70 proc. energijos išnaudojama šildymui: kas laukia pabrangus elektrai, dujoms?

Nuo šių metų pradžios 15 proc. išaugusios elektros ir dujų kainos vartotojams kelia nerimą, juo labiau, kad net 70 proc. visos energijos namų ūkiuose Lietuvoje išnaudojama būtent šildymo reikmėms.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai teigia, kad mažesnės sąskaitos šildymo sezonu įmanomos nebent užmirštant centrinį šildymą ir renkantis visiškai naujus šildymo būdus.

Skaičiuojama, kad šiuo metu net 55 proc. vartotojų Lietuvoje naudojasi centralizuoto šildymo sistema, dar 25 proc. namus šildo biokuru, 12 proc. gamtinėmis dujomis, dar 5 proc. naudoja kietąjį kurą, o likusieji šildosi elektra.

Remiantis Eurostato 2016 m. duomenimis, būsto šildymui Lietuvoje iš visos namų ūkiams reikalingos energijos 1,2 proc. sudaro elektra, 1,3 proc. – nafta ir jos produktai, 5 proc. – kietasis kuras, 9,2 proc. – dujos.

Vystytojai ieško naujų sprendimų

Vartotojų jautrumas šildymo kainoms keičia ir NT vystytojų požiūrį, skatina investuoti į ekonomiškus ir inovatyvius sprendimus. Turint omenyje, kad nuo 2018 m. visi naujai statomi objektai privalėjo būti A energinės klasės, o nuo 2019 m. klasė privalomai keliama iki A+, NT rinkoje jau dabar stebimi pokyčiai, kurie ilgainiui keis bendrą Lietuvos būstų šildymo paveikslą.

„Didžiausią dalį, arba 70,8 proc. visos namų ūkiuose sunaudojamos energijos, nukreipiama būtent būsto šildymui. Eurostato pateikiamais 2016 m. duomenimis, būsto šildymui tenka net 38,8 proc. pagamintos ir centralizuotai patiektos šilumos dalis. Ji gali būti išgaunama iš dujų, kietojo kuro ar atsinaujinančių šaltinių – akivaizdu, kad brangstančių žaliavų kontekste vartotojų tai nedžiugina, o vystytojus skatina ieškoti patrauklių šildymo sistemų alternatyvų“, – sako NT vystymo bendrovės „REWO“ direktorius Edvinas Malevskis.

Viena naujesnių daugiabučių šildymo tendencijų – daug investicijų reikalaujantį geoterminį šildymą keičia anksčiau beveik vien tik individualiems namams taikyta aeroterminė šildymo sistema, kuriai naudojama oro energija.

„Perėjimas prie aukštesnės energinės klasės reikalavimų NT vystytojams reiškė ne tik persiorientavimą, bet ir daugiau investicijų ir lankstumo. Tačiau tokios investicijos pasiteisino, o vartotojų jautrumas elektros ir gamtinių dujų kainoms, noras pasiūlyti ekonomišką ir funkcionalų sprendimą NT vystytojus paskatino atsigręžti į aeroterminį šildymą. Matome, kad iki šiol dažniausiai individualių namų šildymui naudotos sistemos Lietuvoje vis dažniau pradedamos taikyti ir daugiabučiams namams“, – pokyčius komentuoja didmenine šildymo sistemų prekyba užsiimančios įmonės „Viessmann UAB“ atstovas Gytis Mikelaitis.

Pasak jo, vystytojai jau spėjo įsitikinti, kad ši Vakarų Europoje paplitusi praktika ilgalaikėje perspektyvoje reiškia subalansuotas investicijas bei sumažėjusias šildymui reikalingos energijos sąnaudas.

Nori mokėti mažiau

Vienas pirmųjų didelės apimties projektų, kuriuose taikomas aeroterminis šildymas, – sostinėje plėtojamas butų kvartalas „Nok Nok Home“.

„Energetinių išteklių kainų svyravimai gyventojus paskatina labiau domėtis šildymo sistemomis bei potencialiomis išlaidomis. Savo ruožtu vystytojams svarbu, kad siūlomas projektas būtų patrauklus pirkėjui ne tik savo lokacija, infrastruktūra, išplanavimu, bet ir mažomis išlaidomis šildymui. Mūsų skaičiavimais aeroterminis šildymas 80 kv. m buto savininkui šalčiausią mėnesį vidutiniškai kainuos apie 20 eurų. Autonominis šildymas tėra paskutinė, jau daugeliui naujo būsto pirkėjų įprasta grandis, tačiau sąskaitose juk atsispindi, kiek energijos sunaudojama šilumai pagaminti, o tai tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos šildymo sistemos. Suprasdami, kad ateityje vartotojams tai rūpės vis labiau, nuosekliai investuojame į patraukliausias alternatyvas“, – teigia „REWO“ direktorius Edvinas Malevskis.

Pasak E. Malevskio, vartotojams energetinio efektyvumo klausimas, ypač įsigyjant nuosavo namo tipo kotedžą, yra vienas jautriausių, o jį vis dar kausto daug mitų.

„Pirkėjai tikrai tapo išprusę, ieško ne tik ekonomiškų, bet ir aplinkai draugiškų šildymo sprendimų, siekia, kad sistema būtų patogiai ir lengvai eksploatuojama ir ja nereikėtų rūpintis. Tai iš esmės koreguoja ir vystytojų požiūrį, tad kalbant apie tai, kokių pokyčių tikėtis vartotojams, galima sakyti, kad pirmiausia tai daugiau komforto namuose ir nuo kainų pokyčių beveik nepriklausančios šildymo sąskaitos“, – įsitikinęs E. Malevskis.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148