iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Fiziko akimis: ar itin tikroviškais vadinamuose filmuose yra fizikos dėsniai?

2018-05-11 14:18:41

Mokslinės fantastikos kūriniai dažnai daro didelį įspūdį, ypač kai išties atrandamos sąsajas su realybe. XIX amžiaus viduryje rašytojai, susižavėję mokslo ir technologijų pažanga, plėtė savo vaizduotę į sunkiai įsivaizduojamą ateities futuristinį pasaulį.

Laikas parodė, kad technologijos turi savo kelią, nepriklausantį nuo menininkų vaizduotės, nors kai kurios fantastų pranašystės iš tiesų išsipildė. Kur meno kūriniuose baigiasi fantastika ir prasideda realybė?

Paskutiniu metu pasirodo mokslinės fantastikos filmų, kurie siekia žiūrovui perteikti kuo realesnius įvykius ir reiškinius, neva vykstančius nežemiškoje realybėje. Tokių filmų pavyzdžiai yra „Gravitacija“ (rež. Alfonso Cuaronas, 2013) ir „Marsietis“ (rež. Ridley Scottas, 2015), kurie buvo reklamuojami kaip itin realistiški.

Ar išties jie tokie? Ką apie šiuos filmus galėtų pasakyti fizikai? Kūrėjai išties vaizduoja realybę ar dėl efekto įspūdžio aukoja tiesą? Išanalizuoti atskirus filmų fragmentus ir įvertinti, kiek faktinės tiesios galime rasti šiuose filmuose, ėmėsi Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) taikomosios fizikos ketvirtakursis Tomas Klinavičius.

Kosminės šiukšlės ir jų keliamas pavojus – realus

Filmo „Gravitacija“ siužetas prasideda lyg didėjanti kosminių šiukšlių audra, kilusi po palydovo sunaikinimo raketa. Tiek šios audros atsiradimas, tiek jos didėjimas yra tikri įvykiai. Kosminės šiukšlės yra įvairaus dydžio dirbtinių kosmose esančių objektų, pvz., kosminių palydovų nuolaužos arba net ištisi neveikiantys palydovai, kurių dydis siekia nuo milimetro iki kelių metrų.

2007 metais Kinijos vykdytas antipalydovinio ginklo bandymas sukūrė daugiau nei keliasdešimt tūkstančių kosminių šiukšlių, kurios galėjo pažeisti kitus palydovus. Kosminės šiukšlės gali atsirasti ir savaime, dėl orbitoje visuomet esančio ir neišvengiamo mažų, kosmose esančių, natūralios kilmės uolinių dalelių poveikio. Didžiausia kosminių šiukšlių problema ta, kad dėl mažo Žemės atmosferos tankio jos gali išlikti šimtmečius, o efektyvių pašalinimo būdų kol kas nerasta.

Kitas filme teisingai pavaizduotas kosminių šiukšlių aspektas – jų keliamas pavojus. Visi orbitoje aplink Žemę esantys objektai skrieja bent 8 km/s greičiu, tačiau jų orbitos viena kitos atžvilgiu gali būti orientuotos įvairiai. Dėl šio orientacijų skirtumo ir didžiulio greičio viena orbita skriejančio kūno greitis gali projektuotis į kitą orbitą reikšmingu didumu: vos 2,50 orbitų susikirtimo kampas reiškia, kad orbitomis skriejantys objektai susidurs garso greičiu. Didėjant susidūrimo kampui, susidūrimo greitis tik didės.

Taigi šios šiukšlės juda taip greitai, jog jų artėjimo akimi pamatyti neįmanoma, priešingai nei vaizduojama filme. Lėkdamos tokiais didžiuliais greičiais net ir mažos (mažesnio negu 1 mm diametro) dalelės gali pridaryti daug žalos – perkirsti kelių milimetrų storio aliuminio skardą, įskelti skafandrų stiklą. Didesnės dalelės pridarytų daugiau žalos.

Palyginimui: 1 g masės dalelė, judanti pirmu kosminiu greičiu, turi tiek pat energijos, kiek paleistas 1 tonos akmuo iš maždaug 3 metrų aukščio. Laimei, didžioji dali energijos susidūrimu metu pereina į šiluminę energiją, bet tai nereiškia, kad nebus padaryta didelė žala. Tai, jog didžiulė tokių ir žymiai didesnių šiukšlių galėtų į šipulius paversti ištisą kosminę stotį, yra išties įmanoma.

Be antveidžių realybėje neišbūtų nė 2 sekundžių

Astronautų skafandrai šiame filme buvo vaizduojami dvejopai – kai kurie aspektai buvo pavaizduoti labai tiksliai, o kiti – klaidingai. Skafandrų išorė ir veikimas buvo atvaizduoti tiksliai, išskyrus vieną aspektą: astronautai nedėvėjo nuo Saulės apsaugančių paauksuotų antveidžių.

Šie antveidžiai reikalingi tam, kad astronautų akys būtų apsaugotos nuo infraraudonosios, ultravioletinės ir intensyvios regimosios spinduliuočių, kurios kosmose yra ypač stiprios. Realybėje be šių antveidžių astronautai apaktų vos per kelias sekundes.

Netikslumų buvo ir skafandrų viduje: filme rodoma, kad po skafandru astronautai yra apsivilkę paprastus drabužius, tačiau realybėje po išoriniu skafandro sluoksniu yra kitas, „aptarnavimo“ sluoksnis, kuris atsakingas už astronauto šildymą ir vėsinimą, komunikacijos, perspėjimo bei deguonies kontrolės sistemas, be kurių astronautai mirtų nuo perkaitimo.

Astronautų judėjimas kosmose buvo pavaizduotas ganėtinai tiksliai. Kadangi skafandras yra pripildytas dujų, kurių slėgis žymiai didesnis nei aplinkos, skafandras priešinasi jo sukeliamai deformacijai – dėl to astronautams yra sunku pilnai sulenkti galūnes ar pirštais sugauti smulkius erdvėje skriejančius daiktus.

Pats skafandras yra storas, todėl jo paties deformavimui sukelti taip pat reikia jėgų. Dėl šios priežasties astronautų judesiai kosmose yra lėtesni negu būtų Žemėje. Filme teisingai pavaizduota nesvarumo būsena – iš rankų paleisti daiktai lieka plūduriuoti ore. Kadangi tiek daiktų, tiek astronautų judėjimui nėra jokio stabdymo, net mažiausias krustelėjimas sukuria ilgai išliekantį judesį, tad astronautai ir juos supantys daiktai beveik niekada nebūna ramybės būsenoje.

Didžiausi „Gravitacijoje“ pastebimi netikslumai

Priešingai nei vaizduojama filme, viskas, kas sukasi apie Žemę, nėra taip glaudžiai išsidėstę, kad būtų matoma kartu lyg ant delno, kadangi skiriasi orbitų aukščiai virš Žemės, orbitų posvyriai vienas į kitą bei kiti orbitiniai parametrai.

Pavyzdžiui, Hablo teleskopas skrieja maždaug 560 km virš Žemės paviršiaus, o Tarptautinė kosminė stotis – 420 km virš Žemės. Be to, tarp abiejų orbitų taip pat yra posvyris. Tai reiškia, kad net ir esant didžiausiam galimam šių objektų suartėjimui, atstumas tarp jų būtų maždaug 140 km, o dažniausiai jis siektų kelis šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Todėl esant prie vieno plika akimi pamatyti kitą yra bemaž neįmanoma.

Ilgos kelionės kosmose yra žymiai sudėtingesnės negu Žemėje, kadangi keliaujama tarp vienas kito atžvilgiu judančių objektų, todėl išvykstant reikia taikytis ne į ten, kur objektas yra dabar, o į ten, kur bus po tokio laiko, kiek truks kelionės. Net ir nedidelis pradinio greičio krypties nuokrypis dėl didelių tarpusavio nuotolių reikštų, kad į kelionės tikslą galima nepataikyti per kelis kilometrus. Taip pat pakeliui gali prireikti pakoreguoti kursą, kas irgi eikvoja degalus. Trumpai tariant, su nedideliu kuro kiekiu ir taikymusi „iš akies“ tokia kelionė būtų pasmerkta žlugti nuo pat pradžių.

Vienas didžiausių netikslumų filme buvo astronautų sustojimas Tarptautinėje kosminėje stotyje. Šioje scenoje abu astronautai sujungti virve stengiasi sustabdyti save įsikibdami į kosminę stotį. Vienam iš astronautų pavyksta, tačiau jiems sustojus kitas astronautas turi herojiškai atsikabinti nuo virvės, jog į pražūtį nenusitemptų abiejų. Realybėje, jei astronautai jau sustojo, reiškia, kad kinetinės energijos jie nebeturi ir nedidelis virvės timptelėjimas juos sugrąžintų atgal į kosminę stotį.

Kitas didelis netikslumas vyko netrukus po minėtos scenos – kosminės stoties liuko atidarymas iš atviro kosmoso, kuomet kosminės stoties modulyje yra atmosferinis slėgis. Atmosferos slėgis yra ~100000 N/m2, ir tai reiškia, kad 1 m2 ploto stoties durys būtų slegiamos 100000 N jėga.

Palyginimui: tai būtų tas pats, kas Žemėje spausti 10000 kg mase (10 tonų), prilygstančia maždaug dviem afrikiniams drambliams. Filme vaizduojama, kad žmogus, atsidarius liukui, nors ir sunkiai, bet išsilaiko. Deja, joks žmogus negalėtų įsikibti į tokį liuką ir išlikti įsikibęs jam atsidarant, kai viduje yra toks slėgis – jis būtų tiesiog nublokštas.

„Marsietis“ – dauguma faktų atitinka realybę

Filme „Marsietis“ vienas iš pirmųjų vaizduojamų reiškinių yra dulkių audra. Filme sakoma, kad jos vėjo greitis yra 190 km/h, kas išties atitinka 4 kategorijos uraganą Žemėje, kurios atmosferos slėgis yra ~100 000 Pa. Marso atmosfera yra ~600 Pa slėgio (0,6 proc. Žemės atmosferos slėgio arba, kitaip tariant, 167 kartus retesnė atmosfera).

Tai reiškia, kad vėjo pernešama energija Marse būtų žymiai mažesnė nei tokio paties vėjo Žemėje, ir jis nebūtų galėjęs sukelti tokios žalos kaip pavaizduota filme. Kita vertus, Marso atmosferos temperatūra pavaizduota tiksliai – vidutinė atmosferos temperatūra yra ~-630C, tad iškart suledėjantys augalai – visiškai realus įvykis.

Erdvėlaivis, kurį astronautai naudoja kelionei tarp Marso ir Žemės, yra tikroviškas – atsižvelgta į realioje kelionėje galinčias iškilti problemas, pavyzdžiui, astronautų kūnų atrofiją dėl nejuntamos Žemės traukos.

Taip pat teisingai nusakomi ir visi praleidžiami laiko intervalai, pavyzdžiui, skrydžių trukmės ir laikas, kurį sugaišta komunikacijos signalai keliaujantys didžiulius nuotolius tarp planetų šviesos greičiu. Kelionė iš Žemės į Marsą daugeliui zondų užtrunka 200-300 parų, komunikacijos signalas sugaišta nuo 3 (mažiausias atstumas tarp planetų) iki 22 minučių (didžiausias atstumas).

Nusileidus planetoje, astronautai patirtų ~40 proc. Žemėje patiriamos traukos. Žinoma, tai yra ~2,5 karto daugiau negu NASA astronautai patyrė būdami ant Mėnulio paviršiaus (16 proc.), todėl astronautai filme negalėtų šokinėti taip lengvai kaip buvo vaizduojama. Filmo pabaigoje vykstantis pakilimas nuo Marso paviršiaus taip pat vaizduojamas teisingai – atsižvelgiama į Marso atmosferos mažą tankį ir tai, kad oro pasipriešinimas yra proporcingas greičiui, palengvina pakilimui naudojamą erdvėlaivį ir padeda pasiekti geresnį pakilimo aukštį.

Vis dėlto vienas dalykas nėra tikslus – pagrindinio veikėjo skraidymas naudojant skafandre esantį suslėgtą orą prakiurdžius pirštinę. Filme tai vaizduojama kaip nesudėtingai ir tiksliai valdomas procesas, tačiau realybėje astronautas būtų tik pasiklydęs kosmose.

Dar mokykloje yra mokoma, kad mechaninis kūnas gali patirti postūmį tik tada, kai jį veikianti jėga savo kryptimi eina per kūno masės centrą, o visais kitais atvejais kūnas gali patirti tik sukimą, bet ne postūmį. Yra žinoma, kad žmogaus masės centras yra maždaug pilvo – krūtinės ląstos srityje. Tai reiškia, kad astronautui, norint patirti postūmį, skylė skafandre turėtų būti prakirsta maždaug toje vietoje.

Yra ir kitas būdas pasiekti postūmį net ir prakirtus skylę rankos pirštinėje – skylę reikėtų pakreipti taip, kad išeinančio oro kryptis sutaptų su linija, einančia per kūno masės centrą. Visais kitais atvejais astronautas tik labai greitai suksis vietoje, kas automatiškai dar papildomai sutrikdys jo koordinaciją.

Šie filmai iliustruoja tai, kad šiais laikais mokslo fantastikos atskiri žanrai siekia ne tik nustebinti žiūrovus futuristinėmis technologijomis, specialiaisiais efektais, nerealiais kvapą gniaužiančiais pasauliais ir būtybėmis, bet ir nori maksimaliai priartinti įvykius, vykstančius fantastiniame filme, prie realybės, siekdami didesnės įtaigos. Per didelė fantastikos dozė žiūrovui gali pasirodyti įtartina ir nebeįdomi. Minėtuose filmuose yra pakankamai realistiškai atvaizduoti įvykiai, bet vis dėlto – ne viską reikėtų priimti už gryną pinigą, o vertinti kritiškai.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-05-22 12:10:20

Ar reikia mokėti už leistinąją naudoti galią, jei nevartojama elektros energija?

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą dėl teikiamų apmokėti sąskaitų, pasisakė, kad operatorius pagrįstai reikalauja mokėti už leistinąją naudoti elektros energijos galią.
iliustracija2019-05-22 09:11:58

Registrų centras bus perduodamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Atlikus esminę Registrų centro pertvarką – strateginę, struktūrinę, užkardžius korupcijos apraiškas – valstybės duomenis valdančią įmonę numatoma perduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, vykdančiai informacinių išteklių konsolidavimą valstybės lygmeniu.
iliustracija2019-05-22 09:05:29

Mitai ir faktai: autonominiai automobiliai mūsų ateities keliuose

Tobulėjant automobilių ir technologijų rinkai, vis dažniau girdime, kad jau netolimoje ateityje dirbtiniu intelektu valdomos mašinos sugebės pakeisti vairuotojus. Tačiau niekam nėra paslaptis, kad autonominių automobilių pritaikymas kelia tam tikrus iššūkius, girdime įvairiausias diskusijas apie jų naudą ir galimą riziką.
iliustracija2019-05-21 18:22:44

„AUTOKURTAS“ tampa oficialiu „FORD TRUCKS“ atstovu Lietuvoje

„FORD TRUCKS“, vienas didžiausių komercinių sunkvežimių gamintojų pasaulyje, pasirašė bendradarbiavimo sutartį su AUTOKURTAS, UAB, kuri tampa oficialiu šio prekinio ženklo atstovu Lietuvoje. Derybos dėl „FORD TRUCKS“ komercinio transporto atstovavimo Lietuvoje užtruko apie metus.
iliustracija2019-05-21 18:14:22

Kietasis „Brexitas“ gali patuštinti kišenes

Nuolat stringančios derybos dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), vadinamojo „Brexito“, kelia nerimą įvairių sričių atstovams. Vieni jų –perkantys internetu. Jiems, panašu, gali ateiti kur kas sunkesni laikai.
iliustracija2019-05-20 19:07:04

Kaip tvarkoma jūsų darbo vieta: nuo ekologijos iki išmaniųjų programėlių

Aplinka, kurioje dirbame, įprastai nė kiek neatsilieka nuo mūsų kasdienybės tempo. Juk progreso, galinčio padidinti darbo našumą bei taupyti mūsų laiką, ieškome visose srityse – ar tai būtų modernūs darbo įrankiai, interjero sprendimai ar priemonės, skirtos šiai aplinkai prižiūrėti.
iliustracija2019-05-18 07:05:37

Po detalės keitimo Druskininkų keltuvas atnaujins darbą

Praėjusį savaitgalį dėl gedimo sustoję Druskininkų “Lynų kelio” keltuvai planuoja darbą atnaujinti jau ryt. Iš Šveicarijos gamintojo pristatyta nauja ir originali pagrindinė pavara. Ją pakeitus keleiviai bus pradėti kelti jau šeštadienį ryte.
iliustracija2019-05-17 15:16:27

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių namų saugumą patiki šunims

Tyrimas parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių būsto ir jame esančio turto saugumą patiki namuose laikomiems šunims. Kinologas Artūras Zaleckas tokią statistiką sieja su prastesne mūsų šalies kinologine kultūra.
iliustracija2019-05-17 15:06:06

Valstybinė ligonių kasa nupirko vakcinas nuo tymų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nupirko vakcinas nuo tymų. Pirmosios vakcinos dozės Lietuvą turėtų pasiekti jau vasarą. „Vakcinų nuo tymų šįkart nupirkta net 120 tūkst. dozių.
iliustracija2019-05-17 15:01:01

Kaip neišleidžiant daug pinigų suplanuoti įdomią kelionę?

Artėjanti vasara žadina norą mažiau sėdėti namuose ir daugiau veikti. Vienas geriausių būdų atitrūkti nuo rutinos – leistis į kelionę. Kartais atidedame tokias mintis, nes išvykų planavimas, atrodo, reikalauja didelio pasiruošimo ir lėšų.
iliustracija2019-05-17 14:56:50

IT specialistų rinka Baltijos šalyse: Lietuva vejasi pirmaujančią Rygą

Lietuva laikoma Baltijos šalių IT centru, tačiau kaip rodo naujausi tyrimo duomenys, pagal programuotojų skaičių Vilnių ir Kauną kartu sudėjus lenkia mūsų artimiausios kaimynės Latvijos sostinė Ryga.
iliustracija2019-05-17 14:51:14

Tarptautinė telekomunikacijų diena: 154 metai ir 5 ryškiausios technologijos

Gegužės 17 arba Tarptautinė telekomunikacijų diena gali pasirodyti kiek keista. Kaip ją minėti? Ypatingai, kai ši diena dar vadinama ir Pasaulio informacinės visuomenės diena.
iliustracija2019-05-17 14:43:32

Žaidimai, pasibaigę nuostoliais: kaip apsaugoti vaikus ir brangius daiktus?

Artėja vasaros atostogos, todėl vaikų žaidimai netrukus iš mokyklos persikels į namų ir kiemo erdvę, o ten, kur smagiai laiką leidžia vaikai, dažnai pasitaiko ir nuostolių.
iliustracija2019-05-16 08:15:53

Gyventojai nuomonės nekeičia: būstas dar brangs

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės.
iliustracija2019-05-16 08:09:33

Tyrimas atskleidė – lietuvius pirkti internetu paskatintų viena priemonė

Lietuvius apsipirkti tam tikroje e. parduotuvėje paskatintų galimybė pasirinkti įsigytos prekės pristatymo laiką vienos valandos tikslumu, skelbia naujausio tyrimo duomenys. Pagal tokios paslaugos populiarumą šalyje itin mažai atsiliekame nuo Europos vidurkio.
iliustracija2019-05-16 08:00:33

Beribės dronų galimybės: nuo įspūdingų vaizdų iki organų transportavimo

Bepiločių orlaivių pritaikomumas skirtingose srityse didėja, o bene didžiausią paklausą turi fotografuojantys ar filmuojantys dronai. Jei anksčiau akį džiugino net paprasta iš drono padaryta nuotrauka, tai šiandien dronais filmuojami ar fotografuojami kadrai prilygsta kokybiškam kinematografiniam vaizdui.
iliustracija2019-05-15 14:58:59

Keleivius Vilniaus oro uoste pavežėjai pasitiks tam skirtoje aikštelėje

Nuo birželio pradžios sostinės pavežėjai savo klientų Vilniaus oro uoste lauks specialiai jiems skirtoje vietoje, o keleiviams rasti išsikviestą automobilį bus dar patogiau.
iliustracija2019-05-15 14:47:57

93 procentus įvaizdžio lemia ne žodžiai: kaip elgtis darbo aplinkoje?

7 procentus. Tokią dalį mūsų pirmojo įspūdžio, anot psichologams puikiai žinomo tyrimo, lemia kalbos turinys. Likusius 93 proc. sudaro kūno kalba, laikysena, tonas ir gebėjimas išgirsti pašnekovą.
iliustracija2019-05-15 14:41:50

Stiprinamos pasaulinės Lietuvos lazerių pramonės pozicijos

Šiandien Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta viena galingiausių pasaulyje lazerinių sistemų SYLOS. Unikalios lazerinės sistemos perėmimo naudoti ceremonijoje dalyvavo ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda.
iliustracija2019-05-14 08:08:36

Tingime eiti į lauką? Gydytoja įspėja apie rimtus sveikatos sutrikimus

Jeigu pažvelgtumėme į savo eilinę dieną iš šalies, veikiausiai nustėrtumėme pamatę, kiek daug laiko praleidžiame uždarose erdvėse. Namai, automobilis, autobusas, mokykla ar darbas – tai tarsi užburtas ratas, į kurį įsisukę prarandame vieną didžiausių malonumų atšilus orams – buvimą lauke.
iliustracija2019-05-14 08:01:48

Butas su nuosavu kiemeliu: kaip jį įsirengti racionaliai ir jaukiai

Rytinė kava nuosavoje terasoje ir žaliasis plotas džiuginantis akį – apie tokią kasdienybę svajoja vis daugiau naujakurių, įsigyjančių butą su jaukiu nedideliu nuosavu kiemeliu. Specialistų teigimu, augant tokio formato butų paklausai, žaliojo ploto bei terasos įrengimo klausimas kyla ne vienam.
iliustracija2019-05-14 07:55:28

Egzaminų karštinė: 5 išmanūs patarimai, kaip jiems pasiruošti paprasčiau

Dvyliktokams dabar įtemptas laikas – šalies mokyklose pats brandos egzaminų sesijos įkarštis. Nors laiko liko nedaug, tačiau žinių bagažą papildyti dar galima, o kad tai padaryti būtų lengviau, ekspertai pataria pasitelkti išmaniąsias technologijas.
iliustracija2019-05-14 07:52:33

LRTK pradėjo vykdyti teisių turėtojų priežiūrą internete

Vykdydama intelektinės nuosavybės teisių turėtojų internete priežiūrą, 2019 m. gegužės 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) pirmą kartą priėmė sprendimą dėl privalomų nurodymų interneto prieigos paslaugų teikėjams davimo.
iliustracija2019-05-14 07:49:46

Apklausa: kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena šia diena

Dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkę planuoti savo pajamų ir išlaidų ilgesniam laikui, o net kas penktas apskritai gyvena tik šia diena. Tai, kad šalyje labai trūksta supratimo ir įgūdžių rūpintis asmeniniu bei šeimos biudžetu, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.
iliustracija2019-05-14 07:46:21

Dalinė apdaila: kada galėsite gyventi naujuose namuose?

Lietuvoje populiarumą išlaiko nauji būstai, kuriuos pirkėjai įsigyja su daline apdaila. Tai reiškia, kad, prieš kraustantis į naujus namus, naujakuriams dar reikia susiplanuoti nemažai darbų. Tad kokios pagrindinės užduotys ir investicijos?
iliustracija2019-05-09 15:59:15

„Regitra“ primena, per kiek laiko reikia įregistruoti automobilį savo vardu

Pardavėte, o galbūt įsigijote Lietuvoje eksploatuotą automobilį? Tuomet svarbu žinoti, kad, pardavus transporto priemonę, apie tai nedelsiant reikia pranešti „Regitrai“. Tuo tarpu naujasis savininkas, norėdamas dalyvauti su automobiliu viešajame eisme, turi jį įregistruoti savo vardu.
iliustracija2019-05-09 15:52:15

Tyrimas atskleidė: 7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

Gydytojai oftalmologai tikina, kad regėjimą reikėtų tikrintis kasmet, tačiau tik ketvirtadalis vadovaujasi šiomis rekomendacijomis, rodo optikų tinklo „Vision Express“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.
iliustracija2019-05-09 15:47:56

Sėkmės receptas: kaip augant kaštams didinti pajamas?

Viena stambiausių granito ir dolomito skaldos gamintoja bei pardavėja Lietuvoje, „Milsa“ įmonių grupė, ketvirtus metus iš eilės skaičiuoja augimą. 2018 m. pardavimo pajamos siekė beveik 31 mln. eurų: tai penktadaliu daugiau lyginant su 2017 m. (25, 4 mln.) ir bene du kartus daugiau nei 2015 m. (18,5 mln.)
iliustracija2019-05-09 15:40:52

Uodai: keliautojams ir ne tik

2017 m. buvo užfiksuota apie 219 mln. maliarijos atvejų 90 šalių. Pagal naujausią Pasaulio maliarijos ataskaitą vaikai iki 5 metų yra labiausiai pažeidžiama grupė, 2017 m. net 61% visų mirusių nuo maliarijos buvo vaikai. 2018 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 8 įvežtiniai dengės karštligės, 6 maliarijos ir 2 vidurių šiltinės atvejai.
iliustracija2019-05-09 15:35:59

Vadovai skundžiasi – pramonės vystymąsi stabdo specialistų trūkumas

Lazerių pramonė – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuria Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti esanti tarp tvirtų lyderių. Vis tik šios pramonės atstovai sunerimę – lazerių pramonė, kaip ir nemaža dalis kitų inžinerinės pramonės įmonių, negali tinkamai plėstis, nes kenčia dėl specialistų trūkumo.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama