ES įvertino Lietuvos pažangą – įtraukė į kovą su plastiko tarša

Mažinti plastiko taršą pasiryžusios Europos Sąjungos šalys pasirašė Europos plastiko paktą. Kuriant dokumentą aktyviai įsitraukė ir Lietuvos atstovai, nes geroji mūsų šalies patirtis ir pasiekimai vis labiau vertinami ne tik ES, bet ir kitose valstybėse.

Vos ketverius metus Lietuvoje veikianti užstato sistema šiandien padeda surinkti net 92 proc. į rinką išleistų vienkartinių gėrimų pakuočių. Nuosekliai išplėtotas taromatų tinklas ir augantis gyventojų sąmoningumas lemia, kad pernai buvo grąžinta ir perdirbta net 24,5 tūkst. tonų pakuočių – PET ir metalinių pakuočių, stiklo butelių.

„Aukšti pakuočių surinkimo rodikliai Lietuvoje šiuo metu yra panašūs į Skandinavijos šalių. Vis dėlto didžiausią įspūdį užsienio ekspertams palieka gana trumpas laikas, per kurį Lietuvoje buvo pasiekta didelė pažanga“, – teigia Lietuvos užstato sistemą administruojančios ne pelno organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas. Užstato sistema Lietuvoje nuolat domisi ne tik įvairių ES valstybių atstovai, bet ir delegacijos iš Kinijos, Australijos.

USAD vadovas G. Varnas sako, kad dalytis patirtimi ir žiniomis yra labai svarbu, nes gebėjimas mokytis iš kitų lėmė sistemos sėkmę ir Lietuvos proveržį. Neseniai atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad absoliuti dauguma (94 proc.) apklaustųjų mano, kad užstato sistema yra reikalinga, taromatų pakanka ir žmonės yra patenkinti vienkartinių pakuočių užstato sistemos funkcionavimu. Šiuo metu užstato sistemoje dalyvauja net 6,5 tūkst. skirtingų gėrimų pakuočių. Viso sutartis su USAD dėl pakuočių tvarkymo yra pasirašiusios daugiau nei 400 gėrimus gaminančių, importuojančių bei pilstančių Lietuvos įmonių.

Problema – vis aštresnė

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė mano, kad puikiai funkcionuojanti užstato sistema buvo viena iš priežasčių kodėl Lietuva buvo tarp pirmųjų valstybių narių, pakviestų prisidėti prie Europos plastiko pakto projekto kūrimo. Atsižvelgdami į Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos reikalavimus Pakto rengimą inicijavo Prancūzija ir Nyderlandai – siekiama paspartinti veiksmus, skirtus kovai su plastiko tarša Europoje.

Prisijungti prie svarbios ES iniciatyvos pakviestos Lietuvos atstovai dalyvavo Pakto darbo grupės susitikimuose. Aplinkos ministerijos atstovai aktyviai teikė komentarus ir pastabas rengiamam Pakto tekstui, prisidėjo prie Pakto rengimo procesų.

A. Bagočiutė akcentuoja, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje plastiko taršos problema yra labai aktuali. Tai rodo ir skaičiai – 2018 m. Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 100,5 tūkst. tonų plastiko atliekų. Didžiąją dalį jų – 61 proc. susidariusių plastiko atliekų sudarė plastiko pakuočių atliekos. Ekspertė pastebi, kad gerėjant ekonominei situacijai Lietuvoje, susidarančių plastiko atliekų skaičius pastaraisiais metais auga.

Pakto tikslas – kova su vienkartinio plastiko tarša – skatinama vienkartinius plastiko gaminius ir pakuotes keisti aplinkai draugiškesnėmis arba daugkartinėmis alternatyvomis, gaminti gaminius ir pakuotes, kurie būtų perdirbami arba pakartotinai panaudojami, o perdirbtą plastiką naudoti naujiems gaminiams. A. Bagočiutė pažymi, kad paktu nustatomi įsipareigojimai yra ambicingesni nei Europos Sąjungos teisės aktuose ir dokumentuose numatyti reikalavimai – pakto siekiai konkretesni, išreikšti skaitinėmis reikšmėmis, juos numatoma įgyvendinti greičiau.

Paktu siekiama sumažinti žaliavinio plastiko naudojimą 20 %, visus vienkartinius plastikinius gaminius ir pakuotes kurti taip, kad jos būtų perdirbamos ir kur įmanoma pakartotinai naudojamos, iki 2025 m. pasiekti, kad būtų perdirbama bent 25 % daugiau vienkartinių plastikinių gaminių ir pakuočių ir naujų gaminių sudėtyje naudoti bent 30 % perdirbto plastiko. Pakto tikslai savanoriški, todėl sankcijos jų nepasiekus nenumatomos.

Plastiko taršos problema yra juntama visame pasaulyje, todėl Paktu siekiama, kad Europoje kuriami perdirbimo ir antrinių žaliavų naudojimo standartai vėliau būtų taikomi ne tik ES rinkoje, bet ir trečiosiose šalyse.

Vyksta konsultacijos

Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad dokumento nuostatos privalo atitikti ES teisės aktus, tikslai būtų suderinami su ilgalaikiais ES tikslais ir strategijomis, nebūtų pažeista ir išbalansuota Europos vidaus rinka. „Mažinant plastiko vartojimą svarbu nepamiršti kitos aktualios problemos – maisto švaistymo, kadangi plastiko pakuotės gali prailginti maisto naudojimo terminą. Todėl įgyvendinant Pakte numatytus tikslus ir priemones svarbu užtikrinti, kad visuomenei būtų prieinamos aplinkai draugiškesnės ir tvaresnės alternatyvos, tačiau jos turi būti įvertintos kompleksiškai (CO2 emisijos, maisto saugos ir švaistymo problematika, higienos reikalavimai, produkto gyvavimo laiko, elektros ir kitų išteklių suvartojimo įvertinimas ir kt.), nesukeliant problemų kitose veiklos srityse“, – teigia ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė A. Bagočiutė. Pasak jos, šviečiant visuomenę svarbu pateikti objektyvią informaciją apie plastiko, popieriaus ir jo gaminių ar pakuočių poveikį lyginant su kitomis alternatyvomis.

Aplinkos ministerijos specialistai Pakto rengimo metu vykdė susitikimus ir konsultavosi su suinteresuotų institucijų, verslo ir mokslo atstovais dėl Pakte numatomų siekių ir įsipareigojimų. Pasak ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės, verslo nuomonė ypač svarbi, kadangi įmonės bendradarbiaudamos su mokslininkais gali kurti ir diegti inovatyvius sprendimus ir technologijas, padedančias įgyvendinti Pakto siekius.

Siekia kuo didesnio palaikymo

Vyriausybės pasitarime 2020 m. vasario 26 d. pritarta Lietuvos prisijungimui Vyriausybiniu lygiu.

Lietuvoje, siekiant padėti verslui įgyvendinti Pakto tikslus, numatoma peržiūrėti teisinę bazę ir planuoti finansines priemones inovacijų ir perdirbimo srityje. Tikimasi, kad mūsų šalis, įgyvendindama Paktą, lengviau įvykdys ir kitus ES žiedinės ekonomikos teisės aktų numatytus tikslus.

Prie Europos plastiko pakto iniciatyvos jungiasi Danija, Suomija, Prancūzija, Švedija, Vokietija, Olandija, Belgija (Flandrija), Slovėnija, Portugalija, Ispanija, Italija, Graikija, Latvija ir Lietuva.

Plastiko gamintojai, perdirbimo įmonės, atliekas surenkančios ir tvarkančios įmonės, plastiką gamyboje naudojančios įmonės, prekiautojai, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti asmenys, palaikantys šią iniciatyvą kviečiami jungtis prie Pakto iniciatyvos ir individualiu lygiu.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148