iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Lietuvos oro uostai: apie naują ir esamus

2019-06-20 10:11:20

Komentuoja Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.

Tai turbūt pirmas kartas, kuomet į susisiekimo oru sektorių pažiūrėta ne 4 metų perspektyvoje. Bandome įvertinti situaciją ir priimti strateginius sprendimus, kurių vaisiai būtų raškomi mūsų anūkų.

Sparčiai didėjant keleivių srautams Lietuvos oro uostuose, pradėta kalbėti apie naujo oro uosto statybas.

Nors kol kas kalbama tik apie būtinų žemių rezervavimą, o galutinis sprendimas, ar naujo oro uosto tikrai reiks, bus priimtas tik 2022 m., jau dabar imamės priemonių suvaldyti keleivių gausą – nuosekliai vykdoma visų 3 šalies oro vartų plėtra. Tačiau gali būti, kad jos nepakaks.

Siekiame, kad Lietuvos oro uostai spėtų su pasaulinėmis aviacijos augimo tendencijomis ir, planuojant ilgalaikes įmonės perspektyvas, svarstymai apie naują, konkurencingą ir žymiai didesnį nei dabartiniai oro uostą darosi vis labiau pagrįsti.

Keleivių sparčiai daugėja

Kalbėkime skaičiais. Kasmet keliaujančiųjų oro transportu daugėja ir Lietuvoje, ir Europoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos oro uostai 2018 m. perskraidino daugiau nei 6 mln. keleivių, o tai yra 19 proc. daugiau nei 2017 m. Ir tendencijos žymesnės korekcijos į mažesnę srauto pusę kol kas nenumato.

Srautai didėja ir visame pasaulyje. Tarptautinė oro uostų taryba (ACI) prognozuoja, kad jau po 2030-ųjų metų oro bendrovių keleivių srautas visame pasaulyje padvigubės ir pasieks 8 milijardus. Europoje šis skaičius turėtų augti nuosaikiau, tačiau taip pat panašiais tempais.

Augantiems srautams turime ruoštis, įvertinti ne tik ateinančių kelerių metų, bet ir ilgalaikę – 15–20 metų perspektyvą, tai yra tikrai ilgas laiko tarpas, atsižvelgiant vien į tai, kad nepriklausoma Lietuva skaičiuoja tik trisdešimtuosius metus. Tam, kad surastume efektyviausias priemones plėtoti Lietuvoje veikiančių oro uostų tinklą, mūsų užsakymu buvo atlikta galimybių analizė. Ji pasiūlė du pagrindinius kelius.

Siekiant ir toliau sėkmingai užtikrinti Lietuvos oro uostų veikimą, kokybiškai aptarnauti skrydžius, pritraukti naujas oro linijas, mums reikia investuoti į dabartinių oro uostų plėtrą ir, vertinant kasmečius keleivių srauto skaičius, mąstyti apie didesnio, naujo oro uosto statybas.

Oro uostų konkurencija auga

Prielaida, kad Vilniaus oro uostas praėjusiais metais buvo vienas sparčiausiai augančių Europoje (turėjo 19 proc. daugiau keleivių, kai vidutiniškai Europos oro uostai per metus paauga 3–4 proc.), leidžia manyti, jog įvertinę konkurencinę aplinką, tinkamai valdydami investicijas ir ruošdami infrastruktūrą dar ryškesniam keleivių srautų didėjimui, galime tapti regiono lyderiais.

Visų pirma dėl to, kad mus noriai renkasi vežėjai, o tai yra svarus pasiekimas. Mitas, kad oro uostai sprendžia, kokias skrydžių kryptis atidaryti. Šis sprendimas tiesiogiai priklauso oro bendrovėms. Ir jos, priimdamos sprendimus, renkasi iš gausybės oro uostų, vertina kiekvieną šalį konkrečiai. Taigi kaskart, kai mus pasirenka, galime manyti, kad nukonkuravome ne artimiausius, o visos Europos oro uostus ir jų valstybes.

Svarbu suprasti tai, kad didžiausios oro uostų pajamos gaunamos ne iš keleivio mokesčio, o iš papildomų paslaugų: oro uostuose pamėgtų kavinių, parduotuvių, pramogų. Šių paslaugų plėtra Vilniaus oro uoste jau yra pasiekusi piką, todėl akivaizdu, kad norėdami išlikti konkurencingi, privalome nuosekliai plėtoti oro uostų infrastruktūrą. Tikslingos investicijos į plėtrą atsiperka – šiuo metu Lietuvos oro uostai sukuria 2,5 proc. šalies BVP. Šis skaičius, praplėtus infrastruktūrą, galėtų augti.

Esamų oro uostų plėtra – būtina

Nepaisant spartaus keleivių skaičiaus augimo, Vilniaus oro uostas metiniu keleivių skaičiumi vis dar nusileidžia Rygai, Varšuvai, jį sparčiai vejasi augantys Krokuvos oro vartai, dideles ambicijas demonstruoja Talinas, kur norima keleivių skaičių oru auginti iki 8–10 mln. per metus. Tapti regiono lyderiais siekiame jau dabar, tad per artimiausius 3 metus plėsime visus Lietuvos oro uostus.

Infrastruktūros plėtra būtina ir dėl objektyvių priežasčių. Vien Vilniaus oro uostas buvo statytas aptarnauti 3,5 mln. keleivių per metus, o praėjusiais metais pasiekėme beveik 5 mln. Kauno oro uostas buvo skirtas 800 tūkst. keleivių, tačiau pernai šiame oro uoste jau aptarnavome 1 mln., Palangos oro uoste buvo numatyti 300 tūkst. siekiantys keleivių srautai, tačiau praėjusiais metais taip pat viršijome šį skaičių.

Neabejotinai turime iššūkį ne tik išlaikyti tinkamai veikiančią infrastruktūrą, bet ir ją tobulinti, kad suvaldytume augančius keleivių srautus, gerintume keleivių patirtį, sudarytume geras sąlygas mūsų oro uostų viduje veikti oro linijoms ir kitiems svarbiems partneriams. Tam esame numatę iki 2022 m. bendrai plėtrai investuoti 165 mln. eurų.

Vilniaus oro uoste netrukus prasidės naujo keleivių išvykimo ir VIP terminalo su konferencijų centru statyba, šiaurinio perono rekonstrukcija, eismo schemos prie oro uosto koregavimas. Tam numatyta 60 mln. eurų. Per ateinančius 4 metus bus investuota dar 74 mln. į kritiškai oro uostui svarbios, tačiau nusidėvėjusios infrastruktūros atnaujinimą.

Kauno ir Palangos oro uostams yra skirta atitinkamai po 13 ir 18 mln. eurų. Juose bus vykdoma terminalų plėtra, atnaujinami riedėjimo takai, oro uosto įranga bei transportas.

Atsižvelgiant į technologinius sprendinius, naudotas medžiagas, naudojimo intensyvumą ir kitus svarbius aspektus, oro uoste esančią infrastruktūrą būtina atnaujinti kas 7–15 metų. Šiandien daugumoje oro uostų kritiniai infrastruktūros mazgai jau yra pasiekę savo gyvavimo ciklo pabaigą ir juos būtina atnaujinti. Tai atlikus, kitas atnaujinimo etapas būtų artimas naujojo oro uosto atsiradimo datai.

Svarbu pabrėžti, kad šios investicijos yra pagrįstos ir garantuojančios greitą atsiperkamumą. Remiantis pastarųjų metų mūsų investicijų valdymo praktika, galima teigti, kad tuo metu, kai bus sprendžiama dėl naujo oro uosto, į dabartinių plėtrą investuoti pinigai jau bus atsipirkę. Žinoma, vertindami perspektyvą ir žinodami, kad mūsų partneriams – oro bendrovėms – Lietuva būtų patrauklus pasirinkimas, negalime leisti, kad vienintelė kliūtis pradėti naujus skrydžius taptų infrastruktūra.

Naujas oro uostas gali būti svarbus žaidėjas

Tam, kad būtume pasiruošę ir užtikrintume infrastruktūrą ateities kartoms, turime pradėti apie tai kalbėti šiandien. Susisiekimo ministerija jau pradėjo diskusijas apie naują oro uostą. Per ateinančius 5 metus nusimatysime ir rezervuosime žemės plotus galimai naujam oro uostui. Šioje vietoje reikėtų suprasti, kad visi naujo oro uosto sprendimai turi būti vertinami ir projekto „Rail Baltica“ perspektyvoje, ir esamo susisiekimo keliais kontekste.

Remiantis tarptautine praktika – naujųjų Zagrebo, Belgrado oro uostų patirtimi, geriausia, kad oro uostas nuo sostinės būtų nutolęs ne daugiau nei 30–40 km atstumu.

Tačiau didžiausi svertai priimant sprendimą dėl naujo oro uosto tenka keleivių srautams. Net jei remtumėmės pesimistinėmis prognozėmis (kad srautai kasmet augs mažiau nei dabar, tačiau ne mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, 3–4 proc. per metus), per ateinančius 10 ar 15 metų Vilniaus oro uostas aptarnautų daugiau kaip 13–14 mln. keleivių kasmet. Faktas, kad nei su dabartine, nei su maksimaliai išplėsta infrastruktūra tokio keleivių srauto neaptarnautų nė vienas šiuo metu veikiantis oro uostas, todėl reikėtų naujų, aviacijos ateičiai pasiruošusių oro vartų.

Žinoma, tiek ieškant lokacijos naujam oro uostui per artimiausią penkmetį, tiek pradėjus rengti galimai naujo oro uosto projektą, būtų vykdomi vertinimai, ar tuometiniam keleivių srautui aptarnauti tikrai reikia naujos infrastruktūros.

Iki to, kol bus priimtas sprendimas dėl naujo oro uosto, mes tiesiog privalome užtikrinti tinkamą keleivių aptarnavimą pagal savo galimybes. Štai kodėl ateityje planuoti naują oro uostą – svarbu, tačiau dabar svarbiau plėsti esamų oro uostų infrastruktūrą. Tai ir darome.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-02-21 08:19:22

Ar sulankstomi telefonai pakeis telefonų rinką?

Pasaulinis sulankstomų telefonų krepšelis praėjusią savaitę pasipildė dar vienu, kompanijos „Samsung“ antruoju modeliu – „Galaxy Z Flip“. „Huawei“ ir „Motorola“ savo sulankstomus sprendimus pristatė jau anksčiau, todėl rinkoje šiuo metu turime jau keturis skirtingus sulankstomus telefonus, iš kurių vienas oficialiai parduodamas ir Lietuvoje.
       2020-02-21 08:17:23

Ar žinote, kam renkami jūsų asmeniniai duomenys?

Viešas socialinių tinklų profilis su laisvai prieinamomis asmeninėmis nuotraukomis, elektroniniu paštu ir įrašais, programėlėms suteikta prieiga prie buvimo vietos ir bankinių duomenų – visa tai būdinga tiek dažnam paaugliui, tiek ir suaugusiam.
       2020-02-21 08:13:39

Karpos – neestetiškas apie imuniteto problemas signalizuojantis negalavimas

Nors karpos estetiškai nepatrauklus, tačiau dažniausiai nepavojingas negalavimas, vis tik nereiktų į jų atsiradimą numoti ranka – dažnai jos signalizuoja apie suprastėjusią organizmo imuninę sistemą, o vyresnio amžiaus žmonėms derėtų jas parodyti gydytojui dėl vėžio prevencijos.
       2020-02-20 11:07:57

Legalaus turinio platformos – vaistai nuo piratavimo

Nors Lietuva priskiriama prie labiausiai technologijų srityje pažengusių pasaulio šalių, taip pat esame įtraukti ir į daugiausiai pirataujančių šalių dešimtuką. Autorių teisių gynėjų nuomone, augantis legalaus turinio platformų populiarumas rodo ir didėjantį visuomenės sąmoningumą.
       2020-02-19 15:25:21

Lietuvių įmonė – tarp geidžiamiausių JAV darbdavių

Lietuvių įkurta logistikos kompanija „GP Transco“ pripažinta viena geidžiamiausių darbdavių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip mano Kanados ir JAV vežėjus vertinantys „Smart-Trucking“ ekspertai.
       2020-02-19 15:18:42

Mitybos patarimai senjorams: į ką atkreipti dėmesį?

Rūpintis sveikata ir mityba reikia visiems, tačiau rekomenduojama atsižvelgti ir į savo amžių. Nors atrodo, kad esant vyresnio amžiaus mitybos principai neturėtų skirtis nuo anksčiau galiojusių, tačiau yra dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
       2020-02-19 15:12:12

Kaip tvarka šaldytuve susijusi su maisto švaistymu?

Preliminariais Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173kg, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto. Kodėl jo išmetama tiek daug?
       2020-02-18 18:07:22

Rekordiškai šilta žiema ir kenkėjai: ko tikėtis pavasarį?

Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi pirmųjų žibučių, snieguolių bei pumpurus kraunančių medžių fotografijomis. Meteorologai taip pat patvirtino: ši žiema pati šilčiausia per daugiau nei 200 metų, kai Lietuvoje atliekami meteorologiniai stebėjimai.
       2020-02-18 17:59:18

Antžeminės televizijos DVB-T eteryje - nauja programa Delfi.tv

Pasikeitimai DVB-T eteryje į TV programų skaičiaus didėjimo pusę. Iš vienos pusės - gerai, kad TV programų daugėja, o iš kitos pusės - liūdina, nes tai pasikeitimai ne į aukštesnės kokybės pusę.
       2020-02-18 06:42:43

Lietuviško medaus galia: gydo gerklės skausmą, gaivina odą ir stiprina organizmą

Senovės lietuviai sakydavo, kad medus – ne tik maistas, bet ir vaistas. Šiandien jo naudą sveikatai patvirtina ir mokslas. Visgi medus naudingas ne tik malšinant gerklės skausmą ar kovojant su peršalimo simptomais.
       2020-02-18 06:40:37

Vilkas ėriuko kailyje: kaip apsisaugoti nuo apgaulingų programėlių

Kompanija „Google“ šį mėnesį iš savo programėlių parduotuvės „Google Play“ ištrynė 382 milijonus parsisiuntimų turėjusias 24 programėles, kurios pripažintos apgaulingomis. Vartotojams nieko neįtariant jų duomenys galėjo būti naudojami be jų žinios.
       2020-02-15 06:37:41

„Microsoft“ tyrimas: 70 proc. interneto vartotojų patiria internetines grėsmes

Viso pasaulio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus, rodo kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (angl. Digital Civility Index, DCI).
       2020-02-14 11:15:01

Marius Liatukas: Ar koronavirusas gali pavirsti nenugalima jėga?

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą netruko pajusti ir verslas: nukeliamos kelionės pas šioje Azijos valstybėje veikiančius partnerius, atšaukiami skrydžiai, pristabdytas siuntų ir krovinių gabenimas iš kai kurių Kinijos regionų, neveikia dalis tenykščių fabrikų.
       2020-02-13 21:30:54

Vienas dūris išgelbės gyvybę

„Džiaugiuosi, kad mano vaikas nevakcinuotas. Pasiskaitykite apie skiepus, ten vieni nuodai. Autizmas garantuotas“, - savo įžvalgomis dalijasi vaikų neskiepijantys tėvai. Kai vaikas atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje, nuomonę gimdytojai pakeičia. Tik kad nebūtų vėlu.
       2020-02-13 21:27:38

Ką pasirinkti: skalbyklę su džiovinimo funkcija ar atskirą džiovyklę?

Šiais laikais skalbyklių ir džiovyklių pasiūla tokia didelė, kad kartais sunku apsispręsti, kuris variantas būtų tinkamesnis. Kiekvienas prietaisas turi savo pliusų ir minusų, kuriuos pirkėjui verta apsvarstyti prieš įsigyjant naują prietaisą.
       2020-02-12 18:10:10

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus

Šneką paverčiantis tekstu dirbtinis intelektas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą antrąsyk inicijavusi bendrovė „Kantar“ išanalizavo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė aiškiausiai kalbančių TV vedėjų dešimtuką.
       2020-02-12 16:14:27

9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms.
       2020-02-12 16:11:18

Robotizacija neišvengiama, tačiau bijoti jos nereikia

Gamyba ir sandėliavimas, kaip ir dauguma kitų pramonės šakų, nestovi vietoje. Kuriamos naujos, žmonių darbą palengvinančios technologijos. Diegiami nauji, turimus resursus optimaliau išnaudoti leidžiantys sprendimai. Kaip neatsilikti nuo permainų?
       2020-02-12 15:19:21

Sekstingo ribos: nuo žaidimo iki psichologinių traumų

Sekstingą (angl. sexting – dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ kombinacija) Oksfordo žodynas oficialiai įtraukė prieš penkmetį. Tai atviro seksualaus turinio žinučių, apnuoginto ar nuogo kūno nuotraukų, filmukų siuntimas ar gavimas, naudojantis bet kokia skaitmenine priemone.
       2020-02-11 14:08:00

Ką darote ne taip, kad vaikas domisi tik kompiuteriniais žaidimais?

Kompiuteriniai žaidimai ir buvimas virtualioje erdvėje šiandien ne tik užima didelę dalį žmonių laisvalaikio, bet ir kursto karštas diskusijas. Ypač tarp tėvų, kurių vaikai, pasak suaugusiųjų, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono.
       2020-02-11 14:01:06

Apie propagandos technikas ir kaip jas atpažinti

Parodoje „Studijos 2020“ būsimus studentus Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė ne tik kvietė sužinoti aktualią informaciją apie stojimą ir gyvenimą VU, bet ir siūlė įdomių paskaitų ciklą įvairiomis aktualiomis temomis.
       2020-02-07 17:33:10

Įsigijote brangų pirkinį? Patarimai, kaip pasirūpinti, kad jis tarnautų ilgai

Prekybininkams skelbiant finalinius žiemos išpardavimus, gyventojai skuba pasinaudoti nuolaidomis ir įsigyti brangesnių pirkinių: buitinės technikos, elektronikos prietaisų ar išmaniųjų įrenginių. Išsvajotus pirkinius įsigiję gyventojai vis atidžiau jais rūpinasi, ir vis dažniau siekia užsitikrinti papildomą apsaugą nuo rizikų.
       2020-02-07 17:27:53

Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
       2020-02-07 08:31:39

Koronavirusas kėsinasi užkrėsti pasaulio ekonomiką: galimi du scenarijai

Kinijoje sparčiai plintantis koronavirusas verčia susirūpinti ir ekonomistus, ir atskirų sektorių atstovus: jei infekcijos plitimas artimiausiomis savaitėmis nebus pažabotas, liūdnus padarinius pajaus žmonės visame pasaulyje.
       2020-02-07 08:27:44

Išmaniosios kartos mokinys: kas jis ir kokie jo iššūkiai?

Pasaulinė statistika rodo, kad iš beveik 5 mlrd. internetu besinaudojančių žmonių net 3,7 mlrd. aktyviai naudoja socialinius tinklus, įsijungdami į juos nuo ankstyvos paauglystės.
       2020-02-07 08:24:07

„Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?

Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais.
       2020-02-06 09:34:40

Su skrydžiais susiję mitai: tinginiaujantys pilotai ir turbulencija

Su komerciniais skrydžiais susiję ne tik gausybe įvairiausių taisyklių, bet ir klaidingų keleivių įsitikinimų, kurie kai kuriuos žmones atgraso lipti į lėktuvą. Tačiau aviakompanijos „GetJet Airlines“ pilotas Irmantas Lasys skuba juos raminti ir paneigia populiariausius mitus.
       2020-02-06 08:59:20

Smulkinta mėsa ar faršas: kaip pasirinkti ir ką pagaminti?

Šiandien parduotuvėse esantis šviežios mėsos pasirinkimas gali atitikti kiekvieno, net ir reikliausio, pirkėjo poreikius – siūloma nuo įvairiausių išpjovų iki smulkintos šviežios mėsos ar faršo. Tiesa, dažnam vis dar gali kilti klausimas, kuo skiriasi faršas ir smulkinta mėsa?
       2020-02-06 08:52:18

Sveikas maistas – kaip vaistas. Subalansuota mityba – ligų profilaktikai

Gydytoja dietologė Rūta Petereit pataria, kaip nesunkiai pereiti prie subalansuotos mitybos, užtikrina, kad pradėti gyventi sveikai niekada nevėlu. Aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė dalijasi mažomis gudrybėmis, kaip prie sveikos mitybos pratina septynmetį sūnų.
       2020-02-06 08:47:55

Seksologas – apie erekcijos sutrikimų priežastis ir būdus, kaip jų išvengti

Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro seksualinės medicinos gydytojo, urologo dr. Roberto Adomaičio, seksualinė sveikata vis dar nėra prioritetinė sritis, nors lytinės funkcijos sutrikimai gali pranašauti apie kur kas rimtesnes ligas.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama