Kokia spyna rakinate asmenines paskyras internete?

Šarvuotos namų durys, patikima spyna ir akylai saugomas raktas – nors net ir visos šios priemonės negali visiškai apsaugoti nuo vagystės, gyventojai kaip tik išmano bando apsaugoti namų turtą.

Tačiau apie gresiančius pavojus virtualiame pasaulyje, internete, dažnai net nesusimąstome.

Tai pastebi SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Nors galimybių labiau apsaugoti savo duomenis yra, kol kas dauguma gyventojų internete naudoja patį paprasčiausią apsaugos būdą ir apsiriboja slaptažodžiu. SEB banko atstovas atkreipia dėmesį, kad tai tėra vieno žingsnio autentifikavimo būdas, kuris nėra pakankamas.

„Kiekvienas interneto vartotojas turėtų pasirūpinti bent minimalia apsauga, tačiau tam slaptažodžio nebepakanka. Slaptažodžius gyventojai dažnai susikuria per daug paprastus ir neretai tą patį naudoja kelioms skirtingoms paskyroms. Šiais laikais sužinoti asmens elektroninio pašto adresą nėra sunku. Juo labiau, kad tą patį adresą taip pat dažniai naudojame skirtingose paskyrose. Tad internetiniams nusikaltėliams nusitaikyti į tokius vartotojus labai paprasta, o sužinojus duomenis, prieinamos tampa beveik visos asmens susikurtos paskyros – ir socialiniuose tinkluose, ir apsipirkimo platformose“, – pastebi SEB banko Prevencijos departamento vadovas.

A. Šapola primena, kad daugelis didžiųjų paslaugų internete tiekėjų (įskaitant „Amazon“, „Google“, „LinkedIn“, „Facebook“, „Instagram“ ir kt. platformas) savo klientams siūlo vadinamąjį dviejų faktorių autentifikavimo būdą (2FA), kuris padeda geriau apsaugoti prieigą prie asmens duomenų. Ši papildoma apsauga klientui nieko nekainuoja, tačiau ja naudojasi stebėtinai maža dalis net ir aktyvių interneto vartotojų.

„Internetinio saugumo klausimais dažnai tenka bendrauti su gyventojais. Kai paklausiu, kokiu e. paštu naudojasi, dažnai išgirstu „gmailu“, tačiau kai paklausiu, ar jungdamiesi prie e. pašto dėžutės papildomai naudoja ir „Google Authenticator“ mobiliąją programėlę, retai girdžiu teigiamą atsakymą. Ši programėlė ir yra vienas iš dviejų faktorių autentifikavimo pavyzdžių. Ir nors, reikia pripažinti, šis būdas gyventojams nėra visiškai naujas – tokiu principu jungiamasi prie interneto banko, visgi kitose savo paskyrose juo naudojasi retai“, – komentuoja SEB banko Prevencijos departamento vadovas.

Koks asmens tapatybės patvirtinimo būdas vadinamas dviejų faktorių autentifikavimu? Pirmajam lygiui, pasak internetinio saugumo specialisto, pakanka to, ką asmuo žino, pavyzdžiui, prisijungimo vardo ir slaptažodžio, o dvigubas autentifikavimas reikalauja turėti ir tam tikrą fizinį objektą, įrenginį. „Pavyzdys galėtų būtų jau minėta „Google Authenticator“ programėlė – jungiantis prie pašto dėžutės nebeužteks suvesti tik adresą ir slaptažodį, kai kuriais atvejais, pvz., kai jungiamasi iš naujų įrenginių ar naršyklių, reikės suvesti ir kodą programėlėje, instaliuotoje išmaniajame telefone“, – aiškina A. Šapola ir priduria, kad neretai nieko papildomai diegtis asmeniui nereikia, užtenka naudojamose socialinių tinklų, prekybos platformų programėlėse pasirinkti atitinkamus nustatymus.

Tokiu pačiu principu veikia ir sparčiai populiarėjanti prisijungimo prie interneto banko priemonė, mobilioji programėlė „Smart-ID“. Jungdamasis prie interneto banko gyventojas į savo išmanųjį įrenginį gauna „Smart-ID“ prašymą suvesti PIN1 kodą, o pervedimo operacijas prašoma patvirtinti įvedant PIN2 kodą. Saugumą užtikrina ir tai, kad prieš suvesdamas kodą asmuo telefono ekrane ir prisijungimo prie interneto banko lange kompiuteryje mato kontrolinį kodą, kuris turi sutapti. Banko specialistas taip pat primena, kad savo PIN kodus į „Smart-ID“ programėlę asmuo turėtų suvesti tik jungdamasis prie interneto banko ir tvirtindamas atliekamas operacijas.

„Mobilioji programėlė „Smart-ID“ yra patogi ir saugi identifikavimo priemonė. Skirtingai negu slaptažodžių kortelė, programėlė nesaugo PIN kodų, todėl, net ir praradus telefoną, kliento finansiniai duomenys bus saugūs. „Smart-ID“ naudojamus PIN1 ir PIN2 kodus klientas susigalvoja pats ir niekam kitam jie nėra žinomi“, – pabrėžia A. Šapola.

„Smart-ID“ programėlę galima nemokamai parsisiųsti iš „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvių ir pačiam įsidiegti išmaniajame telefone.

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148