Naujienos

Žmogus imasi nemirtingumo projektų

2020-01-16 08:41:52

Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai resursai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra.

Kaip tai keis gydymą, žmogaus gyvenimo kokybę ir trukmę pasakoja dr. Vita Pašukonienė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė.

Ar moksliškai nustatyta, kokia žmogaus gyvenimo trukmė ir kiek ilgai mūsų kūnas gali mums tarnauti?

Mokslinėje literatūroje kalbama, kad žmogus biologiškai galėtų gyventi iki 120, 140 metų. Yuvalis Noah Harari savo knygoje „Sapiens: glausta žmonijos istorija“ teigia, kad ir dabar žmonija deda technologinius pamatus nemirtingumo projektams. Nemirtingumo paieškoms, t. y. regeneracijos galimybėms, skiriami milžiniški pinigai, kuriais ieškoma galimybės gyventi „ilgai ir laimingai“. Naujos biotechnologijos atveria daug naujų galimybių. Kamieninių ląstelių bei genų inžinerijos tyrimai pasauliniu mastu užima pačią didžiausią visų biomedicininių tyrimų dalį. Daug šių technologijų ateina į klinikinę praktiką, dar didesnė dalis žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jos realiai gali padėti pakeisti pasenusius organus ir audinius, išgydyti iki šiol nepagydomas ligas. Todėl kokybiško gyvenimo prailgėjimas ateityje pasijus ypač ryškiai.

Kokiose srityse matomos didžiausios proveržio galimybės?

Tai mano minėtos kamieninės ląstelės. Iš suaugusiųjų organų išskirtos kamieninės mezenchiminės ląstelės jau dabar naudojamos regeneracijai ir gydymui: kraujotakos sistemos, kraujagyslių, kremzlių atstatymui. Tiek pačių ląstelių preparatai, tiek biopolimeriniai 3D atspausdinti karkasai, vienais ar kitais būdais užpildyti kamieninėmis ląstelėmis, tampa pasiekiamu įrankiu rekonstruoti įvairius organus ar jų dalis – atstatyti širdies raumenį, širdies laidžiąją sistemą, sukurti naujas kraujagysles, pažeistus nervus, atgaminti dėl traumų ar ligų prarastas organų dalis. Kai kurie darbai jau dabar atliekami įvairiose pasaulio klinikose, kiti dar yra eksperimentinių tyrimų lygmenyje ir klinikinio taikymo dar reikės luktelėti. Bet, manau, tai tik laiko klausimas.

Dar didesnį potencialą rodo embrioninės kamieninės ląstelės. Iš mezenchiminių kamieninių ląstelių gali būti atgaminami tik tam tikri audiniai, pavyzdžiui, kremzlinis, kaulinis, kraujagyslinis audinys. O embrioninių kamieninių ląstelių regeneracinis potencialas dar platesnis. Tai reiškia, kad žmonijai atsiveria galimybės atsarginių organų gamybai. Sakykime, žmogus žinos, kad jo širdis susidėvės per 100 metų, todėl galės pasigaminti identišką 3D širdį su kamieninėmis ląstelėmis ir ji jam prireikus bus persodinta. Techniškai tokių galimybių dar nėra, bet namų darbai jau daromi. Šios technologijos žmonių ilgaamžiškumą dar labiau pratęs.

Galbūt ir genų inžinerija netrukus taps ne tik mokslinės fantastikos, bet ir mūsų realybės dalimi?

Žmogaus genomas ne tik yra paskelbtas, bet jau ir rastos priemonės, kaip jį taisyti. Taisymas galimas ne tik dirbtinio apvaisinimo metu, bet net ir sergančiam suaugusiam žmogui. Europos Sąjungoje leidžiamas embriono genomo modifikavimas paveldėtų nepagydomų ligų, pavyzdžiui, hemofilijos genų, „ištaisymui“. Koks kitas galimas žmonijos žingsnis? Mokslo ir technologinės galimybės artėja prie to, kad galėsime modifikuoti embrionus, parinkdami jiems geriausių genų rinkinius. Technologiškai tampa įmanoma „užsakyti“ būsimo vaiko „pagerinimą“ – didesnio IQ, gražesnės figūros, fiziškai stipresnio, nesergančio dabar žmoniją kamuojančiomis ligomis ar agresyvaus, neleidžiančio savęs skriausti. Kiek tokie žmonės turės galimybių gyventi dar ilgiau? Nežinome, bet tikrai daugiau nei mes dabar. Tai yra realybė ir žmonija bei technologijos sparčiai juda jos link.

Ar etiniai dalykai spėja paskui šias technologijas?

Ne, nespėja. Paprastai etiškumas eina šalia kitos sąvokos – skausmo (tiek fizinio, tiek psichologinio) bei kančios sukėlimo kitiems. Galima šnekėti apie etišką požiūrį į kitą žmogų, gyvūnus, aplinką. Etikos normos sako „nekenk kitam“ ir kuriamos tam, kad sureguliuotų kilusias vienos ar kitos grupės pažeidžiamumo problemas. O klausimai, kuriuos reikia reguliuoti, visada iškyla anksčiau nei atsiranda galimybės juos reguliuoti. Naujos etikos normos – apribojimai ir draudimai – gimsta tik tada, kai pažeidžiamumas jau identifikuojamas, bet ne atvirkščiai. Naujos technologijos dažnai laviruoja ant leistinumo ribos. O skubotai atsiradę teisiniai draudimai nesumažina nei teisinių kuriozų, nei etinių problemų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai uždraudus embrioninių ląstelių tyrimus, dalis jų persikėlė į Rusiją, Kiniją, Indiją. Ar nuo to sumažėjo etinių pažeidimų? Ne, jie tiesiog iš mūsų regėjimo lauko pasitraukė į pakraščius. Lietuvoje priėmus dirbtinio apvaisinimo įstatymą, numatantį neribotą laiką saugoti dirbtinio apvaisinimo procedūroms nepanaudotus gemalus, niekas nežino, ką su jais daryti. Australijoje, pavyzdžiui, po sutuoktinių žūties galiojantys teisės aktai sudarė sąlygas turtą paveldėti po dirbtinio apvaisinimo likusiam užšaldytam embrionui. Todėl šiandien ypač svarbu, kad naujų technologijų vystymosi draudimai ir suvaržymai būtų adekvatūs, aptarti, paremti mokslo žiniomis ir poreikiu ateičiai, o ne subjektyviomis neprofesionalų nuomonėmis. Tuomet gal ir etinių pažeidimų būtų mažiau.

Be to, yra dalykų, kurių etikos normos nesuvaldys, ypač, kai už jų stovi dideli pinigai. Dabartinė etika sako, kad „neturi sukelti skausmo ir kančios kitiems“. Ir čia viskas priklauso nuo to, kas ir kur sudės kablelius ir kirčio ženklus bei tyrimui skirtus finansus. Embrioninės kamieninės ląstelės – didžiulis potencialas, darantis stebuklus ne tik kalbant apie ligų gydymą, bet ir apie „nemirtingumo projektus“, todėl generuojantis didelius pinigus. Kas etiškiau – saugoti dirbtinio apvaisinimo embrionus, kurie niekada žmonėmis jau netaps, ar rūpintis jau gimusių žmonių teisėmis gyventi? Tiek pasaulyje, tiek ES, daugėja atvejų, kai oficialiai išduodami leidimai atlikti dirbtinio apvaisinimo ar embrionų genetinio modifikavimo procedūras „TIK GYDYMO tikslais“. O prisidengiant neatidėliotinais gydymo sprendimais generuojama patirtis bei duomenys ir sveikųjų tobulinimui... Taigi esminis etinis klausimas – kieno pusėje turi būti svarstyklės – gali būti stumdomas pagal poreikį.

Anksčiau medicina daugiau asocijavosi su anatomija, žmogaus kūno išmanymu, o dabar su kuo?

Su technologijomis. Jei neišsipildė jūsų svajonė tapti gydytoju, studijuodamas technologijas galite prie jos priartėti. Visi didžiausi atradimai ir pasiekimai yra ten, kur susiduria keli mokslai, susidaro mokslo sankryža. Medicina be technologijų, ypač IT, šiandien neįmanoma. Visame pasaulyje tiriami molekuliniai, genetiniai, imunologiniai vėžio žymenys, reikalingi diagnozuoti, prognozuoti gydymą ir sekti ligos eigą. Dabar jau neužtenka diagnozuoti kurio nors organo vėžį – žarnyno, kiaušidžių, plaučių ar kt. Kiekvienas jų turi daugybę skirtingų molekulinių ar imuninių formų ir efektyviam gydymui tą žymenų duomenų bazę reikia nustatyti bei įvertinti kiekvienam pacientui individualiai. Koks žmogaus protas gali įvertinti tūkstančiais nustatomų žymenų? Be IT technologijų to neįmanoma būtų padaryti.

Dirbtinis intelektas medicinoje yra ypač svarbus ir turbūt daugiausia pažengęs. Kas yra dirbtinis intelektas (DI)? Tai skaitmeniniai algoritmai, kurie „mokosi“ iš klaidų. Dirbtinis intelektas gali savo algoritmą papildyti didžiuliais kiekiais naujos informacijos ir duomenų. Pavyzdžiui, kad ir radiologiniai tyrimai. Radiologas onkologas rentgeno nuotraukas vertina vizualiai ir sprendimus priima, remdamasis savo patirtimi. Ligos dinamiką, t.y. pokyčius nuotraukose, gali vertinti jau kitas gydytojas, su kitokia patirtimi. Subjektyvumas iš anksto užprogramuotas. Radiologinės analizės DI leis visiškai standartizuoti ištyrimo procesą, palyginti su pasauline duomenų baze, leis išvengti žmogiškų klaidų ir labai tiksliai nustatyti mažiausius reikšmingus pakitimus radiologiniuose vaizduose. DI pasitelkiamas ir parenkant gydymo metodą. Apdoroti visus duomenis molekuliniame lygmenyje, kuris gydymas labiau tiko ir ką taikyti ateityje, be algoritmų yra neįmanoma. Todėl DI medicinoje yra tikrai atskira didžiulė begaliniu greičiu į priekį judanti sritis.

Pasigirsta nuomonių, kad po 10–15 metų vėžys bus pagydoma liga kaip plaučių uždegimas. Ar Jūs pritartumėte tokiai prognozei?

Turime suprasti, kad vėžio priežasčių, nesuvaldymų ir gydymo galimybių yra nustatyta labai daug. Jei visa tai, ką jau dabar žino žmonija, sujungtume su dirbtiniu intelektu, galėtume kiekvienam pacientui parinkti geriausią gydymą pagal tai, kokie mechanizmai vyrauja konkrečiam vėžiui. Manau, kad tam neprireiks nė 10 metų. Taip, mes galbūt dar neturime visų priemonių, kaip neutralizuoti ir pagydyti visas įmanomas vėžio formas, bet kai žinai, kuria kryptimi reikia judėti, galima rasti ir kelius. Manyčiau, kad 10 ar 15 metų yra protingas laikas ir kad dalis onkologinių susirgimų bus suvaldyti. Šiuo metu atsakomybė už gydymo parinkimą tenka gydytojui arba gydytojų konsiliumui. Žmogaus protas negali susisteminti visos galybės duomenų, kuriuos techniškai jau įmanoma sugeneruoti. Ir tai, mano nuomone, šiuo metu yra didžiausia problema. Kitas iššūkis – gydymo brangumas. Farmacinės kompanijos, kurios kuria naujus vaistus ir nustato milžiniškas kainas. Lietuvoje taip pat yra daug galimybių taikyti inovatyvų imunoterapinį, biologinių taikinių gydymą, derinti juos tarpusavyje bei su standartiniais gydymo būdais, tačiau daugelis pacientų neišgali už tai susimokėti, o valstybė neturi už ką kompensuoti. Taigi net ir tos priemonės, kurios jau yra, ne visada pasiekia žmogų. Pacientai, turintys finansinių išteklių ir prieinantys prie naujausių technologijų, jau šiandien turi daug daugiau galimybių sėkmingai suvaldyti vėžį. Tuo tarpu didžioji dauguma onkologinių susirgimų dar gydoma, neatsižvelgus į naujausius mokslo pasiekimus. Tai yra viena iš didžiausių šiuolaikinės technologinės medicinos etikos problemų.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-02-28 09:38:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 356 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 4949 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 356 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-02-27 09:51:55

Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai

Planuojantiems kurti ar jau kuriantiems unikalius vaizdus per fotografiją visi įrankiai tarnauja ne tik sklandžiam darbui užtikrinti, bet ir fotografo darbo palengvinimui.
       2021-02-27 09:38:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 670 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8000 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 670 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-02-27 08:06:09

Centrinės valdžios deficitas per sausį – 88,4 mln. eurų

Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metų sausio mėnesio centrinės valdžios deficitas buvo 88,4 mln. eurų ir sudarė 0,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).
       2021-02-27 08:01:53

Dėl piktnaudžiavimų paspirtukų priemonė peržiūrima iš esmės

Aplinkos ministerija už sunaikintus taršius automobilius skatins rinktis ilgalaikį viešojo transporto bilietą arba naudotis dalijimosi paslaugomis. Iki šiol galiojusi tvarka, kuri leido vietoje sunaikinto taršaus automobilio įsigyti kelis dviračius ar paspirtukus, bus iš esmės peržiūrėta.
       2021-02-27 07:12:56

Naujas kvartalas Justiniškėse keičia stereotipus

Vakarinis aplinkkelis suteikė naujos gyvybės jo kaimynystėje esantiems seniai suformuotiems sostinės mikrorajonams. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype suprojektuotas modernus 5-6 aukštų daugiabučių kvartalas. Jį projektuoja NT plėtros kompanija REWO.
       2021-02-27 07:04:51

Iššūkis augintiniams – kas laukia keturkojų šeimininkams vėl išėjus į darbus?

Nuo pat pandemijos pradžios daugelis augintinių šeimininkų didžiąją dalį laiko praleidžia namuose drauge su savo keturkojais draugais.
       2021-02-26 16:06:39

Elektros energijos tiekimo rinkos apžvalga

2021 m. sausio mėn. elektros energijos tiekimo veiklą vykdė 23 nepriklausomi tiekėjai ir 1 visuomeninis tiekėjas, t.y. 1 tiekėju daugiau, nei 2020 m. gruodžio mėn., – skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengtoje elektros energijos tiekimo rinkos apžvalgoje.
       2021-02-26 16:01:44

5G: iš namų konsultuojami pacientai ir medicinos tyrimai per atstumą

Pasaulį užklupus pandemijai ir daugeliui žmonių pradėjus dirbti iš namų, spartesnis internetas tapo kasdiene būtinybe, leidžiančia sklandžiai dalyvauti nuotolinėse konferencijose, greičiau atsisiųsti reikiamus dokumentus ir efektyviau organizuoti darbą.
       2021-02-26 11:15:14

Pavasario polaidis gali pakoreguoti kelionių maršrutus

Dėl pavasario polaidžio, kai kuriuose valstybinės reikšmės rajoninių kelių ir atskirais atvejais krašto kelių ruožuose, ribojamas eismas sunkiasvorėms transporto priemonėms. Ribojimai priklauso nuo kelio būklės.
       2021-02-26 11:12:23

ESO pataria kaip saugiai elgtis potvynio metu

Dėl staigiai pakilusios oro temperatūros ir sukilusio vandens, hidrometeorologijos specialistai perspėja apie didelio pavasarinio potvynio riziką. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) reaguodama į prognozes ir rūpindamiesi žmonių saugumu informuoja kaip saugiai elgtis potvynio metu.
       2021-02-26 10:28:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 651 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8209 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 651 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-02-26 09:54:55

Dietologė pataria: ką valgyti, kad pavasarį pasitiktume kupini energijos

Pirmosiomis pavasario dienomis dažniau atsigręžiame į sveikos gyvensenos tendencijas. Žmonės bando keisti mitybos įpročius ir šiuo metu daugiau dėmesio pradeda kreipti į tai, ką perka ir deda į savo lėkštes.
       2021-02-26 09:50:38

Gedimino kalno ilgalaikio tvarkymo darbai prasidės rugsėjį

Praėjusių metų pabaigoje buvo baigtas rengti pirmojo etapo Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo darbų projektas. Atlikti vieni sudėtingiausių Lietuvoje geologiniai tyrimai leido projektą rengusiai UAB „Hidroterra“ suprojektuoti priemones, kurios užtikrins ilgalaikį stabilumą.
       2021-02-26 09:36:43

Atlyginimai ir toliau didėjo: per antrąjį karantiną darbo rinka paveikta mažiau

Šiandien paskelbti 2020 m. ketvirtojo ketvirčio darbo užmokesčio duomenys parodė, kad atlyginimų kilimas metų pabaigoje pagreičio neprarado ir per metus padidėjo net 12,2 proc.
       2021-02-26 08:47:59

Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą?

Jau beveik metus trunkanti COVID-19 pandemija ne tik perkėlė daugelį darbų į namus ir darbuotojus išmokė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir ne vieną paskatino ieškoti naujo darbo ar, likus be jo, išbandyti jėgas visiškai naujoje srityje.
       2021-02-26 08:40:29

Lietuva tampa žalesnė: vėjo jėgainės pernai pagamino 1,49 TWh elektros

Didžiausias vėjo energijos gamintojas Baltijos šalyse „Enefit Green“ praėjusiais metais Lietuvos teritorijoje veikiančiose vėjo jėgainėse pagamino 468 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos.
       2021-02-26 08:37:32

Nuolat pamesti daiktus – žmogiška, tačiau kainuojanti savybė: kaip to išvengti?

Daugeliui pažįstamas jausmas, kai kur nors vėluoji ir, kaip tyčia, negali surasti tarytum skradžiai žemę prasmegusių automobilio raktų, piniginės ar kito svarbaus daikto.
       2021-02-26 08:33:28

Mini LED“ televizoriai: LCD televizorių technologijos evoliucija tęsiasi

Dar visai neseniai terminą „Mini LED“ buvo girdėję gal tik didžiausi televizorių technologijų entuziastai. Nors tarp specialistų šis terminas minimas jau kelerius metus, plačioji visuomenė jį išgirdo gana neseniai.
       2021-02-26 08:24:05

Senos ir neprižiūrėtos sistemos – lengvas grobis programišiams

Beveik 800 000. Tiek įvairių sistemų ir paslaugų vartotojų duomenų buvo nutekinta vos per savaitę. Drįstu spėti, kad tai – tik ledkalnio viršūnė, ir apie pavogtus asmeninius duomenis išgirsime dar ne kartą.
       2021-02-26 08:21:23

Oro transporto ateitis: ar aviacija gali būti tvari?

Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. aviacijos poveikis Europos aplinkai sumažėjo, tačiau apie ilgalaikius pokyčius tvarumo srityje nenustojama kalbėti.
       2021-02-25 13:33:20

Būsto pirkėjų elgsenos tyrimas: ar žmonės būstą perka mažiau pasiruošę?

Konkrečiai prognozuoti, kaip pandemija pakeis būsto rinką Lietuvoje ir jos klientų bei dalyvių lūkesčius bei elgseną, kol kas dar per anksti: nepraėjo ir pats koronaviruso pavojus, o rinkos aktyvumo svarstyklės, kaip matėme, per metus gali apsiversti ne vieną kartą.
       2021-02-25 13:07:55

Bausmės tikslas – ne keršyti, o padėti pasitaisyti

„Tai ko nepasiuntė už grotų?“, „Kodėl taip švelniai nubaudė?“, „Teismas pagailėjo“ arba „Teismas nulinčiavo“ ir „Teismo kirtis“ – tokios antraštės ir komentarai po jais lydi teismų nuosprendžius baudžiamosiose bylose.
       2021-02-25 13:01:35

Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai

Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2 dieną. Abiturientams bus teikiamos papildomos konsultacijos padedant geriau pasirengti egzaminams.
       2021-02-25 12:58:22

Technologijos keičia baldų gamybos sektorių: kokių žinių ir įgūdžių reikia?

Lietuvoje veikiančios pramonės įmonės, siekdamos sėkmingai konkuruoti tiek vietos, tiek ir tarptautinėje erdvėje, nuosekliai investuoja į modernius šiuolaikinius sprendimus. Tai turi reikšmingos įtakos ir specialistų darbui – jie turi žengti koja kojon su naujomis tendencijomis ir tobulėjančiomis technologijomis.
       2021-02-25 11:04:06

Kodėl pasveikus nuo koranoviruso pravartu pasitikrinti sveikatą?

Nemaža dalis COVID-19 infekcija persirgusių pacientų ir toliau jaučia varginančius simptomus, o dalis ir gerai besijaučiančių net neįtaria, kad jų organizme toliau vyksta uždegiminiai procesai ar itin trūksta naudingų mineralų.
       2021-02-25 10:12:25

Bulvių augintojas apie šalčius: tai turėtų daryti įtaką ir būsimam derliui

Po ilgos pertraukos šią žiemą Lietuvoje vėl fiksuoti didžiuliai šalčiai reikšmingai ūkio darbų plano nekoreguos, tačiau įtakos šviežiam derliui tikriausiai turės.
       2021-02-25 10:10:11

Jauni žmonės aktyviau renkasi galimybę sudaryti testamentą

Pernai Testamentų registrui patikėta saugoti 19,5 tūkst. naujų testamentų. Registruoti turto palikimą ryžtasi vis jaunesni žmonės. Vidutiniškai testamentų registrui perduodama apie 20 tūkstančių naujų testamentų per metus. Dažniausiai testamentus sudaro vyresni kaip 70 metų asmenys.
       2021-02-25 09:53:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 555 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 7494 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 555 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-02-25 09:42:31

Patarimai naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą

Grindys – vienas svarbiausių elementų kuriant namų interjerą. Grindų dangos pasirinkimas itin platus, todėl siekiant namuose sukurti vieningą dizaino liniją, svarbu atsižvelgti į jų spalvas ir raštus, faktūras ir funkcionalumą.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.