Tyrimas: programišiai taikosi į žemiausiai kabančius vaisius

Technologijų proveržis dar ne visuomet reiškia ir naujausius kenkėjiškų atakų scenarijus. Technologijų bendrovės „Microsoft“ saugumo ataskaita parodė, kad daugiau nei pusė programišių atakų praėjusiais metais buvo vykdomos gana nesudėtingomis priemonėmis. Lietuva šioje vietoje taip pat ne išimtis.

„Pastaraisiais metais daug girdėjome apie kriptovirusus, kuriuos galima pavadinti gana sudėtingomis kenkėjiškomis atakomis. Jos nebėra pavienių programišių bandymai pasisavinti žmogaus duomenis ar išsireikalauti išpirkos, o reikalauja gana organizuotų žmonių grupės veiksmų. Šių atakų nemažės, bet vis tik praėjusiais metais vartotojus kenkėjai daugiausia atakavo gana nesudėtingomis virusų priemonėmis, bandydami vartotojų budrumą. Tokią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad vis daugiau programinės įrangos kūrėjų pasitelkia pažangesnes apsaugos priemones, kurios tiesiog tampa per sudėtingos eiliniam programišiui ir jis imasi jam paprastesnių būdų“, – teigia Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ vadovas.

El. laiškuose populiariausios – „Phishing“ tipo atakos

Naujausioje „Microsoft Security Intelligence Report“ saugumo ataskaitoje analizuojama milijardai anoniminių kenkėjiškų atakų, kurios buvo užfiksuotos skirtinguose vartotojų naudojamuose bendrovės produktuose ir paslaugose. Kaip parodė tyrimas, 53 proc. atakų, užfiksuotų el. laiškuose, buvo „Phishing“ pobūdžio. Tai tokia sukčiavimo forma, kai sudaromas įspūdis, jog el. laiškas siunčiamas iš tikros banko ar kitos organizacijos ir prašoma paspausti nuorodą bei užpildyti duomenis, kurie vėliau panaudojami prieš žmogaus valią.

Bendrovės duomenimis, kiekvieną mėnesį jos paslaugas naudojantys vartotojai gauna apie 180-200 mln. „Phishing“ tipo el. laiškų. Trijuose iš keturių tokių laiškų galima rasti kenksmingas nuorodas, kituose – programišiai bando išvilioti žmonių duomenis per prisegtus priedus. CERT-LT ataskaita Lietuvoje parodė, kad „Phishing“ atakos taip pat buvo gana populiarios ir mūsų šalyje. Jos buvo priskirtos prie kenkimo programinės įrangos tipo, kuris buvo antras pagal populiarumą tarp visų incidentų rūšių. Naujaisiais duomenimis (2017 m. trečią ketvirtį) šalyje užfiksuota beveik 3 tūkst. šių atakų.

„Microsoft“ tyrėjai užfiksavo ir gana netikėtą tendenciją – programišiai vis dažniau bando rezultatus pasiekti per gana nesudėtingas atakas. Pavyzdžiui, dar šio amžiaus pradžioje populiarūs buvo makrovirusai, kurie automatiškai atlikdavo kenkėjiškus veiksmus, vartotojams atidarius dokumentus. Gamintojams ištaisius programinės įrangos spragas prieš makrovirusus, programišiai ėmė virusus slėpti dokumentuose PDF formatu. Pavyzdžiui, atidarius šio tipo dokumentą, kartu fone pasileisdavo ir kenkėjiška programa. Galiausiai ir šio formato spragos buvo ištaisytos ir kibernetiniai nusikaltėliai pasuko „Phishing“ atakų link.

Kriptovirusai labiau baisūs Azijos gyventojams

Ataskaita taip pat atskleidė, kad stipriai per pastaruosius kelerius metus išpopuliarėjusių kriptovirusų atakų daugiausia buvo užfiksuota Azijoje. Tarp labiausiai paveiktų šalių atsidūrė Mianmaras, Bangladešas ir Venesuela. Mažiausiai šių atakų užfiksuota Japonijoje, Suomijoje ir JAV, kuriose mėnesinis susidūrimo su kriptovirusais rodiklis sudarė vos 0,03 procento. Tai paaiškinti galima tuo, kad programišiai šioms atakoms regionus renkasi pagal jų BVP ar vidutinį kompiuterio naudotojo amžių.

Apsaugai – keli paprasti žingsniai

Pasak A. Kavaliausko, nustatyti „Phishing“ ar kitą panašią ataką gali padėti keletas veiksnių:

Pirma, teksto gramatika. Kibernetiniai nusikaltėliai paprastai negarsėja tobula gramatika ir rašyba, todėl dažnai apgaulinguose tekstuose palieka klaidų. Jei pastebėjote tokių, didelis šansas, kad reikėtų tokį laišką pašalinti;

Antra, nuorodos tekste. Per šiuos elementus paprastai ir plinta kenkėjiška programinė įranga, todėl, jei pamatėte nuorodą, neskubėkite jos spausti. Pasižiūrėkite, ar jos pavadinime matomas puslapis sutampa su nuoroda į kur veda. Jei nesutampa ar nuoroda skirta ką nors atsisiųsti, geriau vengti jokių veiksmų;

Trečia, grėsmė jūsų paskyrai. Jei gavote laišką, kad jūsų paskyra bus užblokuota, jei neatliksite laiške nurodomų laiškų, nereikėtų skubėti. Geriausias sprendimas – susisiekti su tekste minima organizacija ir išsiaiškinti, ar tikrai jos vardu buvo atsiųstas ši perspėjimas;

Ketvirta, laiške naudojama grafika. Paprastai kibernetiniai nusikaltėliai tobulai neatkartoja bendrovės naudojamų el. laiškų šablonų, tą gali išduoti ir įtartinas adresatas. Todėl esant galimybei reikėtų pasilyginti gautą laišką, su kitais organizacijos siųstais arba vėlgi susisiekti su minima įmone.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148