JAV mokslininkas pasiūlė būdus, kaip sumažinti mirties nuo širdies ligų riziką

Neseniai praėjusios Vėlinės tarsi pristabdo laiką ir darbus bei skatina prisiminti apie išėjusius artimuosius. Remiantis Higienos instituto duomenimis, virš 55 proc. visų, mirusiųjų 2018 metais Lietuvoje, mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL).

Šie skaičiai tampa dar dramatiškesni, kai kalba pasisuka apie jaunesnius, darbingo amžiaus lietuvius – ŠKL yra pagrindinė darbingo amžiaus žmonių mirties priežastis. Lietuvos širdies asociacijos organizuojamos konferencijos metu buvo aptartos galimos tokios situacijos priežastys, naujausi ŠKL prevencijos ir omega-3 rūgščių tyrimai bei tendencijos.

Pasak pagrindinio konferencijos pranešėjo, JAV mokslininko prof. William S. Harris, Lietuva itin neigiamai išsiskiria ir iš kitų Europos valstybių: „Eurostato“ duomenimis, Lietuva 5 kartus viršija Europos vidurkį ir pirmauja pagal mirčių nuo ŠKL skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų. O lyginant su Prancūzija ar Olandija – mirčių nuo ŠKL atvejų skaičiaus skirtumas yra net 10 kartų.

Pakanka paprastų gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių

Prof. W. Harris teigimu, tam, kad išvengtume arba sumažintume mirties nuo ŠKL riziką pakanka paprastų gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių. Anot mokslininko, vienas iš efektyviausių būdų yra atsisakyti žalingų įpročių (jei piktnaudžiaujama), sumažinti antsvorį ir į kasdienę mitybą įtraukti daugiau žuvies arba vartoti maisto papildus su omega-3. Profesorius, remdamasis tyrimais, yra įsitikinęs, kad mažas omega-3 rūgšties kiekis žmogaus organizme gali būti laikomas ŠKL rizikos faktoriumi.

Beveik 400 mokslinių publikacijų paskelbęs prof. W. Harris 2004 metais su kolegomis pristatė būdą pamatuoti omega-3 rūgščių indeksą (kiekį) eritrocitų membranose. Virš 15 metų atliekami omega-3 indekso tyrimai parodė, kad daugumos skirtingų valstybių gyventojų omega-3 indeksas yra mažesnis nei 6 proc. (Lietuvos duomenų nėra).

Anot prof. W. Harrio, itin mažas omega-3 kiekis organizme reiškia didesnę susirgimų ŠKL riziką. Tuo tarpu pastaraisiais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad didėjant omega-3 indeksui mažėja ŠKL rizika: paskaičiuota, kad mirtinų ŠKL atvejų rizika sumažėja 30 proc., kai indeksas didėja nuo 4 proc. (mažo) iki 8 proc. (aukšto). Kitaip tariant, asmenys, turintys aukščiausią omega-3 indeksą, patiria mažiausią ŠKL riziką.

Pasak prof. W. Harrio, padidinti omega-3 kiekį organizme galima tinkamai maitinantis:

„Kasdien valgant daug žuvies įmanoma gauti pakankamą omega-3 kiekį, tačiau jei nevalgote žuvies tiek, kiek valgo japonai (daugiau nei 5 kartus per savaitę), papildų su omega-3 vartojimas yra rekomenduotinas. Itin svarbu rinktis papildus su dideliu omega-3 EPR ir DHR rūgščių kiekiu. Venkite papildų, kurių sudėtyje yra omega-6, kadangi omega-6 rūgšties pakankamai gaunama iš kitų maisto produktų (pvz. linų sėmenų ar kanapių sėklų aliejaus) ir šios rūgšties perteklius trukdo organizmui įsisavinti omega-3. Be to, gauti atitinkamą kiekį omega-3 būtina visus metus, o ne sezoniškai“, – teigė mokslininkas.

Poveikį įrodo plačios apimties tyrimai

Anot kardiologės, Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkės prof. Žanetos Petrulionienės, per pastaruosius keletą metų buvo paskelbti keli svarbūs, didelės apimties tyrimai, kurie leidžia dar kartą patvirtinti teigiamą omega-3 riebiųjų rūgščių poveikį, kuris žinomas daug metų:

„Konferencijoje pristatyti patys naujausi tyrimai, tokie kaip REDUCE-IT ir kiti, kurie įrodo omega-3 rūgščių naudą tiek pirminei, tiek antrinei ligų prevencijai. Šios rūgštys mažina kardiovaskulinių mirčių, miokardo infarktų, insultų, nestabilioios krūtinės anginos bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai buvo įrodyta ilgalaikiais tyrimais su didele tiriamųjų imtimi“, – teigė profesorė-kardiologė.

Prof. Ž. Petrulionienės teigimu, omega-3 indekso tyrimas ilgainiui suteiks galimybę kiekybiškai ir tiksliai įvertinti omega-3 vartojimo situaciją Lietuvoje.

„Anksčiau teko nemažai skaityti apie tokį tyrimą ir savo paskaitose apie jį kalbėti, tačiau nuo šiol turėsime galimybę išsitirti indeksą ir Lietuvoje. Vertindami kitų šalių duomenis, mes numanome, kad Lietuvoje indeksas bus per mažas – tai reiškia padidėjusią kardiovaskulinių ligų riziką“, – teigė prof. Ž. Petrulionienė.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148