iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Fiziko akimis: ar itin tikroviškais vadinamuose filmuose yra fizikos dėsniai?

2018-05-11 14:18:41

Mokslinės fantastikos kūriniai dažnai daro didelį įspūdį, ypač kai išties atrandamos sąsajas su realybe. XIX amžiaus viduryje rašytojai, susižavėję mokslo ir technologijų pažanga, plėtė savo vaizduotę į sunkiai įsivaizduojamą ateities futuristinį pasaulį.

Laikas parodė, kad technologijos turi savo kelią, nepriklausantį nuo menininkų vaizduotės, nors kai kurios fantastų pranašystės iš tiesų išsipildė. Kur meno kūriniuose baigiasi fantastika ir prasideda realybė?

Paskutiniu metu pasirodo mokslinės fantastikos filmų, kurie siekia žiūrovui perteikti kuo realesnius įvykius ir reiškinius, neva vykstančius nežemiškoje realybėje. Tokių filmų pavyzdžiai yra „Gravitacija“ (rež. Alfonso Cuaronas, 2013) ir „Marsietis“ (rež. Ridley Scottas, 2015), kurie buvo reklamuojami kaip itin realistiški.

Ar išties jie tokie? Ką apie šiuos filmus galėtų pasakyti fizikai? Kūrėjai išties vaizduoja realybę ar dėl efekto įspūdžio aukoja tiesą? Išanalizuoti atskirus filmų fragmentus ir įvertinti, kiek faktinės tiesios galime rasti šiuose filmuose, ėmėsi Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) taikomosios fizikos ketvirtakursis Tomas Klinavičius.

Kosminės šiukšlės ir jų keliamas pavojus – realus

Filmo „Gravitacija“ siužetas prasideda lyg didėjanti kosminių šiukšlių audra, kilusi po palydovo sunaikinimo raketa. Tiek šios audros atsiradimas, tiek jos didėjimas yra tikri įvykiai. Kosminės šiukšlės yra įvairaus dydžio dirbtinių kosmose esančių objektų, pvz., kosminių palydovų nuolaužos arba net ištisi neveikiantys palydovai, kurių dydis siekia nuo milimetro iki kelių metrų.

2007 metais Kinijos vykdytas antipalydovinio ginklo bandymas sukūrė daugiau nei keliasdešimt tūkstančių kosminių šiukšlių, kurios galėjo pažeisti kitus palydovus. Kosminės šiukšlės gali atsirasti ir savaime, dėl orbitoje visuomet esančio ir neišvengiamo mažų, kosmose esančių, natūralios kilmės uolinių dalelių poveikio. Didžiausia kosminių šiukšlių problema ta, kad dėl mažo Žemės atmosferos tankio jos gali išlikti šimtmečius, o efektyvių pašalinimo būdų kol kas nerasta.

Kitas filme teisingai pavaizduotas kosminių šiukšlių aspektas – jų keliamas pavojus. Visi orbitoje aplink Žemę esantys objektai skrieja bent 8 km/s greičiu, tačiau jų orbitos viena kitos atžvilgiu gali būti orientuotos įvairiai. Dėl šio orientacijų skirtumo ir didžiulio greičio viena orbita skriejančio kūno greitis gali projektuotis į kitą orbitą reikšmingu didumu: vos 2,50 orbitų susikirtimo kampas reiškia, kad orbitomis skriejantys objektai susidurs garso greičiu. Didėjant susidūrimo kampui, susidūrimo greitis tik didės.

Taigi šios šiukšlės juda taip greitai, jog jų artėjimo akimi pamatyti neįmanoma, priešingai nei vaizduojama filme. Lėkdamos tokiais didžiuliais greičiais net ir mažos (mažesnio negu 1 mm diametro) dalelės gali pridaryti daug žalos – perkirsti kelių milimetrų storio aliuminio skardą, įskelti skafandrų stiklą. Didesnės dalelės pridarytų daugiau žalos.

Palyginimui: 1 g masės dalelė, judanti pirmu kosminiu greičiu, turi tiek pat energijos, kiek paleistas 1 tonos akmuo iš maždaug 3 metrų aukščio. Laimei, didžioji dali energijos susidūrimu metu pereina į šiluminę energiją, bet tai nereiškia, kad nebus padaryta didelė žala. Tai, jog didžiulė tokių ir žymiai didesnių šiukšlių galėtų į šipulius paversti ištisą kosminę stotį, yra išties įmanoma.

Be antveidžių realybėje neišbūtų nė 2 sekundžių

Astronautų skafandrai šiame filme buvo vaizduojami dvejopai – kai kurie aspektai buvo pavaizduoti labai tiksliai, o kiti – klaidingai. Skafandrų išorė ir veikimas buvo atvaizduoti tiksliai, išskyrus vieną aspektą: astronautai nedėvėjo nuo Saulės apsaugančių paauksuotų antveidžių.

Šie antveidžiai reikalingi tam, kad astronautų akys būtų apsaugotos nuo infraraudonosios, ultravioletinės ir intensyvios regimosios spinduliuočių, kurios kosmose yra ypač stiprios. Realybėje be šių antveidžių astronautai apaktų vos per kelias sekundes.

Netikslumų buvo ir skafandrų viduje: filme rodoma, kad po skafandru astronautai yra apsivilkę paprastus drabužius, tačiau realybėje po išoriniu skafandro sluoksniu yra kitas, „aptarnavimo“ sluoksnis, kuris atsakingas už astronauto šildymą ir vėsinimą, komunikacijos, perspėjimo bei deguonies kontrolės sistemas, be kurių astronautai mirtų nuo perkaitimo.

Astronautų judėjimas kosmose buvo pavaizduotas ganėtinai tiksliai. Kadangi skafandras yra pripildytas dujų, kurių slėgis žymiai didesnis nei aplinkos, skafandras priešinasi jo sukeliamai deformacijai – dėl to astronautams yra sunku pilnai sulenkti galūnes ar pirštais sugauti smulkius erdvėje skriejančius daiktus.

Pats skafandras yra storas, todėl jo paties deformavimui sukelti taip pat reikia jėgų. Dėl šios priežasties astronautų judesiai kosmose yra lėtesni negu būtų Žemėje. Filme teisingai pavaizduota nesvarumo būsena – iš rankų paleisti daiktai lieka plūduriuoti ore. Kadangi tiek daiktų, tiek astronautų judėjimui nėra jokio stabdymo, net mažiausias krustelėjimas sukuria ilgai išliekantį judesį, tad astronautai ir juos supantys daiktai beveik niekada nebūna ramybės būsenoje.

Didžiausi „Gravitacijoje“ pastebimi netikslumai

Priešingai nei vaizduojama filme, viskas, kas sukasi apie Žemę, nėra taip glaudžiai išsidėstę, kad būtų matoma kartu lyg ant delno, kadangi skiriasi orbitų aukščiai virš Žemės, orbitų posvyriai vienas į kitą bei kiti orbitiniai parametrai.

Pavyzdžiui, Hablo teleskopas skrieja maždaug 560 km virš Žemės paviršiaus, o Tarptautinė kosminė stotis – 420 km virš Žemės. Be to, tarp abiejų orbitų taip pat yra posvyris. Tai reiškia, kad net ir esant didžiausiam galimam šių objektų suartėjimui, atstumas tarp jų būtų maždaug 140 km, o dažniausiai jis siektų kelis šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Todėl esant prie vieno plika akimi pamatyti kitą yra bemaž neįmanoma.

Ilgos kelionės kosmose yra žymiai sudėtingesnės negu Žemėje, kadangi keliaujama tarp vienas kito atžvilgiu judančių objektų, todėl išvykstant reikia taikytis ne į ten, kur objektas yra dabar, o į ten, kur bus po tokio laiko, kiek truks kelionės. Net ir nedidelis pradinio greičio krypties nuokrypis dėl didelių tarpusavio nuotolių reikštų, kad į kelionės tikslą galima nepataikyti per kelis kilometrus. Taip pat pakeliui gali prireikti pakoreguoti kursą, kas irgi eikvoja degalus. Trumpai tariant, su nedideliu kuro kiekiu ir taikymusi „iš akies“ tokia kelionė būtų pasmerkta žlugti nuo pat pradžių.

Vienas didžiausių netikslumų filme buvo astronautų sustojimas Tarptautinėje kosminėje stotyje. Šioje scenoje abu astronautai sujungti virve stengiasi sustabdyti save įsikibdami į kosminę stotį. Vienam iš astronautų pavyksta, tačiau jiems sustojus kitas astronautas turi herojiškai atsikabinti nuo virvės, jog į pražūtį nenusitemptų abiejų. Realybėje, jei astronautai jau sustojo, reiškia, kad kinetinės energijos jie nebeturi ir nedidelis virvės timptelėjimas juos sugrąžintų atgal į kosminę stotį.

Kitas didelis netikslumas vyko netrukus po minėtos scenos – kosminės stoties liuko atidarymas iš atviro kosmoso, kuomet kosminės stoties modulyje yra atmosferinis slėgis. Atmosferos slėgis yra ~100000 N/m2, ir tai reiškia, kad 1 m2 ploto stoties durys būtų slegiamos 100000 N jėga.

Palyginimui: tai būtų tas pats, kas Žemėje spausti 10000 kg mase (10 tonų), prilygstančia maždaug dviem afrikiniams drambliams. Filme vaizduojama, kad žmogus, atsidarius liukui, nors ir sunkiai, bet išsilaiko. Deja, joks žmogus negalėtų įsikibti į tokį liuką ir išlikti įsikibęs jam atsidarant, kai viduje yra toks slėgis – jis būtų tiesiog nublokštas.

„Marsietis“ – dauguma faktų atitinka realybę

Filme „Marsietis“ vienas iš pirmųjų vaizduojamų reiškinių yra dulkių audra. Filme sakoma, kad jos vėjo greitis yra 190 km/h, kas išties atitinka 4 kategorijos uraganą Žemėje, kurios atmosferos slėgis yra ~100 000 Pa. Marso atmosfera yra ~600 Pa slėgio (0,6 proc. Žemės atmosferos slėgio arba, kitaip tariant, 167 kartus retesnė atmosfera).

Tai reiškia, kad vėjo pernešama energija Marse būtų žymiai mažesnė nei tokio paties vėjo Žemėje, ir jis nebūtų galėjęs sukelti tokios žalos kaip pavaizduota filme. Kita vertus, Marso atmosferos temperatūra pavaizduota tiksliai – vidutinė atmosferos temperatūra yra ~-630C, tad iškart suledėjantys augalai – visiškai realus įvykis.

Erdvėlaivis, kurį astronautai naudoja kelionei tarp Marso ir Žemės, yra tikroviškas – atsižvelgta į realioje kelionėje galinčias iškilti problemas, pavyzdžiui, astronautų kūnų atrofiją dėl nejuntamos Žemės traukos.

Taip pat teisingai nusakomi ir visi praleidžiami laiko intervalai, pavyzdžiui, skrydžių trukmės ir laikas, kurį sugaišta komunikacijos signalai keliaujantys didžiulius nuotolius tarp planetų šviesos greičiu. Kelionė iš Žemės į Marsą daugeliui zondų užtrunka 200-300 parų, komunikacijos signalas sugaišta nuo 3 (mažiausias atstumas tarp planetų) iki 22 minučių (didžiausias atstumas).

Nusileidus planetoje, astronautai patirtų ~40 proc. Žemėje patiriamos traukos. Žinoma, tai yra ~2,5 karto daugiau negu NASA astronautai patyrė būdami ant Mėnulio paviršiaus (16 proc.), todėl astronautai filme negalėtų šokinėti taip lengvai kaip buvo vaizduojama. Filmo pabaigoje vykstantis pakilimas nuo Marso paviršiaus taip pat vaizduojamas teisingai – atsižvelgiama į Marso atmosferos mažą tankį ir tai, kad oro pasipriešinimas yra proporcingas greičiui, palengvina pakilimui naudojamą erdvėlaivį ir padeda pasiekti geresnį pakilimo aukštį.

Vis dėlto vienas dalykas nėra tikslus – pagrindinio veikėjo skraidymas naudojant skafandre esantį suslėgtą orą prakiurdžius pirštinę. Filme tai vaizduojama kaip nesudėtingai ir tiksliai valdomas procesas, tačiau realybėje astronautas būtų tik pasiklydęs kosmose.

Dar mokykloje yra mokoma, kad mechaninis kūnas gali patirti postūmį tik tada, kai jį veikianti jėga savo kryptimi eina per kūno masės centrą, o visais kitais atvejais kūnas gali patirti tik sukimą, bet ne postūmį. Yra žinoma, kad žmogaus masės centras yra maždaug pilvo – krūtinės ląstos srityje. Tai reiškia, kad astronautui, norint patirti postūmį, skylė skafandre turėtų būti prakirsta maždaug toje vietoje.

Yra ir kitas būdas pasiekti postūmį net ir prakirtus skylę rankos pirštinėje – skylę reikėtų pakreipti taip, kad išeinančio oro kryptis sutaptų su linija, einančia per kūno masės centrą. Visais kitais atvejais astronautas tik labai greitai suksis vietoje, kas automatiškai dar papildomai sutrikdys jo koordinaciją.

Šie filmai iliustruoja tai, kad šiais laikais mokslo fantastikos atskiri žanrai siekia ne tik nustebinti žiūrovus futuristinėmis technologijomis, specialiaisiais efektais, nerealiais kvapą gniaužiančiais pasauliais ir būtybėmis, bet ir nori maksimaliai priartinti įvykius, vykstančius fantastiniame filme, prie realybės, siekdami didesnės įtaigos. Per didelė fantastikos dozė žiūrovui gali pasirodyti įtartina ir nebeįdomi. Minėtuose filmuose yra pakankamai realistiškai atvaizduoti įvykiai, bet vis dėlto – ne viską reikėtų priimti už gryną pinigą, o vertinti kritiškai.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2019-12-10 11:08:01

Darbo rinkos tendencijos: 5 patarimai personalo vadovams

66 proc. Europos vadovų teigia, jog darbo rinkoje patiriamas talentų trūkumas. Jis net gi artėja prie krizinio lygmens, kai svarbiems strateginiams tikslams pasiekti trūks tai padaryti galinčios darbo jėgos. Dėl šios priežasties talentų pritraukimas įkaitusioje darbo rinkoje ir tinkamas personalo valdymas tampa ypatingai svarbiu uždaviniu.
       2019-12-10 11:02:24

Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?

Dar lapkritį prasidėjęs kalėdinės muzikos bumas šiuo metu yra bene aukščiausiame taške – beveik neįmanoma praeiti pro prekybos centrą neišgirdus vieno garsiausių šios šventės hitų. Kodėl vienus tai erzina, o kiti, nesvarbu, kiek kartų jau girdėję, dainas kaskart noriai niūniuoja drauge?
       2019-12-10 10:39:47

Ar žinote kiek asmeninių duomenų kaupia jūsų programėlės?

Pasauliniais statistikos duomenimis, šiandien kiekvienas vartotojas savo išmaniajame telefone turi vidutiniškai apie 60-90 programėlių. Tačiau, vos 10 iš jų vartotojai naudoja reguliariai. Kaskart parsisiunčiant naują mobiliąją programą, išmaniojo šeimininko prašoma suteikti prieigą prie tam tikrų asmeninių duomenų.
       2019-12-10 07:15:45

Prieššventiniai vairuotojų išbandymai: kaip menkas įlenkimas virsta bauda

Prasidėjus šventiniams apsipirkimams ir renginiams žmonės dažniau nei įprastai automobilius palieka stovėjimo aikštelėse, sausakimšuose kiemuose ar siaurose gatvelėse. Draudikai įspėja, kad prieš šventes šiose vietose padaugėja smulkių avarijų.
       2019-12-06 14:58:11

Viešasis transportas Vilniuje judės greičiau – Ukmergės gatvė tik pradžia

Sostinės Ukmergės gatvės A juosta važiuoti galės viešasis transportas, elektromobiliai, taip pat nuo šios savaitės sugrąžinamas taksi judėjimas. Tyrimas ir rezultatų analizė parodė, kad spalį Ukmergės gatvės dalyje viešojo transporto greitis didėjo iki 30 proc., pažeidėjų sumažėjo beveik dvigubai.
       2019-12-06 11:51:59

Dviguba išmaniojo telefono apsauga: lengva pasidaryti – sunku „nulaužti“

Šiandien telefone telpa visas mūsų gyvenimas. Bet vienoje paskyroje saugomi ir visi mūsų prisijungimo duomenys, nuotraukos ar kita asmeninė informacija, todėl ją būtina tinkamai apsaugoti. Tą padaryti padeda slaptažodžiai, tačiau ši priemonė nėra visiškai patikima.
       2019-12-06 11:47:07

Įsigijote naują išmanųjį? Žingsniai, kuriuos turite atlikti nedelsiant

Ką tik įsigijote išmanųjį ir nekantraujate pradėti juo naudotis? Daugelis į rankas paėmę naują telefoną pirmiausia pradeda nuo smagių dalykų – išsirenka viršelio foną, skambučio melodiją ir skuba siųstis daugiausia naudojamas programėles.
       2019-12-06 07:58:51

Gyvūnų gynėjai sumokėjo už protu nesuvokiamą žiaurumą

Metų pradžioje paaiškėjo, kaip atsirado mitas apie tai, kaip gyviems kailiniams žvėreliams diriamas kailis. Tarptautinė kailio federacija pateikė įrodymus, jog už tai, kad du kinai tai padarytų prieš filmavimo kameras, jiems sumokėjo gyvūnų teisių aktyvistai.
       2019-12-05 18:20:48

Gydytoja perspėjo sergančiuosius: taip elgdamiesi atitolinate pasveikimą

Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimų sezonui, dažnam tenka skirstyti prioritetus – likti sveikti namuose ar ir toliau rūpintis darbais sergant? Specialistai įspėja – pasirinkę pastarąjį variantą galime pakenkti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatai, bei pataria, kokių priemonių imtis, norint pasveikti greičiau.
       2019-12-05 18:17:18

„Facebook“ imasi teisinių veiksmų prieš apgaulingas reklamas

„Facebook“ Kalifornijoje, JAV, pateikė ieškinį bendrovei „ILikeAd Media International Company Ltd.“ ir dviem fiziniams asmenims dėl reklamos sklaidos ir naudojimosi taisyklių pažeidimų. Skelbiant apgaulingas reklamas daryta žala „Facebook“ paskyroms ir skelbtas apgaulingas turinys, kuriuo buvo reklamuojamos suklastotos prekės ir dietinės piliulės.
       2019-12-05 10:25:31

Telecentras pradėjo retransliuoti IPTV į namų televizorius aukštąja raiška

Išmaniosios televizijos (IPTV) programas, siunčiamas per bevielius interneto tinklus į didžiuosius namų televizorius, jau galima žiūrėti aukštąja raiška. Tokią inovaciją šiandien klientams pristatė Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Telecentras).
       2019-12-04 10:46:38

Impulsyvus pirkimas – kaip jo naudą gali išnaudoti prekybininkai

Galėtų pasirodyti, kad impulsyvus pirkimas priklauso vien tik nuo paties pirkėjo. Tačiau tiesa ta, kad fizinių ir elektroninių parduotuvių savininkai gali jį labai paskatinti. Tai rodo ir skaičiai – atsirandant vis daugiau impulsyvaus pirkimo skatinimo strategijų didėja ir tokio apsipirkinėjimo mastai.
       2019-12-04 08:42:30

Akis atverianti statistika: kibernetinių nusikaltimų nemažės

„Juniper“ pasaulinio tyrimų centro duomenimis, 2019 m. kibernetinės atakos sudarė net 2 trilijonus dolerių nuostolių. Šiandien, ši nusikaltimų rūšis laikoma sparčiausiai auganti pasaulyje –skaičiuojama, kad kasmet kibernetinių nusikaltėlių aukomis tampa daugiau nei 700 milijonų vartotojų.
       2019-12-04 08:39:30

Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas: priimti negalima atmesti – kur kablelis?

Dar 2014 m. liepos 17 d. įsigaliojo ES reglamentas Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas), kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo (toliau – ESBĮ) procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose.
       2019-12-04 07:38:05

Į šiltus kraštus – žiemą: įvardijo 3 didžiausias keliautojų klaidas

Lietuvos gyventojai nuo žiemos dažniausiai bėga į Turkiją ir Egiptą, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Iš šių šalių sulaukiama ir daugiausiai pranešimų apie keliautojų patirtus sveikatos sutrikimus.
       2019-12-03 15:33:22

„QLED“ technologija: ką šis terminas sako apie televizorių?

Nors televizija atsirado XIX a. pirmoje pusėje, Lietuvoje spalvota televizija pradėta transliuoti mažiau nei prieš penkiasdešimt metų. Tačiau, ar kada nors žiūrėdami televizorių susimąstėte, kaip ir iš kur atsiranda vaizdai ekrane?
       2019-12-03 15:30:37

2020-aisiais didės akcizas etilo alkoholiui ir degalams

Seimas nusprendė nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams. Pagal priimtas pataisas nuo 2020 m. kovo 1 d. etilo alkoholiui akcizų tarifas didės nuo 1 832 iki 2 025 eurų (t. y. 10,5 proc.) už gryno etilo alkoholio hektolitrą.
       2019-12-03 15:27:07

Moterys technologijų sferoje – kodėl apie tai vis dar svarbu kalbėti?

Įvairūs tyrimai rodo, kad technologijų kompanijos, kuriose dirba moterų specialisčių, ypač jei jos užima vadovaujamas pozicijas, sparčiau vystosi ir sugeneruoja daugiau pajamų. Vis tik statistika ir globalios tendencijos – negailestingos.
       2019-12-02 15:05:56

Lietuva sieks skatinti naujos kartos judriojo ryšio 5G diegimą ir plėtrą

Susisiekimo ministerijos iniciatyva parengtos Lietuvos naujos kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės, taip pat numatytos priemonės šiam tikslui reikalingai teisinei ir investicinei aplinkai kurti.
       2019-12-02 15:03:31

Lietuvoje pradeda veikti elektroninė eismo įvykių deklaravimo sistema

Į avariją Lietuvoje patekę vairuotojai nuo šiol galės užpildyti elektroninę eismo įvykių deklaraciją. Vairuotojams skirtoje nemokamoje programėlėje bus galima užfiksuoti eismo nelaimės aplinkybes bei informaciją apie ją perduoti draudimo bendrovėms. Šią programėlę vairuotojai ras adresu www.draudimoivykiai.lt.
       2019-12-02 15:00:01

Žymios moterys pataria: 4 įvaizdžiai stilingam šventiniam vakarėliui

Kalendorinė žiema – jau čia, o tai reiškia, kad visai ne už kalnų ir didžiosios metų šventės bei Kalėdinių vakarėlių šurmulys. Kartu su jais užklumpa didžiulės dilemos – ką dovanoti artimiesiems ir, svarbiausia, ką apsirengti?
       2019-12-02 14:53:28

Padidinus akcizą neblaivumo problema darbe nebus išspręsta

Kai viešojoje erdvėje kalbama apie tai, jog didesni akcizai arba ribotas laikas alkoholio pardavimui sumažins alkoholizmo problemą, susimąstau – ar tikrai? Kasdien tikriname žmonių blaivumą darbe, tačiau valdžios diktuojamos draudimų politikos įtakos ilgalaikiame laikotarpyje nematome.
       2019-12-02 14:49:39

Kaip fizinė veikla susijusi su programavimu?

Remiantis viso pasaulio programuotojus vienijančio portalo stackoverflow.com duomenimis 2018 m. visoje Europoje buvo 5,5 mln. programuotojų. Šis darbas yra vienas trokštamiausių ir geriausiai apmokamų Europoje.
       2019-12-01 16:52:19

Vilniuje įžiebta Kalėdų eglė – karalienė

2019-ųjų Kalėdų sostinėje sezonas atidarytas – Katedros aikštėje ką tik karūnuota pagrindinė šalies eglė. Šiųmetis Kalėdų simbolis sostinėje paverstas galingiausia šachmatų figūra – karaliene. Karališkos mėlynos spalvos suknele ir sidabru spindinčiu baltu apsiaustu (tarsi mantija) pasipuošusi karalienė.
       2019-12-01 16:33:48

Kalėdų traukinukas jau vingiuoja sostinės gatvėmis

Iš „Kalėdų sostinėje“ perono į 5 savaites truksiantį kalėdinį maršrutą šįvakar pajudėjo laukiamiausias metų traukinys – ryškus ir žaismingas, lankysiantis visas šventiškiausias sostinės vietas – pagrindinę miesto eglę, kalėdinių gardumynų ir dovanų miestelius Rotušės ir Katedros aikštėse.
       2019-11-30 10:38:16

Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai

Turbūt kiekvienas esame girdėję apie pozityvią muzikos naudą besivystančioms vaikų smegenims, tačiau ar muzika lygiai taip pat teigiamai veikia ir suaugusius? Muzikos klausytis einant, dirbant, sportuojant ar važiuojant automobiliu daugumai yra įprasta, tačiau nuomonės dažnai išsiskiria, kai kalbama apie miegą.
       2019-11-29 14:31:49

„Litgrid“: sėkmingai užbaigtas pirmasis sinchronizacijos projektas

Perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ užbaigė Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo į skirstyklą projektą. Tai pirmasis iš šį rudenį Vyriausybės patvirtintų Lietuvos sinchronizacijos su Europos elektros tinklais strateginių projektų.
       2019-11-29 14:15:07

CV mados: kodėl „neformatas“ tinka ne į visas pozicijas?

Spartus gyvenimo ritmas bei įnirtinga kova dėl svajonių darbo diktuoja ir besikeičiančias gyvenimo aprašymų (CV) formų bei turinio tendencijas. Prieš 5-10 metų didžioji dauguma CV buvo rengiami pagal „Europass“ formatą.
       2019-11-29 14:10:22

Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu

Lygiai prieš 142 metus, 1877 m., lapkričio 29 d. amerikiečių mokslininkas ir išradėjas Tomas Edisonas pasauliui pirmą kartą parodė, kaip veikia fonografas. Tai – pirmasis įrenginys pasaulyje, kuris galėjo įrašyti garsą ir iš karto jį atkurti.
       2019-11-29 13:59:32

MERKO baigė statyti naują „Quadrum“ biurų pastatą Vilniuje

Bendrovė Merko statyba baigė naujo biurų pastato – „Quadrum South“ statybas Vilniuje, „Quadrum“ verslo centre, adresu Konstitucijos pr. 21. Kaip ir planuota, statinys iškilo per metus.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama