Futurologo prognozės 2030-ųjų pasauliui: didžiausi kito dešimtmečio iššūkiai

Ray‘us Hammondas visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip verslininkas. 17 knygų išleidęs ir net „Google“ savo paskaitas skaitęs ekspertas dar prieš 33 metus išpranašavo interneto svarbą, o šiandien Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ pateikia šešias problemas, kurios suformuos 2030-ųjų pasaulį.

Neproporcingas populiacijos augimas

Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, jog 2030-aisiais Žemėje gyvens maždaug 8,2 milijardo žmonių, o šio amžiaus pabaigoje – net 11,2 mlrd. Toks skaičius taps didžiule problema, nes planeta turės aprūpinti šiuos žmones maistu, energija ir vandeniu.

„Didžioji problema ateities pasauliui bus švarus vanduo. Mūsų sukurta maisto pramonė potencialiai gali pamaitinti 8 ar net 10 mlrd. žmonių, energijos gavyboje kasdien žengiame naujus žingsnius, tačiau švaraus vandens stygius matomas jau šiandien. Problemos sprendimas aiškus – privalome rasti išradimą ar procesą, kuris leistų sūrų arba užterštą vandenį išvalyti ir panaudoti tai vargingiausiose šalyse“, – aiškina R. Hammondas.

Medicinos mokslų revoliucijos

„Turbūt didžiausias iš pokyčių yra medicinos mokslų kaita. Mūsų laukia bent keturios revoliucijos, kurios užtikrins, jog dauguma šios paskaitos klausytojų gyvens bent iki 100 metų, o bus ir tokių, kurie pasieks 120. Pirma, DNR tyrimai, kurie jau tapo prieinami, iki 2030-ųjų turėtų tapti tokie savaime suprantami, jog tirsime kiekvieno dar net negimusio kūdikio DNR. Ką tai reiškia? Mes galėsime personalizuoti mediciną: šiandien gydytojai priversti įspėti, kad ne visiems veikia tie patys vaistai ir aiškintis per praktiką. O žinodami DNR, medikai gali iškart nustatyti, kas žmogui tinka ir kas ne“, – teigia futurologas.

Dar dvi netrukus mus pasiekti turinčios inovacijos: nanomedicina, galinti pristatyti preparatą į tiksliai tą organizmo vietą, kur jos reikia, ir skaitmeninis sekimas, kuris per daiktų internetą ir išmaniuosiuose telefonuose įtaisytus daviklius nenutrūkstamai stebės žmogaus spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir kitus parametrus.

„Ketvirtoji medicinos revoliucija bus kamieninių ląstelių mokslas. Jau šiandien jis geba pagaminti naujus organus, tačiau per ateinantį dešimtmetį jis išmoks sukurti bet kokį veikiantį organą, išskyrus smegenis. Kas reiškia, jog 90-metis žmogus, turintis pakankamai pinigų, galės pakeisti savo širdį, plaučius ir kepenis į 30-mečio. Klausimas belieka: ar tada jis norės eiti į klubą, ar vis tiek jausis per senas?“, – „Innovation Drift“ juokauja pranešėjas.

Tolesnė klimato kaita

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis jau maždaug nuo 2030-ųjų klimato kaita kasmet kainuos po ketvirtį milijono žmonių gyventojų. Ir tai vien jos sukelto bado, maliarijos, viduriavimo ir karščio bangų padariniai. Dešimtmečiais po to turėtų ženkliai pakilti dėl audrų, uraganų ir kitų natūralių katastrofų mirštančių žmonių skaičius. Jau nekalbant apie tai, kad jei greitu metu visa planeta nesiims drastiškesnių ribojimų, per kelis dešimtmečius galima peržengti įžymiąją 2 procentų ribą (o ją pasiekus grasinama, jog gyvybė Žemėje pasikeis „neatpažįstamai“).

„Klimato kaita pati savaime nesukelia nei uraganų, nei drebėjimų. Bet ji ženkliai juos sustiprina – šiemet Žemę siaubusios katastrofos yra unikalios ne tuo, jog jos išvis įvyko, o tuo, kokios galingos jos buvo“, – savo pranešime aiškina britas.

Tvarios energijos rinka

Link švarios energijos žmonija juda gerokai lėčiau, nei norėtųsi. Donaldo Trumpo išrinkimas JAV simbolizuoja labai didelius planetos laukiančius iššūkius. Didžiuosius energijos poreikius atstoti galintis saulės ar vėjo jėgainių kiekis neatsiras be ilgalaikės plėtros, o tolesnės investicijos į anglies ar naftos industrijas ne tik prisidės prie sparčiai prastėjančios klimato situacijos, bet ir toliau ruošia žmones darbo rinkai, kuriai greitai jų nebereikės.

„Paskutiniaisiais metais Saulės energijos gavimas atpigo 80 proc., vėjo energijos – 50 proc. Tačiau yra viena labai problemiška detalė – kol kas mes neturime baterijos, kuri sugebėtų energiją sandėliuoti. 2030-aisiais maždaug pusė Europos energijos turėtų atkeliauti iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau perkeliant šį modelį į kitas šalis būtinos baterijos, sugebančios kompaktiškai sukaupti didžiulius kiekius energijos“, – pasakoja R. Hammondas.

Įvairiapusė globalizacija

Futurologas aiškina, jog nors pastaraisiais metais globalizacija niekur nedingo, apie ją kalbėti tapo nepopuliaru. JAV ir kai kurioms Europos šalims vis labiau akcentuojant ne atvirumą, o priešingai, uždarumą kitoms valstybėms, galima būtų pagalvoti, jog jos tempai lėtėja, tačiau iš tiesų globali kultūrų kaita ir maišymasis dar niekada nebuvo žmonėms tokie svarbūs.

„Nuo globalizacijos paspartėjimo dešimtame dešimtmetyje vien dėka galimybių laisvai judėti mes išgelbėjome milijardą žmonių visame pasaulyje nuo skurdo. Globalizacija turtingose šalyse kartais matoma kaip ne itin teigiamas procesas, bet kovoje su skurdu ji tiesiogiai padarė daugiau nei visa valstybių paramą vargingoms šalims nuo Antrojo pasaulinio karo sudėjus“, – tikina R. Hammondas.

Anot eksperto, artimiausiais metais turėsime spręsti robotų keliavimo klausimą – jei norime kovoti su skurdu, privalome rasti tokius mechanizmus, kuriuos verslas galėtų išsiųsti į vargingas šalis pakankamai maža kaina, jog šitai atsipirktų.

Eksponentiniu greičiu tobulėjančios technologijos

Galiausiai, visus šiuos iššūkius apjungs prisitaikymas prie kasdienių technologijų, kurių galios šiandien net neįsivaizduojame. Pats futurologas demonstravo sau už ausies implantuotą daviklį, kuris leidžia telefonu naudotis jo neliečiant. Ir tai – tik pati pradžia, kuri 2030-aisiais jau atrodys kaip gūdi praeitis.

„Kai atsirado pirmieji automobiliai, anglakalbiai nežinojo, kaip juos pavadinti, todėl įvardino kaip „karietas be arklių“ (horse-less carriages). Mūsų telefonai ir kompiuteriai per 10 metų taps tūkstančius kartų galingesni už šiandieninius ir jau visai netrukus pirmieji išmanūs telefonai mums labiau primins ne prabangią mašiną, o būtent karietą“, – teigia R. Hammondas.

Spalio 12-13 d. vykstantį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148