ES investicijų dvidešimtmetis: į Lietuvos gerovę investuota per 16 mlrd. eurų

Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, šalies BVP vienam gyventojui išaugo net 199 procentais, o investicijos – viršija 16 mlrd. eurų.

ES investicijos svariai prisidėjo prie darbo vietų kūrimo, švietimo, socialinių ir medicinos paslaugų kokybės gerinimo, žmonių su negalia poreikių atliepimo, verslumo skatinimo ir aplinkos saugojimo.

„Lietuva – geras Sanglaudos politikos sėkmės pavyzdys: jau du dešimtmečius vykdome sėkmingą, skaidrią ir konstruktyvią europietišką politiką. Per du dešimtmečius į Lietuvos gerovę investavome 16 milijardų ES lėšų, papildomai šiuo metu investuojama dar 10 mlrd. eurų. Lietuvos BVP vienam gyventojui išaugo beveik trigubai. Kartu su ES investicijomis kuriame patogų gyvenimą ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, geriname švietimo, socialinių ir medicinos paslaugų kokybę, geriname aplinką, skatiname verslumą, mažiname atskirtį“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Per 20 metų į Lietuvos švietimą ir mokslą investuota per 3 mlrd. eurų. Aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 metų amžiaus asmenų Lietuvoje gerokai viršija ES vidurkį (2022 m. Lietuvoje jų buvo 61 proc., palyginti su 42,8 proc. ES vidurkio). Taip pat renovuotos 89 neformaliojo švietimo įstaigos. Profesinio mokymo, neformaliojo švietimo, profesinio orientavimo ir įgūdžių tobulinimo veikloje dalyvavo daugiau nei 75 tūkst. darbo neturintys asmenys, kurių didžioji dalis vėl sėkmingai įsiliejo į darbo rinką.

Nuo įstojimo į ES gerėjo verslo aplinka – įmonių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 3 kartus – nuo beveik 29 tūkst. iki daugiau nei 95 tūkst.

Viešųjų investicijų dėka pastebimai padidėjo statybos veiklos aktyvumas. Itin palankios tendencijos yra inžinerinės statybos segmente, kuriam reikšmingą įtaką daro ES fondų lėšomis finansuojami projektai – investicijos į atsinaujinančiosios energetikos generaciją. Šios tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateityje. 569 mln. eurų ES finansavimas leido padidinti šalies pajėgumus gaminant energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).

Per ES investicijų dvidešimtmečio laikotarpį Lietuva pasižymėjo pasaulyje kaip inovatyvi, gebanti sukurti ne vieną sėkmingą projektą. 660 mln. eurų buvo skirta mokslinio potencialo stiprinimui, startuoliams, mokslo inovacijoms ir MTEP, mokslo ir verslo bendrystei, inovacijoms viešajame sektoriuje.

Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą per dvidešimtmetį investuota beveik 276 mln. eurų.

Socialinio būsto fondas pasipildė daugiau nei 2 tūkst. būstų visoje Lietuvoje. Taip pat daugiabučių namų modernizavimui buvo nukreipta beveik 314 mln. eurų.

Naujasis ES investicijų laikotarpis

Naujasis 2021–2027 m. ES fondų investicijų laikotarpis atveria galimybes Lietuvos regionams tapti patraukliais investicijų ir ekonomikos centrais. Tikslingos, daugiau kaip 7,5 mlrd. eurų ES investicijos į skaitmenizavimą, inovacijas, energetinį saugumą ir žaliąją ekonomiką, leis užtikrinti tvarų šalies regionų augimą ir vystymąsi.

Tolygiam šalies vystymuisi bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų, realizuojant jų ekonominį potencialą. Tokiu būdu investicijų naudą pajus ne tik konkretaus miesto, bet ir viso regiono gyventojai.

Lyginant su ankstesne ES investicijų perspektyva, regionai vien tiesiogiai sulauks ženkliai didesnių investicijų. 2014–2020 m. laikotarpiu regionams buvo skirta apie 972 mln. eurų ES lėšų. Naujoje perspektyvoje programos įgyvendinimui skirta net 1,6 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.

• Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
• Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
• Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
• Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
• RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
• LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą.
• Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.
• Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
• LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
• Sužinokite populiariausio vasaros vaisiaus naudas: padės ne tik nuo kaitros.
• Pienas ir jo produktai – svarbus, bet ne vienintelis kalcio šaltinis vaikams.
• LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
• LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
• Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
• Norite susidraugauti su kaimynais? Ekspertai pataria, nuo ko pradėti.
• Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus.
• Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų.
• Sukčiai nusitaikė į keliautojus: oro uoste gali būti nesaugu krauti telefoną.
• Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
• Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
• 4 būdai apsaugoti namus vasaros atostogų metu.
• Nesąžininga, kad ūkininkui lieka tik penktadalis galutinės pieno vertės.
• Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
• Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
• Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
• Specialistas pataria, kaip namuose įsirengti slėptuvę nuo pavojaus.
• Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
• Ministrų kabinetas pritarė pėstininkų divizijos steigimui.
• Prikaupėte atostogų? Atvejai, kai jas prarasite.
• 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
• Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis.
• „Viskas, ko neturi“ – Rolando Kazlo kelionė į poeto Valdemaro Kukulo pasaulį.
• Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione.
• JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
• Baigtas Kruonio HAE 1-ojo hidroagregato kapitalinis remontas.
• Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių.
• Santuokų - Skyrybų statistika per pastaruosius 5-10 metų.
• Šeimos gydytoja papasakojo, kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai mesti svorį.
• Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
• Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122