Netaisyklingai dirbant kompiuteriu, gresia rimtos regos ligos

Šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės be išmanaus telefono, darbo – be kompiuterio ir poilsio be elektroninės knygos ar TV ekrano. Visi šie prietaisai labai palengvina mūsų gyvenimą ir paspartina darbą, tačiau optometrininkai įspėja – jie visi skleidžia nematomą, bet mūsų regai labai pavojingą mėlynąją šviesą.

Jos poveikis ilgainiui gali sukelti rimtų regos problemų ir negrįžtamų pasekmių. Tad ką daryti – kaip nuo šios šviesos apsisaugoti ir kaip išvengti akių ligų?

Tyrimai rodo*, kad kone kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas turi regėjimo sutrikimų. Tūkstančiai žmonių Lietuvoje kasmet susiduria su silpstančiomis akimis vien dėl to, jog netinkamai jas prižiūri darbo metu. Šiandien vis dažniau išgirstame terminą – kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl. computer vision sindrome), kuriam būdingi įvairūs susilpnėjusios regos simptomai: sausumas, perštėjimas, šviesos baimė, akių nuovargis. Tai dar vadinama šio amžiaus profesine liga, kuri būdinga milijonams žmonių visame pasaulyje. Viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių šiuos negalavimus – mėlynoji šviesa.

„Mažai kas žino, tačiau mėlynoji ekranų skleidžiama šviesa yra net pavojingesnė mūsų regai nei ultravioletiniai spinduliai, kadangi jos skleidžiamos bangos yra ilgesnės ir skvarbesnės: mėlynoji šviesa patenka į akies vidų kur kas giliau. Už jos slypi daug pavojų: akių nuovargis, suprastėjusi miego kokybė, galvos skausmai ir vis sparčiau prastėjanti rega – tai tik keletas jų. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai. Ilgainiui tai paskatina įvairias akių ligas“ – teigia optikų tinklo „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin.

Mėlynosios šviesos poveikis nėra lengvai pastebimas, todėl jį nesunku supainioti su nuovargiu. Akys, veikiamos mėlynosios šviesos, greitai pavargsta, todėl pradeda skaudėti galvą, didėja mieguistumas, jaučiama įtampa. Dirbantys žmonės dažnai šiuos sindromus painioja su įprastu nuovargiu nuo didelio darbo krūvio, todėl realios žalos neįvertina laiku.

Regėjimo sutrikimai – ateities darbuotojų sveikatos rykštė

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė teigia, kad šias laikais akių sveikata darbe yra per mažai vertinama.

„Kalbėdami apie darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje pastaruoju metu mes vis dažniau kalbame ne tik apie darbą su pavojingomis medžiagomis, dideliame aukštyje, bet ir paprasčiausiai dirbant kompiuteriu. Juk būtent nuolatinė nugaros įtampa, kaklo, riešų skausmas ir galiausiai – sutrikęs regėjimas – tai ateities darbuotojų sveikatos ligos. Tačiau darbuotojai nėra linkę rūpintis savo rega, nes pasekmių sveikatai mes greitai nepajuntame. Nukritus ir susilaužius ranką pasekmes pamatome iškart, o mėlynoji šviesa akis žaloja pamažu, todėl į patarimus dažnai numojama ranka“, – tikina specialistė.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovė priduria, kad svarbu atsižvelgti ir į aplinką, kurioje dirbame. Rekomenduojama, kad kompiuterio ekranas nuo akių būtų nutolęs bent 40 cm. Sėdint arčiau akys labiau įsitempia, todėl jų raumenys pavargsta. Svarbu ir tinkama kėdė, turinti atramą nugarai, bei stalas, kurio aukštį būtų galima reguliuoti. Nemažiau svarbus ir apšvietimas – patalpoje, kur dirbate, neturėtų būti didelio kontrasto tarp ekrano šviesos ir aplinkos, t. y. nereikėtų dirbti tamsioje patalpoje. Dirbant žiūrėti į monitorių reikėtų maždaug 20 laipsnių žemyn, taip akių plyšys mažiau atsiveria, todėl akys netenka mažiau drėgmės.

Kaip padėti savo akims darbe?

Pirmiausiai, reikia labai gerai suvokti, jog tik mes patys kontroliuojame mėlynosios šviesios kiekį ir sąveiką su mūsų akimis. „Vision Express“ optometrininkė dalinasi trimis būdais, kaip tai padaryti.

Akių mankšta

Akių mankštos pratimai stiprina akių raumenis, mažina akių įtampą. Jie ne tik padeda išsaugoti sveikas akis, bet ir gali pagerinti susilpnėjusį regėjimą.

„Akių pratimus rekomenduojama atlikti trumpai (kiekvieną pratimą po keletą kartų), bet dažnai (tris ar keturis kartus per dieną). Vienas iš jų – akių atpalaidavimas. Stipriai užsimerkite, pabūkite 3-5 sekundes ir vėl atsimerkite. Šis pratimas atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką. Kitas būdas – patrinkite delnus vieną į kitą, kad pajustumėte šilumą. Pridėkite juos prie akių taip, kad akies obuolys atsidurtų maždaug delno viduryje. Alkūnėmis pasiremkite į kelius arba stalą ir ramiai pabūkite tamsoje bent kelias minutes“, – sako specialistė.

Dar vienas svarbus dalykas – nepamirškite mirksėti. Mirksint ašaros sudrėkina akies paviršių, todėl akys ne taip greitai sausėja. Normaliai žmogus mirksi apie 15 kartų per minutę, tačiau dirbant kompiuteriu į ekraną žiūrime įtemptai, todėl mirksima kelis kartus rečiau, taip ašarų gaminasi ir išsiskiria mažiau.

Laiko, praleidžiamo prie mėlynųjų ekranų, ribojimas

Taip pat labai svarbu riboti laiką, kurį be pertraukos praleidžiame prie kompiuterio ekrano. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne daugiau kaip valandą.

„Oftalmologai rekomenduoja kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką, kurios metu reiktų žiūrėti į toliau esančius objektus. Galite nusistatyti laikmatį ar priminimą, kuris atkreiptų dėmesį, kuomet metas akių poilsiui. Taip pat rekomenduojama bent trumpam išeiti į lauką, kad akys gautų ne tik dirbtinės, bet ir natūralios šviesos, taip akies raumenys greičiau atsipalaiduoja“, – tikina „Vision Express“ atstovė.

Anot B. Kuftin, jei jaučiate akių sausumo simptomus, galite naudoti ir dirbtines ašaras, kurios skirtos papildomai sudrėkinti akies paviršių.

Apsauginė danga

Visai atsisakyti kompiuterių ir mobiliųjų telefonų šiandien tampa nebeįmanoma, tačiau apsaugoti jas – visai nesunku. Ypač tiems, kurie nešioja korekcinius akinius – tereikia pasirūpinti specialia apsaugine danga, kuri yra tarsi apsauginis šydas nuo mėlynosios šviesos.

„Visiems, kurie kasdien prie kompiuterio ekrano praleidžia daugiau nei dvi valandas per parą, oftalmologai pataria dėvėti specialius akinius, kurie padės išvengti galimų regėjimo problemų. Net jeigu ir nenešiojate korekcinių akinių, galite dirbdami kompiuteriu nešioti akinius be dioptrijų, bet su specialia apsaugine danga – taip padėsite savo akims išvengti įtampos, mažinsime nuovargį“, – pataria specialistė.

Galiausiai, reikia nepamiršti, kad šiais laikais pavojingiausi sveikatai dalykai yra nepastebimi iš karto, kartais gali prireikti dešimt ar net daugiau metų, kol pastebėsime žalą regai. Todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata, reguliariai tikrintis regėjimą, net jeigu ir nejaučiate esminių problemų ar pokyčių.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148