Naujienos

Lietuvių kalbos ateičiai užtikrinti pasitelktas dirbtinis intelektas

2019-03-26 11:30:42

Dirbtinis intelektas šiandien jau veikia ir lietuvių kalba. Jis gali būti pritaikomas ne tik sudėtingų techninių operacijų atlikimui, bet ir kasdienybėje. UAB „Tilde informacinės technologijos“ sukūrė programėlę.

Ji pasinaudojo viešai prieinamais Vilniaus universiteto (VU) projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos – LIEPA“ rezultatais – lietuvių natūralios šnekos garsynu ir teksto sintezatoriumi.

Kalba, kurios nėra technologijose, ateities neturi

Kaip teigia VU Filologijos fakulteto mokslininkas dr. Audrius Valotka, šnekos sintezavimo ir atpažinimo projektas buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia, tokį pasirinkimą lėmė moksliniai interesai, kurie sutapo su projekto finansavimo sfera. Ne mažiau svarbus ir tyrėjų požiūris į kalbos ateitį: jeigu lietuvių kalbos nebus skaitmeninėse technologijose, ji pasmerkta išnykti. Taip kažkada nutiko toms kalboms, kuriomis nebuvo pradėta spausdinti knygų – jos liko istorijos paraštėse“, – sako projekto vadovas. Nepakanka deklaruoti valstybinio lietuvių kalbos statuso, reikia ją „apgyvendinti“ mus supančiose skaitmeninėse technologijose.

Būtent tokias technologijas kuria įmonė UAB „Tilde informacinės technologijos“. Jos direktorė Renata Špukienė teigia, kad kalbinių technologijų vystymas yra įmonės strateginė kryptis nuo 2000 m. Prieš kelerius metus prasidėjus dirbtinio intelekto plėtros proveržiui, atsirado daugiau galimybių kurti kalbines technologijas, kurios iki tol buvo pernelyg sudėtingos, nes nebuvo pakankamai pajėgumų apdoroti didžiulius duomenų kiekius. Šios technologijos kuriamos naudojant dirbtinį intelektą bei pritaikant neuroninių tinklų ir giluminio mokymosi metodiką.

Kalbos technologijų kūrėjų ir vystytojų mūsų rinkoje yra labai nedaug, tad natūralu, kad mokslininkai bei verslininkai vieni kitus pažįsta ir domisi vieni kitų veikla, dalyvauja tose pačiose konferencijose, bendrauja ir ieško bendrų sąlyčio taškų. Taip ir UAB „Tilde informacinės technologijos“, kurdama naujas technologijas, domėjosi, kas Lietuvoje dirba šioje srityje, kas jau yra nuveikta, kokią ateitį ir visuomenės poreikius mato tos srities mokslininkai.

Bendravimas atveria kelius mokslo ir verslo vystymui

Įmonė „Tilde informacinės technologijos“ turi ilgametę bendradarbiavimo su mokslininkais patirtį ir yra vykdžiusi projektus su Vilniaus universitetu, Lietuvių kalbos ir Baltijos pažangiųjų technologijų institutais.

Įmonės direktorė R. Špukienės teigia, kad bendradarbiavimas su mokslininkais nėra paprastas. Mokslas paprastai atlieka fundamentinius mokslinius tyrimus, o verslas sutelkia dėmesį daugiau į eksperimentinę plėtrą ir vystymą, produktų ir paslaugų kūrimą. Todėl čia svarbų vaidmenį atlieka įvairios nacionalinių ir Europos Sąjungos fondų finansuojamos mokslo bei verslo bendradarbiavimo priemonės: HORIZON 2020, Eureka, Eurostars (MITA), programa Intelektas LT (LVPA).

„Nėra lengva suderinti mokslininkų ir verslo požiūrį į fundamentinius tyrimus, nes mokslininkai dažnai linkę tyrinėti tai, kas juos domina, tačiau tai nebūtinai tuo metu yra aktualu rinkai, ne visada iš to gali vystytis tolimesni projektai arba gimti paslaugos ir produktai. Vis dėlto, komunikuojant galima surasti bendrus požiūrio taškus“, – patirtimi dalijasi verslininkė.

Siekiama kuo geresnio rezultato su kuo mažesniais skaitmeniniais ištekliais

Dr. A. Valotka sako, kad šnekos sintezatorius jau dabar yra iš esmės gerai veikiantis produktas, kuriuo naudojasi Vilniaus savivaldybės, DELFI.lt, „Lietuvos žinių“ ir kitų portalų skaitytojai. Šiuo metu gerinama sintezatoriaus kokybė, plečiamas jo pritaikymas, derinami skaičių ir matavimų vienetų linksniai, vyksta perkėlimas į Android ir iOS aplinką. Be to, lietuviškas šnekos sintezatorius suteikia daug galimybių žmonėms su regos negalia.

„Stengiamės sukurti tokį produktą, kad su kuo mažesniais skaitmeniniais ištekliais (pvz., neprisijungus prie interneto) būtų pasiektas rezultatas. Tam naudojame didelį, 1000 valandų, labai kruopščiai anotuotą garsyną – duomenų bazę, kurioje tūkstančiai balsų įrašyti įvairiose aplinkose: triukšmingoje, ramioje, kalbant keliems žmonėms, radijo studijoje. Kita projekto dalis – šnekos atpažinimas. Vienas iš esminių projekto tikslų – valdyti balsu daiktus, kurie tuo metu nėra prisijungę prie interneto“, – apie projektą pasakoja A. Valotka.

Nauja technologija – ir kasdienis prietaisas, ir specialistų įrankis

A. Valotka pabrėžia, kad produktas yra skirtas įvairaus amžiaus grupėms be apribojimų. „Programos vartotojais gali būti tiek vyresnio amžiaus žmonės, kuriems nereikia skaityti naujienų, bet jas gali klausyti balsu, tiek ir neįgalieji, kurie balsu gali valdyti savo aplinką. Vis tik, mes labai norime, kad šnekos technologijomis naudotųsi ir kuo jaunesni vartotojai. Juk vaikystėje, paauglystėje labai lengva priprasti prie naujų technologijų, kurios vaikams yra visiškai natūrali aplinka. Pradėję naudotis lietuviškomis šnekos technologijomis dabar, jomis naudosis ir ateityje“, – mano mokslininkas.

R. Špukienė papildo, kad šnekos atpažinimo technologiją galima taikyti labai plačiai. Programėlė „Tildės balsas“ skirta paprastam vartotojui naudotis kasdieninėje veikloje – rašant trumpąsias žinutes, elektroninius laiškus, pastabas ar užrašus. Specialistams įmonė siūlo būtent jiems pritaikytus sprendimus, atitinkančius konkrečius poreikius: nuo filmų ar kitų vaizdo įrašų subtitravimo, teismo posėdžių stenografavimo iki ligoninėse apžiūrų metu daromų įrašų arba diagnozių aprašų įdiktavimo. Šiandien šnekos technologijas kasdien naudoja įmonė „Kantar TNS“, kuri užsiima žiniasklaidos stebėjimu. Ji yra viena iš pirmųjų įmonių Lietuvoje, kuri savo veikloje kliaujasi technologijomis, sukurtomis naudojant dirbtinį intelektą bei pritaikant giluminio mokymosi metodiką.

Lietuvių kalbos technologijų rezultatai prieinami visiems

Integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių, produktų ir paslaugų interneto svetainėje „Raštija“ galima rasti ir daugiau integruotos lietuvių kalbos bei raštijos išteklių – mokslinių projektų rezultatų, pavyzdžiui, anglų-lietuvių-anglų ir prancūzų-lietuvių-prancūzų kalbų porų mašininio vertimo programą. A. Valotka teigia, kad vertėjų naudojimąsi šia programa liudija užplūstantys laiškai, ypač tada, kai vykdomi serverio tvarkymo darbai.

Kitą tinklapyje pateiktą programų pluoštą: virtualiąją mokymosi aplinką „Claroline“, elektroninio portfelio rengyklę „Mahara“, buhalterinės apskaitos programą „TurboCash“, klientų ryšių valdymo programą „Vtiger“, lokalizavo prof. Valentinos Dagienės, gerai žinomos informatikos ir informacinio mąstymo konkurso „Bebras“ iniciatorės ir vadovės, vadovaujamos grupės. Greta minėtų programų – vertimo atminties žodynas ir keletas kompiuterijos terminų žodynų.

Visi integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių tinklalapyje pateikti Vilniaus universiteto mokslininkų sukurti produktai gali būti naudojami nemokamai. Be apribojimų jais galima naudotis kuriant naujus, komercinius produktus.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-03-07 11:15:51

Siuntos Lietuvoje jau gabenamos naudojant degalus iš atliekų

Logistika ir transportas yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius išmetančių sektorių pasaulyje. Siekdamos sumažinti daromą poveikį klimato kaitai, logistikos įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išmetamų teršalų kiekius:
       2021-03-07 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 390 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 5398 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 390 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-07 07:52:20

Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie COVID-19 anglišką atmainą

"Savaitė. Angliškoji SARS-CoV-2 atmaina B.1.1.7 įsitvirtina Europoje. Vokiečiai ir prancūzai tai atvaizdavo savo ataskaitose. Šiose šalyse jau pusė Covid-19 atvejų sudaro angliška atmaina."
       2021-03-06 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8226 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-06 07:40:35

Nauji karantino atlaisvinimai: leidžiamos veiklos atvirose erdvėse

Įsigaliojus Vyriausybės sprendimui, nuo šeštadienio atnaujinamos sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklos atvirose erdvėse, leidžiami renginiai, kurių metų neišlipama iš automobilio.
       2021-03-05 14:35:54

Lietuviai vis aktyviau domisi maisto tausojimo idėjomis

Vis aktyviau pasaulyje kalbant apie maisto tausojimo naudą, šiai idėjai nelieka abejingi ir lietuviai. Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės.
       2021-03-05 11:45:06

Matvei Linov apie mus internete rašo:

"Šiandien baigėsi mano leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Aš retai rašau tokiomis temomis, tačiau norėčiau pasidalinti užsieniečio, kuris čia gyvena daug metų, pastebėjimais.
       2021-03-05 11:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 7763 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-05 11:17:58

Praktiniai patarimai ieškantiems naujo televizoriaus

Renkantis naują televizorių, verta atkreipti dėmesį ne tik į svarbius jo techninius parametrus. Norint išsirinkti tinkamiausią variantą, svarbūs ir praktiniai kriterijai: koks rekomenduojamas televizoriaus dydis, kabinimo būdas, kokie kiti pasirinkimą lemiantys veiksniai.
       2021-03-05 11:08:32

Žiema priminė skaudžią problemą – saugiai šildyti būstą moka ne visi gyventojai

Pasibaigusi žiema kai kuriems atnešė skaudžių pamokų – pirmuosius šių metų mėnesius ugniagesiams gesinti gaisrų teko skubėti 18 proc. dažniau nei praėjusių metų pradžioje.
       2021-03-05 11:06:15

Po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą

„NielsenIQ“: po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą. Lietuvoje vasarį kiek sušvelninus karantino suvaržymus, klientai plūstelėjo į grožio salonus bei išsirikiavo prie nedidelių parduotuvių.
       2021-03-05 11:03:52

Daiktų interneto technologija: ko reikia, kad Lietuva taptų lydere

Telefonu įjungiama skalbimo mašina, laikrodžiu valdoma šaldytuvo temperatūra ar ryte suskambęs žadintuvas, automatiškai įjungiantis kavos aparatą ir ruošiantis jums skanią kavą, kol jūs keliatės iš lovos.
       2021-03-05 11:01:03

Įvaldykite savo „Android“ išmanųjį: 7 funkcijos, kurias mažai kas atradę

Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje pirmaujanti mobilioji operacinė sistema yra „Android“. Visgi daug žmonių išnaudoja tik nedidelę dalį jos suteikiamų galimybių, o kai kurios naudingos „Android“ funkcijos yra kone paslėptos ir jas žino tik labiausiai įgudę naudotojai.
       2021-03-05 10:58:04

Vaistininkė apie makšties negalavimus: moterims vis dar gėda dėl jų prisipažinti

Makšties negalavimai – tai problemos, kuriomis moterys dar nedažnai drįsta pasidalinti atėjusios į vaistinę. Vaistininkai pastebi, kad pirmą kartą preparatus nuo makšties sausumo perkančios moterys nenoriai prisipažįsta turinčios šią problemą.
       2021-03-05 10:54:43

Iššūkis IT sektoriuje – stiprinti darbuotojų lojalumą

Informacinių technologijų specialistai jau dešimtmetį yra viena iš populiariausių ir paklausiausių profesijų Lietuvoje. Lietuvoje IT sektorius auga – šalis patraukli užsienio įmonėms, startuoliams.
       2021-03-05 10:52:18

Pandemija – ne priežastis atidėlioti skiepus nuo erkinio encefalito

Lietuva – didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Net 30 proc. visų persirgusiųjų virusas visam gyvenimui palieka sunkių padarinių, tokių kaip atminties, koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius.
       2021-03-05 10:44:15

Derlingi 2020 metai - kaip tuo pasinaudos Lietuvos agrosektorius?

Prieš metus visas agrosektorius su nerimu laukė naujojo sezono pradžios. Prieš tai buvęs trijų metų nederliaus ciklas stipriai paveikė viso sektoriaus investicinį potencialą. Žemės ūkio technikos pardavimai paprastai atspindi rinkos pajėgumą.
       2021-03-04 14:06:19

8 statiškai dažniausiai netoleruojami maisto produktai

Maisto netoleravimą galima apibūdinti kaip žalingą organizmo reakciją į tam tikrus maisto produktus ar jų priedus. Šis sutrikimas sukelia į alergiją panašius simptomus – slogą, astmą, kosulį, odos bėrimus, galvos skausmą ar netgi nuovargį bei nuotaikos svyravimus.
       2021-03-04 10:20:11

Siekiame liberalesnių taisyklių verslui ir paprastesnio reguliavimo

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika aptarė, kaip mažinti administracinę naštą verslui, užtikrinti liberalesnes smulkiojo verslo priežiūros taisykles bei prognozuojamą priežiūros institucijų veiklą.
       2021-03-04 09:58:05

Kelias į automobilių patikimumo olimpą grįstas patikrintomis technologijomis

Vieni automobilių gamintojai stengiasi patikimų kūrėjų vardą išsikovoti naujausiomis technologijomis, itin aukštais reikalavimais medžiagoms ar precizišku procesų valdymu, kiti siekia naudoti tik išbandytus ir tiksliai veikiančius produktus, kuriuos nuolat tobulina.
       2021-03-04 09:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8163 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-04 09:28:22

Telecentras ragina institucijas atlikti pasiūlymų dėl VKRT vertinimą

Pastaruoju metu žiniasklaidoje yra aktyviai platinamas dar vasario mėnesį agentūros ELTA pagal „Žinių radijo“ pokalbį parengtas tekstas „VRM atstovas: kompromisas – kurti valstybinį kritinio ryšio tinklą su operatoriais“.
       2021-03-04 08:58:43

Siekiantiems vidinės ramybės psichologė pataria susitvarkyti namus

Pavasaris Lietuvoje jau tradiciškai vadinamas švaros laiku – nuo seno įprasta, jog vis ryškesnė saulė ir bundanti gamta suteikia daugiau jėgų bei įkvėpimo susitvarkyti, atsišviežinti namus.
       2021-03-04 08:49:06

3 iš 4 studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas

Vasario mėnesio viduryje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, kuriuo buvo siekiama įvertinti studentų psichologinę būseną ir jos pokyčius lėmusius veiksnius, atsižvelgiant į paskutinius dvejus metus aukštosiose mokyklose inicijuotų pokyčių efektyvumą bei karantiną.
       2021-03-04 08:31:51

Vilnius kviečia pasaulio architektus: konkursas stoties teritorijai pertvarkyti

Vilniui ruošiantis iš esmės pertvarkyti Stoties rajoną, konkrečių idėjų laukiama iš architektų. Miesto savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) paskelbė tarptautinį architektūros konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti.
       2021-03-04 08:18:00

Prezidentas skiria naują Prezidentūros kanclerę ir Komunikacijos grupės vadovę

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vadovauti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai nuo kovo 15 dienos skiria Agilą Barzdienę, o naująja Prezidento vyriausiąja patarėja ir Komunikacijos grupės vadove taps Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
       2021-03-04 07:59:32

Svarbi informacija projektuotojams

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo 2021 m. vasario 23 d. įsigaliojo nauja statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.
       2021-03-04 07:53:30

„Ignitis“ pataria: ką reikia žinoti sudarant sutartis telefonu?

Prieš daugiau nei metus pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija paslaugų teikimą nuotoliniu būdu pavertė kasdienybe. Konsultavimui įvairiais klausimais persikeliant į virtualią erdvę, vis daugiau žmonių pasinaudoja ir galimybe sutartis sudaryti telefonu.
       2021-03-04 07:49:28

Saugumo ekspertų patarimai tėvams: kaip pasirūpinti vaikų telefonų saugumu?

Vaikai pirmąjį savo mobilųjį telefoną gauna dar iki sulaukdami septynerių metų, rodo „ChildWise“ duomenys. Todėl jau ypač jauname amžiuje gali tapti programišių taikiniu – sulaukti melagingų laiškų ar žinučių,
       2021-03-04 07:36:00

Lietuvių abejingumas gaisro atveju: dūmų detektorių turi kas 5 gyventojas

Nors nuo reikalavimo privalomai gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominį dūmų detektorių praėjo jau beveik treji metai, lietuviai vis dar linkę rizikuoti savo pačių sveikata ir gyvybe.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.