„Mestilla“: pašalinti kvapams prireikė 5 metų paieškų ir 0,5 mln. eurų

Nuo 2024 m. sausio 1 d. visi ūkio subjektai Lietuvoje privalės užtikrinti, kad kvapai dėl jų vykdomos veiklos gyvenamosios aplinkos ore neviršytų 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Taip siekiama pagerinti netoli pramonės objektų gyvenančių žmonių aplinką. Iki šiol Lietuvoje galioja 8 europinių kvapo vienetų riba.

Būsimų normų reikalavimus jau šiandien atitinkančio verslo atstovai kolegas įspėja, kad rasti tinkamą kvapų neutralizavimo technologiją gali užtrukti ne vienerius metus, o investicijos sieks šimtus tūkstančių eurų.

Kompromisinis sprendimas

Iš pradžių Sveikatos apsaugos ministerija ketino ribinę vertę sumažinti net 4 kartus iki 2 europinių kvapo vienetų, vėliau buvo svarstomas variantas diferencijuoti galimą kvapo stiprumą miestuose ir kaimo vietovėse, atitinkamai taikant 3 ir 5 OUE/m³ ribą, tačiau galiausiai priimtas sprendimas taikyti tokius pat reikalavimus, kokie šiandien galioja kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ir Estijoje.

Priimant šį sprendimą buvo atsižvelgta ir į verslo išsakytas pastabas. Pasak Investuotojų forumo, „2 europiniai kvapo vienetai yra ypatingai žema kvapo riba, į kurią patenka net ir vidutiniam gyventojui minimaliai juntami kvapai ir dabartinėmis sąlygomis šią ribą potencialiai viršytų ženkli dalis ūkio subjektų. Dažnu atveju, dėl naudojamų technologijų, 2 kvapo vienetų riba būtų praktiškai nepasiekiama“.

Kvapo koncentracijos ribinė vertė yra matuojama ne didesniu nei 40 m atstumu nuo gyvenamojo namo ar visuomeninės paskirties pastatų, kaip viešbučiai, darželiai, mokyklos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Patarimas verslui – ruoštis investicijoms

„Nauji ribinės kvapo koncentracijos reikalavimai daliai verslo taps iššūkiu, kuriam reikėtų ruoštis iš anksto. Iš patirties žinome, kad tinkamo technologinio sprendimo paieška gali užtrukti kelerius metus, o ir investicijas reikia nusimatyti iš anksto“, - sako Klaipėdoje įsikūrusios biodyzelino gamyklos „Mestilla“ gamybos direktorė Margarita Salytė.

Iš rapsų biodyzeliną gaminančiai bendrovei kvapams sulaikyti tinkamos technologijos paieška užtruko beveik 5 metus.

„Didžiausia problema verslui yra tai, kad nėra vienos kvapų mažinimo technologijos, kuri tiktų visiems. Kiekvienas gamybos procesas yra unikalus ir net specialistai negali iš anksto pasakyti, kokį tiksliai galutinį poveikį turės viena ar kita technologija“, - pastebi M. Salytė.

Per penkerius pirmuosius veiklos metus 2007 m. Klaipėdoje pradėjusi veikti „Mestilla“ gamykla išbandė net 3 skirtingas technologijas – belgišką kvapų naikinimo reagentą, vokišką oro valymo įrenginį skruberį ir galiausiai – švedišką ozonavimo sistemą.

„Mūsų gamybos procesas specifinis, naudojame tik natūralios augalinės kilmės produktus, tad kvapas nėra toks, kuris keltų pavojų žmonių sveikatai, tačiau kvapo koncentracija gamybos metu susidaro didelė, todėl ieškojome sprendimo, kuris neutralizuotų, o ne maskuotų kvapą“, - pasakojo „Mestilla“ gamybos vadovė.

5 kvapo vienetų ribą, kuri Lietuvoje įsigalios 2024 m. „Mestilla“ pasiekė dar 2011 m., kai įdiegė Vokietijos gamintojų oro valymo įrenginį. Tačiau buvo nuspręsta ieškoti dar geresnių technologijų, kurios iki minimumo sumažintų kvapą. Sprendimu tapo papildomai įrengta švediška ozonavimo sistema, kai į aplinką patenka su ozonu sureagavęs gamybos metu susidaręs oras. „Mestilla“ ją instaliavo 2013 m.

2016 ir 2018 m. atlikti kvapų sklaidos modeliavimai parodė, kad kvapo koncentracija 250 m. atstumu nuo įmonės sklypo ribos sudaro 1,8 europinio kvapo vieneto, o ties gyvenamaisiais namais buvo apie 1,2 kvapo vieneto, beveik 7 kartus mažesnė nei reikalauja šiuo metu Lietuvoje galiojanti sveikatos apsaugos ministro patvirtinta higienos norma.

„Mestilla“ bendros investicijos į kvapų neutralizavimo sistemos kūrimą siekė 500 000 eurų, tad M. Salytė įmonėms, kurios turi pasirengti 2024 m. įsigaliosiantiems naujiems reikalavimams, pataria iš anksto nusimatyti papildomą biudžetą.

„Kvapų šalinimo technologijos nėra pigios. Be to, daugeliu atveju jas reikia įdiegti į patį gamybos procesą, tad kaštai auga. Atskira biudžeto eilute taps ir naujos sistemos eksploatacijos išlaidos“, - skaičiuoja „Mestilla“ gamybos vadovė.

Salytė sako, kad verslui teks susitaikyti ir su tuo, kad kvapo problema niekada nebūna išsprendžiama iki galo. „Kol kas neįmanoma pasiekti, kad gamybos procese atsiradęs kvapas būtų neutralizuotas iki 0. Tokių technologijų paprasčiausiai nėra, o dabartinį rezultatą mes pasiekėme derindami dvi technologijas. Todėl, galime sakyti, kad „Mestilla“ vis dar yra geriausio sprendimo paieškos kelyje – nuolat domimės, kokios naujovės kuriamos ir diegiamos pasaulyje. O kol technologija bus sukurta, labai svarbu, kad verslas būtų atviras vietos bendruomenėms, išklausytų jas, rodytų gamybos procesus, aiškintų kaip veikia technologijos“, - apie bendravimo su gyventojais svarbą sakė biodyzelino gamyklos „Mestilla“ gamybos vadovė.

Prieš kažkur 3 m esu pateikus užklausą dėl taršos. Atėjo po kiek laiko atsakymas, kad yra "išsipirkę" papildomas normas (iš kitų gamyklų, nes taip pasirodo galima), tad bendroje normoje kaip ir tipo neteršia, nes neviršija.

Šiuo metu, kaip tik labai aktualus valstybiniu mastu taršos klausimas, tad manau reikėtų pabandyti pagaliau sutvarkyti ir šį reikalą... Ypač žinant, kad pagrindinis IDW akcininkas (jei nepasikeitė - Seimo narys Brunza). Tad tikriausiai įdomus reportažas būtų ir kokiai skandalingai TV laidai.

O štai manekenų gamykla Vilniuje tarp Ukmergės g. ir J.Baltrušaičio gatvės IDW kaip skleidžia chemiją, taip skleidžia...

Matyt Visuomenės sveikatos centras (VSC) nesugeba ar nenori rasti problemų pačiame miesto gyvenamųjų kvartalų viduryje.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/manekenu-gamyklos-tvaikas-gniauzia-nosi-56-146200

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148