iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Monospektaklių meistrės jubiliejus. Aktorei Birutei Mar – 50

2019-03-22 11:01:02

Birutė Mar – šiuo pavardės trumpiniu aktorė, režisierė ir poetė Birutė Marcinkevičiūtė gerai žinoma ne tik Lietuvos, bet pasauliniame teatro kontekste, kovo 23 dieną jai sukanka 50 metų. Šiandien ją drąsiai galime vadinti aktore-lydere monodramos srityje.

juokdary išminčiaus širdim –
uždangą nakties pakėlęs
surinkęs karalių ašaras
bėgantį laiką ir gėlą –
nusimesk savo rūbą dulkėtą
ir pabūk dar laimingas
akimirksnį vėlų –
kai visi užmiršo tave
senojo teatro tyloj pasilikusį...

dar pabūk juokdary –
dar iš laimės virpėdamas
šok savo šokį –
netikros mėnesienos šviesoj
netikrų karalysčių karaliams...

Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga.

Šiandien ją drąsiai galime vadinti aktore-lydere monodramos srityje. Birutę Mar galima prilyginti Oskarui Koršunovui, pastaruoju metu geriausiai pasaulyje žinomam lietuvių režisieriui. Pasauliniame monodramos kontekste tokį „vaidmenį“ atlieka Mar. Tai galime stebėti ne vien sekdami tarptautinių festivalių panoramą, bet ir jų apdovanojimus, kuriuose pagrindiniais prizais itin dažnai apdovanojama ši aktorė.

Per porą dešimtmečių susiformavo ne tik Birutės Mar misionieriškas požiūris į savo aktorės-režisierės profesiją, bet ir tiriamasis siekis kuo giliau pažinti ir kaskart naujai reflektuoti monospektaklį kaip reiškinį, šią teorinę refleksiją pritaikyti kuriant naujus spektaklius. Vos tik baigusi studijas Sankt Peterburgo teatro akademijoje, Birutė Mar išvyko ilgai stažuotei į Japonijos teatro mokyklas. Grįžusi, po pirmųjų sėkmingų režisūrinių žingsnių Lietuvos teatre, ši menininkė nesustojo, neapsiribojo savo pasiekimais – nuolat tobulinosi, ieškojo galimybių dalyvauti įvairiuose Europos seminaruose, stažuotėse, skirtuose aktoriaus profesiniam ugdymui.

Tokia „kelionė“ iškristalizavo Birutės Mar nuoseklų atsidavimą monospektakliui. Palaipsniui, kai ši kūrybos forma tapo nedaloma šiuolaikinio teatro dalimi, Mar imta laikyti jo pradininke ir lydere Lietuvoje, o monospektakliai įgijo tam tikrą akademinį statusą. Apie šios aktorės monospektaklius parašyta daug recenzijų, atsiliepimų, sukauptų Lietuvos nacionalinio dramos teatro archyve. Ji pati apie monožanrą sako: „Natūralu, jog kurdama autorinį spektaklį (savo kūrinį) esi nuošaliau, suburi savo komandą ir vedi paskui save. Man tai tapo labai įdomu. Ne tik suvaidinti vaidmenį, bet ir sukurti sceninę spektaklio estetiką, visumą, kurioje tavo „partneriais“ būtų visi komponentai – šviesa, muzika, erdvė. Žinoma, įdomu vaidinti ir gero režisieriaus dideliame spektaklyje, bet taip nutinka nedažnai. Be to, savąjį mažą spektaklį lengviau puoselėti, auginti, rūpintis juo. Pradėjau kurti savo spektaklius būtent iš noro nesustoti, eiti gilyn į save, kad suvokčiau, kas esu, ką dar galiu. Ir tikrai, per naują vaidmenį susipažįstu su vis kita savimi. Kitas režisierius galbūt neturėtų nei laiko, nei noro tavyje ieškoti kažko naujo (dažniausiai režisieriai ir išnaudoja tik vieną ar kitą jau atrastą aktoriaus amplua), o man pačiai įdomu keistis. Tai ir kelias į vidinę laisvę.“

Birutės Mar monospektakliai apkeliavo ne tik Europą, bet ir visą žemyną. Turbūt nėra mažųjų formų festivalių, į kuriuos nebūtų pakviesta ši menininkė.

Birutė Mar yra išleidusi ne vieną knygą, jos veiklos laukas labai platus. Intensyvi pastarųjų metų B. Mar kūrybinė veikla, statomų kūrinių temų aktualumas, o kartais ir ypatingas sudėtingumas, pilietinė atsakomybė (pvz., spektaklis „Ledo vaikai“, skirtas Lietuvos tremtiniams Sibire), byloja apie Birutės Mar kūrybos brandą.

Birutė Mar kartu yra ir puiki vadybininkė. Įvairių rekonstrukcijų ir vaidybinių aikštelių stoka ją inspiravo dar vienam žingsniui: 2018 metų spalio mėnesį ji įkūrė „Solo“ teatrą. Pirmasis šio teatro spektaklis – „Lietuviškoji Nora“, sukurtas renginių ciklui „Lietuvos teatro amžius“; dauguma jo repeticijų vyko aktorės namuose.

Mintimis apie aktorę ir režisierę Birutę Mar dalinasi su ja dirbantys kolegos.

Kompozitorius Antanas Kučinskas:

Birutė neplaukia pasroviui. Jos estetinis skonis, gebėjimai ir kompetencijos išlavinti skirtinguose meno žanruose – teatre, literatūroje, muzikoje. O tai ypač retai pasitaiko, tai yra, beveik nepasitaiko.

Labiausiai vertinu jos spektaklius „Poetė“ ir „Ledo vaikai“. Šie spektakliai – puikus ir drąsus asmeninio ir viešo, išgalvoto ir dokumentinio (savo ir kito istorijų, patirčių) derinys ir lydinys. Ir žinoma, šie spektakliai išsiskiria savo subtiliu skoniu. Beje, labai patinka ir jos alegoriški, ironiški opusai – „Grimo opera“, „Trimito miestas“.

Birutės teatras laukiamas, suprantamas, gerbiamas, ir tuo gali įsitikinti keliaujant su spektakliais, kuomet spengianti nuo žiūrovų įsiklausymo ar įtampos tyla parodo, koks stiprus poreikis yra tikro, nepozuojančio meno. Meno, ne primetančio savo „žinojimą“, kas turi „būti/nebūti“, ne vertinančio, skirstančio, o tiesiog būnančio kartu.

Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė:

Su Birute mes susipažinome Stokholme, menų festivalyje. O antrą kartą susitikome gatvėje Vilniuje, ir ji pasiūlė: „Darom“. Tai buvo Samuelio Becketto „Žodžiai smėlyje“, spektaklio premjera įvyko Minske (1998). Man šis kūrybinis procesas ir spektaklis brangus, nes aš jame atlikau daug funkcijų: scenografė, kostiumo dailininkė ir gamintoja, grimuotoja ir šviesų dailininkė. Kartais teko būti ir režisierės asistente. Tai darbas, kurio dėka aplankėme daug šalių ir teatro scenų, kurio dėka įgijau nemažai patirties.

Birutė kaip aktorė unikali: ji vaidina spektaklius trimis kalbomis ir jos dėka mačiau, kaip kita kalba suteikia jai ir jos personažams naujų spalvų, mačiau, kaip erdvė „suvalgo“ aktorių arba padeda jam bendrauti su žiūrovais. Mačiau jos daug daug darbo su savimi, susikaupimo ir savikritikos bei laimės būsenų po spektaklio. Mūsų kūrybinė kompanija buvo smalsi, atvira ir su kitais darbais. Mums patiko keliauti ir pažinti įvairias kultūras, jose rasti teatrą ir žiūrovą. Būdavo labai skirtingų, keistų patirčių. Birutės kūrybinis procesas ilgas, intuityvus, su abejonėmis ir ieškojimais. Neprisimenu jokių keistų nuotykių – mus saugojo angelai!

Dailininkė Kristina Norvilaitė:

Birutė – jautrus, bet turintis unikalų požiūrį į visą teatro pasaulį žmogus. Ji valdinga, bekompromisiška, bet kartu atvira bei lanksti.

Esu penkių Birutės knygų dailininkė. Trys iš jų – knygos vaikams. Labai džiugu, kad visada ji palikdavo vietą mano kūrybai – kaip tikra režisierė, o paskui atmesdavo tai, kas jai netinka. Birutė visada parodydavo man knygos tekstus, iš anksto klausdavo mano nuomonės, atsižvelgdavo į išsakytas pastabas.

Statant spektaklius Birutė būna labai reikli ir iš savo komandos išspaudžia maksimumą. Bendradarbiavimas su ja – labai įdomus ir intensyvus: bendraujant visada kyla diskusijos, ginčai, kurie lemia patį geriausią sprendimą. Nors patį patį galutinį sprendimą visada priima Birutė. Gal kitaip ir negalėtų būti, juk ji – režisierė.

Ji turi savo nišą, kurioje puikiai kuria, tobulėja ir vystosi, o kartu ir mūsų visą komandą vedasi paskui. Didžiulį įspūdį paliko kelionė į Dostojevskio paskutines gyvenimo vietas Senojoje Rusoje (Staraja Rusa). Pamatėme, kur jis gyveno, kokiomis gatvėmis ar į kokią cerkvę vaikščiojo. Po šios kelionės Dostojevskį skaitau visai kitaip nei anksčiau. Visa ta atmosfera, plastinės detalės turėjo lemiamą įtaką „Dostojevskio angelų” scenografijos estetikai Rusų dramos teatre.

Mano širdyje labai didelį atspaudą paliko darbas kuriant spektaklį „Ledo vaikai“. Ir Birutei, ir man šis darbas apie lietuvių tremtinius labai svarbus, atviras, gyvas ir skaudus. Vertinga patirtis sužinant gyvenimo ir buities detales iš pačių spektaklio herojų, tikrų tremtinių – Birutės mamos, šiandien jau šviesaus atminimo Jūratės Marcinkevičienės, ir tėčio Algirdo Marcinkevičiaus.

Viena į kitą visada žiūrėjome ir žiūrime atviromis akimis ir širdimis.

Vaizdo menininkas, garso režisierius Karolis Bratkauskas:

Visi dvylika metų praleisti dirbant, keliaujant ir kuriant kartu su Birute stebino ir tebestebina iki šiol.

Jai teatras – tai galimybė tobulėti savo viduje per naujus vaidmenis, personažus, formas, o ji pati teatrui – lyg gyvas įrodymas, kad spektaklis – tai gili vidinė kelionė, todėl sakralus. Visa tai labai gražiai susipynę, todėl beveik nėra ribos tarp gyvenimo ir spektaklio.

Su Birute galima paprastai bendrauti likus net penkioms minutėms iki spektaklio, o likęs laikas, matyt, skirtas nueiti iki scenos ir paskirti save kitam bendravimui su scena. Šis bendravimas labai artimas, – kaip su žmogumi, su kuriuo kalbi apie tai, kas tavo viduje. Todėl Birutė daugybę kartų žiūrovus prieš spektaklį kviesdavo atsisėsti arčiau, pati pristatydavo papildomą pirmą eilę kėdžių ir visuomet be išimties scenos erdvę kurdavo kuo arčiau žiūrovų. Vienose gastrolėse Slovakijoje iš pat pradžių labai džiaugėsi, galėdama žiūrovus pakviesti tiesiog į sceną, ten sustatydama kėdes ir dar labiau pyko, kai turėjo tas kėdes patraukti to teatro direktoriaus prašymu. Net tuomet scena buvo patraukta į priekį, nors perstatyti šviesas nebuvo laiko...

Tas artumas Birutės spektaklių metu skirtas ne kam kitam, o šviesių, ilgai išliekančių idealų perdavimui, kurių pilnas kiekvienas jos spektaklis, o kartu ir gyvenimas. Dar visai neseniai su Birute keliavome rodyti jos naujojo spektaklio „Lietuviškoji Nora“. Dėl šio vieno spektaklio ji atsisakė kelionės į kalnus, taip dar kartą nustebindama, o tiksliau, parodydama, kad jai teatras yra šventas.

Aktorė, choreografė Sigita Mikalauskaitė:

Teatras – poezija – šokis – Japonija – galėtų būti Birutės kūrybinio kelio stotelių pavadinimai. Kai dar šokis Lietuvoje nebuvo supintas su teatru, ji bandė įmegzti šokį į teatrą. Muzikinio veiksmo ar Šiuolaikinio šokio festivaliai buvo eksperimentinės vietos, kur susitikom aktoriai ir šokėjai, sujungėme priešybes. Kartais jas pamiršę, sakydavome, kad jos papildo viena kitą. Spektaklis „Traukininiai žmonės“ kalbėjo šokio kalba. Antigonės paukščių choras šoko veidų šokį. Italės choreografės Giannos Valenti spektaklyje „Virimas – vienatvės darbas“ Birutė įgarsino šokį. O po metų, praleistų Japonijoje, ji „atskraidino“ lagaminą tradicinio japoniško šokio. Pernai buvau stebėtoja, kai toje pačioje Tokijo šokių mokykloje susitiko dvi mokinės – mokytojos, japonė ir lietuvė, nuėjusios savais keliais, bet tuo pačiu, japoniškam šokiui būdingu labai stiprios pėdos žingsniu.

Antigonė, Cvetajeva, Maša, Ji, Unė, Sibiro mergaitė, Nora, – visos jos šoka savąjį šokį!

Birutė kaip tas besisukantis vilkelis – stipria ašimi ir besikeičiančiomis spalvomis!

Kostiumų dailininkė Indrė Pačėsaitė:

Skambutis: MAR mobiliajame telefone.

Pirmasis susitikimas: „Suvalgyk dar vieną kiaušinį“, spektaklis „Virimas – vienatvės darbas“.|

Skambutis: MAR. Auksiniai veidai „Antigonėje“.

Ir vėl skambutis: „Jūra vandenynas“. Birutė po skėčiu su žydru kostiumu.

Skambutis: „Jis ir Ji“ Trapus Biliūno gyvenimas ir trapūs Birutės akiniai.

Dar vienas skambutis: „Laiškai į niekur“. Juoda suknelė. „Ledo vaikai“ – balta suknelė.

Skambutis: neužmirštamasis Zalcburgas, o ten – muzikoje paskendusi Mirga, nenustojantis lietus ir Birutė, viena prieš pusšimtį muzikantų.

Vėliau – „Lietuviškoji Nora“ ir Birutės garbanėlės. „Trimito miestas“ ir maža tabletėlė.

Skambutis: gimimo diena, perliniai auskarai ir laikas praleistas kartu be įtampos su noru prisibelsti į kitų širdis.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-01-24 09:53:51

Draudikai atkreipia dėmesį: ką reikia žinoti mokant vairuoti šeimos narį?

Kelias iki vairuotojo pažymėjimo gavimo – ilgas ir vingiuotas, todėl neretai norėdami tvirčiau jaustis per praktikos egzaminą, vairavimo įgūdžių lavinimą patikime ne instruktoriams, o artimiesiems.
       2020-01-24 08:20:36

Praėjusiais metais lietuviai labiausiai pirko vyną – kodėl?

Valstybinei mokesčių inspekcijai paskelbus praėjusių metų alkoholio produktų realizavimo duomenis, akivaizdžiai matyti, kad galutinėje lentelėje karaliauja vynas. Jo pardavimai per 2019 m. išaugo net 18 proc.
       2020-01-24 08:16:37

Gali tekti susiveržti diržus: taupyti šiemet bus sunkiau

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.
       2020-01-23 17:34:28

Po „Brexit“ siuntas siųsti į Jungtinę Karalystę metus galėsime taip pat

Trečiadienį Jungtinės Karalystės Lordų Rūmams pritarus „Brexit“ sutarties įstatymo projektui ir, jeigu karalienė Elizabeth II jį patvirtins, iki šio mėnesio pabaigos ši šalis gali išstoti iš Europos Sąjungos.
       2020-01-23 17:30:14

Liudas Mažylis apie metų planus: „Bus intrigų“

Profesorius Liudas Mažylis jau daugiau nei pusmetį dirba Europos Parlamente (EP), kur jam pavyksta sėkmingai sujungti visas profesines patirtis: čia gelbsti ir chemiko, ir Europos Sąjungos politikos bei Europos integracijos dėstytojo žinios.
       2020-01-23 17:27:11

Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai

Aiški 5G ryšio plėtros vizija ir koordinuoti veiksmai padės Lietuvai siekti lyderystės 5G ryšio technologijoje tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuva, įdiegusi šią naujos kartos technologiją, gali tikėtis pokyčių visuose svarbiausiuose sektoriuose.
       2020-01-23 13:39:22

Paskaičiuota, kiek įmonėms kainuoja netinkamo IT specialisto įdarbinimas

Verslo sėkmė priklauso nuo darbuotojų ir jų turimų kompetencijų. Tačiau rasti tinkamą specialistą, ypač IT srityje, šiandien tampa tikru iššūkiu daugelyje pasaulio šalių.
       2020-01-23 13:35:01

Mitas, kad saulės energijai reikia elektrinės ant stogo

„Galimybė vartoti žaliąją energiją gyvenant daugiabutyje iš tiesų unikali, ypač įvertinus tai, jog galima net neturėti elektrinės ant stogo ar šalia daugiabučio“, – pasakoja vilnietė Renata Sagatauskė.
       2020-01-23 13:30:57

Ilgai lauktos slidinėjimo atostogos: kaip jomis džiaugtis be traumų?

Iki pat kovo mėnesio tęsiantis slidinėjimo sezonui, šio sporto mėgėjai traukia į populiarius kalnų kurortus užsienyje, o draudikai skaičiuoja išaugantį traumų skaičių. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, nusileidimas nuo kalno gali baigtis ne malonių įspūdžių aptarimu su draugais.
       2020-01-22 07:52:07

Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis

Praūžus metų laukiamiausiai „CES 2020“ technologijų parodai, žiniasklaida mirga nuo dar nematytų inovacijų ir neįtikėtiną pažangą rodančių prietaisų. Technologijų gamintojai pasistengė ir savo vartotojams pristatė daugybę buitį palengvinsiančių įrenginių.
       2020-01-22 07:35:31

Ligonių kasos pataria: kaip pasirinkti gydymo įstaigą?

Nors laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį, dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų.
       2020-01-22 07:29:31

Atlyginimas be lubų: kodėl gerai, kai darbuotojai uždirba daugiau nei vadovai

Didesnis atlygis turi labai menką ryšį su pasitenkinimu savo darbu, rodo per pastaruosius 120 metų atliktų tyrimų apžvalga. Kaip pastebi „Bitės“ pardavimo vadovas Giedrius Skliutas, situacija pasikeičia į priešingą pusę, kai bendrovėje įvedama atlygio be lubų sistema.
       2020-01-22 07:24:39

Saugantiems automobilius nuo vagių – veiksmingi patarimai

Automobilių detalių vagysčių Lietuvoje nuosekliai mažėja, tačiau vagių padaroma žala auga. Draudikai skaičiuoja, kad taip yra dėl didėjančio modernesnių automobilių, kuriuose montuojama daugiau įvairios įrangos – neretai, ganėtinai brangios arba turinčios aukštą vertę antrinėje rinkoje, skaičiaus.
       2020-01-22 07:20:54

Per 2019 metus – 1000 pranešimų RRT apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

Per 2019 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 998 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete aptiktą informaciją.
       2020-01-22 07:15:32

5 priežastys, kurios įtikins valgyti daugiau avokadų

Nors greitas gyvenimo tempas apsunkina galimybę į savo racioną įtraukti maistingų produktų, prekybos tinklo „Iki“ ekspertai išskiria svarbiausias avokadų savybes, kurios įtikins rinktis šį vaisių net labiausiai neturinčius laiko sveikai mitybai.
       2020-01-22 07:05:17

Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere

Viešėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davoso mieste, Šveicarijoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Europos lyderiams organizuotuose pietuose, kuriuose pasakė sveikinimo kalbą tema „Ekonominio augimo skatinimas Vidurio ir Rytų Europoje“.
       2020-01-18 11:14:36

Autonominis avarinis stabdymas: revoliucinė, bet ne visada veikianti sistema

2022 metais visi nauji Europos Sąjungoje parduodami automobiliai privalės stabdyti patys, t. y. turėti autonominio avarinio stabdymo (angl. Autonomous Emergency Braking, AEB) sistemas.
       2020-01-18 11:05:38

Apsipirkimas mobiliuoju telefonu: ko galime pasimokyti iš jauniausių?

Pasaulinės elektroninės prekybos statistikos duomenys rodo, jog 2020-ieji bus tie metai, kai perkant internetu mobilieji įrenginiai nukonkuruos kompiuterius. Populiarėjantis apsipirkimo būdas yra daug patogesnis dėl galimybės įsigyti norimų prekių bet kur ir bet kada.
       2020-01-17 17:00:16

Programavime įgyvendinti sumanymą iš pirmo karto sunkiai pavyksta

Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga, nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių – trūksta.
       2020-01-17 16:55:58

Slaptos „Google Chrome“ funkcijos: kaip iš naršyklės gauti dar daugiau?

Šiandien interneto naršyklė „Google Chrome“ vis dar yra populiariausia pasaulyje. Dėl jos funkcionalumo, greičio ir patogumo, naršykle naudojamasi įvairiose platformose nuo asmeninių kompiuterių iki „Android“, „iPhone“ ar „iPad“ įrenginių.
       2020-01-17 16:47:24

Pieno kaina išaugo – stambieji ūkiai gauna europinį vidurkį

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2019 metų gruodį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo europinį vidurkį siekiančią supirkimo kainą – 338,5 eurus už toną, arba 0,8 proc. daugiau nei lapkritį.
       2020-01-17 16:44:38

Saugūs internete: virtualaus gyvenimo taisyklės jaunuoliui

Šiandien jaunuoliai yra aktyvūs technologijų vartotojai, tad niekur nepalikti skaitmeninių pėdsakų internete beveik neįmanoma. Dėl to, itin svarbu rūpintis savo skaitmenine tapatybe, virtualioje erdvėje elgtis atsakingai ir apgalvotai, taip, kaip realiame gyvenime.
       2020-01-17 16:40:53

Mokslininkas apie žiemą dygstančius grybus: šis reiškinys mums siunčia žinią

Viešojoje erdvėje šią žiemą netrūksta gyventojų keliamų nuotraukų, kuriose – miške rasti grybai. „Tai ne prasimanymas, o šių metų žiemos realybė.
       2020-01-17 16:37:26

Laikas, kai moterų akys nustoja blizgėti: kaip sau padėti?

Keičiantis amžiui, keičiasi ir moteriškų hormonų pusiausvyra, o tai turi įtakos ir savijautai. „Eurovaistinės“ sveikatos specialistai sako pastebintys, kad moterims, kurios nežino, kaip tinkamai pasirūpinti savimi, tai gali trukdyti netgi paprasčiausiai kasdienei veiklai.
       2020-01-17 08:11:18

Dakaro organizatoriai „Agrorodeo“ komandai įteikė medalius už pagalbą varžovui

Dakaro ralio organizatoriai Vaidotui Žalai ir Sauliui Jurgelėnui už pagalbą prancūzų R. Chabot ir G. Pillot ekipažui įteikė „Epic story“ atminimo medalius, kurie yra dalijami istorijų, labiausiai atspindinčių Dakaro ralio dvasią dalyviams.
       2020-01-16 12:15:31

Banko kortelės kodą bandė išgauti mirtinais smūgiais

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Arvydas Gramba, surašęs kaltinamąjį aktą, teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys visaginiečiai kaltinami nužudymu. Jiems taip pat pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo nužudytojo mokėjimo kortele bei jos neteisėto panaudojimo.
       2020-01-16 12:08:03

ES suteikė Estijos pavėžėjimo paslaugų platformai „Bolt“ 50 mln. Eur kreditą

EIB suteikia įmonės „Bolt“ plėtrai bei tyrimams ir naujiems produktams kurti 50 mln. Eur vertės kvazikapitalo kreditą. „Bolt“ investuos šios paskolos lėšas į savo teikiamų pavėžėjimo paslaugų saugos, patikimumo ir tvarumo didinimą.
       2020-01-16 11:45:34

Gyvenimas „nuo algos iki algos“: ką vertėtų daryti kitaip?

Nauji metai dažnam yra naujų darbų bei tikslų įgyvendinimo pradžia – prisižadama išmokti ką nors naujo, pradėti sveikiau gyventi ar galiausiai – nuosekliau ir atsakingiau planuoti finansus, kad paskutinės dienos iki atlyginimo nebūtų kupinos nerimo.
       2020-01-16 09:01:48

Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?

Sausį drąsiai galime vadinti atsinaujinimo mėnesiu. Jo laukiame ne tik dėl to, kad pradedame vykdyti Naujųjų metų išvakarėse sau duotus pažadus, tačiau šį mėnesį prasideda ir taip laukti išpardavimai. Didžioji dalis moterų skuba nusipirkti seniai nusižiūrėtą suknelę, batelius ar rankinę, kuriai vis pagailėdavo pinigų.
       2020-01-16 08:53:54

„Microsoft“ galimybė studentams: kviečia kurti dirbtinio intelekto sprendimus

Technologijų kompanija „Microsoft“ Lietuvoje ieško inovatyvių studentų ir kviečia juos dalyvauti konkurse „AI Guardians“. Jo tikslas – rasti geriausias, dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų idėjas, kurios padėtų tobulinti aukštąjį mokslą.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama