Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių namų saugumą patiki šunims

Tyrimas parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos žmonių būsto ir jame esančio turto saugumą patiki namuose laikomiems šunims. Kinologas Artūras Zaleckas tokią statistiką sieja su prastesne mūsų šalies kinologine kultūra.

Draudikai pastebi, kad šunis-sargus gyventojų namuose pamažu keičia elektroninės namų saugumo priemonės.

Dažniau draugas, o ne sargas

Kinologas A. Zaleckas pastebi, kad požiūris į šunį kaip sargą mūsų šalyje išties gajus, tačiau jis pamažu keičiasi.

„Nuomonė, jog šuns reikia apsaugai nuo vagių, darosi vis retesnė, žmonės dažniau įsigyja šunį kaip draugą, kompanioną ar netgi šeimos narį. Tokiais atvejais iš šunų tikimasi vis mažiau agresijos. Tampame labiau europietiški, nes daugelyje Europos šalių nėra agresyvių šunų gausos – užsienyje matomi palaidi šunys paplūdimiuose, restoranuose bei kitose gausiai žmonių lankomose vietose, ir vietiniai jų nebijo“, – kalbėjo kinologas.

A.Zalecko teigimu, keičiasi ir besikreipiančių į dresavimo specialistus poreikiai. „Anksčiau šunų šeimininkai kinologų prašydavo keturkojus dresuoti taip, kad jie gebėtų apsaugoti namą ar butą, o dabar dažniausiai žmonės tikisi augintinių paklusnumo, nori išmokyti juos cirko elementų ir sportinio kandimo“, – sakė kinologas.

Tendenciją, kad Lietuvoje nemažai žmonių šunis naudoja būsto apsaugai, specialistas sieja su kinologine kultūra, kurią neretai kuria augintinių tinkamai neprižiūrintys ar jais pasipuikuoti norintys šeimininkai.

„Yra žmonių, kurie už agresyvaus šuns nori paslėpti savo kompleksus. Kai kurie šeimininkai vedžioja palaidus šunis, o šie gąsdina praeivius, kaimynus. Nesvarbu, kad šuo nekąs, bet yra tokių, kurie bijo ir jiems nemalonu – reikia stebėti, kad aplinkiniams keturkojai nekeltų nemalonumo. Čia yra mūsų kultūros dalis, jei kažką ypatingo turime, norime būtinai visiems tai pademonstruoti“, – teigė A. Zaleckas.

Jis atkreipė dėmesį, kad prieš pora dešimtmečių į tam tikrų veislių šunis buvo žiūrima kaip į sargus. „Žmonės norėjo, jog šunų agresyvumą parodytų jų išvaizda, todėl pageidaudavo kuo didesnio augintinio, turinčio plačią krūtinę ir kupiruotas ausis. Dabar požiūris į šunų veisles pakito“, – sakė specialistas.

Vietoj šuns – saugos sistemos

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Verslo klientų departamento direktoriaus Rimto Vaitkunsko, šunys ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse yra tarp trijų populiariausių namų apsaugos būdų.

„Būsto draudimas, saugios spynos ir šunys yra patys populiariausi namų saugojimo būdai. Prieš kelis dešimtmečius būsto apsaugos priemonių buvo kur kas mažiau, todėl šuns laikymas buvo vienas efektyviausių namų saugojimo būdų. Taigi, dėl šios priežasties negalime stebėtis, jog kai kurie žmonės saugaus būsto be keturkojų neįsivaizduoja“, – kalbėjo R. Vaitkunskas.

Tyrimas parodė, kad daugiausiai sarginius šunis namuose laiko mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos žmonės. Be to, dažniausia šunis-sargus turi mažesnių miestų ir kaimų gyventojai: 35 proc. namų saugumą patikinčių šunims gyvena kaime, 27 proc. – mažesniuose miestuose, o didžiuosiuose miestuose šunims namų saugumą patiki tik kas penktas respondentas.

Draudikas atkreipė dėmesį, kad šunų vaidmenį saugant žmonių būstą ir jame esantį turtą turėtų keisti technologijomis paremti sprendimai ir kompleksinės namų saugojimo priemonės. Anot jo, ši tendencija dabar labiau matoma didžiuosiuose miestuose, tikėtinas jos populiarėjimas ir kitose šalies dalyse.

Namų saugumui, pasak R.Vaitkunsko, vis dažniau perkamos elektroninės saugos sistemos. „Jos populiarėja, nes kasmet didėja šių sistemų įvairovė, jos tampa pigesnėmis ir modernesnėmis. Be to, gyventojai supranta, kad vienos magiškos priemonės apsaugoti namus nėra, todėl dažniau renkasi kompleksinius sprendimus – apdraudžia būstą, naudoja saugias spynas ir saugos sistemas“, – pasakojo draudikas.

Lietuvos gyventojų namų saugojimo tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu vasario mėnesį „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148