Vizualinis raštingumas: ar viskas, ką matome, yra tiesa

Nuotraukos ir filmuoti vaizdai yra galingi įrankiai, galintys nukreipti mūsų mąstymą ar jausmus tam tikra linkme. Yra žinoma, kad vaizdą žmogus apdoroja ir įsisavina 60 tūkstančių kartų greičiau nei tekstą, o maždaug septyni iš dešimties žmonių pirmenybę teikia vaizdui.

Todėl pasaulyje vaizdas plačiai naudojamas ne tik iliustraciniais, edukaciniais ar pramoginiais, bet ir ne visada teigiamais tikslais – kuriant propagandinį turinį ar žmonių elgesį veikiančias melagienas (angl. fake news).

Gebėjimas įvairioje vaizdinėje medžiagoje: nuotraukose, filmuose, vaizdo įrašuose, piešiniuose ir kt. įžvelgti užkoduotas gilesnes prasmes yra priskiriamas vizualiniam raštingumui. Šiame amžiuje vizualinis raštingumas yra toks pats svarbus kaip ir skaitmeninis raštingumas, nes atsiradus naujoms technologijoms didžioji dalis informacijos pateikiama vaizdais, o nuolat ugdomas kritinis mąstymas turėtų būti pagrindinis įrankis atsirenkant ir vertinant matomą vaizdinę informaciją.

Vaizdai ne visada atspindi realybę

Asociacijos „Langas į ateitį“ turinio ekspertas Algimantas Merkys sako, kad kritinis mąstymas yra žmogaus gebėjimas patikrinti informaciją prieš ja patikint. „Pamatę kokią nors sensacingą naujieną, nesvarbu, ar tai tekstas, ar vaizdas, pirmiausia turime stabtelėti ir atsakyti sau į keletą klausimų: ar tai yra patikimi informacijos šaltiniai, kas yra informacijos autorius, ar tokią informaciją skelbia, dalinasi ir kiti kanalai“, – pataria A. Merkys.

Specialistas tvirtina, kad pagrindinis būdas išvengti netikrų naujienų – mažiau tikėti vien socialiniais tinklais ir daugiau remtis visuotinai žinoma ir patikima nacionaline žiniasklaida. Geriausia, kai žinia yra paskelbta keliose nesusijusiose žiniasklaidos priemonėse, taip pat pravartu pasidomėti, kaip apie tarptautinius įvykius informuoja užsienio spauda. Pasak A. Merkio, svarbu jokiu būdu įtartina informacija nesidalinti vos ją pamačius, nes taip tik prisidedama prie netikrų žinių skleidimo.

Algimantas Merkys primena, kad būtent šiuo koronaviruso laikotarpiu, internete, o ypač socialiniuose tinkluose galima rasti labai daug netikros, paniką keliančios ir skatinančios daryti nelogiškus veiksmus informacijos, kuria, deja, bet dalis žmonių tiki.

Devyniolikmetis vaizdo tinklaraštininkas Baironas Dentonas iš Londono pernai atliko nedidelį eksperimentą. Jis nusifotografavo prie prabangaus prekės ženklo parduotuvės vilkėdamas savo turimais drabužiais ir įkėlė nuotrauką į socialinius tinklus. Po kurio laiko įkėlė fotošopu patobulintą nuotrauką, įkomponuodamas keletą krepšių su prekės ženklo logotipu ir parašęs, kad vilki šio prekės ženklo drabužiais. Pirmoji nuotrauka sulaukė kiek daugiau nei 2 tūkst. sekėjų reakcijų, o antroji – net 12 tūkst., ir nė vienas sekėjas neišreiškė abejonės, ar nuotrauka tikrai reali.

Panašūs pavyzdžiai leidžia suprasti, kad vaizdai, kuriuos matome internete ar socialiniuose tinkluose, nebūtinai yra tikri. Ir ne visada tokie vaizdai naudojami tik socialinio eksperimento tikslais. Prorusiškoje žiniasklaidoje pasirodžiusios amerikietiškų tankų Donbase nuotraukos ar internete paplitę vaizdai su Kinijoje neva šaudomais koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis – šios ir daugybė kitų vaizdo klastočių dažnai naudojamos kaip propagandos įrankis, siekiant sukelti paniką, nestabilumo jausmą ir taip skaldyti visuomenę. Nepasiduoti netikrų nuotraukų ar vaizdo medžiagos įtakai gali padėti informacijos patikimumo saugikliai. Vienas iš jų – kritinis mąstymas.

Kritinį vaikų mąstymą ugdo filmai

Lietuvos kino centras, inicijuojantis ir įgyvendinantis kino edukacijos projektus vaikams ir jaunimui, ketvirtus metus šalies mokyklose vykdo projektą „Kino klubas“, kurio tikslas – per legaliai rodomus filmus po pamokų vykstančiuose reguliariuose kino seansuose ugdyti ir moksleivių kritinį mąstymą. „Kino klubų“ įtaką šį projektą skirtingose Europos šalyse inicijavusios Jungtinės Karalystės organizacijos „Film Literacy Europe“ ir Barselonos laisvojo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad tai iš tikrųjų veikia – apklausoje dalyvavę mokytojai patvirtino, kad neformalus ugdymas per filmus didina kritinį vaikų mąstymą. Taip teigė 77 proc. mokytojų Lietuvoje, 73 proc. Latvijoje, 69 proc. Gruzijoje, 85 proc. Ispanijoje, 97 proc. Rumunijoje.

„Lietuvoje projektas prigijo, todėl atlikome pakartotinę apklausą. Joje dalyvavę moksleiviai nurodė ne tik teigiamą edukacijos poveikį mokymosi rezultatams, gerėjančius santykius su mokytojais ir bendraklasiais, bet ir tai, kad išmoko geriau analizuoti bei vertinti ekrane matomą informaciją“, – sako Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė.

Visuomenę būti sąmoningą ir kritišką skatina ir Lietuvoje itin populiarūs autorinio kino festivaliai. Lietuvos kino centro apibendrintais aštuonių festivalių pateiktais duomenimis, 2019 m. juose apsilankė daugiau kaip 186 tūkst. žiūrovų. Į lankomiausių festivalių trejetuką pateko Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“.

„Nepatogaus kino“ direktorius Gediminas Andriukaitis sako, kad festivalis yra puiki forma pasiūlyti žiūrovams unikalų turinį, keliantį sudėtingus klausimus ir plečiantį akiratį. „Žiūrovus „augina“ tokie filmai, kurie siekia ne pateikti konkrečius atsakymus, o užduoti dar daugiau klausimų, vedančių į savęs pažinimą ir gilesnį nagrinėjamų temų suvokimą“, – sako G. Andriukaitis.

Keisti požiūrį niekada nevėlu

Daugelį gyvenimiškų situacijų, su kuriomis jaunimas susipažįsta žiūrėdamas filmus, vyresnioji karta būna išgyvenusi asmeniškai, todėl vyresniame amžiuje vyrauja kritinis mąstymas, pasaulį vertinant per savo įgytą patirtį.

Pasak asociacijos „Langas į ateitį“ specialisto, tose srityse, kur šie žmonės patirties turi mažai, pavyzdžiui, skaitmeniniame pasaulyje, kritinį mąstymą reikėtų ugdyti papildomai. „Vyresnioji karta taip pat domisi aktualijomis ir nori būti aktyviais visuomenės nariais. Tai rodo ir susidomėjimas mūsų rengiamais projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymais. Į mokymus dažnai užsiregistruoja net ir labai garbaus amžiaus sulaukę asmenys, kurie pareiškia norą išmokti naudotis elektronine bankininkyste ar bendrauti socialiniuose tinkluose“, – sako A. Merkys.

Asociacijos atstovas primena, kad šiuo metu, kai rekomenduojama likti namuose, mokytis skaitmeninio raštingumo galima ir savarankiškai nuotoliniu būdu „Prisijungusi Lietuva“ interneto svetainėje.

• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148