Naujienos

Šilumos ūkio perspektyvos – biokuras gerai, bet kas toliau?

2019-04-17 14:19:46

Lietuvos šilumos ūkis priartėjo prie ribos, kai naujos investicijos į biokuro katilines taps nebeefektyvios, todėl būtina turėti viziją, kaip toliau siekti Energetikos strategijoje išsikeltų tikslų ir kaip efektyviai pasinaudoti naujo ES parama, kad ateinantis dešimtmetis netaptų šilumos ūkio pažangos akligatviu.

ES senbuvės sparčiais žingsniais pereina prie vadinamojo ketvirtos kartos (4G) centralizuotos šilumos tiekimo, integruoja saulės jėgaines į centralizuoto šilumos tiekimo tinklus ir skatina perteklinės bei atliekinės šilumos panaudojimą pastatų šildymui. Dalį šių sprendimų galima adaptuoti ir Lietuvos šilumos ūkyje.

Minint Lietuvos energetikų dieną, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija surengė apskrito stalo diskusiją, kur sektoriaus specialistai ir atsakingos institucijos aptarė šilumos ūkio perspektyvas ir prioritetus rengiantis naujam ES finansavimo periodui po 2020 m. ir Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos atnaujinimui 2022 m.

Anot Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio šilumos ūkis yra neatsiejama ir reikšminga energetikos sektoriaus dalis, kuri pastaruosius 15 metų išgyveno aktyvų atsinaujinimo etapą. Pasinaudojant ES paramos lėšomis, apie 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro. Lietuva yra lyderė Europos Sąjungoje (ES) pagal biokuro dalį šilumos gamyboje, tačiau artėjame prie ribos, kai investicijos į biokuro katilines taps nebeefektyvios, o dalis miestų jau turi pradėti galvoti apie atsinaujinančių energijos išteklių diversifikavimą.

Vienas etapas baigiasi – laikas aptarti prioritetus

„Tai, kad iš biokuro jau gaminame didžiąją dalį šilumos – neabejotinai svarbus pasiekimas. Tačiau per kitą dešimtmetį Energetikos strategijoje esame numatę iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti 90 proc. šilumos, bet tolesnės investicijos į brangius biokuro katilus dalyje miestų lemtų šilumos brangimą, mat dėl sezoniškumo pilnu pajėgumu visa ši įranga gali būti naudojama tik 1-2 mėnesius per metus, o kaupti šilumos rezervų kol kas neturime techninių galimybių“, – sako Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas.

Anot jo, Europos energetikos ir pramonės sektoriuose augant medienos atliekų paklausai, prognozuojamas ir palaipsnis biokuro brangimas, todėl ES miestai ieško būdų kaip diversifikuoti energijos šaltinius centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje panaudojant „nieko nekainuojančią“ energiją – tai aplinkos arba atliekinė energija.

Pavyzdžiui, Latvijos Salaspilio miestas šiais metais užbaigs palyginti didelį saulės kolektorių parką, kuris bus integruotas į CŠT sistemą ir patenkins 20 proc. miesto šilumos poreikio, o šiltuoju metų laiku gamins 100 proc. šilumos karšto vandens paruošimui. Tokių centralizuotų saulės parkų integravimas į CŠT sistemas yra svarbi kryptis ES šilumos ūkio strategijoje.

„Nereikia išsigąsti, kad dabar turime pulti statyti saulės parkus, tačiau daliai miestų, ypač mažesnių, jau būtų protinga svarstyti tokių investicijų perspektyvas ir dalis miestų – Ignalina, Šalčininkai, Vilnius – jas vertina rimtai. Svarbu neužblokuoti galimybės“, – teigia V. Lukoševičius.

Švaistome, nes neturime šilumos saugyklų

Šilumos ūkio sritis, kur Lietuva gerokai atsilieka – perteklinės bei atliekinės šilumos surinkimas, saugojimas bei panaudojimas. Pavyzdžiui, jeigu šilumos pagaminama daugiau, nei tuo metu vartotojams reikia – ji pradingsta. Daug ES miestų, ypač Šiaurės Europoje, investuoja į šilumos saugyklas, kurios leidžia efektyviau, mažesniais kaštais prisiderinti prie šilumos poreikio svyravimų – tiek sezoninių, tiek ir kelių parų laikotarpiui.

„Tai turėtų būti prioritetinė šilumos ūkio vystymo sritis trumpuoju periodu – iššvaistomos šilumos panaudojimas leistų deginti mažiau kuro, o tai reiškia mažesnes sąnaudas ir švaresnę aplinką. Be to, taip būtų geriau panaudojama jau esamų biokuro katilų galia. Pradžioje saugykloms net galima pritaikyti jau nebenaudojamus mazuto rezervuarus, pasitelkti privačias investicijas. Tereikia sisteminio požiūrio, palankaus reguliavimo ir kainodaros“, – kalba V. Lukoševičius.

Didžiulius šilumos kiekius į aplinką išmeta pastatų ir įvairių įrenginių vėsinimo sistemos, todėl pravartu apsvarstyti ir centralizuotos vėsumos sistemos diegimą miestuose – tai leistų dabar vėsinimo sistemų išmetamą šilumą panaudoti karštam vandeniui ruošti ar net šildymui šaltuoju laikotarpiu. Centralizuotos vėsumos tiekimą jau naudoja Vakarų Europos šalys, , o pirmoji Baltijos šalyse tokia sistema atsirado Estijos Tartu mieste..

„Keitimasis su vartotojais šiluma ir vėsuma yra naujas, neišvengiamas etapas kuriant išmaniuosius miestų energetinius-komunalinius tinklus. Tačiau tam būtina sukurti atitinkamą tai skatinantį valstybinį reguliavimą arba jo iš viso atsisakyti, iniciatyvą perduodant savivaldybėms bei ūkio subjektams“, – pasakoja V. Lukoševičius.

Sinergija su renovacija

Kita sritis, kur Lietuva irgi jau gali ir turi pasistūmėti – žemos temperatūros šildymo „salų“ kūrimas. Didėjant pastatų energiniam efektyvumui, siekiama mažinti CŠT sistemoje šilumą nešančio vandens temperatūrą, nes tą patį komfortą gyventojams galima užtikrinti su mažiau karštu vandeniu. Žemos temperatūros šildymo privalumų yra ne vienas: šilumos gamybai sunaudojama mažiau kuro, didėja katilinių ir elektrinių efektyvumas, mažėja šilumos perdavimo nuostoliai, tarša. Žemesnė šilumą nešančio vandens temperatūra leidžia į CŠT sistemas integruoti daugiau atsinaujinančių šaltinių, galima naudoti plastikinius vamzdžius, kurie pigesni, bet ilgaamžiškesni ir efektyvesni.

Šilumą nešančio vandens temperatūra apibrėžia šilumos ūkio raidos etapus. Laikoma, kad iki dabar formavosi 3G šilumos ūkio karta – šildymui naudojamas nebeperkaitintas, tačiau vidutinės temperatūros, iki 90 laipsnių vanduo. Palaipsniui Europoje pradeda įsivyrauti 4 G karta, kai šildymui naudojamo vandens temperatūra – tik 50-70 laipsnių.

„Pavieniai ES miestai jau pereina prie žemos temperat8ros šildymo, tai ypač efektyvu derinant su kvartaline pastatų renovacija, naujų kvartalų statybomis. Didesniuose miestuose prie to galima eiti palaipsniui, atskirais kvartalais, formuojant žemos temperatūros šildymo „salas“. Ilgalaikėje perspektyvoje šie maži žingsniai sudarys reikšmingą efektą, kai tos „salos“ bus apjungtos į vieningą sistemą“ – pasakoja V. Lukoševičius.

Vadinamosios 0 kaštų energijos (saulės, žemės, nutekamųjų vandenų šiluma, pastatų, pramonės ar elektrinių atliekinė šiluma ar pan.) integravimas į CŠT tinklus padėtų padaryti centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą patrauklesnį vartotojams ir konkurencingą palyginti su kitais šildymo būdais.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
       2024-03-06 16:30:24

Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas.
       2024-03-06 16:24:50

Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę

Austrės – visais laikais Europos didikų mėgtas delikatesas, neseniai iš naujo atrastas ir Lietuvoje. Savo išskirtiniu, vandenynu alsuojančiu skoniu jos papuošia dažną šventę ar draugų susibūrimą.
       2024-03-05 19:54:51

Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius

„Rimi“ duomenimis, per praėjusius metus tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje parduota beveik 1 715 tonų nukainotų maisto produktų su besibaigiančio galiojimo terminu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad tokia iniciatyva padėjo pirkėjams ženkliai sutaupyti.
       2024-03-05 17:28:21

Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai

Dirbtiniam intelektui (DI) kasdien kėsinantis į mūsų darbo vietą, ją „prarasti“ iškilo grėsmė ir mūsų šuniui. Neseniai pasibaigusioje „Mobile World Congress“ (MWC) parodoje net dvi kompanijos pristatė augintinius robotus, kurie ne tik atlieka triukus, bet ir leidžiasi paglostomi.
       2024-03-05 17:22:30

Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką

Kai beveik pusmetį gyvename pilkoje darganoje, pasiilgstame spalvų ne tik aprangoje, interjere, bet ir lėkštėse. Todėl tokie ryškūs patiekalai, kaip oranžinė sriuba iš batatų bei morkų, suvilios net nemėgstančius tradicinių sriubų.
       2024-03-05 14:44:32

Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių

Kadangi naujausiuose televizoriuose įdiegtos pažangiausios technologijos, norint mėgautis išskirtine vaizdo kokybe, labai svarbu, kad ekranas būtų švarus. Kartais dulkės ir dėmės gadina vaizdo kokybę, todėl būtina nuolat valyti ekraną.
       2024-03-05 11:09:56

Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?

Pastaraisiais metais kūrybinėse industrijose kilo rimtų neramumų dėl dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo. Holivudą sukrėtė galingas aktorių ir scenaristų streikas, dėl kurio studijos buvo priverstos sustabdyti daugumos pagrindinių projektų įgyvendinimą.
       2024-03-05 10:45:01

Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu

Dauguma tėvų žino: kalcis gyvybiškai svarbus sveikiems vaikų dantims ir stipriems kaulams. Tačiau šis mineralas taip pat nepakeičiamas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitos procesui.
       2024-03-04 17:18:30

Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis

Nors lašišą dažniausiai kepame, o rūkyta arba sūdyta keliauja ant sumuštinukų, galima pasilepinti ir gardžiomis salotomis, kurios tikrai papuoš šventės ar savaitgalio stalą.
       2024-03-04 12:26:29

Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę

Beveik 60 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose ir jame esantis butas, dažniausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jiems priklauso. Kokia bus jo vertė priklauso ne tik nuo buto, bet ir viso daugiabučio, techninės būklės.
       2024-03-04 12:21:10

„Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle pradeda senosios kartos 3G ryšio išjungimą. Su nebeaktualiu 3G ryšiu visiškai bus atsisveikinta iki 2025 m. pabaigos.
       2024-03-03 13:39:10

Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą

Įsibėgėjant XXI amžiui, inovatyvių technologijų įgalinimas iš naujo apibrėžia mūsų kasdienio gyvenimo būdą ir įpročius. Naujovių horizonte išsiskiria trys tendencijos, kurios iš esmės pakeis mūsų santykį su mus supančiu pasauliu:
       2024-03-03 09:21:18

Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių

Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams.
       2024-03-01 21:00:10

Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?

Naudotų automobilių rinka nėra vis dar nėra skaidri ir prireiks daug laiko pokyčiams, todėl automobilių defektai vis dar slepiami, o rida ir toliau klastojama.
       2024-02-28 18:37:46

„Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus

Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ į Venecijoje statomo viešbučio „Hampton by Hilton“ projektą įtraukė ir lietuviškų kompanijų. Viešbutyje jau montuojami šalies gamintojo „Aluvesto“ langai, o kambariuose bus naudojami Kaune pagaminti „Fitsout“ baldai ir interjero elementai.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.