Apie alergiją žiedadulkėms: "Tik pažintis su gamta leidžia įgyti imunitetą"

Žiedadulkėms alergiški žmonės įvairius negalavimus jaučia jau nuo vasario mėnesio ir, priklausomai nuo alergijos, juos jausti gali iki vasaros pabaigos. Neretai simptomai jaučiami dar net nepradėjus žydėti augalams, o kartais aptinkama tokių žiedadulkių, kurių augalų Lietuvoje net ir nėra.

Jos gali keliauti tūkstančius kilometrų. Štai, pavyzdžiui, šiandien alksnio žydėjimas Lietuvoje jau baigiasi, bet vyraujant šiauriniams vėjams žiedadulkės atpučiamos iš Latvijos. Prieš tai jos galėjo atkeliauti iš Vokietijos. Anot Šiaulių universiteto profesorės aerobiologės Ingridos Šaulienės, šalyje kasmet aptinkama ir ambrozijos žiedadulkių, nors beveik nei vieno ambrozijos augalo šalyje nėra.

„Viename moksliniame tyrime tyrėme, iš kur jų Lietuvoje yra ir kodėl tik Vilniuje. Pasirodo, kad oro masės, kurios atslenka iš Ukrainos, atneša žiedadulkes ir jos gali nukeliauti iki 6000 kilometrų. Žydint augalams, žiedadulkių debesys pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir, jeigu ten susidaro palankios meteorologinės sąlygos, jos gali nusėsti net labai konkrečioje vietoje. Taigi, žiedadulkės yra keliautojos, nepriklausomos, nesuvaldomos, bet gali būti stebimos. Mes tiriame žiedadulkes jau daugiau nei 15 metų. Džiaugiuosi, kad Šiaulių universiteto mokslininkai, pasitelkę savo ilgametę patirtį, sukūrė programėlę, kuri gelbsti alergiškiems asmenims“, – pasakoja aerobiologė.

Žiedadulkių sezonai ir automatizuotas jų vertinimas

Nors pasaulis darosi išmanesnis, vis tik žiedadulkių tyrimai, mokslininkės teigimu, kol kas vyksta tradiciniu būdu. Sklandančias ore žiedadulkes visas pasaulis iki šiol dar vertina žiūrėdami per mikroskopą: mėginiams surinkti naudoja specialias gaudykles, kuriuos žmogus, kasdien eidamas į laboratoriją, tiria įprastiniu metodu – sėda prie mikroskopo ir taip, kaip prieš 200 metų, taip ir dabar, tiria žiedadulkes.

„Šiuo metu vyksta didžiulis europinis projektas, meteorologijos tarnybos kviečiamos kurti pagrindą skaičiuoti žiedadulkes automatiškai. Kietosios dalelės skaičiuojamos automatiškai, taip pat, pavyzdžiui, ozonas ar oro temperatūra skaičiuojama automatiškai. Tuo tarpu žiedadulkių prietaisai nemoka atpažinti todėl, kad jos turi specifinių bruožų. Žiedadulkės yra ir trikampės, ir spygliuotos, ir su poromis, ir apvalios, ir pailgos. Pirmąją automatinę gaudyklę Lietuvoje mes įsirengėme ant vieno iš universiteto pastatų stogo ir jau šiuo prietaisu pradėjome gaudyti žiedadulkes“, – apie automatizuotą žiedadulkių vertinimą kalba I. Šaulienė.

Žiedadulkių sezonas prasideda žymiai anksčiau nei pradeda žydėti augalai, netgi vasario mėnesį. Patį sezono piką aerobiologai fiksuoja gegužės mėnesį, kai aptinkama daugiausiai rūšių alergeninių žiedadulkių.

„Tuo metu žydi medžiai. Jie žydi iki pat birželio mėnesio, išbarsto ore daugybę žiedadulkių. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio žydi įvairios žolės, migliniai augalai, nuo liepos vidurio dar prisijungia piktžolės. Sezono trukmė priklauso nuo vegetacijos sezono ilgio. Jeigu žiūrėsime iš žiedadulkių alergenams jautrių žmonių pozicijos, tai jei žmogus jautrus tik vienai žiedadulkių rūšiai, alergija gali trukti iki 2 savaičių, tačiau, jeigu jautrus žolių alergenams, tai simptomai gali užsitęsti ir visą vasarą. Jeigu žmogus jautrus kelioms žiedadulkių rūšims, tai simptomai užsitęsia dar ilgiau“, – sako I. Šaulienė.

Kodėl ir kokius negalavimus sukelia žiedadulkės

Mokslininkė sako, kad nepaisant to, ar pažiūrėję per langą matome žydinčius augalus, ar ne, žiedadulkių koncentracija ore nuo to nepriklauso. Saulėtą dieną žiedadulkių koncentracija ženkliai išauga. „Dabar jeigu pažiūrėsime pro langą, tai alksnis jau nebežydi. Jeigu pro langą būtume pažiūrėję, pavyzdžiui, vasario 5 d., tai alksnis dar nebūtų žydėjęs. Vis dėlto, žiedadulkių koncentracija ore tiek tada, tiek šiandien – tikrai pakankama tam, kad jautrūs žmonės alksnio žiedadulkių alergeno poveikį pajaustų“, – tikina aerobiologė.

Kaip tikina profesorė, šalyje yra 2–3 proc. alergiškų žmonių. Vis dėlto, neretai žmonės, kurie nealergiški žiedadulkėms, dėl kryžminio žiedadulkių poveikio su maisto produktais taip pat jaučia nemalonius simptomus po valgio. „Pavyzdžiui, beržo žydėjimo metu paaštrėja jautrumas kiviams, obuoliams, morkoms ir panašiai. Gali būti jaučiamas niežulys burnoje ar ant veido, jei morkų ar obuolių suvalgome didesnį kiekį. Kai žinai problemą, gali stebėti savo savijautą“, – sako I. Šaulienė.

„Pirmiausiai, žiedadulkės nekaltos, kad žmonės serga. Žiedadulkė yra vyriškos giminės, nes neša vyriškąjį genetinį pradą. Jos užduotis – surasti moteriškąjį žiedą ir atlikti savo misiją. Beieškant moteriškojo žiedo, kartais žiedadulkės patenka žmonėms ant gleivinių: akių, įtraukiamos į nosį kvėpuojant ir panašiai. Ten jos sudygsta, o tam, kad žiedadulkė suprastų, kur atsirado, ji išleidžia dulkiadaigį. Šio atpažinimo mechanizmo metu paleidžiami alergenai arba specializuoti baltymai, kurie kai kuriems žmonėms sukelia alerginę reakciją“, – apie tai, kaip prasideda alergija, pasakoja mokslininkė.

Alerginės reakcijos simptomai labai panašūs kaip peršalimo ligų: teka nosis, o kartais ji tiesiog užsikiša, išburksta, ašaroja ir peršti akys, skauda galvą. Padidėja jautrumas maisto produktams, pasireiškia nemalonus niežulys burnoje. „Pajutus šiuos požymius netipišku laiku arba kaip tik kasmet konkrečiu momentu, kai, pavyzdžiui, pasirodžius saulei, išeinate į lauką ir netrukus pajaučiate slogos simptomus, reikėtų nueiti pasitikrinti, ar ši sloga nesusijusi su žiedadulkėmis“, – pataria I. Šaulienė.

Praktiniai patarimai, kaip save apsaugoti

Dabar žmonės stengiasi vartoti kuo mažiau medikamentų, ieško būdų gydytis be jų. Mokslininkė sako, kad žiedadulkių sezoną galima išgyventi be vaistų, nors tai yra ir sudėtingiau, ypatingai tais atvejais, kai žmogus jautrus didžiajai daliai žiedadulkių rūšių. Vis tik svarbiausia žinoti kelis būdus, kaip galima save apsaugoti.

„Visų pirma, reikia žinoti, kada žydi viena ar kita augalų rūšis ir kiek ore yra žiedadulkių. Augalų dulkėjimo laikotarpiu prieš įeinant į namus tankiomis šukomis išsišukuoti plaukus. Prieš parsivedant namo gyvūnėlį iššukuoti ir jo kailį. Grįžus namo būtinai pasikeisti rūbus, nusiplauti veidą, akis ir nosį. Apskritai nosį skalauti kiek galima dažniau, net gi būnant darbe tą galima daryti periodiškai. Tiek namuose, tiek automobilyje reikia laikyti uždarus langus. Namuose vengti kilimų. Tai tokie visai paprasti dalykai, kurie tikrai padeda. Aišku, gal piliulė ir greičiau padeda, bet šis būdas pigesnis. Taip pat medikai dar siūlo ir imunoterapiją, kurios metu sukuriamas imunitetas“, – patarimus, kaip saugoti save žiedadulkių sezono metu, dalija mokslininkė.

Anot I. Šaulienės, labai svarbu nuo mažens vaikus mokyti pažinti gamtą, nes buvimas joje gali suformuoti imunitetą. „Jeigu nenorite vykti į gamtą, eikite į botanikos sodus, į miesto parkus, vaikščiokite po kiemą, leiskite vaikui nukristi ant žemės. Mamos kartais sako, kad vaikas jau dabar alergiškas, tikrai niekur neis. Tai tuo metu, kol alergija, neikite, po to, kai nebus alergijos, eikite ir mokykite vaiką pažinti gamtą, nes tik pažintis su gamta leidžia įgyti imunitetą. Imunitetas gal nesiformuoja konkrečiai žiedadulkei, bet susitarimas su gamta atsiranda“, – tikina mokslininkė.

Polinkis alergijai gali būti nulemtas tiek genetiškai, tiek ir aplinkos veiksnių, kadangi alerginė reakcija gali būti kaupiamoji. „Artėjant Velykoms visi parsinešime žydinčias blindes ar beržų žirginėlius. Bet kam to reikia? Gal geriau parsinešti šakeles su išsprogusiais lapeliais, be žirginėlių? Jeigu aplinkoje daug žiedadulkių, jų koncentracija ore didelė, tam tikru metu nusilpus organizmui gali pasireikšti alergija“, – dalija patarimus I. Šaulienė.

Anot mokslininkės, nuo alergenų labiausiai reikia saugoti vaikus, mat jų svoris mažesnis, todėl pakanka mažesnio kiekio žiedadulkių alerginei reakcijai iššaukti. Neišsigydžius alergijos vaikystėje, ji gali išaugti į astmą, o tai yra itin pavojinga.

Inovatyvus būdas sekti alergijos riziką

Žemės stebėsenos iš kosmoso programai Copernicus paskelbus konkursą, Šiaulių universiteto aerobiologų komanda nusprendė pasinaudoti proga. Programai, kuri kas akimirką kaupia didžiulį kiekį duomenų, mat palydovų duomenys keliauja į Copernicus sistemas, mokslininkai pasiūlė surinktus duomenis apjungti su žiedadulkių duomenimis ir sukurti personalinę alergijos simptomų prognozių sistemą.

„Prieš tai daug metų rašėme informaciją apie tai, kiek yra žiedadulkių ore, bet žmogui turbūt neįdomu, kiek jų yra, žmogui įdomiau, kaip jis jausis. Tad jungėmės į tarptautinę komandą su Suomijos meteorologijos institutu, Vienos medicinos universitetu. Sukūrėme absoliučiai inovatyvų produktą, kuris žmogui suvedusiam savo simptomus, pateikia informaciją apie alergijos riziką“, – apie programėlę PASYFO pasakoja I. Šaulienė.

Programėlė veikia apjungiant milžiniškas duomenų bazes: SILAM žiedadulkių prognozių modelį, Copernicus programos atmosferos monitoringo paslaugų oro kokybės duomenis, Vienos medicinos universiteto serveriuose esantį žiedadulkių dienoraštį. „Visa ši didžiulė mašina dirba tam, kad žmonės gautų informaciją“, – sako mokslininkė.

Stebėti duomenis galima tiek tinklalapyje, tiek naudojantis mobiliąja programėle. Tinklalapyje galima sekti situaciją visoje Europoje ir, žinoma, Lietuvoje. Mobiliojoje programėlėje galima matyti bendrąją alergijos riziką, tačiau jei žmogus pildo žiedadulkių dienoraštį, jis gali gauti ir tik jam skirtą personalinę alergijos simptomų prognozę. Be to, galima rasti informaciją apie oro temperatūrą, teršalus, kurie šiuo metu yra ore. Tiek programėlėje, tiek tinklalapyje esančioje enciklopedijoje galima pasiskaityti apie augalus, žiedadulkių alergeniškumą, sužinoti, kada šie augalai žydi, pasižiūrėti, kaip jie atrodo.

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148