Naujienos

Prof. Vytautas Usonis: kada turėsime COVID-19 vakciną plačiam naudojimui?

2020-04-21 07:43:48

Naujasis koronavirusas pasaulį užklupo nepasiruošusį, tačiau mokslininkų dėka jis buvo identifikuotas per rekordiškai trumpą laiką. Dabar visi nekantriai laukia efektyviausio ginklo – vakcinos – kovoje su COVID-19, bet nereikia turėti iliuzijų, kad tai įvyks taip greitai.

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, tokiomis ypatingomis aplinkybėmis – esant COVID-19 grėsmei globaliu mastu ir intensyviai bendradarbiaujant mokslininkams visame pasaulyje, vakcinos kūrimo ir tyrimų terminai bus daug trumpesni nei įprastai, bet tai nereiškia, kad jau 2021 metais šią vakciną turėsime plačiam naudojimui.

Kokios informacijos reikėjo norint pradėti kurti vakciną nuo naujojo koronaviruso? Kada ji buvo pradėta kurti?

Pradedant kurti bet kurią šiuolaikinę vakciną, būtina žinoti daug teorinių dalykų: kas yra ligos sukėlėjas (ar ligą sukelia pats mikroorganizmas, ar jo išskiriami toksinai, pvz., difterijos ar stabligės toksinai); kokios mikroorganizmo struktūros atsakingos už mikroorganizmo plitimą ar ligą sukeliančius patologinius procesus; kaip užsikrėtusio žmogaus imuninė sistema reaguoja ir ginasi nuo ligą sukeliančio mikroorganizmo; ar persirgus pasigaminę imuninės gynybos mechanizmai, antikūnai užtikrina apsaugą nuo pakartotinių susirgimų; kiek ilgai išlieka veiksmingi imuninės gynybos mechanizmai. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir toliau.

COVID-19 virusas, dar vadinamas SARS-CoV-2, buvo identifikuotas per rekordiškai trumpą laiką. Pirmieji naujojo viruso sukelti susirgimai registruoti 2019 metų gruodžio pabaigoje, jau 2020 metų sausio 7 dieną buvo identifikuotas tada taip vadintas naujasis koronavirusas, o sausio 10 dieną paskelbta šio viruso genomo seka. Tai buvo kertinė informacija viso pasaulio mokslininkams pradėti darbus, kuriant priemones šio viruso gydymui ir kontrolei, įskaitant vakcinų kūrimą. Vėlesni darbai, dar labiau patikslinantys atskirų viruso dalių struktūras molekuliniu lygiu, leido geriau suprasti viruso poveikį žmogui, patikslinti vakcinų kūrimo kryptis.

Kokios strategijos taikomos kuriant šią vakciną?

Šių metų balandžio pradžios duomenimis, įvairiose pasaulio šalyse tiriama daugiau nei šimtas penkiolika vakcinos kandidatų. Vakcinos kuriamos taikant įvairias strategijas: modifikuojant platformas, naudotas kuriant 2002 metų SARS ir kitas koronavirusų vakcinas; nukleininių rūgščių; virusinių vektorių; į virusą panašių dalelių; rekombinantinių proteinų; gyvų susilpnintų ir inaktyvintų virusų vakcinos. Šiaurės Amerikoje dirba 36 COVID-19 vakcinų kūrimo centrai, Kinijoje – 14, Azijoje ir Australijoje – 14, Europoje – 12.

Bostone vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką – 42 paras. Kiek mažiausiai laiko turi praeiti, kad vakciną būtų galima plačiai naudoti?

Žiniasklaidoje skelbiama daug informacijos apie vienos ar kitos kandidatinės vakcinos kūrimo eigą, o sukūrimo sąvoka interpretuojama labai įvairiai. Šiuo metu skelbiama apie pradėtus 7 pirmosios fazės klinikinius tyrimus (4 – Kinijoje, 2 – JAV, 1 – Anglijoje, Jungtinėje Karalystėje). Skelbiama apie planus iki vasaros pabaigos pradėti dar daugiau pirmosios fazės klinikinių tyrimų.

Čia reikėtų labai trumpai paminėti vakcinų kūrimo etapus. Juos reglamentuoja griežti tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai. Galiu tik priminti, kad šiuo metu nėra nė vienos užregistruotos naudoti COVID-19 vakcinos. Galėtume išskirti 3 pagrindinius vakcinų kūrimo etapus: moksliniai tyrimai ir vakcinos kandidato paieškos bei sukūrimas, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai. Anksčiau jau paminėtas mokslinės informacijos poreikis kuriant vakcinas, įskaitant ir COVID-19 vakciną. Siekiant mokslo žinias paversti nauja vakcina, naudojamos naujausios technologijos. Galėtume sakyti, kad kiekviena kuriama vakcina, dar iki pradedant jos tyrimus, yra mokslo ir technologijų lydinys. Tačiau, kad ir kokie modernūs mokslo ir technologijų pasiekimai taikyti kuriant vakciną, būtina įsitikinti jų saugumu ir veiksmingumu.

Ikiklinikinių tyrimų etapas apima didelės apimties tyrimus, kai naujoji vakcina neskiriama žmonėms. Tai tyrimai taikant matematinius modelius, tyrimai ląstelių kultūrose, tyrimai su laboratoriniais gyvūnais, įskaitant primatus. Tiriama daug rodiklių: vakcinos kandidato toksiškumas, imunogeniškumas (imuninės sistemos stimuliavimas, sužadinantis imuninės gynybos mechanizmus), teratogeniškumas (ar vakcina kandidatas nesukelia apsigimimų, įskiepijus nėščioms laboratorinių gyvūnų patelėms), onkogeniškumas (ar vakcina kandidatas nesužadina navikinių procesų) ir daug kitų. Tik atlikus ikiklinikinius tyrimus ir gavus priimtinus jų rezultatus, pradedami tyrimai su žmonėmis.

Klinikiniai tyrimai skirstomi į 4 fazes. Pirmosios fazės tyrimai atliekami su nedidele, kelių dešimčių suaugusių savanorių grupe. Šių tyrimų tikslas – patikrinti vakcinos kandidato saugumą. Antrosios ir trečiosios fazės klinikinių tyrimų tikslai – įvertinti vakcinos kandidato saugumą ir imunogeniškumą, t. y. potenciją sužadinti imuninės sistemos apsauginių pajėgumų susidarymą. Šių tyrimų apimtys – nuo kelių šimtų iki kelių ar net keliolikos tūkstančių savanorių tiriamųjų. Dažniausiai tokie tyrimai pagal bendrą protokolą atliekami daugelyje tyrimo centrų įvairiose šalyse ar net žemynuose. Sėkmingai atlikus trečiosios fazės tyrimus, suformuojama registravimo byla, kuri teikiama atitinkamo regiono kompetentingoms tarnyboms, Europos Sąjungoje – Europos vaistų agentūrai. Naujos vakcinos registravimas yra oficialus patvirtinimas, kad vakcina atitinka saugumo ir veiksmingumo reikalavimus. Užregistravus naują vakciną, dar kelerius metus tęsiamas padidinto budrumo stebėjimas, kurio tikslas – įvertinti vakcinos kokybę realaus kasdienio naudojimo sąlygomis. Visų Europos Sąjungoje naudojamų vakcinų galimai sukeltus nepageidaujamus poveikius registruoja ir analizuoja „EudraVigilance“ sistema.

Vakcinų kūrimo ir tyrimų laikotarpis įprastai trunka nuo 5 iki 10 metų, kartais – net ilgiau. Turint omenyje ypatingą COVID-19 grėsmę globaliu mastu ir intensyvų tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, šie terminai galėtų būti sutrumpinti. Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad COVID-19 vakcina galėtų būti sukurta iki 2021 metų pradžios. Be jokių abejonių, standartiniai vakcinos saugumo ir veiksmingumo reikalavimai turi būti užtikrinti ir tokio intensyvaus vakcinos kūrimo sąlygomis. Tačiau numatomi vakcinos sukūrimo terminai dar nereiškia, kad jau 2021 metais šią vakciną turėsime plačiam naudojimui.

Kada realiausia tikėtis pradėti ją naudoti visuotinai?

Užregistravus naują vakciną, pradedama jos gamyba. Pasiruošimai gamybai dažniausiai pradedami dar iki vakcinos registravimo, baigiamaisiais klinikinių tyrimų etapais. Gamybiniai pajėgumai priklauso nuo daugelio veiksnių. Turime pavyzdžių, kai būtent riboti gamybiniai pajėgumai neleido patenkinti vakcinos poreikio Europoje. Tas ypač pasakytina apie moderniausių technologijų vakcinas, kurių gamybai tenka sukurti naują įrangą. Kadangi kalbame apie milijonus dozių sterilaus preparato, naujos vakcinos gamyba yra rimtas iššūkis. Net ir pagaminus vakciną, ją reikia fasuoti, supakuoti, transportuoti nuo gamintojo sandėlių iki skiepijimo kabinetų. Būtina parengti skiepijimo metodinę medžiagą, parengti personalą. Visi šie procesai užima laiko, todėl pareiškimai apie galimybes turėti vakciną per kelias savaites ar net per kelis mėnesius yra nerealūs.

Ar gali būti, kad šio viruso protrūkis baigsis greičiau, nei prasidės prekyba naujai sukurta vakcina?

Šiuo metu nėra patikimų mokslinių duomenų, kurių pagrindu galėtume prognozuoti tolimesnę COVID-19 pandemijos eigą. Prisimename 2002 metų SARS protrūkį, kuris pasibaigė spontaniškai per maždaug metus. 2012 metų MERS protrūkis rusena iki šiol, tačiau jo intensyvumas yra nepalyginamai mažesnis nei COVID-19. Labai įdomi publikacija iš Mičigano (JAV) apie coronavirus (kitų nei COVID-19) sukeltų kvėpavimo ligų sezoniškumo dėsningumus per 8 metų stebėjimą, apimantį beveik tūkstantį sirgusiųjų laboratoriškai patvirtinta koronavirusine OC43, 229E, HKU1 ir NL63 infekcija. Stebėjimo metais šių virusų sukelti susirgimai buvo dažnesni nuo gruodžio iki balandžio–gegužės, o jų pikas – sausio–vasario mėnesiais. Pažymėtina, kad tai kiti nei COVID-19 koronavirusai, tačiau stebėjimas gali būti įdomus.

Koks galėtų būti vakcinos prieinamumas? Ar ją gaus visi, ar tik didžiausios rizikos grupės?

Pradedant kiekvienos naujos vakcinos skiepijimus, pirmiausia skiepijami asmenys, priskirtini didžiausios rizikos grupėms. Didėjant naujos vakcinos gamybos pajėgumams, rizikos grupių kriterijai plečiami. Esant vakcinos tiekimo galimybėms ir nepalankiai epidemiologinei situacijai, vakcina įtraukiama į visuotinio skiepijimo programas. Tokio scenarijaus galime tikėtis ir naujai kuriamai COVID-19 vakcinai.

Kol neturime vakcinos, koks yra efektyviausias būdas kovoti su COVID-19?

Turėtume prisiminti kertinį užkrečiamųjų ligų epidemiologijos teiginį – ligos plinta, kai yra: infekcijos šaltinis; plitimo keliai; imli visuomenė. Nutraukus bent vieną grandžių, bus nutrauktas užkrečiamosios ligos plitimas. Šiandien jau negalime paveikti infekcijos šaltinio. COVID-19 jau plinta Lietuvoje. Dar neturime vakcinos, t. y. negalime paveikti imlios visuomenės ir apsaugoti imlių asmenų. Lieka vienintelė poveikio kryptis – plitimo kelių kontrolė: imlių asmenų izoliavimas, individualių apsaugos priemonių naudojimas, rankų ir paviršių higiena, dezinfekcija. Deja, kol kas kitų priemonių neturime. Labai svarbu sąmoningai ir drausmingai taikyti specialistų rekomenduojamas priemones. Taip galime sumažinti naujų susirgimų išplitimo greitį, išvengti gydymo įstaigų perkrovimo, kai vienu metu susirgus (ypač – sunkiai) dideliam žmonių skaičiui gali pritrūkti esamų gydymo įstaigų pajėgumų. O kartu galime laimėti laiko naujiems gydymo metodams ir naujoms vakcinoms kurti.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Korona virusas: kitos panašios naujienos
       2020-05-25 10:54:01

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 24 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-23 09:20:46

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 22 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-22 16:48:40

Pandemijos banga Baltijos šalyse beveik baigėsi, sunkiausia – kaimyninėse šalyse

Nors šalyje nuosekliai auga žmonių judumas ir dirbančiųjų skaičius, ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse koronaviruso pandemijos banga artėja link pabaigos. Geriausiai šiandien sekasi Estijai ir Lietuvai.
       2020-05-22 09:39:22

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 21 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 11.
Daugiau naujų naujienų
       2020-05-31 16:56:28

Gardūs ir sveiki desertai – misija įmanoma

Nesvarbu, koks metų ar paros laikas ir nuotaika – skanaus deserto norisi visada. Tačiau kasdien valgydami miltinius ir daug cukraus turinčius patiekalus galime prisišaukti įvairius negalavimus.
       2020-05-31 16:50:29

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 30 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 5.
       2020-05-29 10:59:04

Lietuvos mokykloms – nemokamas nuotolinio mokymosi įrankių paketas

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą mokymosi procesą karantino metu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su „Microsoft Lietuva“ ir „Squalio Lietuva“ dar balandžio mėnesio pabaigoje daugiau nei 1000 Lietuvos mokyklų suteikė prieigą prie „Microsoft 365 A3“ programinės įrangos paketo.
       2020-05-29 10:51:58

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 28 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 6.
       2020-05-29 09:55:41

Šią vasarą atostogautojus priims Vilnius: sostinė pavirs skirtingomis šalimis

Vilnius vasaros savaitgaliais šalies gyventojus kvies atostogauti keliaujant aplink pasaulį. Sostinės bendruomenės, ekskursijų ir renginių organizatoriai, restoranai, viešbučiai ir menininkai susivienijo, kad į užsienį išvykti negalintiems lietuviams egzotiškas patirtis sukurtų gimtinėje.
       2020-05-29 09:51:55

7 pagalbos sau būdai, kaip be streso pasiruošti egzaminams

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan.
       2020-05-29 09:40:28

Netikėta karantino pasekmė – socialinius tinklus užkariauja medikai

Koronaviruso pandemijos metu krito beveik visų socialinių tinklų žvaigždžių aktyvumas. Ir nors tokiose platformose kaip „Facebook“ didžiausias lankytojų srautas kilo iki 15 proc., turinio, ypač remiamo, skaičius sumažėjo.
       2020-05-28 13:29:11

Kodėl vyrams reikia minkšto dantų šepetėlio ir kiti 10 faktų

Burnos higiena – kasdienis kiekvieno iš mūsų rūpestis, kuris neturėtų apsiriboti tik dantų valymu ryte ir vakare. „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai sako, kad rūpindamiesi savo šypsena dažnai vadovaujamės mitais ir neskiriame tam pakankamai dėmesio.
       2020-05-28 13:24:54

Seimas svarstys pagalbos priemones vyresniems darbuotojams

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Užimtumo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymų ir Darbo kodekso pataisas (projektai Nr. XIIIP-4901, Nr. XIIIP-4903, Nr. XIIIP-4904), kuriomis siūloma paskata darbdaviams, kurie išlaikys 60 m. ir vyresnius darbuotojus.
       2020-05-28 13:18:29

Seimas svarstys pataisas dėl ligos išmokų karantino metu

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas (projektas Nr. Nr. XIIIP-4902), kuriomis siūloma, kad dar tęsiantis ekstremaliai situacijai ir karantinui būtų aiškiai nustatoma ligos išmokų mokėjimo pabaiga.
       2020-05-28 13:15:22

Onkologiniams ligoniams - transporto bilietai su 80 proc. nuolaida

Seimas priimtomis Transporto įstatymo pataisomis asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis, suteikė galimybę vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais,
       2020-05-28 13:02:48

Raudonos spalvos vaisiai: kuo naudingi ir ką iš jų pagaminti?

Daugiau daržovių ir vaisių: argi ne tokius pažadus sau davėme šį pavasarį? O štai raudonos spalvos vaisiai – puikus antioksidantas. „Maximos“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė dalijasi, kad tikra vitaminu bomba galima vadinti braškes, o taip pat kaip jas panaudoti gaminant sveikas ir skanias salotas.
       2020-05-28 12:41:56

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 27 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 9.
       2020-05-28 07:53:45

Kol vaistai ir vakcina nuo koronaviruso neatrasti, rūpinkitės imunine sistema

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, šiuo metu, kol dar neturime nei vaistų, nei vakcinos nuo koronaviruso, ypatingai svarbu kuo labiau sumažinti riziką užsikrėsti kvėpavimo takų virusais ir palaikyti imuninę sistemą.
       2020-05-28 07:48:50

Specialisto patarimai: poreikis keltis į internetą pamatuojamas objektyviai

COVID-19 pandemija smarkiai suvaržė daugybės Lietuvos verslininkų veiklą ir privertė juos ieškoti naujų sprendimų. Elektroninės komercijos specialistas Aurimas Junčis sako, kad verslo iškėlimo į internetą poreikis yra objektyviai pamatuojamas ir tam nebūtina sulaukti tokios situacijos, į kurią dabar pasinėręs visas pasaulis.
       2020-05-27 17:06:07

Karantino sąlygos darosi švelnesnės

Vyriausybė, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, šiandien posėdyje priėmė sprendimą pratęsti karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelninti karantino sąlygas.
       2020-05-27 10:39:28

Prasidėjo sodo darbų sezonas: 3 pavojai, tykantys neatsargių sodininkų

Švelnėjant karantino sąlygoms ir artėjant vasarai, vis daugiau žmonių vyksta į sodus ar sodybas, kur jų laukia sezoniniai darbai. Išsiilgus gryno oro ir aktyvios veiklos nė nekyla mintis, kad sodininkystės ar daržininkystės darbai gali baigtis ir nemalonumais.
       2020-05-27 10:33:37

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 26 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 8.
       2020-05-27 07:20:08

7 priežastys, kodėl svoris nekrenta

Pradėjai laikytis dietos, bet rezultatai netenkina? Pradėjai daugiau sportuoti, bet svoris vis vien nekrenta? Jei ir Tu susiduri su šiomis problemomis – galbūt šiame straipsnyje rasi atsakymą, kodėl negali atsikratyti papildomais kilogramais.
       2020-05-26 10:26:08

Pateiktos atnaujintos bendros rekomendacijos pažeidžiamiausiai gyventojų grupei

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekiant suvaldyti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimą, parengė išsamias bendras rekomendacijas gyventojams dėl prevencinių priemonių, skirdama ypatingą dėmesį pažeidžiamiausiai grupei – sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms.
       2020-05-26 09:21:07

Lietuvos startuoliai krizės neišsigando: vos spėja suktis

Pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija paralyžiavo nemažą dalį verslų. Tačiau technologinės įmonės, kuriančios inovatyvius produktus, šią situaciją išnaudoja maksimaliai: Lietuvos startuolių kūrėjai teigia vos spėjantys reaguoti į klientų užsakymus.
       2020-05-26 09:15:40

Kaip gyvensime ir dirbsime po karantino

Krizės ir sukrėtimai paprastai atneša ne tik negandas, bet ir spartina pokyčius. Tam, kam paprastai prireikia metų, krizių metu įvyksta vos per vieną naktį. Štai vos per savaitgalį išmokome dirbti ir mokytis namuose.
       2020-05-26 09:11:23

„Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru

Iki šiol save pozicionavusi kaip maisto ir kasdienių prekių elektroninė parduotuvė, „Barbora“ žengia į platesnę rinką – didina ne maisto produktų asortimentą. Plėtrą į plataus vartojimo prekių pardavimą įmonė vykdo keliais etapais.
       2020-05-26 08:48:37

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 25 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 4.
       2020-05-25 10:59:01

1 valanda per dieną sportui: kodėl to reikia?

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas aktyviai judėti reikėtų bent 30 minučių per dieną. Tačiau norint būti dar sveikesniems – fizinei veiklai kasdien rekomenduojama skirti vieną valandą.
       2020-05-25 10:54:01

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 24 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-23 09:51:17

Vaikų mokymas važiuoti dviračiu – kokias užduotis privalo atlikti tėvai?

Ilgos dienos namuose tapo tikru šiltojo sezono iššūkiu mažiesiems. Jei ramių pasivaikščiojimų lauke neužtenka vaiko fizinio aktyvumo poreikiams išpildyti, specialistai pataria šį šeimos laiką išnaudoti linksmai, naudingai veiklai – mokymuisi važiuoti dviračiu.
       2020-05-23 09:49:15

Šalta sriuba: kuo galite pakeisti šaltibarščius?

Nors kol kas pavasaris pasižymi permainingais orais, visgi vos pasitaikius šiltesnei dienai ant daugelio stalo karaliauja šaltibarščiai. Tačiau atsigaivinti ir pasisotinti galima ne tik jau įprastais bei visų pamėgtais šaltibarščiais, bet ir kitomis šaltomis sriubomis.
       2020-05-23 09:20:46

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 22 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-23 07:57:34

Apsinuodijimas alkoholiu: ką daryti?

Galvos skausmas, pykinimas, svaigulys – tai, kas dažnai užklumpa ryte, jeigu vakarėlio metu buvo nesaikingai vartojamas alkoholis. „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad apsinuodijimo alkoholiu galime išvengti saikingai vartodami svaigiuosius gėrimus.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.