Paskutinės naujienos
TV naujienos
Radijo naujienos
Gal reikia sutvarkyti?
Interneto naujienos
Kompiuterijos naujienos
Pagalba priimant TV
Mokslo naujienos
Technologijų naujienos
Elektronikos naujienos
Buities technikos naujienos
AMIKO HD8260 combo
Turizmas
Kultūros naujienos
Ryšio įranga
Apklausos
Kokiu internetu naudojatės namuose?

Optika
Kabelinis
Bevielis
Mobiliuoju telefonu
Kita
Namie nesinaudoju

Fotografo paslaugos
Naudinga žinoti
  • Planuojate remontą ar statote namą. Laikas pagalvoti apie televiziją, nes reikia pravesti reikiamus kabelius iki rozečių kur stovės televizoriai ar kita įranga. Tai rekomenduotina atlikti prieš atliekant namo ar buto apdailą. Nelaukite situacijos: noriu to ar kito, bet reikiamų kabelių nėra, sienos nudažytos, grindų apvadai priklijuoti.
  • Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
  • Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.

    • Daugiau patarimų
Mintys
  • Kai ereliai tyli, papūgos plepa.
    • Vinstonas Čerčilis
  • Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys.
    • Ciceronas
  • Jei nori gyventi laimingą gyvenimą – susiek jį su tikslu o ne su kitais žmonėmis ar daiktais.
    • Albertas Einšteinas
  • Tik tada, kai yra pakankamai tamsu, galima matyti žvaigždes.
    • Ch.A.Beard
  • Nelinkėkite sveikatos ir turtų, o linkėkite sėkmės, nes Titanike visi buvo sveiki ir turtingi, o sėkmė nusišypsojo tik vienetams!
    • Vinstonas Čerčilis
TV sistemų montavimas
Help & News
Aide et Nouvelles
Reklama
Naujienos

Žmogus imasi nemirtingumo projektų

2020-01-16 08:41:52

Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai resursai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra.

Kaip tai keis gydymą, žmogaus gyvenimo kokybę ir trukmę pasakoja dr. Vita Pašukonienė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė.

Ar moksliškai nustatyta, kokia žmogaus gyvenimo trukmė ir kiek ilgai mūsų kūnas gali mums tarnauti?

Mokslinėje literatūroje kalbama, kad žmogus biologiškai galėtų gyventi iki 120, 140 metų. Yuvalis Noah Harari savo knygoje „Sapiens: glausta žmonijos istorija“ teigia, kad ir dabar žmonija deda technologinius pamatus nemirtingumo projektams. Nemirtingumo paieškoms, t. y. regeneracijos galimybėms, skiriami milžiniški pinigai, kuriais ieškoma galimybės gyventi „ilgai ir laimingai“. Naujos biotechnologijos atveria daug naujų galimybių. Kamieninių ląstelių bei genų inžinerijos tyrimai pasauliniu mastu užima pačią didžiausią visų biomedicininių tyrimų dalį. Daug šių technologijų ateina į klinikinę praktiką, dar didesnė dalis žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jos realiai gali padėti pakeisti pasenusius organus ir audinius, išgydyti iki šiol nepagydomas ligas. Todėl kokybiško gyvenimo prailgėjimas ateityje pasijus ypač ryškiai.

Kokiose srityse matomos didžiausios proveržio galimybės?

Tai mano minėtos kamieninės ląstelės. Iš suaugusiųjų organų išskirtos kamieninės mezenchiminės ląstelės jau dabar naudojamos regeneracijai ir gydymui: kraujotakos sistemos, kraujagyslių, kremzlių atstatymui. Tiek pačių ląstelių preparatai, tiek biopolimeriniai 3D atspausdinti karkasai, vienais ar kitais būdais užpildyti kamieninėmis ląstelėmis, tampa pasiekiamu įrankiu rekonstruoti įvairius organus ar jų dalis – atstatyti širdies raumenį, širdies laidžiąją sistemą, sukurti naujas kraujagysles, pažeistus nervus, atgaminti dėl traumų ar ligų prarastas organų dalis. Kai kurie darbai jau dabar atliekami įvairiose pasaulio klinikose, kiti dar yra eksperimentinių tyrimų lygmenyje ir klinikinio taikymo dar reikės luktelėti. Bet, manau, tai tik laiko klausimas.

Dar didesnį potencialą rodo embrioninės kamieninės ląstelės. Iš mezenchiminių kamieninių ląstelių gali būti atgaminami tik tam tikri audiniai, pavyzdžiui, kremzlinis, kaulinis, kraujagyslinis audinys. O embrioninių kamieninių ląstelių regeneracinis potencialas dar platesnis. Tai reiškia, kad žmonijai atsiveria galimybės atsarginių organų gamybai. Sakykime, žmogus žinos, kad jo širdis susidėvės per 100 metų, todėl galės pasigaminti identišką 3D širdį su kamieninėmis ląstelėmis ir ji jam prireikus bus persodinta. Techniškai tokių galimybių dar nėra, bet namų darbai jau daromi. Šios technologijos žmonių ilgaamžiškumą dar labiau pratęs.

Galbūt ir genų inžinerija netrukus taps ne tik mokslinės fantastikos, bet ir mūsų realybės dalimi?

Žmogaus genomas ne tik yra paskelbtas, bet jau ir rastos priemonės, kaip jį taisyti. Taisymas galimas ne tik dirbtinio apvaisinimo metu, bet net ir sergančiam suaugusiam žmogui. Europos Sąjungoje leidžiamas embriono genomo modifikavimas paveldėtų nepagydomų ligų, pavyzdžiui, hemofilijos genų, „ištaisymui“. Koks kitas galimas žmonijos žingsnis? Mokslo ir technologinės galimybės artėja prie to, kad galėsime modifikuoti embrionus, parinkdami jiems geriausių genų rinkinius. Technologiškai tampa įmanoma „užsakyti“ būsimo vaiko „pagerinimą“ – didesnio IQ, gražesnės figūros, fiziškai stipresnio, nesergančio dabar žmoniją kamuojančiomis ligomis ar agresyvaus, neleidžiančio savęs skriausti. Kiek tokie žmonės turės galimybių gyventi dar ilgiau? Nežinome, bet tikrai daugiau nei mes dabar. Tai yra realybė ir žmonija bei technologijos sparčiai juda jos link.

Ar etiniai dalykai spėja paskui šias technologijas?

Ne, nespėja. Paprastai etiškumas eina šalia kitos sąvokos – skausmo (tiek fizinio, tiek psichologinio) bei kančios sukėlimo kitiems. Galima šnekėti apie etišką požiūrį į kitą žmogų, gyvūnus, aplinką. Etikos normos sako „nekenk kitam“ ir kuriamos tam, kad sureguliuotų kilusias vienos ar kitos grupės pažeidžiamumo problemas. O klausimai, kuriuos reikia reguliuoti, visada iškyla anksčiau nei atsiranda galimybės juos reguliuoti. Naujos etikos normos – apribojimai ir draudimai – gimsta tik tada, kai pažeidžiamumas jau identifikuojamas, bet ne atvirkščiai. Naujos technologijos dažnai laviruoja ant leistinumo ribos. O skubotai atsiradę teisiniai draudimai nesumažina nei teisinių kuriozų, nei etinių problemų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai uždraudus embrioninių ląstelių tyrimus, dalis jų persikėlė į Rusiją, Kiniją, Indiją. Ar nuo to sumažėjo etinių pažeidimų? Ne, jie tiesiog iš mūsų regėjimo lauko pasitraukė į pakraščius. Lietuvoje priėmus dirbtinio apvaisinimo įstatymą, numatantį neribotą laiką saugoti dirbtinio apvaisinimo procedūroms nepanaudotus gemalus, niekas nežino, ką su jais daryti. Australijoje, pavyzdžiui, po sutuoktinių žūties galiojantys teisės aktai sudarė sąlygas turtą paveldėti po dirbtinio apvaisinimo likusiam užšaldytam embrionui. Todėl šiandien ypač svarbu, kad naujų technologijų vystymosi draudimai ir suvaržymai būtų adekvatūs, aptarti, paremti mokslo žiniomis ir poreikiu ateičiai, o ne subjektyviomis neprofesionalų nuomonėmis. Tuomet gal ir etinių pažeidimų būtų mažiau.

Be to, yra dalykų, kurių etikos normos nesuvaldys, ypač, kai už jų stovi dideli pinigai. Dabartinė etika sako, kad „neturi sukelti skausmo ir kančios kitiems“. Ir čia viskas priklauso nuo to, kas ir kur sudės kablelius ir kirčio ženklus bei tyrimui skirtus finansus. Embrioninės kamieninės ląstelės – didžiulis potencialas, darantis stebuklus ne tik kalbant apie ligų gydymą, bet ir apie „nemirtingumo projektus“, todėl generuojantis didelius pinigus. Kas etiškiau – saugoti dirbtinio apvaisinimo embrionus, kurie niekada žmonėmis jau netaps, ar rūpintis jau gimusių žmonių teisėmis gyventi? Tiek pasaulyje, tiek ES, daugėja atvejų, kai oficialiai išduodami leidimai atlikti dirbtinio apvaisinimo ar embrionų genetinio modifikavimo procedūras „TIK GYDYMO tikslais“. O prisidengiant neatidėliotinais gydymo sprendimais generuojama patirtis bei duomenys ir sveikųjų tobulinimui... Taigi esminis etinis klausimas – kieno pusėje turi būti svarstyklės – gali būti stumdomas pagal poreikį.

Anksčiau medicina daugiau asocijavosi su anatomija, žmogaus kūno išmanymu, o dabar su kuo?

Su technologijomis. Jei neišsipildė jūsų svajonė tapti gydytoju, studijuodamas technologijas galite prie jos priartėti. Visi didžiausi atradimai ir pasiekimai yra ten, kur susiduria keli mokslai, susidaro mokslo sankryža. Medicina be technologijų, ypač IT, šiandien neįmanoma. Visame pasaulyje tiriami molekuliniai, genetiniai, imunologiniai vėžio žymenys, reikalingi diagnozuoti, prognozuoti gydymą ir sekti ligos eigą. Dabar jau neužtenka diagnozuoti kurio nors organo vėžį – žarnyno, kiaušidžių, plaučių ar kt. Kiekvienas jų turi daugybę skirtingų molekulinių ar imuninių formų ir efektyviam gydymui tą žymenų duomenų bazę reikia nustatyti bei įvertinti kiekvienam pacientui individualiai. Koks žmogaus protas gali įvertinti tūkstančiais nustatomų žymenų? Be IT technologijų to neįmanoma būtų padaryti.

Dirbtinis intelektas medicinoje yra ypač svarbus ir turbūt daugiausia pažengęs. Kas yra dirbtinis intelektas (DI)? Tai skaitmeniniai algoritmai, kurie „mokosi“ iš klaidų. Dirbtinis intelektas gali savo algoritmą papildyti didžiuliais kiekiais naujos informacijos ir duomenų. Pavyzdžiui, kad ir radiologiniai tyrimai. Radiologas onkologas rentgeno nuotraukas vertina vizualiai ir sprendimus priima, remdamasis savo patirtimi. Ligos dinamiką, t.y. pokyčius nuotraukose, gali vertinti jau kitas gydytojas, su kitokia patirtimi. Subjektyvumas iš anksto užprogramuotas. Radiologinės analizės DI leis visiškai standartizuoti ištyrimo procesą, palyginti su pasauline duomenų baze, leis išvengti žmogiškų klaidų ir labai tiksliai nustatyti mažiausius reikšmingus pakitimus radiologiniuose vaizduose. DI pasitelkiamas ir parenkant gydymo metodą. Apdoroti visus duomenis molekuliniame lygmenyje, kuris gydymas labiau tiko ir ką taikyti ateityje, be algoritmų yra neįmanoma. Todėl DI medicinoje yra tikrai atskira didžiulė begaliniu greičiu į priekį judanti sritis.

Pasigirsta nuomonių, kad po 10–15 metų vėžys bus pagydoma liga kaip plaučių uždegimas. Ar Jūs pritartumėte tokiai prognozei?

Turime suprasti, kad vėžio priežasčių, nesuvaldymų ir gydymo galimybių yra nustatyta labai daug. Jei visa tai, ką jau dabar žino žmonija, sujungtume su dirbtiniu intelektu, galėtume kiekvienam pacientui parinkti geriausią gydymą pagal tai, kokie mechanizmai vyrauja konkrečiam vėžiui. Manau, kad tam neprireiks nė 10 metų. Taip, mes galbūt dar neturime visų priemonių, kaip neutralizuoti ir pagydyti visas įmanomas vėžio formas, bet kai žinai, kuria kryptimi reikia judėti, galima rasti ir kelius. Manyčiau, kad 10 ar 15 metų yra protingas laikas ir kad dalis onkologinių susirgimų bus suvaldyti. Šiuo metu atsakomybė už gydymo parinkimą tenka gydytojui arba gydytojų konsiliumui. Žmogaus protas negali susisteminti visos galybės duomenų, kuriuos techniškai jau įmanoma sugeneruoti. Ir tai, mano nuomone, šiuo metu yra didžiausia problema. Kitas iššūkis – gydymo brangumas. Farmacinės kompanijos, kurios kuria naujus vaistus ir nustato milžiniškas kainas. Lietuvoje taip pat yra daug galimybių taikyti inovatyvų imunoterapinį, biologinių taikinių gydymą, derinti juos tarpusavyje bei su standartiniais gydymo būdais, tačiau daugelis pacientų neišgali už tai susimokėti, o valstybė neturi už ką kompensuoti. Taigi net ir tos priemonės, kurios jau yra, ne visada pasiekia žmogų. Pacientai, turintys finansinių išteklių ir prieinantys prie naujausių technologijų, jau šiandien turi daug daugiau galimybių sėkmingai suvaldyti vėžį. Tuo tarpu didžioji dauguma onkologinių susirgimų dar gydoma, neatsižvelgus į naujausius mokslo pasiekimus. Tai yra viena iš didžiausių šiuolaikinės technologinės medicinos etikos problemų.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-09-26 08:40:07

Lietuvoje registruota 111 naujų koronaviruso atvejų

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 111 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 61 iš jų registruoti Kauno, 23 Šiaulių, 16 Vilniaus, 5 Telšių, 4 Panevėžio ir po 1 – Klaipėdos bei Tauragės apskrityse.
       2020-09-26 07:38:36

Kryžkalnyje renginyje dalyvavusius žmones NVSC ragina išsitirti dėl koronaviruso

Paaiškėjus, kad Lietuvos partizanų memorialo atidarymo Kryžkalnyje renginio organizatoriai neregistravo dalyvių ir tokio sąrašo epidemiologams nepateikė, NVSC ragina renginio dalyvius kreiptis dėl tyrimo koronavirusinei infekcijai nustatyti į Karštąją koronos liniją telefonu 1808.
       2020-09-26 06:12:45

NVSC: dabar situacija Raseinių rajone priklauso nuo kiekvieno gyventojo

Socialinio gyvenimo apribojimas, darbas ir mokymasis nuotoliniu būdu, lankymasis tik ten, kur tikrai būtina, tinkamas asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas – tokių priemonių dabar turi imtis kiekvienas Raseinių rajono gyventojas, kad būtų išvengta tolesnio infekcijos plitimo.
       2020-09-26 06:06:35

Naujųjų „Apple Watch“ išmaniųjų laikrodžių apžvalga

Naujųjų „Apple Watch“ išmaniųjų laikrodžių apžvalga: nuo deguonies kraujyje matavimo iki rankų plovimo funkcijos. Praėjusią savaitę virtualaus renginio „Time Flies 2020“ metu pristatyti nauji išmanieji laikrodžiai „Apple Watch Series 6“ ir „Apple Watch SE“ – jau ir Lietuvoje.
       2020-09-25 17:48:16

Karantinas padėjo įgyvendinti idėją – sukurti vienos plokštumos langus

Jiezno medinių rėmų langų, vitrinų ir durų gamybos UAB „Doleta“ karantino ir pokarantininį laikotarpį, kai sumažėjo užsakymų, ypač eksporto rinkose, išnaudojo naujiems produktams kurti ir išbandyti gamyboje.
       2020-09-25 09:34:21

Dietistė pataria: kokias daržoves ir vaisius valgyti atėjus rudeniui?

Pasibaigus vasarai, didelė dalis žmonių nostalgiškai žiūri į praėjusį metų sezoną. Jis žavi ne vien saulėtomis dienomis, ilgais vakarais, bet ir šviežių vaisių, daržovių gausa. Ko gero, mažai kas atsispiria pagundai savo kasdienybę pagardinti braškių ar trešnių indeliu.
       2020-09-25 09:29:06

Tyrimas rodo: tėvai vaikams dviračiu leidžia važiuoti be šalmo

Šiemet kaip niekada aktyvus dviračių sezonas gyventojus skatino prisiminti arba iš naujo išmokti važiavimo dvirate transporto priemone taisykles. Tačiau šalyje atlikta tėvų apklausa parodė, kad sezono būta ne tik aktyvaus, bet ir pavojingo.
       2020-09-25 09:26:40

Darbuotojai sveikatos nesitikrina – dirba, kol organizmas pradeda byrėti

Dauguma Lietuvos gyventojų aplaidžiai rūpinasi savo sveikata ir pas gydytojus apsilanko tik prispirti problemų – jau susirgę. Lietuvos higienos instituto duomenimis, pernai iš visų apsilankymų pas šeimos gydytojus tik 13 proc., arba apytiksliai vos vienas iš dešimties buvo skirti profilaktikai.
       2020-09-25 09:23:15

Lietuvoje registruota 114 naujų koronaviruso atvejų

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 114 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 43 iš jų registruoti Kauno, 37 Vilniaus, 22 Šiaulių, 7 Klaipėdos, 3 Panevėžio ir po 1 – Marijampolės bei Utenos apskrityse.
       2020-09-25 08:08:05

Elektros taupymas: šviesos išjungimas prasidėjus šildymo sezonui nebepadės

Net ir neįprastai šiltomis tapusios žiemos nepakeičia kasmetinės aktualijos – artėjantis visuotinis šildymo sezonas vėl išaugins sezonines namų ūkių išlaidas. Ekspertai perspėja, kad tokių įpročių kaip šviesos ar nenaudojamo prietaiso išjungimas nepakaks siekiant jas apčiuopiamai sumažinti.
       2020-09-24 15:28:52

Daugėjant užsikrėtusiųjų sportinių veiklų metu – specialios NVSC rekomendacijos

Laisvalaikio leidimas sporto klubuose, šokių studijose ar kitose uždarose erdvėse įprastai buvo rekomenduotos veiklos, gerinančios fizinę ir psichosocialinę būseną, tačiau dabar daugėja susijusių užsikrėtimo atvejų.
       2020-09-24 15:20:21

Per artimiausius dešimt metų elektromobilį Lietuvoje planuoja įsigyti kas antras

Lietuviai yra didžiausi elektromobilių entuziastai Baltijos valstybėse, o maždaug pusė (46 proc.) šalies gyventojų per artimiausią dešimtmetį planuoja įsigyti elektra varomą automobilį.
       2020-09-24 15:02:22

Ką būsto apšvietimas sako apie šeimininko charakterį?

Būsto apšvietimas ne tik suteikia funkcionalumo, jaukumo ir grožio interjerui, gerina nuotaiką, darbingumą bei užtikrina kokybišką poilsį – jis kalba ir apie mūsų asmenybes. Apšvietimo dizaineriai pastebi, kad šviesos kiekis bei šviestuvų tipai atspindi ne tik šeimininko interesus, bet ir charakterį.
       2020-09-24 08:50:14

REKORDAS! Praėjusią parą Lietuvoje – 138 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 138 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 60 iš jų registruota Šiaulių, 37 Kauno, 33 Vilniaus, 5 Panevėžio, 2 Marijampolės ir 1 Utenos apskrityse.
       2020-09-24 07:48:04

Koronavirusas atokvėpio vilčių neteikia

Koronaviruso atvejų Lietuvoje daugėja. Ne visi laikomės rekomendacijų ir elgiamės atsakingai. Gal reomendacijas reiktų keisti nurodymais? Ryšium su viruso plitimu epidemiologė Rolanda Lingienė facebook'e pateikia savo pamastymus ir ateities veiklos planus.
       2020-09-23 18:01:53

Tyrimas: kas pandemijos metu lemia gyventojų sprendimą dėl būsto įsigijimo

Pandemijos kontekste įsigyti nuosavą būstą Lietuvos gyventojus labiausiai paskatintų žemesnės būsto paskolos palūkanos bei pasiūlymas laikinai padengti paskolos įmokas darbo netekimo atveju.
       2020-09-23 17:59:42

„Paysera“ pradeda prekybą auksu

Didžiausia Lietuvos elektroninių pinigų įstaiga „Paysera LT“ pradeda prekybą auksu. Skirtingai nei kitos „fintech“ bendrovės, „Paysera LT“ prekiaus ne biržoje parduodamais šio tauriojo metalo vienetais, o tikrais luitais, plytelėmis ir monetomis.
       2020-09-23 09:37:21

Per pandemiją sujudo etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą

Tęstines vagystes vykdantys ilgapirščiai Lietuvoje jaučiasi nebaudžiami – sučiupti jie atsiperka tik piniginėmis baudomis, kurių nemoka, ir vos paleisti dar tą pačią dieną leidžiasi ieškoti naujo grobio.
       2020-09-23 09:26:02

Socialinių tinklų paveikslas keičiasi. Kur ir ką veikia jaunimas?

Kol milijardai žmonių spiečiasi didžiuosiuose socialiniuose tinkluose, jaunimas randa naujų erdvių ir būdų bendrauti privačiai bei išreikšti save. Nuo garsiųjų „TikTok“, „Discord“ ir „Reddit“ iki dar tik augančių „Byte“, „QQ“ ir „Qzone“ – erdvių bendrauti, atsiskleisti ir sužinoti kas dabar „ant bangos“ paaugliams nestinga.
       2020-09-23 09:20:52

„Samsung“ pristatė naują duomenų kaupiklį „980 PRO“ – patiks žaidimų mėgėjams

Rugsėjo 23 d. „Samsung“ pristatė pirmąjį vartotojams skirtą PCIe 4.0 sąsajos NVMe standarto duomenų kaupiklį – „980 PRO“.
       2020-09-23 09:14:31

Darnus judumas – nauda ne tik miestui, bet ir indėlis į asmeninę sveikatą

Ši savaitė yra Europos judumo savaitė, kurios metu siekiama skatinti, populiarinti ir išbandyti darnias transporto priemones kasdienėms kelionėms mieste. Šių metų darnaus judumo savaitės tema – „Judumas – be jokios taršos“.
       2020-09-23 09:08:45

Šalyje per vakar parą patvirtinti 73 atvejai

Per vakar parą Lietuvoje patvirtinti 73 atvejai. Iš jų 31 Kauno, 22 Šiaulių, 14 Vilniaus, 3 Panevėžio, 2 Marijampolės ir 1 Tauragės apskrityse. 23 žmonės koronavirusine infekcija užsikrėtė ne židiniuose. 3 įvežtiniai atvejai patvirtinti iš Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir Vokietijos Federacijos atvykusiems asmenims.
       2020-09-23 09:05:10

Beveik pusė vaikų prie ekranų praleidžia daugiau penkių valandų

Nematomi nuotolinio mokymo rezultatai: beveik pusė vaikų prie ekranų praleidžia daugiau penkių valandų. Nors šiais mokslo metais ugdymo procesas sugrįžo į įprastą ritmą, augant užsikrėtimų mokyklose skaičiui, prisimenama ir pavasarį taikyta nuotolinio mokymo(si) koncepcija.
       2020-09-23 08:53:22

Vos pusė darbuotojų yra nusiteikę veikti organizacijos labui

Vos pusė darbuotojų yra nusiteikę veikti organizacijos labui: galbūt verta didinti jų įsitraukimą? Kone kiekvieno darbdavio svajonė – įsitraukę, motyvuoti, tobulėjantys ir gerus atsiliepimus į išorę nešantys darbuotojai.
       2020-09-23 08:36:10

„Sodra“ primena jaunuoliams: pasitikrinkite, ar esate draudžiami

„Sodra“ primena jaunuoliams: pasitikrinkite, ar esate draudžiami sveikatos draudimu „Sodra“ išsiuntė priminimus beveik 3,5 tūkst. gyventojų, kuriems jau rugsėjį gali tekti patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį.
       2020-09-23 08:20:32

Sena daržovė, nauji gaminimo būdai: ką dar gali pasiūlyti svogūnai?

Turbūt nėra virtuvės, kurioje tarp maisto produktų nerastume svogūnų. Juos tapo įprasta naudoti praktiškai visuose gaminiuose – ruošiant salotas, troškinius ar patiekalus iš mėsos.
       2020-09-23 08:03:41

Šiemet Lietuvoje nuo erkinio encefalito mirė trys asmenys

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiais metais užregistruoti trys mirties atvejai nuo erkinio encefalito (EE). Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. Ligoniai priklausė 65–74 ir 45–54 metų amžiaus grupėms.
       2020-09-23 07:55:52

Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu

Lietuvoje per savaitgalį, t. y. penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, užfiksavus 249 koronaviruso (COVID-19) atvejus, plečiantis židiniams įmonėse, organizacijose, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) darbdaviams rekomenduoja darbą organizuoti nuotolinius būdu, kur tai įmanoma.
       2020-09-22 16:21:16

Lietuvos eksporto prognozės: tikimasi, kad kitąmet sugrįšime į 2019 m. lygį

Prasidėjusi pandemija, griežtas ir ilgai užsitęsęs karantinas jau dabar pakeitė mūsų šalies bei viso pasaulio eksporto tendencijas, tačiau prognozuojama, kad poveikis bus dar didesnis nei tikėtasi – neigiamų pasekmių mastą lems tai, ar kils antroji viruso banga, ar ne.
       2020-09-22 09:28:02

Per vakar parą Lietuvoje patvirtinti 45 koronavirusinės infekcijos atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad per praėjusią parą Lietuvoje buvo patvirtinti 45 nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Atvejai buvo patvirtinti 5 apskrityse: Kauno apskrityje patvirtinta 20 atvejų, Vilniaus – 13 atvejų, Šiaulių – 9, Klaipėdos – 2 atvejai ir 1 Alytaus apskrityje.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.