Minima Tarptautinė elektronikos atliekų diena. Kiek jų sukaupiama ir sutvarkoma?

Spalio 14 dieną pasaulis mini Tarptautinę elektronikos atliekų dieną. Nors elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų srautų visame pasaulyje, jų kasmet perdirbama tik penktadalis.

Tarptautinė elektronikos atliekų diena pasaulyje bus minima jau antrąkart, ją inicijuoja tarptautinė asociacija „WEEE Forum“ (angl. International Association of Electronic Waste Producer Responsibility Organisations), o jos partnere šiemet tapo Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, antrinė Jungtinių Tautų agentūros organizacija.

Beveik 100 organizacijų iš daugiau kaip 40 šalių visame pasaulyje, pasitelkiant įvairius renginius ir informacijos kampanijas prekybos centruose, švietimo įstaigose, socialiniuose tinkluose ir medijoje, primins visuomenei apie elektronikos atliekų rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo svarbą bei skatins gyventojus kuo atsakingiau rūšiuoti atliekas.

„Paminėti Tarptautinę elektronikos atliekų dieną pakvietėme visas Lietuvos švietimo įstaigas. Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje spalio 11 dieną vyks renginys apie elektros ir elektroninės įrangos bei kitų atliekų rūšiavimą, įrangos pakartotinio naudojimo galimybes. Mokytojai, mokiniai, tėvai taip pat galės iš namų atnešti elektronikos atliekas, rinksime daugiausiai atliekų surinkusią klasę, o atliekas perdirbs bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.

Švietimo ir ugdymo įstaigos jau ne vienerius metus dalyvauja aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“ (šiuo metu dalyvaujančių projekte yra daugiau kaip 1,8 tūkst.), kurio metu renkamos elektronikos bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos. Prie šio organizacijos vykdomo projekto taip pat yra prisijungusios beveik 1,4 tūkst. įmonių visoje Lietuvoje.

„Elektronikos atliekos dėl netinkamo jų sutvarkymo ir sudėtyje esančių pavojingų medžiagų gali sukelti rimtų sveikatos, aplinkosaugos ir socialinių problemų. Į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis. Dėl nesurinktų ir tinkamai nesutvarkytų atliekų prarandamos žaliavos naujiems gaminiams, netaupomi gamtos ir gamybos ištekliai. Raginame visus Lietuvos gyventojus atsakingai rūšiuoti atliekas ir jokiu būdu jų nešalinti į buitinius šiukšlių konteinerius ar išmesti bet kur. Gyventojai informaciją apie elektronikos ir kitas atliekas, jų pridavimo vietas ir sąlygas gali rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt arba kreiptis į mūsų organizaciją“, – teigia V. Masalienė.

Kiek sukaupiama ir perdirbama atliekų?

Prognozuojama, kad 2019 metais pasaulyje susidarys 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Pusę visų gyventojų sukauptų atliekų sudarys tokie asmeniniai įrenginiai, kaip nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai, ekranai, televizoriai ir išmanieji telefonai. Likusią dalį atliekų sudarys stambesni buitiniai prietaisai, šildymo ir vėsinimo įrenginiai.

Kasmet pasaulyje perdirbant tik penktadalį (20 proc.) elektros ir elektroninės įrangos atliekų, mažiausiai 40 mln. tonų atliekų patenka į sąvartynus, sudeginama arba neteisėtai parduodama ir netinkamai apdorojama, nors 66 proc. valstybių pasaulyje turi teisės aktus, įpareigojančius sutvarkyti elektronikos atliekas. Prognozuojama, kad situacijai nesikeičiant 2050 metais elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs iki 120 mln. tonų per metus.

Ne itin gera padėtis ir Europos Sąjungoje (ES), nors bendrija ir pirmauja perdirbdama elektronikos atliekas. ES surenkama ir perdirbama tik trečdalis (35 proc.) visų atliekų, o per menkas visuomenės švietimas ir informavimas trukdo bendrijos narėms dalyvauti žiedinės ekonomikos kūrime. Žiedinė ekonomika skatina kuo taupiau naudoti turimus ir senkančius gamtos išteklius bei išmesti kuo mažiau atliekų, pakartotinai naudoti gaminius (įrangą) ir kuo daugiau atliekų perdirbti. Atliekų deginimas ir šalinimas sąvartynuose yra paskutinės atliekų sutvarkymo grandys.

Pagal Europos Komisijos prognozes kasmet ES šalyse susidarantis elektronikos atliekų srautas iki 2020 metų viršys 12 mln. tonų – beveik trečdaliu didesnis nei 2005-aisiais.

Nuo 2019 metų minimali buitinės elektronikos įrangos surinkimo užduotis, kurią kasmet turi pasiekti ES valstybės, yra 65 proc. visų prietaisų, pateiktų rinkai per pastaruosius trejus metus, svorio arba 85 proc. susidarančių elektros ir elektronikos atliekų. Siekiama užtikrinti, kad apie 10 mln. tonų arba maždaug 20 kilogramų elektronikos atliekų vienam gyventojui būtų surinkta atskirai.

Lietuvoje, kaip ir dar keliose ES valstybėse, elektronikos atliekų surinkimo užduotis yra šiek tiek mažesnė. Pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimą 2019 metais turi būti sutvarkyta 60 proc. Lietuvos rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos, jei yra įsteigta pakankamai vietų šioms atliekoms surinkti.

Šįmet rugsėjį paskelbtais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 33,85 tonos buityje ir ne buityje naudojamos elektros bei elektroninės įrangos, o buvo surinkta 13,29 tonos atliekų. Realiai, anot rinkos dalyvių, šalyje įrangos parduodama kur kas daugiau, o tai reiškia, kad ir susidaro elektronikos atliekų daugiau. Kaip Lietuvai sekėsi įvykdyti ES numatytas buityje naudojamos elektronikos atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotis, agentūra duomenų nepateikė.

Pirmąkart Tarptautinė elektronikos atliekų diena buvo švenčiama pernai. „WEEE Forum“ skelbia, kad prie šios iniciatyvos 2018 metais prisijungė virš 50 organizacijų iš daugiau nei 40 skirtingų pasaulio šalių.

Nuo 2002 metų veikianti pelno nesiekianti asociacija „WEEE Forum“ vienija 36 organizacijas, kurios atstovauja elektros ir elektroninės įrangos gamintojams. Daugiau nei 1 tūkst. narių vienijanti EGIO tarptautinės asociacijos nare yra nuo 2013 metų.

Daugiau apie projektą „Mes rūšiuojam“: www.mesrusiuojam.lt arba Facebook paskyroje MesRūšiuojam.

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148