Naujienos

Prof. Vytautas Usonis: kada turėsime COVID-19 vakciną plačiam naudojimui?

2020-04-21 07:43:48

Naujasis koronavirusas pasaulį užklupo nepasiruošusį, tačiau mokslininkų dėka jis buvo identifikuotas per rekordiškai trumpą laiką. Dabar visi nekantriai laukia efektyviausio ginklo – vakcinos – kovoje su COVID-19, bet nereikia turėti iliuzijų, kad tai įvyks taip greitai.

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, tokiomis ypatingomis aplinkybėmis – esant COVID-19 grėsmei globaliu mastu ir intensyviai bendradarbiaujant mokslininkams visame pasaulyje, vakcinos kūrimo ir tyrimų terminai bus daug trumpesni nei įprastai, bet tai nereiškia, kad jau 2021 metais šią vakciną turėsime plačiam naudojimui.

Kokios informacijos reikėjo norint pradėti kurti vakciną nuo naujojo koronaviruso? Kada ji buvo pradėta kurti?

Pradedant kurti bet kurią šiuolaikinę vakciną, būtina žinoti daug teorinių dalykų: kas yra ligos sukėlėjas (ar ligą sukelia pats mikroorganizmas, ar jo išskiriami toksinai, pvz., difterijos ar stabligės toksinai); kokios mikroorganizmo struktūros atsakingos už mikroorganizmo plitimą ar ligą sukeliančius patologinius procesus; kaip užsikrėtusio žmogaus imuninė sistema reaguoja ir ginasi nuo ligą sukeliančio mikroorganizmo; ar persirgus pasigaminę imuninės gynybos mechanizmai, antikūnai užtikrina apsaugą nuo pakartotinių susirgimų; kiek ilgai išlieka veiksmingi imuninės gynybos mechanizmai. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir toliau.

COVID-19 virusas, dar vadinamas SARS-CoV-2, buvo identifikuotas per rekordiškai trumpą laiką. Pirmieji naujojo viruso sukelti susirgimai registruoti 2019 metų gruodžio pabaigoje, jau 2020 metų sausio 7 dieną buvo identifikuotas tada taip vadintas naujasis koronavirusas, o sausio 10 dieną paskelbta šio viruso genomo seka. Tai buvo kertinė informacija viso pasaulio mokslininkams pradėti darbus, kuriant priemones šio viruso gydymui ir kontrolei, įskaitant vakcinų kūrimą. Vėlesni darbai, dar labiau patikslinantys atskirų viruso dalių struktūras molekuliniu lygiu, leido geriau suprasti viruso poveikį žmogui, patikslinti vakcinų kūrimo kryptis.

Kokios strategijos taikomos kuriant šią vakciną?

Šių metų balandžio pradžios duomenimis, įvairiose pasaulio šalyse tiriama daugiau nei šimtas penkiolika vakcinos kandidatų. Vakcinos kuriamos taikant įvairias strategijas: modifikuojant platformas, naudotas kuriant 2002 metų SARS ir kitas koronavirusų vakcinas; nukleininių rūgščių; virusinių vektorių; į virusą panašių dalelių; rekombinantinių proteinų; gyvų susilpnintų ir inaktyvintų virusų vakcinos. Šiaurės Amerikoje dirba 36 COVID-19 vakcinų kūrimo centrai, Kinijoje – 14, Azijoje ir Australijoje – 14, Europoje – 12.

Bostone vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką – 42 paras. Kiek mažiausiai laiko turi praeiti, kad vakciną būtų galima plačiai naudoti?

Žiniasklaidoje skelbiama daug informacijos apie vienos ar kitos kandidatinės vakcinos kūrimo eigą, o sukūrimo sąvoka interpretuojama labai įvairiai. Šiuo metu skelbiama apie pradėtus 7 pirmosios fazės klinikinius tyrimus (4 – Kinijoje, 2 – JAV, 1 – Anglijoje, Jungtinėje Karalystėje). Skelbiama apie planus iki vasaros pabaigos pradėti dar daugiau pirmosios fazės klinikinių tyrimų.

Čia reikėtų labai trumpai paminėti vakcinų kūrimo etapus. Juos reglamentuoja griežti tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai. Galiu tik priminti, kad šiuo metu nėra nė vienos užregistruotos naudoti COVID-19 vakcinos. Galėtume išskirti 3 pagrindinius vakcinų kūrimo etapus: moksliniai tyrimai ir vakcinos kandidato paieškos bei sukūrimas, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai. Anksčiau jau paminėtas mokslinės informacijos poreikis kuriant vakcinas, įskaitant ir COVID-19 vakciną. Siekiant mokslo žinias paversti nauja vakcina, naudojamos naujausios technologijos. Galėtume sakyti, kad kiekviena kuriama vakcina, dar iki pradedant jos tyrimus, yra mokslo ir technologijų lydinys. Tačiau, kad ir kokie modernūs mokslo ir technologijų pasiekimai taikyti kuriant vakciną, būtina įsitikinti jų saugumu ir veiksmingumu.

Ikiklinikinių tyrimų etapas apima didelės apimties tyrimus, kai naujoji vakcina neskiriama žmonėms. Tai tyrimai taikant matematinius modelius, tyrimai ląstelių kultūrose, tyrimai su laboratoriniais gyvūnais, įskaitant primatus. Tiriama daug rodiklių: vakcinos kandidato toksiškumas, imunogeniškumas (imuninės sistemos stimuliavimas, sužadinantis imuninės gynybos mechanizmus), teratogeniškumas (ar vakcina kandidatas nesukelia apsigimimų, įskiepijus nėščioms laboratorinių gyvūnų patelėms), onkogeniškumas (ar vakcina kandidatas nesužadina navikinių procesų) ir daug kitų. Tik atlikus ikiklinikinius tyrimus ir gavus priimtinus jų rezultatus, pradedami tyrimai su žmonėmis.

Klinikiniai tyrimai skirstomi į 4 fazes. Pirmosios fazės tyrimai atliekami su nedidele, kelių dešimčių suaugusių savanorių grupe. Šių tyrimų tikslas – patikrinti vakcinos kandidato saugumą. Antrosios ir trečiosios fazės klinikinių tyrimų tikslai – įvertinti vakcinos kandidato saugumą ir imunogeniškumą, t. y. potenciją sužadinti imuninės sistemos apsauginių pajėgumų susidarymą. Šių tyrimų apimtys – nuo kelių šimtų iki kelių ar net keliolikos tūkstančių savanorių tiriamųjų. Dažniausiai tokie tyrimai pagal bendrą protokolą atliekami daugelyje tyrimo centrų įvairiose šalyse ar net žemynuose. Sėkmingai atlikus trečiosios fazės tyrimus, suformuojama registravimo byla, kuri teikiama atitinkamo regiono kompetentingoms tarnyboms, Europos Sąjungoje – Europos vaistų agentūrai. Naujos vakcinos registravimas yra oficialus patvirtinimas, kad vakcina atitinka saugumo ir veiksmingumo reikalavimus. Užregistravus naują vakciną, dar kelerius metus tęsiamas padidinto budrumo stebėjimas, kurio tikslas – įvertinti vakcinos kokybę realaus kasdienio naudojimo sąlygomis. Visų Europos Sąjungoje naudojamų vakcinų galimai sukeltus nepageidaujamus poveikius registruoja ir analizuoja „EudraVigilance“ sistema.

Vakcinų kūrimo ir tyrimų laikotarpis įprastai trunka nuo 5 iki 10 metų, kartais – net ilgiau. Turint omenyje ypatingą COVID-19 grėsmę globaliu mastu ir intensyvų tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, šie terminai galėtų būti sutrumpinti. Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad COVID-19 vakcina galėtų būti sukurta iki 2021 metų pradžios. Be jokių abejonių, standartiniai vakcinos saugumo ir veiksmingumo reikalavimai turi būti užtikrinti ir tokio intensyvaus vakcinos kūrimo sąlygomis. Tačiau numatomi vakcinos sukūrimo terminai dar nereiškia, kad jau 2021 metais šią vakciną turėsime plačiam naudojimui.

Kada realiausia tikėtis pradėti ją naudoti visuotinai?

Užregistravus naują vakciną, pradedama jos gamyba. Pasiruošimai gamybai dažniausiai pradedami dar iki vakcinos registravimo, baigiamaisiais klinikinių tyrimų etapais. Gamybiniai pajėgumai priklauso nuo daugelio veiksnių. Turime pavyzdžių, kai būtent riboti gamybiniai pajėgumai neleido patenkinti vakcinos poreikio Europoje. Tas ypač pasakytina apie moderniausių technologijų vakcinas, kurių gamybai tenka sukurti naują įrangą. Kadangi kalbame apie milijonus dozių sterilaus preparato, naujos vakcinos gamyba yra rimtas iššūkis. Net ir pagaminus vakciną, ją reikia fasuoti, supakuoti, transportuoti nuo gamintojo sandėlių iki skiepijimo kabinetų. Būtina parengti skiepijimo metodinę medžiagą, parengti personalą. Visi šie procesai užima laiko, todėl pareiškimai apie galimybes turėti vakciną per kelias savaites ar net per kelis mėnesius yra nerealūs.

Ar gali būti, kad šio viruso protrūkis baigsis greičiau, nei prasidės prekyba naujai sukurta vakcina?

Šiuo metu nėra patikimų mokslinių duomenų, kurių pagrindu galėtume prognozuoti tolimesnę COVID-19 pandemijos eigą. Prisimename 2002 metų SARS protrūkį, kuris pasibaigė spontaniškai per maždaug metus. 2012 metų MERS protrūkis rusena iki šiol, tačiau jo intensyvumas yra nepalyginamai mažesnis nei COVID-19. Labai įdomi publikacija iš Mičigano (JAV) apie coronavirus (kitų nei COVID-19) sukeltų kvėpavimo ligų sezoniškumo dėsningumus per 8 metų stebėjimą, apimantį beveik tūkstantį sirgusiųjų laboratoriškai patvirtinta koronavirusine OC43, 229E, HKU1 ir NL63 infekcija. Stebėjimo metais šių virusų sukelti susirgimai buvo dažnesni nuo gruodžio iki balandžio–gegužės, o jų pikas – sausio–vasario mėnesiais. Pažymėtina, kad tai kiti nei COVID-19 koronavirusai, tačiau stebėjimas gali būti įdomus.

Koks galėtų būti vakcinos prieinamumas? Ar ją gaus visi, ar tik didžiausios rizikos grupės?

Pradedant kiekvienos naujos vakcinos skiepijimus, pirmiausia skiepijami asmenys, priskirtini didžiausios rizikos grupėms. Didėjant naujos vakcinos gamybos pajėgumams, rizikos grupių kriterijai plečiami. Esant vakcinos tiekimo galimybėms ir nepalankiai epidemiologinei situacijai, vakcina įtraukiama į visuotinio skiepijimo programas. Tokio scenarijaus galime tikėtis ir naujai kuriamai COVID-19 vakcinai.

Kol neturime vakcinos, koks yra efektyviausias būdas kovoti su COVID-19?

Turėtume prisiminti kertinį užkrečiamųjų ligų epidemiologijos teiginį – ligos plinta, kai yra: infekcijos šaltinis; plitimo keliai; imli visuomenė. Nutraukus bent vieną grandžių, bus nutrauktas užkrečiamosios ligos plitimas. Šiandien jau negalime paveikti infekcijos šaltinio. COVID-19 jau plinta Lietuvoje. Dar neturime vakcinos, t. y. negalime paveikti imlios visuomenės ir apsaugoti imlių asmenų. Lieka vienintelė poveikio kryptis – plitimo kelių kontrolė: imlių asmenų izoliavimas, individualių apsaugos priemonių naudojimas, rankų ir paviršių higiena, dezinfekcija. Deja, kol kas kitų priemonių neturime. Labai svarbu sąmoningai ir drausmingai taikyti specialistų rekomenduojamas priemones. Taip galime sumažinti naujų susirgimų išplitimo greitį, išvengti gydymo įstaigų perkrovimo, kai vienu metu susirgus (ypač – sunkiai) dideliam žmonių skaičiui gali pritrūkti esamų gydymo įstaigų pajėgumų. O kartu galime laimėti laiko naujiems gydymo metodams ir naujoms vakcinoms kurti.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Korona virusas: kitos panašios naujienos
       2022-01-05 12:00:21

COVID-19 ligos pasekmės – ne visada apčiuopiamos: į ką vertėtų atkreipti dėmesį?

COVID-19 liga gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo besimptomių ar lengvus simptomus sukeliančių formų iki sunkių sutrikimų, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių.
       2021-12-22 13:55:37

COVID-19 liga persirgęs Vaidas: dariau viską, kad tik grįžčiau namo pas dukras

Po beveik 2 mėnesius trukusio intensyvaus gydymo Kauno klinikose Vaidas grįžo į namus. Spalio mėnesį jaunas vyras susirgo COVID-19 liga. „Gydymo laikotarpis buvo sudėtingas, bet mano vaikai maži, todėl norėdamas pasveikti dariau viską, kad tik mano trys dukrytės neliktų be tėčio“, – pasakojimą pradeda jis.
       2021-11-02 18:14:06

Lietuva nusidažė juodai

Nuo šiol visos mūsų savivaldybės juoduoja, paskutinė raudonoji išnyko iš mūsų žemėlapio. Ir ta juoda - ne tik spalva. Tai blogiausias ženklas apie tai, ko labiausiai bijojome nuo pat pandemijos pradžios.
       2021-09-12 12:36:40

COVID-19 pandemijos valdymo priemonės nuo rugsėjo 13 d.

Sparčiai didėjant sergančiųjų skaičiui ir COVID-19 lovų užimtumui ligoninėse, pirmadienį, rugsėjo 13 d., baigsis pereinamasis laikotarpis ir įsigalios patvirtintos papildomos pandemijos valdymo priemonės.
       2021-09-09 16:43:46

Duomenų apžvalga: stebimas naujas koronaviruso atvejų šuolis

Lietuvoje nuo praeitos savaitės vidurio stebimas naujų koronaviruso atvejų šuolis – jų skaičius auga daugumoje Lietuvos savivaldybių.
       2021-06-30 11:03:46

Nustatyti 536 alfa, 1 gama, 11 delta atvejai bei 8 B.1.620 viruso atvejai

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti 536 B.1.1.7 (alfa variantas), 8 – B.1.620, 11 – B.1.617.2 (delta variantas) ir 1 – P.1 (gama variantas) viruso linijų atvejai.
       2021-06-12 11:46:32

Rytoj vilniečiams – 2000 „Janssen“ vakcinų be registracijos

Šį sekmadienį vilniečiams bus pasiūlyta kiek daugiau nei 2000 laisvų „Janssen“ vakcinų – norintys pasiskiepyti galės atvykti į „Litexpo“ be registracijos, nuo 10 iki 16 valandos.
       2021-04-27 15:50:28

Duomenų apžvalga: imunitetą nuo koronaviruso turi jau per 30 proc. asmenų

Lietuvoje imunitetą nuo SARS-CoV-2 viruso šiuo metu, tikėtina, turi jau virš 30 % asmenų, o naujų atvejų augimas pastarąsias 10 dienų buvo nedidelis.
       2021-04-22 10:50:13

Duomenų apžvalga: toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius

Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius – vyrauja Vilniaus ir Kauno regionai, tačiau taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojama virš 140 tūkst. asmenų.
       2021-04-13 15:32:36

Epidemiologai: pastarąsias savaites didžiausią susirūpinimą kelia darželiai

Šalies ugdymo įstaigose praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 87 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai – pusantro karto mažiau, t. y. 49.
       2021-04-07 09:01:22

Duomenų apžvalga: pusė šalies yra eksponentinio augimo fazėje

Pusė Lietuvos šiuo metu yra eksponentinio augimo fazėje, rodo naujausia COVID-19 situacijos Lietuvoje apžvalga.
       2021-04-07 08:23:31

Viskas apie serologinį COVID-19 IgG antikūnų tyrimą vienoje vietoje!

Šiandieninėje COVID-19 pandemijos akivaizdoje internete galima rasti daug skirtingos informacijos apie šio viruso tyrimus. Tam, kad būtų lengviau, pateikiame Jums susistemintą ir konkrečią informaciją apie COVID-19 antikūnų (COVID-19 IgG serologinį) tyrimą.
       2021-04-02 08:58:52

Vilniau, yra reikalų - užkuriam vakcinavimo fabrikėlį

Vietoje Velykinių margučių siūlome daug "AstraZeneca" vakcinų. Jei jūs esate senjoras, mokytojas, dėstytojas, pilnametis abiturientas, turite lėtinių ligų (o šis sąrašas labai platus, nuo plaučių, kepenų, širdies ligų iki diabeto ar nutukimo, kai KMI virš 35)
Daugiau naujų naujienų
       2022-06-30 12:56:13

Visi duomenys turės būti apmokestinami vienodu tarifu

Siekdami užtikrinti atvirą ir nediskriminacinę prieigą prie interneto, ES ryšio operatoriai vartotojams negali taikyti skirtingų duomenų perdavimo kainų pagal jų panaudojimo pobūdį.
       2022-06-29 15:28:52

Žuvies patiekalai tiesiai iš jūros: tartaras, sevičė ir pokės dubuo

Vasara tradiciškai yra grilio metas – ant grotelių ir iešmų keliauja mėsa, žuvis, daržovės ir net sūris. Visgi vasara yra ir laikas, kai norisi valgyti lengviau, gaiviau, o tai padaryti padeda vis gausėjantis šviežio derliaus pasirinkimas.
       2022-06-29 15:21:28

Reanimatologas paaiškino, kodėl įvyksta smegenų mirtis

Smegenų mirtis – plonytė linija, kurią peržengus nebėra kelio atgal. Mirus smegenims, miršta ir žmogus, tačiau dar kurį laiką medicininės įrangos dėka jo širdis gali plakti, savo funkcijas gali atlikti ir kiti organai.
       2022-06-29 15:11:28

Nedžiugina darbas? Patarimai, kaip atrasti mėgstamą

Darbas nebedžiugina? O gal planuojate jį keisti? Ne vienas žmogus darbe yra jautęsis ne savo vietoje, tačiau pakeitus darbą jis ir vėl gali nepatikti. Ką daryti, kad mylimo darbo paieškos pagaliau būtų vaisingos?
       2022-06-29 15:07:13

Pirmosios voveraitės: grybautojas patarė kaip pasiruošti išvykai į mišką

Įsibėgėjus vasarai galime pasilepinti ne tik įvairiausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir grybais, kurių pirmas derlius jau pasirodė ir parduotuvėse.
       2022-06-29 15:00:59

Dalį elektros kainos ir toliau reguliuos valstybė, tai įtakos galutinei kainai

Ne retas gyventojas galvoja, kad pasirinkus nepriklausomą tiekėją, sutartyje sutarta galutinė elektros kaina negali keistis, tačiau net ir nepriklausomo tiekėjo klientams elektros energijos kaina susideda iš dviejų dalių:
       2022-06-29 14:56:02

Prezidentas NATO viršūnių susitikime: penki žingsniai Rusijai sustabdyti

„Rusija išliks ilgalaike karine grėsme NATO, todėl Aljansas privalo imtis būtinų priemonių ženkliai stiprinti savo saugumą, ypač Baltijos regione“, – šiandien Madride prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
       2022-06-28 13:06:05

Koks vanduo geriausiai gaivina per karščius ir kiek jo turime išgerti?

Įsivyravus karščiams itin svarbu organizme palaikyti skysčių balansą. Karštomis dienomis taip ir traukia ledinis vanduo, nes norisi ne tik numalšinti troškulį, bet ir atsivėsinti.
       2022-06-22 12:28:22

Ant laužo – ne tik bulvės, bet ir šakotis: dalijasi Joninių idėjomis

Artėjančios Joninės – dažno laukiama proga iš miesto pabėgti į gamtos prieglobstį. Neatsiejama to dalis – maisto gaminimas lauke ir jaukios akimirkos, susibūrus aplink laužą.
       2022-06-22 08:58:15

Vaistininkė apie gydomąją arbatų galią ir suderinamumą su vaistais

Visi žinome, kad peršalus reikia gerti ramunėlių ar liepžiedžių arbatą, o kosint – čiobrelių, tačiau neretai žinios apie vaistažoles tuo ir pasibaigia. Kokių vaistažolių arbatas vartoti kuriais atvejais ir kaip jas tinkamai paruošti – pataria vaistininkė.
       2022-06-21 15:56:49

Važiuoti su žieminėmis padangomis vasarą – brangu ir nesaugu

„Žieminės padangos jau beveik atgyveno, per vasarą jas visiškai užbaigsiu ir rudenį pirksiu naujas“. Tai yra gana dažnai sutinkama vairuotojų, ypač taupesnių, idėja.
       2022-06-20 21:46:39

Kas gali nutikti, jeigu trumpam sutrinka elektros skaitiklio veikimas?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir UAB „Perlas Energija“ bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl elektros energijos suvartojimo duomenų nesutapimo, elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimo ir mokesčių už elektros energiją perskaičiavimo.
       2022-06-20 20:54:40

Borrellis dėl Kaliningrado: kaltinimas Lietuvai – melas, gryna propaganda

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Lietuva laikosi ES sankcijų blokuodama tam tikrų prekių gabenimą geležinkeliu į Rusijos Kaliningrado eksklavą.
       2022-06-20 20:40:37

Chemija Lietuvoje: ar greitai turėsime Nobelio premiją?

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų specialistų, ženkliai prisidėjusių prie mokslo raidos.
       2022-06-19 21:54:43

Prezidentei – Pasaulio ekonomikos apdovanojimas

Sekmadienis, birželio 19 d. (Kylis). Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas (Global Economy Prize 2022).
       2022-06-18 15:20:01

Nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko beveik 80 proc. antrojo etapo gyventojų

Šiandien, baigiantis antrajam nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo etapui, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis 79,2 proc. arba 586 tūkst. šio etapo vartotojų priėmė sprendimą ir pasirašė sutartį su savo nauju ir nepriklausomu energijos tiekėju.
       2022-06-18 15:17:04

Azijietiška virtuvė vasarą: aštrūs patiekalai atsigaivins per karščius?

Azijiečių virtuvėje naudojami metodai ir ingredientai jau seniai pamėgti sveiką gyvenimo būdą puoselėjančių žmonių. Tokiuose patiekaluose nėra sočiųjų riebalų pertekliaus, beveik nevartojama pieno produktų, maistas dažnai virtas arba troškintas garuose, prioritetą skiriant produktų šviežumui ir sezoniškumui.
       2022-06-18 15:14:05

Nepasirinkusiems elektros tiekėjo – dar savaitė galutiniam apsisprendimui

Antrojo liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nesuspėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, tai galės padaryti dar savaitę. Jiems sudaroma galimybė nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti iki sekmadienio, birželio 26 d. imtinai.
       2022-06-18 15:11:24

Specialistai: Norint mažinti skendimų skaičių reikia liautis drausti

Kas penktas lietuvis nemoka plaukti, o 3 iš 10 gyventojų yra bent kartą skendę, rodo skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.
       2022-06-17 20:13:14

Laisvalaikis miške ar prie ežero - ne bet kur ir ne bet kaip

Vasarą daugelis žmonių renkasi aktyvias pramogas gamtoje. Vieni skuba prie vandens telkinių, kiti mėgaujasi miško gėrybėmis ir gaiva. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai primena, kad mišką ar kitą gamtos kampelį reikia tausoti, tinkamai jame elgtis bei dalijasi patarimais, kaip poilsiauti atsakingai.
       2022-06-17 08:56:49

Mitai apie autonominį vairavimą

Ar savivaldžiai automobiliai taps realybe? Ir kaip turės pasikeisti žmonių požiūris, kad autonominius automobilius priimtų plačioji visuomenė? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėja &Audi tyrimas „SocAlty“, parengtas bendradarbiaujant su 19 šios srities ekspertų.
       2022-06-17 08:51:16

Didysis bijūnų žydėjimas: nuo senųjų veislių iki modernių spalvų ir formų

Nors ir vėluodamas, bet su maksimalia galia ir grožiu, kurio sukaupė per lietumi dosnias savaites, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, didįjį žydėjimą pradėjo turtingiausias Lietuvos bijūnynas: šiemet iš viso maždaug 30 arų plote žydi per 600 bijūnų kolekcinių vienetų.
       2022-06-16 20:43:13

Vitaminų šaltinis – agrastai: naudokite juos ne tik uogienėms

Šviežio derliaus agrastai – jau pasirodė parduotuvių lentynose. Šios gėrybės – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu kiek primirštos. O veltui. Šios sodo gėrybės ne tik skanios, bet ir ypatingai vertingos sveikatai.
       2022-06-15 08:50:09

Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?

Pastaraisiais metais darbo rinkoje būtų sunku surasti populiaresnę ir perspektyvesnę sritį, nei IT – šie specialistai nuolat viliojami patrauklia alga, o atvirų darbo vietų kasdien daugėja.
       2022-06-15 08:44:11

Vilniuje pristatytas rekordą pasiekęs 3D gatvės piešinys: įvykiai Ukrainoje

Vilniuje birželio 14 dieną pristatytas didžiausias Baltijos šalyse ir dydžio rekordą Lietuvoje pasiekęs trimatis gatvės piešinys. Visai greta sostinės spaudos rūmų kūrinį pavadinimu „Meilė ir baimė“ nutapė pasaulinio garso menininkas Edgaras Muelleris.
       2022-06-15 08:35:38

„PILETILEVI GROUP“ ir „TIKETOS“ sandoris apribojo konkurenciją

Šiandien Konkurencijos taryba atsisakė duoti leidimą vykdyti koncentraciją Estijos bendrovei „Piletilevi Group“ įsigijus 100 proc. „Tiketos“ akcijų.
       2022-06-11 13:08:16

Tarptautinę falafelių dieną kulinarijos technologė pataria, kaip pasigaminti

Tarptautinė falafelių diena minima birželio 12 d. Falafeliai – tai tipiškas Artimųjų Rytų virtuvės patiekalas, pagamintas iš avinžirnių, kurie yra augalinių baltymų šaltinis, mažinantis blogojo cholesterolio kiekį.
       2022-06-10 19:46:34

Vištų augintojams – nuostolių kompensacijos

Nuostolių dėl Rusijos karo Ukrainoje patiriantys broilerių ir vištų dedeklių augintojai jau gavo pirmąsias kompensacijas. 35 broilerių ir vištų dedeklių laikytojams, pateikusiems paraiškas, pervesta 1,84 mln. Eurų.
       2022-06-10 18:51:26

„Eutelsat“ pašalins draudžiamus rusiškus kanalus

„Eutelsat“ yra pasirengusi sustabdyti Rusijos kanalų „RTR Planeta“ ir „Rossija 24“ retransliavimą savo palydovais birželio 25 d.
       2022-06-10 15:33:57

Keičiasi prekybos internetu taisyklės: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

Šių metų birželio 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės, taikomos santykiams tarp gamintojų, didmenininkų ir mažmenininkų. Naujose taisyklėse ypatingas dėmesys skirtas įmonių veiklai elektroninėje erdvėje.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.