- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 356 nauji koronaviruso atvejai.
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 670 nauji koronaviruso atvejai.
- Centrinės valdžios deficitas per sausį – 88,4 mln. eurų.
- Dėl piktnaudžiavimų paspirtukų priemonė peržiūrima iš esmės.
- Naujas kvartalas Justiniškėse keičia stereotipus.
- Iššūkis augintiniams – kas laukia keturkojų šeimininkams vėl išėjus į darbus?
- Elektros energijos tiekimo rinkos apžvalga.
- 5G: iš namų konsultuojami pacientai ir medicinos tyrimai per atstumą.
- Pavasario polaidis gali pakoreguoti kelionių maršrutus.
- Procedūra dėl „RTR Planeta“ retransliavimo laikino sustabdymo tęsiama.
- Darbuotojai protestuoja dėl galimo „Euronews“ kai kuriomis kalbomis uždarymo.
- Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai.
- Šventinės kino filmų ir spektaklių peržiūros – namuose.
- Ar žinote, kurio prietaiso naudojimas karantino metu augo kone 70 proc.?
- Prognozės TV ateičiai – virtuali realybė ir tave pasirenkančios reklamos.
- „LG OLED“ televizorius ir X serijos „XBOX“ atskleidžia žaidimo naujus potyrius.
- Euronews vasarą pakeitė savo TV programos dažnį.
- TV auditorijos tyrimo rezultatai 2020 m. rugsėjis.
- Ar šunys mato ir supranta tai, ką rodo televizorius?
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?
- Radijo stotis „M-1“ išsikelia į atsinaujinusius „Senukus“.
- Didelės galios vidurinių bangų siųstuvo instaliavimas Viešintose baigtas.
- Septynios tonos žodžio laisvės - įjungtas radijo programų siųstuvas.
- UR ministras dalyvaus JAV Lietuvai perduoto radijo siųstuvo inauguracijoje.
- „Radistai“ šėlo tiesiog parduotuvėje.
- LRT KLASIKĄ ir LRT OPUS girdės daugiau klausytojų.
- UAB „ŽINIŲ RADIJAS“ skirtas įspėjimas.
- „Telia“ viešai manipuliuoja informacija, siekia stabdyti investicijas į „Mezon“.
- „Bitė“ užbaigė „Mezon“ įsigijimo sandorį.
- „Telia Lietuva“ bandymas blokuoti „Mezon“ sandorį gali atnešti žalos visuomenei.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Ir vėl baigėsi mobilieji duomenys? Ką daryti, kad jų užtektų ilgiau.
- „Internet Explorer“ naršyklei sukanka 25 metai.
- Po karantino: „Zoom“ išlieka 10 kartų populiaresnis, „TikTok“ – auga.
- Testas: ar viską žinote apie „Wi-Fi“?
- RRT skelbia interneto spartos matavimų duomenis Vilniaus mieste.
- „Telia“: ryšio srautų gyventojams ir verslui neribosime.
- Senos ir neprižiūrėtos sistemos – lengvas grobis programišiams.
- 5 kriterijai, kurie padės išsirinkti naują nešiojamąjį kompiuterį.
- Ar pasirūpinote vakcina savo kompiuteriui ar išmaniajam?
- Duomenų saugumo pamatas – slaptažodžiai: ką daryti, kad jūsų nenulaužtų?
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
- „Adobe“: „Flash Player“ pabaiga.
- Saugumo ekspertai: įvykus įsilaužimui susirūpinti saugumu yra per vėlu.
- Pasaulines milžines parklupdę slapukai dažnai ignoruojami ir Lietuvoje.
- „Microsoft“: programišiai naudoja vis sudėtingesnes kibernetines atakas.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Reformuojama Tarptautinė vienetų sistema SI.
- Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?
- Lietuvos matematikai kuria virtualią realybę.
- Optoelektronikos revoliucija veda organinio lazerio link.
- Pandemijos įtaka IT: kokias silpnybes išryškino ir galimybes atvėrė?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Patentuotos technologijos dar nevirtusios realybe.
- Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbius diegiant 5G ryšio tinklus.
- Revoliucijos nesukėlusios technologijos: nuo riedžių iki išmaniųjų akinių.
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- Investavo į vibracijų energijos generatoriaus kūrėjus.
- „Samsung“ pristatė 8 terabaitų „SSD 870 QVO“ duomenų kaupiklį.
- Neperžengus namų slenksčio: technologijos, kurios padės prižiūrint senolius.
- Kaip nuotoliniam darbui išnaudoti visus turimus išmaniuosius įrenginius?
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Mini LED“ televizoriai: LCD televizorių technologijos evoliucija tęsiasi.
- Naujųjų „Apple Watch“ išmaniųjų laikrodžių apžvalga.
- „Samsung“ pristatė naują duomenų kaupiklį „980 PRO“ – patiks žaidimų mėgėjams.
- Pristatyta kompiuteriui nenusileidžianti planšetė „Galaxy Tab S7“.
- „Samsung“ pristatė televizorių interneto vaikams – Z kartai.
- 7 klausimai, kurių negalima pamiršti prieš perkant naują telefoną.
- Pranokome fantastinę literatūrą arba kaip per 161 metus pasikeitė namų saugumas?
- 3 pasiūlymai, ką dar galima nuveikti su planšete.
- Perkate naują išmanųjį laikrodį? Viskas, į ką turite atkreipti dėmesį.
- Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?
- Ar pilnas šaldytuvas veikia geriau? Kaip kasdien naudoti šaldytuvą?
- Namuose ir darbas, ir laisvalaikis – kaip saugiai naudotis elektros prietaisais?
- Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis.
- Buitinės įrangos pokštai: kaip prižiūrėti, kad gedimai nekainuotų visų santaupų?
- Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą.
- Dušo kabina be kalkių nuosėdų – misija įmanoma.
- Skalbimo mašinos, kurios pačios pasirenka tinkamą skalbimo ciklą.
- Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas įsigyti naują šaldytuvą.
- Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią.
- Nuo pirmadienio keliautojams – naujos procedūros, raginama pasiruošti.
- Slidinėjimas: kokios taisyklės šiuo metu galioja Alpių regiono šalyse?
- Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones.
- Susigundę nuolaidomis kelionėms gali skaudžiai nukentėti.
- Skirtingi scenarijai subliuškus Baltijos šalių burbului: kurį pasirinks Lietuva?
- Daugumai Baltijos šalių žmonių ši vasara – be idealių atostogų.
- Italijos Kalabrija – vieta, kur atostogauja ir patys italai.
- Kelionės į Nidą – ar tikrai pamatyti Negyvąsias kopas yra prabanga?
- Pasitikrinkite ar žinote: 5 išmanūs „Google Maps“ triukai.
- Kelionių organizatorius „Tez Tour" stabdo keliones į Bulgariją.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
- „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ – Susisiekimo ministerijos parama.
- Ar esate matę šiuos kalėdinius filmus?
- Nykstančios lietuvių Kūčių ir Kalėdų tradicijos.
- Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai.
- Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
- Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“.
- LNDT „Tartiufo“ triumfas Tbilisyje.
- Žiūrite televizoriumi iš kompiuterio? Galvojate kokia sujungimo jungtis tinkamiausia? Jei yra galimybė, junkite kompiuteriniu vytų porų laidu, RJ45 jungtimis ir naudokite DLNA protokolą - išnaudosite televizoriaus dekoderio privalumus ir vaizdas bus kokybiškiausias.
- Planuodami ateityje žiūrėti koduotas programas, pasirinkite įrangą, kuri tai gali. Jei tai televizorius, tai bus reikalingas lizdas sąlyginės prieigos moduliui. Reikalingas ir modulis į kurį įsidės kortelė. Jei tai yra atskiras imtuvas, tai jis turėtų turėti lizdą kortelei. Lietuvoje naudojama "Conax" kortelių kodavimo sistema.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
Daugiau patarimų
- Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir aš nesu tikras dėl visatos.
- Mes turime per daug didingų žodžių ir per mažai juos atitinkančių veiksmų.
- Nė viena problema negali būti išspręsta tos pačios sąmonės, kuri ją ir sukūrė.
- Didelį privalumą įgauna tas, kuris pakankamai anksti padarė klaidas, iš kurių buvo galima pasimokyti.
- Jei geru atsilyginsi už bloga, kuo už gera atsidėkosi?
- Help on TV, IT issues - from the information, simple to the installation of antennas.
- Services and contacts.
- “Forbes”: Prof V. Šikšnys deserves to share the glory of this year’s Nobel Prize.
- Bitė to acquire Telecentras' IPTV business in Lithuania.
- How to Avoid Fake News about Coronavirus.
- Thoughts about DVB-T in Lithuania.
- Digital banks – a common practice or the distant future?
- “Digital Explorers” at the Forefront of EU - Africa Digital Partnership.
- What will drive institutional capital to crypto businesses?
- How to Choose a Wireless Cable TV Extender.
- Aide réception TV, TIC - à partir de petits travaux à l'installation d'antennes.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Žmogus imasi nemirtingumo projektų
2020-01-16 08:41:52Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai resursai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra.
Kaip tai keis gydymą, žmogaus gyvenimo kokybę ir trukmę pasakoja dr. Vita Pašukonienė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė.
Ar moksliškai nustatyta, kokia žmogaus gyvenimo trukmė ir kiek ilgai mūsų kūnas gali mums tarnauti?
Mokslinėje literatūroje kalbama, kad žmogus biologiškai galėtų gyventi iki 120, 140 metų. Yuvalis Noah Harari savo knygoje „Sapiens: glausta žmonijos istorija“ teigia, kad ir dabar žmonija deda technologinius pamatus nemirtingumo projektams. Nemirtingumo paieškoms, t. y. regeneracijos galimybėms, skiriami milžiniški pinigai, kuriais ieškoma galimybės gyventi „ilgai ir laimingai“. Naujos biotechnologijos atveria daug naujų galimybių. Kamieninių ląstelių bei genų inžinerijos tyrimai pasauliniu mastu užima pačią didžiausią visų biomedicininių tyrimų dalį. Daug šių technologijų ateina į klinikinę praktiką, dar didesnė dalis žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jos realiai gali padėti pakeisti pasenusius organus ir audinius, išgydyti iki šiol nepagydomas ligas. Todėl kokybiško gyvenimo prailgėjimas ateityje pasijus ypač ryškiai.
Kokiose srityse matomos didžiausios proveržio galimybės?
Tai mano minėtos kamieninės ląstelės. Iš suaugusiųjų organų išskirtos kamieninės mezenchiminės ląstelės jau dabar naudojamos regeneracijai ir gydymui: kraujotakos sistemos, kraujagyslių, kremzlių atstatymui. Tiek pačių ląstelių preparatai, tiek biopolimeriniai 3D atspausdinti karkasai, vienais ar kitais būdais užpildyti kamieninėmis ląstelėmis, tampa pasiekiamu įrankiu rekonstruoti įvairius organus ar jų dalis – atstatyti širdies raumenį, širdies laidžiąją sistemą, sukurti naujas kraujagysles, pažeistus nervus, atgaminti dėl traumų ar ligų prarastas organų dalis. Kai kurie darbai jau dabar atliekami įvairiose pasaulio klinikose, kiti dar yra eksperimentinių tyrimų lygmenyje ir klinikinio taikymo dar reikės luktelėti. Bet, manau, tai tik laiko klausimas.
Dar didesnį potencialą rodo embrioninės kamieninės ląstelės. Iš mezenchiminių kamieninių ląstelių gali būti atgaminami tik tam tikri audiniai, pavyzdžiui, kremzlinis, kaulinis, kraujagyslinis audinys. O embrioninių kamieninių ląstelių regeneracinis potencialas dar platesnis. Tai reiškia, kad žmonijai atsiveria galimybės atsarginių organų gamybai. Sakykime, žmogus žinos, kad jo širdis susidėvės per 100 metų, todėl galės pasigaminti identišką 3D širdį su kamieninėmis ląstelėmis ir ji jam prireikus bus persodinta. Techniškai tokių galimybių dar nėra, bet namų darbai jau daromi. Šios technologijos žmonių ilgaamžiškumą dar labiau pratęs.
Galbūt ir genų inžinerija netrukus taps ne tik mokslinės fantastikos, bet ir mūsų realybės dalimi?
Žmogaus genomas ne tik yra paskelbtas, bet jau ir rastos priemonės, kaip jį taisyti. Taisymas galimas ne tik dirbtinio apvaisinimo metu, bet net ir sergančiam suaugusiam žmogui. Europos Sąjungoje leidžiamas embriono genomo modifikavimas paveldėtų nepagydomų ligų, pavyzdžiui, hemofilijos genų, „ištaisymui“. Koks kitas galimas žmonijos žingsnis? Mokslo ir technologinės galimybės artėja prie to, kad galėsime modifikuoti embrionus, parinkdami jiems geriausių genų rinkinius. Technologiškai tampa įmanoma „užsakyti“ būsimo vaiko „pagerinimą“ – didesnio IQ, gražesnės figūros, fiziškai stipresnio, nesergančio dabar žmoniją kamuojančiomis ligomis ar agresyvaus, neleidžiančio savęs skriausti. Kiek tokie žmonės turės galimybių gyventi dar ilgiau? Nežinome, bet tikrai daugiau nei mes dabar. Tai yra realybė ir žmonija bei technologijos sparčiai juda jos link.
Ar etiniai dalykai spėja paskui šias technologijas?
Ne, nespėja. Paprastai etiškumas eina šalia kitos sąvokos – skausmo (tiek fizinio, tiek psichologinio) bei kančios sukėlimo kitiems. Galima šnekėti apie etišką požiūrį į kitą žmogų, gyvūnus, aplinką. Etikos normos sako „nekenk kitam“ ir kuriamos tam, kad sureguliuotų kilusias vienos ar kitos grupės pažeidžiamumo problemas. O klausimai, kuriuos reikia reguliuoti, visada iškyla anksčiau nei atsiranda galimybės juos reguliuoti. Naujos etikos normos – apribojimai ir draudimai – gimsta tik tada, kai pažeidžiamumas jau identifikuojamas, bet ne atvirkščiai. Naujos technologijos dažnai laviruoja ant leistinumo ribos. O skubotai atsiradę teisiniai draudimai nesumažina nei teisinių kuriozų, nei etinių problemų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai uždraudus embrioninių ląstelių tyrimus, dalis jų persikėlė į Rusiją, Kiniją, Indiją. Ar nuo to sumažėjo etinių pažeidimų? Ne, jie tiesiog iš mūsų regėjimo lauko pasitraukė į pakraščius. Lietuvoje priėmus dirbtinio apvaisinimo įstatymą, numatantį neribotą laiką saugoti dirbtinio apvaisinimo procedūroms nepanaudotus gemalus, niekas nežino, ką su jais daryti. Australijoje, pavyzdžiui, po sutuoktinių žūties galiojantys teisės aktai sudarė sąlygas turtą paveldėti po dirbtinio apvaisinimo likusiam užšaldytam embrionui. Todėl šiandien ypač svarbu, kad naujų technologijų vystymosi draudimai ir suvaržymai būtų adekvatūs, aptarti, paremti mokslo žiniomis ir poreikiu ateičiai, o ne subjektyviomis neprofesionalų nuomonėmis. Tuomet gal ir etinių pažeidimų būtų mažiau.
Be to, yra dalykų, kurių etikos normos nesuvaldys, ypač, kai už jų stovi dideli pinigai. Dabartinė etika sako, kad „neturi sukelti skausmo ir kančios kitiems“. Ir čia viskas priklauso nuo to, kas ir kur sudės kablelius ir kirčio ženklus bei tyrimui skirtus finansus. Embrioninės kamieninės ląstelės – didžiulis potencialas, darantis stebuklus ne tik kalbant apie ligų gydymą, bet ir apie „nemirtingumo projektus“, todėl generuojantis didelius pinigus. Kas etiškiau – saugoti dirbtinio apvaisinimo embrionus, kurie niekada žmonėmis jau netaps, ar rūpintis jau gimusių žmonių teisėmis gyventi? Tiek pasaulyje, tiek ES, daugėja atvejų, kai oficialiai išduodami leidimai atlikti dirbtinio apvaisinimo ar embrionų genetinio modifikavimo procedūras „TIK GYDYMO tikslais“. O prisidengiant neatidėliotinais gydymo sprendimais generuojama patirtis bei duomenys ir sveikųjų tobulinimui... Taigi esminis etinis klausimas – kieno pusėje turi būti svarstyklės – gali būti stumdomas pagal poreikį.
Anksčiau medicina daugiau asocijavosi su anatomija, žmogaus kūno išmanymu, o dabar su kuo?
Su technologijomis. Jei neišsipildė jūsų svajonė tapti gydytoju, studijuodamas technologijas galite prie jos priartėti. Visi didžiausi atradimai ir pasiekimai yra ten, kur susiduria keli mokslai, susidaro mokslo sankryža. Medicina be technologijų, ypač IT, šiandien neįmanoma. Visame pasaulyje tiriami molekuliniai, genetiniai, imunologiniai vėžio žymenys, reikalingi diagnozuoti, prognozuoti gydymą ir sekti ligos eigą. Dabar jau neužtenka diagnozuoti kurio nors organo vėžį – žarnyno, kiaušidžių, plaučių ar kt. Kiekvienas jų turi daugybę skirtingų molekulinių ar imuninių formų ir efektyviam gydymui tą žymenų duomenų bazę reikia nustatyti bei įvertinti kiekvienam pacientui individualiai. Koks žmogaus protas gali įvertinti tūkstančiais nustatomų žymenų? Be IT technologijų to neįmanoma būtų padaryti.
Dirbtinis intelektas medicinoje yra ypač svarbus ir turbūt daugiausia pažengęs. Kas yra dirbtinis intelektas (DI)? Tai skaitmeniniai algoritmai, kurie „mokosi“ iš klaidų. Dirbtinis intelektas gali savo algoritmą papildyti didžiuliais kiekiais naujos informacijos ir duomenų. Pavyzdžiui, kad ir radiologiniai tyrimai. Radiologas onkologas rentgeno nuotraukas vertina vizualiai ir sprendimus priima, remdamasis savo patirtimi. Ligos dinamiką, t.y. pokyčius nuotraukose, gali vertinti jau kitas gydytojas, su kitokia patirtimi. Subjektyvumas iš anksto užprogramuotas. Radiologinės analizės DI leis visiškai standartizuoti ištyrimo procesą, palyginti su pasauline duomenų baze, leis išvengti žmogiškų klaidų ir labai tiksliai nustatyti mažiausius reikšmingus pakitimus radiologiniuose vaizduose. DI pasitelkiamas ir parenkant gydymo metodą. Apdoroti visus duomenis molekuliniame lygmenyje, kuris gydymas labiau tiko ir ką taikyti ateityje, be algoritmų yra neįmanoma. Todėl DI medicinoje yra tikrai atskira didžiulė begaliniu greičiu į priekį judanti sritis.
Pasigirsta nuomonių, kad po 10–15 metų vėžys bus pagydoma liga kaip plaučių uždegimas. Ar Jūs pritartumėte tokiai prognozei?
Turime suprasti, kad vėžio priežasčių, nesuvaldymų ir gydymo galimybių yra nustatyta labai daug. Jei visa tai, ką jau dabar žino žmonija, sujungtume su dirbtiniu intelektu, galėtume kiekvienam pacientui parinkti geriausią gydymą pagal tai, kokie mechanizmai vyrauja konkrečiam vėžiui. Manau, kad tam neprireiks nė 10 metų. Taip, mes galbūt dar neturime visų priemonių, kaip neutralizuoti ir pagydyti visas įmanomas vėžio formas, bet kai žinai, kuria kryptimi reikia judėti, galima rasti ir kelius. Manyčiau, kad 10 ar 15 metų yra protingas laikas ir kad dalis onkologinių susirgimų bus suvaldyti. Šiuo metu atsakomybė už gydymo parinkimą tenka gydytojui arba gydytojų konsiliumui. Žmogaus protas negali susisteminti visos galybės duomenų, kuriuos techniškai jau įmanoma sugeneruoti. Ir tai, mano nuomone, šiuo metu yra didžiausia problema. Kitas iššūkis – gydymo brangumas. Farmacinės kompanijos, kurios kuria naujus vaistus ir nustato milžiniškas kainas. Lietuvoje taip pat yra daug galimybių taikyti inovatyvų imunoterapinį, biologinių taikinių gydymą, derinti juos tarpusavyje bei su standartiniais gydymo būdais, tačiau daugelis pacientų neišgali už tai susimokėti, o valstybė neturi už ką kompensuoti. Taigi net ir tos priemonės, kurios jau yra, ne visada pasiekia žmogų. Pacientai, turintys finansinių išteklių ir prieinantys prie naujausių technologijų, jau šiandien turi daug daugiau galimybių sėkmingai suvaldyti vėžį. Tuo tarpu didžioji dauguma onkologinių susirgimų dar gydoma, neatsižvelgus į naujausius mokslo pasiekimus. Tai yra viena iš didžiausių šiuolaikinės technologinės medicinos etikos problemų.

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 356 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 4949 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 356 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai
Planuojantiems kurti ar jau kuriantiems unikalius vaizdus per fotografiją visi įrankiai tarnauja ne tik sklandžiam darbui užtikrinti, bet ir fotografo darbo palengvinimui.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 670 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 8000 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 670 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).Centrinės valdžios deficitas per sausį – 88,4 mln. eurų
Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metų sausio mėnesio centrinės valdžios deficitas buvo 88,4 mln. eurų ir sudarė 0,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).Dėl piktnaudžiavimų paspirtukų priemonė peržiūrima iš esmės
Aplinkos ministerija už sunaikintus taršius automobilius skatins rinktis ilgalaikį viešojo transporto bilietą arba naudotis dalijimosi paslaugomis. Iki šiol galiojusi tvarka, kuri leido vietoje sunaikinto taršaus automobilio įsigyti kelis dviračius ar paspirtukus, bus iš esmės peržiūrėta.Naujas kvartalas Justiniškėse keičia stereotipus
Vakarinis aplinkkelis suteikė naujos gyvybės jo kaimynystėje esantiems seniai suformuotiems sostinės mikrorajonams. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype suprojektuotas modernus 5-6 aukštų daugiabučių kvartalas. Jį projektuoja NT plėtros kompanija REWO.Iššūkis augintiniams – kas laukia keturkojų šeimininkams vėl išėjus į darbus?
Nuo pat pandemijos pradžios daugelis augintinių šeimininkų didžiąją dalį laiko praleidžia namuose drauge su savo keturkojais draugais.Elektros energijos tiekimo rinkos apžvalga
2021 m. sausio mėn. elektros energijos tiekimo veiklą vykdė 23 nepriklausomi tiekėjai ir 1 visuomeninis tiekėjas, t.y. 1 tiekėju daugiau, nei 2020 m. gruodžio mėn., – skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengtoje elektros energijos tiekimo rinkos apžvalgoje.5G: iš namų konsultuojami pacientai ir medicinos tyrimai per atstumą
Pasaulį užklupus pandemijai ir daugeliui žmonių pradėjus dirbti iš namų, spartesnis internetas tapo kasdiene būtinybe, leidžiančia sklandžiai dalyvauti nuotolinėse konferencijose, greičiau atsisiųsti reikiamus dokumentus ir efektyviau organizuoti darbą.Pavasario polaidis gali pakoreguoti kelionių maršrutus
Dėl pavasario polaidžio, kai kuriuose valstybinės reikšmės rajoninių kelių ir atskirais atvejais krašto kelių ruožuose, ribojamas eismas sunkiasvorėms transporto priemonėms. Ribojimai priklauso nuo kelio būklės.ESO pataria kaip saugiai elgtis potvynio metu
Dėl staigiai pakilusios oro temperatūros ir sukilusio vandens, hidrometeorologijos specialistai perspėja apie didelio pavasarinio potvynio riziką. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) reaguodama į prognozes ir rūpindamiesi žmonių saugumu informuoja kaip saugiai elgtis potvynio metu.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 651 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 8209 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 651 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).Dietologė pataria: ką valgyti, kad pavasarį pasitiktume kupini energijos
Pirmosiomis pavasario dienomis dažniau atsigręžiame į sveikos gyvensenos tendencijas. Žmonės bando keisti mitybos įpročius ir šiuo metu daugiau dėmesio pradeda kreipti į tai, ką perka ir deda į savo lėkštes.Gedimino kalno ilgalaikio tvarkymo darbai prasidės rugsėjį
Praėjusių metų pabaigoje buvo baigtas rengti pirmojo etapo Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo darbų projektas. Atlikti vieni sudėtingiausių Lietuvoje geologiniai tyrimai leido projektą rengusiai UAB „Hidroterra“ suprojektuoti priemones, kurios užtikrins ilgalaikį stabilumą.Atlyginimai ir toliau didėjo: per antrąjį karantiną darbo rinka paveikta mažiau
Šiandien paskelbti 2020 m. ketvirtojo ketvirčio darbo užmokesčio duomenys parodė, kad atlyginimų kilimas metų pabaigoje pagreičio neprarado ir per metus padidėjo net 12,2 proc.Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą?
Jau beveik metus trunkanti COVID-19 pandemija ne tik perkėlė daugelį darbų į namus ir darbuotojus išmokė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir ne vieną paskatino ieškoti naujo darbo ar, likus be jo, išbandyti jėgas visiškai naujoje srityje.Lietuva tampa žalesnė: vėjo jėgainės pernai pagamino 1,49 TWh elektros
Didžiausias vėjo energijos gamintojas Baltijos šalyse „Enefit Green“ praėjusiais metais Lietuvos teritorijoje veikiančiose vėjo jėgainėse pagamino 468 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos.Nuolat pamesti daiktus – žmogiška, tačiau kainuojanti savybė: kaip to išvengti?
Daugeliui pažįstamas jausmas, kai kur nors vėluoji ir, kaip tyčia, negali surasti tarytum skradžiai žemę prasmegusių automobilio raktų, piniginės ar kito svarbaus daikto.Mini LED“ televizoriai: LCD televizorių technologijos evoliucija tęsiasi
Dar visai neseniai terminą „Mini LED“ buvo girdėję gal tik didžiausi televizorių technologijų entuziastai. Nors tarp specialistų šis terminas minimas jau kelerius metus, plačioji visuomenė jį išgirdo gana neseniai.Senos ir neprižiūrėtos sistemos – lengvas grobis programišiams
Beveik 800 000. Tiek įvairių sistemų ir paslaugų vartotojų duomenų buvo nutekinta vos per savaitę. Drįstu spėti, kad tai – tik ledkalnio viršūnė, ir apie pavogtus asmeninius duomenis išgirsime dar ne kartą.Oro transporto ateitis: ar aviacija gali būti tvari?
Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. aviacijos poveikis Europos aplinkai sumažėjo, tačiau apie ilgalaikius pokyčius tvarumo srityje nenustojama kalbėti.Būsto pirkėjų elgsenos tyrimas: ar žmonės būstą perka mažiau pasiruošę?
Konkrečiai prognozuoti, kaip pandemija pakeis būsto rinką Lietuvoje ir jos klientų bei dalyvių lūkesčius bei elgseną, kol kas dar per anksti: nepraėjo ir pats koronaviruso pavojus, o rinkos aktyvumo svarstyklės, kaip matėme, per metus gali apsiversti ne vieną kartą.Bausmės tikslas – ne keršyti, o padėti pasitaisyti
„Tai ko nepasiuntė už grotų?“, „Kodėl taip švelniai nubaudė?“, „Teismas pagailėjo“ arba „Teismas nulinčiavo“ ir „Teismo kirtis“ – tokios antraštės ir komentarai po jais lydi teismų nuosprendžius baudžiamosiose bylose.Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2 dieną. Abiturientams bus teikiamos papildomos konsultacijos padedant geriau pasirengti egzaminams.Technologijos keičia baldų gamybos sektorių: kokių žinių ir įgūdžių reikia?
Lietuvoje veikiančios pramonės įmonės, siekdamos sėkmingai konkuruoti tiek vietos, tiek ir tarptautinėje erdvėje, nuosekliai investuoja į modernius šiuolaikinius sprendimus. Tai turi reikšmingos įtakos ir specialistų darbui – jie turi žengti koja kojon su naujomis tendencijomis ir tobulėjančiomis technologijomis.Kodėl pasveikus nuo koranoviruso pravartu pasitikrinti sveikatą?
Nemaža dalis COVID-19 infekcija persirgusių pacientų ir toliau jaučia varginančius simptomus, o dalis ir gerai besijaučiančių net neįtaria, kad jų organizme toliau vyksta uždegiminiai procesai ar itin trūksta naudingų mineralų.Bulvių augintojas apie šalčius: tai turėtų daryti įtaką ir būsimam derliui
Po ilgos pertraukos šią žiemą Lietuvoje vėl fiksuoti didžiuliai šalčiai reikšmingai ūkio darbų plano nekoreguos, tačiau įtakos šviežiam derliui tikriausiai turės.Jauni žmonės aktyviau renkasi galimybę sudaryti testamentą
Pernai Testamentų registrui patikėta saugoti 19,5 tūkst. naujų testamentų. Registruoti turto palikimą ryžtasi vis jaunesni žmonės. Vidutiniškai testamentų registrui perduodama apie 20 tūkstančių naujų testamentų per metus. Dažniausiai testamentus sudaro vyresni kaip 70 metų asmenys.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 555 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 7494 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 555 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).Patarimai naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą
Grindys – vienas svarbiausių elementų kuriant namų interjerą. Grindų dangos pasirinkimas itin platus, todėl siekiant namuose sukurti vieningą dizaino liniją, svarbu atsižvelgti į jų spalvas ir raštus, faktūras ir funkcionalumą.- „Ignitis grupė“ apsisprendė plėsti Kruonio HAE.
- Tarptautinė optimistų diena: 4 išmanūs patarimai gerai nuotaikai.
- Vaistininkai pataria: kaip sustabdyti prakaitavimą nežalojant sveikatos?
- Finansinių duomenų apsauga: kaip saugoti, kad apsaugotum?
- Per savaitę NVSC patikrino beveik 600 prekybos ir paslaugų teikimo vietų.
- „Sodros“ konsultacijos telefonu – daugiau gyventojų.
- Kokias investicijas planuoti šalies verslui 2021 m. ir vėliau?
- Motociklai: kuo svarbu pasirūpinti, kad pirma kelionė nesibaigtų nelaime.
- Neveikia „Wi-Fi“: inžinieriams įrangą teko traukti net iš širšių lizdo.
- Gatvių apšvietimo modernizavimas Kaune: investicijos duoda keleriopą grąžą.
- Tikros žiemos įtaka kenkėjams.
- Kainų kilimas po pandemijos: kam ruoštis?
- Vasarį lėktuvais gabentos gėlės aviacijai teikia vilčių.
- Nuotolinis darbo interviu: penki patarimai norintiems pasirodyti gerai.
- Reagavimo į orlaivių skrydžius prie Baltijos valstybių sienų duomenys.
- Augo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas.
- Basas ir be gesintuvo – gaisre ne karys.
- Gydytoja akušerė ginekologė: ką žinoti, planuojant nėštumą.
- Lietuvą pasiekė dar 12 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių.
- Padidėjusiam oro užterštumui turi įtakos oro masės pernašos iš pietų.
- Lietuvoje nustatyta vienuolika naujų britiškosios koronaviruso mutacijos atvejų.
- Su valstybės parama į elektromobilius persėda ir vadybininkai, ir slaugytojai.
- NVSC specialistai vertins paskiepytų žmonių užsikrėtimo aplinkybes Lauksargiuose.
- Karantinas Lietuvoje pratęstas iki 2021 metų kovo 31 d. 24:00 valandos.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 653 naujas koronaviruso atvejis.
- 5 kriterijai, kurie padės išsirinkti naują nešiojamąjį kompiuterį.
- Gamtinės dujos ar dyzelinas: Europoje svarstyklės krypsta ekologiškumo link.
- Kraujavimas iš nosies vargina dėl sauso oro, vaistų ir įvairių ligų.
- Netikėti faktai apie sūrį: kodėl jis laikomas urvuose ir ar jį mėgsta pelės?
- Ar man tikrai reikalingas šis produktas ar paslauga?
- Inovatyvaus lietuviško maisto produktų gamintojų užnugaris – stiprus klasteris.
- „Amber Grid“: du trečdaliai GIPL dujotiekio išbandyti maksimalia apkrova.
- Pasikeitė privalomas automobilių laikymo vietų skaičius ir jų atstumai iki namų.
- Savo verslą kuriantis moksleivis: geriausia diena pradėti – šiandien.
- Organizmo detoksikacija: nereikalingas kišimasis į kūno procesus ar reali nauda?
- Pandeminis šokas praėjo, elektroninės prekybos stebuklo reikės palaukti.
- Susisiekimo ministras M. Skuodis kalbėjosi su E. Musko „SpaceX“.
- Sutvarkyti Ylakių bažnyčios bokštai, primenantys miestelio pavadinimą.
- Duomenų apžvalga: mobilumo šalyje lygis grįžo į pernai metų pabaigos lygį.
- Žiemos traumos: artėjant pavasariui darosi dar pavojingesnės.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89
- 1687-10-26Atėnų Akropolį atakavo Venecijos kariuomenė bandydama išstumti turkus. Apgadintas Partenonas.
- 1506-04-18Padėtas kertinis akmuo šiuolaikinei Šv. Petro bazilikai Vatikane.
- 1962-01-01Valdžia panaikino prievolę registruoti radijo imtuvus ir televizorius bei mokėti už juos abonentinį mokestį.
- 1464-06-19Prancūzijos karalius Louis XI įkuria pašto tarnybą.
Daugiau istorijos
- Telefonas per ilgai „galvoja“ ir nuolat stringa – 7 būdai tai išspręsti.
- „Tele2“ rezultatus augino duomenų vartojimas.
- 10 negirdėtų „iPhone“ triukų, kurie pakeis jūsų gyvenimą.
- Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?
- 4G ryšio gimtadienis: kaip technologija pakeitė mūsų kasdienybę?
- Sulenkiami telefonai grįžta – kodėl vėl auga jų populiarumas?
- „LG Electronics“ pradeda naujausios K serijos K42 ir K52 pardavimus Lietuvoje.
- Ekspertė apie „TikTok“: ar norite, kad po jūsų telefoną būtų landžiojama?
- Išmanusis – dovanų: į ką atkreipti dėmesį renkant telefoną jaunuoliui?
- Telefonų apsauga: kaip ji pasikeitė per pastaruosius 20 metų?
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Restoranų verslui smogęs karantinas ne tik atima: planuose – atsinaujinimai .
- Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
- „Linde Gas“ oro skaidymo gamykla pradeda gamybą.
- Advokatas: stagnuojanti Lietuvos fiksuoto interneto rinka.
- Vakcina nuo COVID-19 negarantuoja greito ekonomikos atsigavimo 2021 metais.
- „Maximos“ prašymas pirkėjams: į parduotuves eikite kuo rečiau.
- Grąžinate internetu įsigytą prekę? Nedarykite šios klaidos.
- Karantinas padėjo įgyvendinti idėją – sukurti vienos plokštumos langus.
- Elektros energijos tiekimo rinkos apžvalga.
- Lietuva tampa žalesnė: vėjo jėgainės pernai pagamino 1,49 TWh elektros.
- „Ignitis grupė“ apsisprendė plėsti Kruonio HAE.
- „Amber Grid“: du trečdaliai GIPL dujotiekio išbandyti maksimalia apkrova.
- Buitiniai katilai išskiria tūkstančius kartų daugiau nuodingų medžiagų.
- Elektros kainų rebusas: kurie komerciniai vartotojai permoka už elektrą?
- Vėjo elektrinės pernai pagamino rekordinį kiekį elektros energijos.
- Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje pagaminta pirmoji elektros energija.
- Prekybos elektros energija metodika: baltarusiška elektra teka į Lietuvą.
- Rekordinis snygis: svarbiausi faktai.
- Motociklai: kuo svarbu pasirūpinti, kad pirma kelionė nesibaigtų nelaime.
- Gamtinės dujos ar dyzelinas: Europoje svarstyklės krypsta ekologiškumo link.
- Įvertino arktinę žiemą: šaltis ir trumpi atstumai veikia automobilį.
- Penki praktiški patarimai, kaip šiuo metu išvengti ekstremalių situacijų kelyje.
- Draudikai įspėja: atėjus snygiui, vairuotojams teks atsiminti, ko mokėsi.
- Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą.
- Užklupusi žiema išbando vairuotojų budrumą: ar tinkamai nuvalėte automobilį?
- Sinoptikai žada gausų sniegą: kokios klaidos kelyje gali kainuoti brangiai?
- Keliuose jau įrengta 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių.
- Vyriausybė pritarė judėjimo tarp savivaldybių ribojimui iki sausio 31 d..
- Valstybė didina finansavimą aukštajam mokslui.
- MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu.
- KTU alumnė: norėčiau priartėti prie naikintuvų.
- Viskas kuriama procesą pirmiausiai simuliuojant kompiuterinėje aplinkoje.
- „iGEM“ nugalėtojų komandos vadovė: pandemija netapo kliūtimi siekti rezultato.
- VU studentai pakartojo sėkmės istoriją – tapo geriausia „iGEM“ konkurso komanda.
- Universitetas, kolegija ar programavimo akademija: kur mokytis programavimo?
- IT specialistų aukso amžius: kaip pritraukti geriausius darbuotojus? .
- Prisiminti negalima pamiršti! Kur dėti kablelį?
- Neišlaikiusiems matematikos egzamino – VGTU tiesia pagalbos ranką.
- Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai.
- Savo verslą kuriantis moksleivis: geriausia diena pradėti – šiandien.
- IT ekspertai sukūrė visiems prieinamą edukacinę platformą.
- Informacinių technologijų pamoka mokykloje: prieš 10 metų ir dabar.
- Pedagogų vakcinacija ir profilaktinis testavimas – neprivalomi.
- Šiandien prasideda žiemos priėmimas į šalies profesines mokyklas.
- J. Šiugždinienė: kodėl negalime atsisakyti egzaminų.
- Būsimus atradėjus ugdyti reikia jau dabar.
- Dalis vaikų grįš į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti tėvams.
- L. Slušnys: vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo.
- Žiemos traumos: artėjant pavasariui darosi dar pavojingesnės.
- Vėžio diagnostikos pasiekimai: tai gydymą perkėlė į kitą lygį.
- Tarptautinę prezervatyvo dieną: „prezervatyvai visada madingi“.
- Burnos vėžį išdavė išdavė raudonis: kaip ligą aptikti anksti.
- Hemofilija slaugytojos akimis: prieš 20 metų vaikai net negalėjo žaisti lauke.
- Nudegimai, pirma pagalba nudegimų atvejais.
- Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
- Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
- Onkologinių ligų prognozės: galimybės stabilizuoti mirtingumą tampa realybe.
- Kibti į kovą su liga reikia kuo anksčiau, tačiau nepersistenkite su vaistais.
- Dietologė pataria: ką valgyti, kad pavasarį pasitiktume kupini energijos.
- Kai norisi skaniai, bet paprastai: orkaitėje kepti kiaulienos šonkauliai.
- Kurie patiekalai populiariausi, o kas eina užmarštin?
- Misija – Užgavėnės namuose: 4 gardūs blynų receptai.
- Kodėl blynai prisvyla? 8 didžiausios klaidos ir naudingi patarimai.
- Ekspertas pataria: kaip namuose išsikepti sultingą kepsnį?
- Žaliuoju Austrijos auksu vadinamas moliūgų sėklų aliejus.
- Naujiems skoniams atrasti – lietuviški rauginti kopūstai.
- Sezoniškai tvari mityba: kokius produktus rinktis ir ką gaminti?
- Sultys iš koncentrato: ką būtina žinoti?
- Žvejys, viešai skelbiantis „pagavai – paleisk“ principą, pats juo nesivadovavo.
- Policija įspėja: plinta sukčių skelbimai apie platinamą vakciną nuo COVID-19.
- Pažintis internete baigėsi jaunos merginos seksualiniu išnaudojimu.
- Vaidotas Zemlys-Balevičius apie posėdį Prezidentūroje.
- Gyventojų prašoma budrumo: plinta virusu užkrėsti kenkėjiški el. laiškai.
- Per pandemiją sujudo etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą.
- „Lietuvos paštas“ perspėja: sukčiai ėmėsi dar vieno būdo išvilioti duomenis.
- „Smart-ID“ naudotojai raginami saugotis sukčių.
- Tarpusavio santykių aiškinimasis baigėsi dvidešimtmečio mirtimi.
- Karantino metu nesnaudžia: automobilių dalių vagys išlieka aktyvūs.
- Telecentras prašo įmonės valdomus bokštus pripažinti kilnojamuoju turtu.
- Kviečia išsėdėti tiek, kiek trunka kelionė aplink pasaulį.
- Liepos danguje įspūdingi sidabriškieji debesys ir nauja kometa.
- Balandžio 1-osios pokštai Lietuvos zoologijos sode.
- Pažeidėjas pats save paskundė pareigūnams.
- Kaip Bendrojo pagalbos centro operatoriai pažeidėjus auklėjo.
- Regionų virtuvė: iš kur atėjo patiekalai, neatsiejami nuo mūsų kasdienybės?
- Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?
- Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
- Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai.
- Vaidotas Zemlys-Balevičius komentavo: Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 356 nauji koronaviruso atvejai. Prieš savaitę atvejų augimas buvo 4 apskrityse, šią savaitę 7. Vilniuje per dvi savaites atvejų skaičius išaugo vos ne dvigubai. Ginčydamiesi ar trečia banga ar ne praradom savaitę, per kurią galėjom imtis priemonių. Gaila kad garsiaus
- Vytautas Kasiulevicius komentavo: NVSC specialistai vertins paskiepytų žmonių užsikrėtimo aplinkybes Lauksargiuose. Kadangi diskusijos netyla dėl susirgusių, nors ir prieš 2 savaites pilnai paskiepytų globos namų gyventojų, labai svarbu, kad NVSC: 1) jau ŠIANDIEN organizuotų globos namų gyventojų, kurie buvo pilnai paskiepyti ne vėliau kaip prieš 1
- Urtė komentavo: Lietuvoje nustatyta vienuolika naujų britiškosios koronaviruso mutacijos atvejų. Vyriausybė dirba gerai, o Saulius Skvernelis vėl vandenį savo siūlymais drumsčia. Reiškiamos abejonės tolesniu karantino tęsimu kainuoja žmonių gyvybes. Beje, ir Saulius Čaplinskas savo pasisakymais sau į kojas šaudo.
- Tadas R. komentavo: Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 503 nauji koronaviruso atvejai. Na va: palaisvino...
- Žmogaus burnoje gyvena tiek bakterijų, kiek žmonių Žemėje, o gal net daugiau.
- Deimantai dega. Sudeginti deimantą lengviau nei jo auksinį ar platininį aptaisą. Aukštesnėje nei 900 °C temperatūroje deimantai sudega nepalikdami nė pėdsako.
- Šimtametis karas tarp Anglijos ir Prancūzijos tęsėsi nuo 1337 iki 1453 m. Tai reiškia, kad jis truko ne 100, o 116 metų.
- Kalbėdamas žmogus mirksi dažniau nei tylėdamas.
- Jūrinis erelis yra didžiausias tarp Lietuvoje perinčių plėšriųjų paukščių.
- Šiuolaikinė šeimyninė drama: Vyras turi bitkoinų, bet žmona nežino kaip juos išleisti.
- Mergina ateina pas būrėją ir prašo jai išburti ateitį.
- Mane įsimylėjo du vaikinai: Petras ir Antanas. Išburkit, kuriam iš jų pasiseks?
Būrėja išdėliojo kortas, įdėmiai pažiūrėjo į merginą ir sako:
- Pasiseks Petrui, nes tu ištekėsi už Antano... - Facebook draugai, kaip tušinukai: iš pusšimčio rašo vos keletas...
- Помощь по вопросам телевидения, ИТ - от информации, мелких работ до установки антенн.
- Услуги и контакты.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Зрители Первого канала имеют возможность получать сигнал в MPEG-4 стандарте..
- НТВ-ПЛЮС информирует о графике переключения телеканалов в формат MPEG 4.
- Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT - od informacji, drobnych robót do instalacji anten.
- Usługi i kontakty.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras