elektra ir šiluma

Augant vartojimui, daugėja sąmoningo vartojimo iniciatyvų ne tik iš pirkėjų, bet ir iš prekybos tinklų. Siekdamas, kad neparduotas maistas neatsidurtų sąvartynuose, vartojimui nebetinkamus produktus prekybos tinklas „Maxima“ perduoda įmonei, kuri juos verčia biomase, o ši virsta biodujomis.
iliustracija2019-08-05 09:06:51

PayPal pataria: ko reikia mažiems ir vidutiniams el. prekybininkams

Rugpjūtis - pokyčių metas smulkaus ir vidutinio dydžio Baltijos šalių verslo sektoriuje. Kol didžioji dalis klientų atostogauja ir mėgaujasi karštomis vasaros dienomis, verslo atstovai užsiima inovacijų diegimu. Augantys elektroninių pardavimų skaičiai skatina verslo atstovus išbandyti naujas erdves.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama