Naujienos

Ateities miestas – toks, kuriame viską pasiekti užteks 20 minučių

2019-08-14 16:25:34

Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta.

Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen sako, kad tokį modelį šiandien keičia „20 minučių miesto“ koncepcija, kurios idėja – visų gyventojui reikiamų paslaugų nuo namų ir darbovietės pasiekiamumas. J. Kostiainen dalinasi įžvalgomis apie Europos šalių miestuose stebimas transformacijas, kurios neaplenkia ir Lietuvos didmiesčių.

Su miestų plėtros procesais Jums tenka susidurti iš arti. Ką pastebite? Kokios pagrindinės miestų plėtros tendencijos ryškėja?

Kiekvienas miestas, be abejo, unikalus ir tie procesai gali skirtis. Tačiau tam tikrus bendrus bruožus išskirti galima. Visų pirma, tai miestų centrinių dalių tankėjimas. Miestai ne tiek plečiasi į išorę, auga iš vidaus, urbanistinės teritorijos tampa labiau koncentruotos, formuojasi nauji centrai centre.

Tai reiškia keletą dalykų. Visų pirma, miesto sutankėjimai gyventojams sudaro galimybes lengviau pasiekti įvairias paslaugas, įstaigas. Gyvenamosios zonos priartėja ir susipina su darbo, komercinėmis, laisvalaikio ar kultūrinėmis teritorijomis. Darbas yra arčiau namų, namai – arčiau rekreacinių zonų, kavinių, parduotuvių, paslaugų. Vystant naujas teritorijas, naujam gyvenimui prikeliant apleistas industrines zonas, mieste gali išryškėti net keletas tokių didelio tankio taškų.

Kaip tai paveikia miestų transporto infrastruktūrą?

Didesnis miesto tankis reiškia, kad viskas jame yra lengviau pasiekiama. Kaip teigia Australijos Melburno universiteto profesorius Kim Dovey, geras miestas yra tas, kuriame visi svarbiausi dalykai pasiekiami per ne daugiau kaip 20 minučių. Tai galėtų būti pagrindinis šiuolaikinio miesto planavimo kriterijus. Žinoma, tam, visų pirma, reikia gerai išvystytos viešojo transporto infrastruktūros.

Mieste, kur skirtingos funkcijos yra susitelkusios santykinai nedidelėje teritorijoje, nuosavas automobilis tampa vis mažiau racionaliu pasirinkimu, o viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų reikšmė didėja. Alternatyvos automobiliams, be abejo, vis aktualesnės tampa ir dėl augančio ekologinio sąmoningumo, klimato kaitos keliamų iššūkių.

Kokią įtaką miestų plėtrai turi technologinės inovacijos? Ar jos taip pat keičia šiandieninių miestų veidą?

Neabejotinai. Miestai tampa vis išmanesni. Naudojant modernius duomenų surinkimo ir analizės įrankius efektyviau valdomos miestų transporto sistemos, paskirstomi resursai, teikiamos viešosios paslaugos. Duomenų analizės priemonės leidžia sumažinti energijos sąnaudas, o tai taip pat prisideda prie ekologinių reikalavimų.

Kokie socialiniai ir ekonominiai procesai turi didžiausią įtaką stebimoms miestų transformacijoms?

Gyventojų kultūrinė veikla, pramogos tampa vis svarbesniu impulsu ekonomikai, kuria naujas darbo vietas. Tai atsispindi ir urbanistiniuose procesuose. Prekybai keliantis į internetą, paslaugos vis dažniau užims parduotuvių patalpas. Paslaugų sektorius ne tik linkęs susitelkti naujuose miestų centruose, bet kartu pritraukia į juos daugiau įvairovės, aktyvina kultūrinį gyvenimą.

Be to, su paslaugų sektoriumi susiję nauji darbo modeliai, didesnis lankstumas pamažu ištrina tradicinę skirtį tarp namų, darbo ir laisvalaikio erdvių. Jos vis didesne dalimi persidengia, susijungia, papildo viena kitą.

Jei nusikeltume keletą dešimtmečių į praeitį, pamatytume, kad ta skirtis tarp šių erdvių buvo daug ryškesnė. Didelė dalis darbų vis dar buvo sutelkta gamybos sektoriuje, kurio veikla dažniausiai buvo iškelta į užmiestį. Tuo metu žmonės gyveno gyvenamuosiuose rajonuose, priemiesčiuose, o paslaugos, pramogos telkėsi aplink centrą.

Ar tai nereiškia, kad miestas tampa chaotiškesnis?

Galbūt, tinkamesnis žodis yra dinamiškesnis, įvairesnis, gyvybingesnis. Tai, kad miestas nebėra suskirstytas į monofunkcinius blokus, yra neabejotinai teigiamas dalykas. Tai suteikia sąlygas įvairesnėms socialinėms interakcijoms, didesnį mobilumą, patogesnį miestiečių gyvenimą. Tokia miesto sankloda naudinga ir ekonominiu požiūriu – koncentruota paslaugų infrastruktūra leidžia išgauti sinergijos efektą, pritraukti daugiau investicijų, sukuria didesnę vertę. Funkcijų maišymosi ir miesto teritorijų sutankėjimo procesai tikrai skatintini.

Kas turėtų užtikrinti, kad šie miestų plėtros procesai vyktų sklandžiai?

Manau, kad esminis dalykas yra miesto savivaldos ir vystytojų bendradarbiavimas, konstruktyvios diskusijos, dalinimasis idėjomis ir gyventojų poreikių įvertinimas. Pats miestas yra atsakingas už savo teritorijų planavimą, plėtros strategiją. Tačiau įmonės taip pat gali svariai prisidėti prie šio proceso.

Mes turime daugybę patirties, nuolat bendraujame su gyventojais, matome jų poreikius ir turime idėjų, kurios gali būti naudingos miestui. Miestas ir vystytojai turėtų būti partneriai, dirbantys vardan vieno tikslo – geresnio miesto gyventi, dirbti ir kurti. Be to, visuomet būtina įsiklausyti ir atsižvelgti ir į bendruomenių nuomonę, įvertinti jų lūkesčius. Vystydami savo projektus visuomet stengiamės tai padaryti – rengiame susitikimus, vykdome apklausas, informuojame apie savo planus, palaikome kontaktą.

Kokie aspektai svarbūs miestui, kad jame būtų gera gyventi?

Lengvai pasiekiamos paslaugos, išvystyta viešojo transporto infrastruktūra. Taip pat gyvenimo mieste kokybei neabejotinai svarbios žaliosios ir rekreacinės erdvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Tai yra vienas iš miestų planavimo iššūkių šiandien – kaip miestui tankėjant išsaugoti, integruoti į jį žaliąsias ir poilsio erdves, sukurti sąlygas aktyviam laisvalaikiui ir judėjimui?

Kaip, jūsų vertinimu, Europos miestų kontekste atrodo Vilnius? Kokios jo perspektyvos ir augimo galimybės?

Miestas tikrai auga, o minėtos miestų plėtros tendencijos pastebimos ir čia. Galima matyti, kaip tam tikros teritorijos Vilniuje atgyja, tampa traukos vietomis. Daug potencialo plėtrai suteikia Neries krantinės, jų suteikiamos galimybės tiek laisvalaikio ir paslaugų infrastruktūrai, tiek gyvenamųjų namų projektams ar finansinio centro plėtrai. Centre yra ir daugiau teritorijų, kurios turi galimybių augti.

Manau, kad vienas iš pagrindinių Vilniaus privalumų yra jo įvairovė. Be to, statybų sektorius čia yra brandus, galintis pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas. Miesto plėtrai tai taip pat labai svarbu.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-05-26 10:26:08

Pateiktos atnaujintos bendros rekomendacijos pažeidžiamiausiai gyventojų grupei

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekiant suvaldyti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimą, parengė išsamias bendras rekomendacijas gyventojams dėl prevencinių priemonių, skirdama ypatingą dėmesį pažeidžiamiausiai grupei – sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms.
       2020-05-26 09:21:07

Lietuvos startuoliai krizės neišsigando: vos spėja suktis

Pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija paralyžiavo nemažą dalį verslų. Tačiau technologinės įmonės, kuriančios inovatyvius produktus, šią situaciją išnaudoja maksimaliai: Lietuvos startuolių kūrėjai teigia vos spėjantys reaguoti į klientų užsakymus.
       2020-05-26 09:15:40

Kaip gyvensime ir dirbsime po karantino

Krizės ir sukrėtimai paprastai atneša ne tik negandas, bet ir spartina pokyčius. Tam, kam paprastai prireikia metų, krizių metu įvyksta vos per vieną naktį. Štai vos per savaitgalį išmokome dirbti ir mokytis namuose.
       2020-05-26 09:11:23

„Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru

Iki šiol save pozicionavusi kaip maisto ir kasdienių prekių elektroninė parduotuvė, „Barbora“ žengia į platesnę rinką – didina ne maisto produktų asortimentą. Plėtrą į plataus vartojimo prekių pardavimą įmonė vykdo keliais etapais.
       2020-05-26 08:48:37

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 25 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 4.
       2020-05-25 10:59:01

1 valanda per dieną sportui: kodėl to reikia?

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas aktyviai judėti reikėtų bent 30 minučių per dieną. Tačiau norint būti dar sveikesniems – fizinei veiklai kasdien rekomenduojama skirti vieną valandą.
       2020-05-25 10:54:01

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 24 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-23 09:51:17

Vaikų mokymas važiuoti dviračiu – kokias užduotis privalo atlikti tėvai?

Ilgos dienos namuose tapo tikru šiltojo sezono iššūkiu mažiesiems. Jei ramių pasivaikščiojimų lauke neužtenka vaiko fizinio aktyvumo poreikiams išpildyti, specialistai pataria šį šeimos laiką išnaudoti linksmai, naudingai veiklai – mokymuisi važiuoti dviračiu.
       2020-05-23 09:49:15

Šalta sriuba: kuo galite pakeisti šaltibarščius?

Nors kol kas pavasaris pasižymi permainingais orais, visgi vos pasitaikius šiltesnei dienai ant daugelio stalo karaliauja šaltibarščiai. Tačiau atsigaivinti ir pasisotinti galima ne tik jau įprastais bei visų pamėgtais šaltibarščiais, bet ir kitomis šaltomis sriubomis.
       2020-05-23 09:20:46

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 22 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-23 07:57:34

Apsinuodijimas alkoholiu: ką daryti?

Galvos skausmas, pykinimas, svaigulys – tai, kas dažnai užklumpa ryte, jeigu vakarėlio metu buvo nesaikingai vartojamas alkoholis. „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad apsinuodijimo alkoholiu galime išvengti saikingai vartodami svaigiuosius gėrimus.
       2020-05-22 17:29:16

Eskedar Maštavičienė: „Kultūra yra išmokstamas, ne įgimtas dalykas“

„Iš prigimties visi žmonės esame vienodi. Skirtingas kultūras, kuriose gyvename, mes perimame iš aplinkos“, – įsitikinusi prieš trylika metų su pabėgėlių programa iš Etiopijos į Lietuvą atvykusi ir čia šeimą sukūrusi Eskedar Maštaviečienė.
       2020-05-22 17:18:39

Pomidorų padažas ir kečupas: kuo skiriasi ir kaip pasigaminti patiems?

Pomidorų padažą ko gero rasime kiekvieno tautiečio virtuvėje. Jį nesudėtingai galima pasigaminti patiems. Žinoma, padažas gali nebūti tokios intensyvios spalvos ir konsistencijos kaip pirktinis, visgi pamėginti verta.
       2020-05-22 16:48:40

Pandemijos banga Baltijos šalyse beveik baigėsi, sunkiausia – kaimyninėse šalyse

Nors šalyje nuosekliai auga žmonių judumas ir dirbančiųjų skaičius, ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse koronaviruso pandemijos banga artėja link pabaigos. Geriausiai šiandien sekasi Estijai ir Lietuvai.
       2020-05-22 09:51:40

„Bitė“ ir „Telecentras“ pasirašė sutartį dėl „Mezon“ pardavimo

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – „Telecentras“) ir UAB „Bitė Lietuva“ (toliau – „Bitė“) pasirašė sutartį, pagal kurią „Bitė“ perka „Telecentro“ interneto, duomenų perdavimo ir IPTV verslą, plėtojamą su „Mezon“ prekės ženklu.
       2020-05-22 09:39:22

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 21 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 11.
       2020-05-22 09:02:30

Pokyčių ženklai darbe: kaip į juos reaguoti?

Pandemija, paskelbtas karantinas ir dėl to pasikeitusi ekonominė situacija neišvengiamai paveikė darbo rinką. Kol dalis darbuotojų derina darbą iš namų ir vaikų priežiūrą, kiti turi sukti galvą dėl iškilusios grėsmės jų darbo vietai ir ribotų galimybių keisti karjeros kryptį.
       2020-05-21 08:33:58

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 20 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 16.
       2020-05-20 16:29:12

Ištyrė Santaros klinikų darbuotojų jauseną darbe

Šių metų sausio pradžioje, dar prieš COVID-19 pandemijos protrūkį Lietuvoje, buvo atliktas Santaros klinikų personalo savijautos darbe tyrimas, kurį inicijavo Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjunga.
       2020-05-20 15:37:58

Informacija apie COVID-19 epidemiologinę situaciją

VUL Santaros klinikose nuo gegužės 15 dienos padidėjo infekuotų pacientų srautas. Taip pat fiksuojami užsikrėtusiųjų koronavirusu COVID-19 medikų atvejai.
       2020-05-20 13:39:09

Nuo rugsėjo mokinius bus galima ugdyti šeimose

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti ir namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Projektą, kuriame nustatoma vaikų ugdymo šeimoje tvarka ir sąlygos, parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
       2020-05-20 13:34:30

Leistiną kultūros renginių dalyvių skaičių numatoma didinti palaipsniui

Vyriausybė pasitarime pritarė Kultūros renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planui. Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijoms pavesta atsižvelgti į šio plano nuostatas teikiant Vyriausybei siūlymus dėl karantino režimo reikalavimų švelninimo.
       2020-05-20 10:24:43

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 19 diena

Jau antrą dieną iš eilės naujų ligos atvejų skaičius yra 15. Tai kelia nerimą. Ar nebus taip, kad laisvėjantis gyvenimas vėl privers imtis rimtesnių priemonių COVID-19 ligos plitimo stabdymui.
       2020-05-20 08:55:26

Grįžtantiems į biurus ar darželius – naujos elgesio taisyklės

Lietuvoje pamažu atsilaisvinant karantino apribojimams skirtingoms veikloms, gyventojai grįžta į ankstesnį ritmą. Nuo pirmadienio duris vėl atvėrė vaikų darželiai, o įmonės pradeda planuoti bent dalinį darbuotojų srautų sugrįžimą į biurus.
       2020-05-20 07:57:18

Po karantino į gatves – tik nuplovus langus ir patikrinus padangas

Laisvėjant karantino sąlygoms vis daugiau vairuotojų grįžta į gatves: už vairo sėda ne tik esant būtiniems atvejams, bet ir važiuoja į darbą. Draudikai pataria prieš sėdant už karantino laikotarpiu mažai naudoto automobilio vairo patikrinti tepalų kiekį, žibintų bei padangų būklę.
       2020-05-20 07:09:42

Kaunas inicijuoja Kelių eismo taisyklų papildymą: rezultatai kalba patys už save

Kelių eismo taisyklės netolimoje ateityje galėtų pasipildyti nauju horizontaliojo ženklinimo simboliu – rombo formos ženklu. Kauno savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją siūlydama jį įteisinti.
       2020-05-20 06:35:13

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui įteisinti balsavimą internetu

Seimas svarstys siūlymą įteisinti balsavimą internetu. Tai siūloma Seimo rinkimų įstatymo pataisomis (projektas Nr. XIIIP-4840).
       2020-05-19 18:03:53

Kas sukurs darbo vietas dirbtiniam intelektui?

„Jaunam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad ateityje už mus viską darys kompiuteris ir nebereikės specialistų. Tačiau tam, kad kompiuteriams sukurtume darbo vietas, specialistų reikės dar daugiau“.
       2020-05-19 17:56:04

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 18 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 15.
       2020-05-19 08:28:08

Nemokama saulės energija – ir elektromobiliams krauti?

Lietuvoje kasmet taikoma vis daugiau priemonių, skirtų atsinaujinančiai energetikai plėtoti. Specialistai teigia, jog sparčiausiai auga būtent saulės energijos panaudojimas.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.