Naujienos

Prof. Vytautas Usonis: kada turėsime COVID-19 vakciną plačiam naudojimui?

2020-04-21 07:43:48

Naujasis koronavirusas pasaulį užklupo nepasiruošusį, tačiau mokslininkų dėka jis buvo identifikuotas per rekordiškai trumpą laiką. Dabar visi nekantriai laukia efektyviausio ginklo – vakcinos – kovoje su COVID-19, bet nereikia turėti iliuzijų, kad tai įvyks taip greitai.

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, tokiomis ypatingomis aplinkybėmis – esant COVID-19 grėsmei globaliu mastu ir intensyviai bendradarbiaujant mokslininkams visame pasaulyje, vakcinos kūrimo ir tyrimų terminai bus daug trumpesni nei įprastai, bet tai nereiškia, kad jau 2021 metais šią vakciną turėsime plačiam naudojimui.

Kokios informacijos reikėjo norint pradėti kurti vakciną nuo naujojo koronaviruso? Kada ji buvo pradėta kurti?

Pradedant kurti bet kurią šiuolaikinę vakciną, būtina žinoti daug teorinių dalykų: kas yra ligos sukėlėjas (ar ligą sukelia pats mikroorganizmas, ar jo išskiriami toksinai, pvz., difterijos ar stabligės toksinai); kokios mikroorganizmo struktūros atsakingos už mikroorganizmo plitimą ar ligą sukeliančius patologinius procesus; kaip užsikrėtusio žmogaus imuninė sistema reaguoja ir ginasi nuo ligą sukeliančio mikroorganizmo; ar persirgus pasigaminę imuninės gynybos mechanizmai, antikūnai užtikrina apsaugą nuo pakartotinių susirgimų; kiek ilgai išlieka veiksmingi imuninės gynybos mechanizmai. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir toliau.

COVID-19 virusas, dar vadinamas SARS-CoV-2, buvo identifikuotas per rekordiškai trumpą laiką. Pirmieji naujojo viruso sukelti susirgimai registruoti 2019 metų gruodžio pabaigoje, jau 2020 metų sausio 7 dieną buvo identifikuotas tada taip vadintas naujasis koronavirusas, o sausio 10 dieną paskelbta šio viruso genomo seka. Tai buvo kertinė informacija viso pasaulio mokslininkams pradėti darbus, kuriant priemones šio viruso gydymui ir kontrolei, įskaitant vakcinų kūrimą. Vėlesni darbai, dar labiau patikslinantys atskirų viruso dalių struktūras molekuliniu lygiu, leido geriau suprasti viruso poveikį žmogui, patikslinti vakcinų kūrimo kryptis.

Kokios strategijos taikomos kuriant šią vakciną?

Šių metų balandžio pradžios duomenimis, įvairiose pasaulio šalyse tiriama daugiau nei šimtas penkiolika vakcinos kandidatų. Vakcinos kuriamos taikant įvairias strategijas: modifikuojant platformas, naudotas kuriant 2002 metų SARS ir kitas koronavirusų vakcinas; nukleininių rūgščių; virusinių vektorių; į virusą panašių dalelių; rekombinantinių proteinų; gyvų susilpnintų ir inaktyvintų virusų vakcinos. Šiaurės Amerikoje dirba 36 COVID-19 vakcinų kūrimo centrai, Kinijoje – 14, Azijoje ir Australijoje – 14, Europoje – 12.

Bostone vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką – 42 paras. Kiek mažiausiai laiko turi praeiti, kad vakciną būtų galima plačiai naudoti?

Žiniasklaidoje skelbiama daug informacijos apie vienos ar kitos kandidatinės vakcinos kūrimo eigą, o sukūrimo sąvoka interpretuojama labai įvairiai. Šiuo metu skelbiama apie pradėtus 7 pirmosios fazės klinikinius tyrimus (4 – Kinijoje, 2 – JAV, 1 – Anglijoje, Jungtinėje Karalystėje). Skelbiama apie planus iki vasaros pabaigos pradėti dar daugiau pirmosios fazės klinikinių tyrimų.

Čia reikėtų labai trumpai paminėti vakcinų kūrimo etapus. Juos reglamentuoja griežti tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai. Galiu tik priminti, kad šiuo metu nėra nė vienos užregistruotos naudoti COVID-19 vakcinos. Galėtume išskirti 3 pagrindinius vakcinų kūrimo etapus: moksliniai tyrimai ir vakcinos kandidato paieškos bei sukūrimas, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai. Anksčiau jau paminėtas mokslinės informacijos poreikis kuriant vakcinas, įskaitant ir COVID-19 vakciną. Siekiant mokslo žinias paversti nauja vakcina, naudojamos naujausios technologijos. Galėtume sakyti, kad kiekviena kuriama vakcina, dar iki pradedant jos tyrimus, yra mokslo ir technologijų lydinys. Tačiau, kad ir kokie modernūs mokslo ir technologijų pasiekimai taikyti kuriant vakciną, būtina įsitikinti jų saugumu ir veiksmingumu.

Ikiklinikinių tyrimų etapas apima didelės apimties tyrimus, kai naujoji vakcina neskiriama žmonėms. Tai tyrimai taikant matematinius modelius, tyrimai ląstelių kultūrose, tyrimai su laboratoriniais gyvūnais, įskaitant primatus. Tiriama daug rodiklių: vakcinos kandidato toksiškumas, imunogeniškumas (imuninės sistemos stimuliavimas, sužadinantis imuninės gynybos mechanizmus), teratogeniškumas (ar vakcina kandidatas nesukelia apsigimimų, įskiepijus nėščioms laboratorinių gyvūnų patelėms), onkogeniškumas (ar vakcina kandidatas nesužadina navikinių procesų) ir daug kitų. Tik atlikus ikiklinikinius tyrimus ir gavus priimtinus jų rezultatus, pradedami tyrimai su žmonėmis.

Klinikiniai tyrimai skirstomi į 4 fazes. Pirmosios fazės tyrimai atliekami su nedidele, kelių dešimčių suaugusių savanorių grupe. Šių tyrimų tikslas – patikrinti vakcinos kandidato saugumą. Antrosios ir trečiosios fazės klinikinių tyrimų tikslai – įvertinti vakcinos kandidato saugumą ir imunogeniškumą, t. y. potenciją sužadinti imuninės sistemos apsauginių pajėgumų susidarymą. Šių tyrimų apimtys – nuo kelių šimtų iki kelių ar net keliolikos tūkstančių savanorių tiriamųjų. Dažniausiai tokie tyrimai pagal bendrą protokolą atliekami daugelyje tyrimo centrų įvairiose šalyse ar net žemynuose. Sėkmingai atlikus trečiosios fazės tyrimus, suformuojama registravimo byla, kuri teikiama atitinkamo regiono kompetentingoms tarnyboms, Europos Sąjungoje – Europos vaistų agentūrai. Naujos vakcinos registravimas yra oficialus patvirtinimas, kad vakcina atitinka saugumo ir veiksmingumo reikalavimus. Užregistravus naują vakciną, dar kelerius metus tęsiamas padidinto budrumo stebėjimas, kurio tikslas – įvertinti vakcinos kokybę realaus kasdienio naudojimo sąlygomis. Visų Europos Sąjungoje naudojamų vakcinų galimai sukeltus nepageidaujamus poveikius registruoja ir analizuoja „EudraVigilance“ sistema.

Vakcinų kūrimo ir tyrimų laikotarpis įprastai trunka nuo 5 iki 10 metų, kartais – net ilgiau. Turint omenyje ypatingą COVID-19 grėsmę globaliu mastu ir intensyvų tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, šie terminai galėtų būti sutrumpinti. Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad COVID-19 vakcina galėtų būti sukurta iki 2021 metų pradžios. Be jokių abejonių, standartiniai vakcinos saugumo ir veiksmingumo reikalavimai turi būti užtikrinti ir tokio intensyvaus vakcinos kūrimo sąlygomis. Tačiau numatomi vakcinos sukūrimo terminai dar nereiškia, kad jau 2021 metais šią vakciną turėsime plačiam naudojimui.

Kada realiausia tikėtis pradėti ją naudoti visuotinai?

Užregistravus naują vakciną, pradedama jos gamyba. Pasiruošimai gamybai dažniausiai pradedami dar iki vakcinos registravimo, baigiamaisiais klinikinių tyrimų etapais. Gamybiniai pajėgumai priklauso nuo daugelio veiksnių. Turime pavyzdžių, kai būtent riboti gamybiniai pajėgumai neleido patenkinti vakcinos poreikio Europoje. Tas ypač pasakytina apie moderniausių technologijų vakcinas, kurių gamybai tenka sukurti naują įrangą. Kadangi kalbame apie milijonus dozių sterilaus preparato, naujos vakcinos gamyba yra rimtas iššūkis. Net ir pagaminus vakciną, ją reikia fasuoti, supakuoti, transportuoti nuo gamintojo sandėlių iki skiepijimo kabinetų. Būtina parengti skiepijimo metodinę medžiagą, parengti personalą. Visi šie procesai užima laiko, todėl pareiškimai apie galimybes turėti vakciną per kelias savaites ar net per kelis mėnesius yra nerealūs.

Ar gali būti, kad šio viruso protrūkis baigsis greičiau, nei prasidės prekyba naujai sukurta vakcina?

Šiuo metu nėra patikimų mokslinių duomenų, kurių pagrindu galėtume prognozuoti tolimesnę COVID-19 pandemijos eigą. Prisimename 2002 metų SARS protrūkį, kuris pasibaigė spontaniškai per maždaug metus. 2012 metų MERS protrūkis rusena iki šiol, tačiau jo intensyvumas yra nepalyginamai mažesnis nei COVID-19. Labai įdomi publikacija iš Mičigano (JAV) apie coronavirus (kitų nei COVID-19) sukeltų kvėpavimo ligų sezoniškumo dėsningumus per 8 metų stebėjimą, apimantį beveik tūkstantį sirgusiųjų laboratoriškai patvirtinta koronavirusine OC43, 229E, HKU1 ir NL63 infekcija. Stebėjimo metais šių virusų sukelti susirgimai buvo dažnesni nuo gruodžio iki balandžio–gegužės, o jų pikas – sausio–vasario mėnesiais. Pažymėtina, kad tai kiti nei COVID-19 koronavirusai, tačiau stebėjimas gali būti įdomus.

Koks galėtų būti vakcinos prieinamumas? Ar ją gaus visi, ar tik didžiausios rizikos grupės?

Pradedant kiekvienos naujos vakcinos skiepijimus, pirmiausia skiepijami asmenys, priskirtini didžiausios rizikos grupėms. Didėjant naujos vakcinos gamybos pajėgumams, rizikos grupių kriterijai plečiami. Esant vakcinos tiekimo galimybėms ir nepalankiai epidemiologinei situacijai, vakcina įtraukiama į visuotinio skiepijimo programas. Tokio scenarijaus galime tikėtis ir naujai kuriamai COVID-19 vakcinai.

Kol neturime vakcinos, koks yra efektyviausias būdas kovoti su COVID-19?

Turėtume prisiminti kertinį užkrečiamųjų ligų epidemiologijos teiginį – ligos plinta, kai yra: infekcijos šaltinis; plitimo keliai; imli visuomenė. Nutraukus bent vieną grandžių, bus nutrauktas užkrečiamosios ligos plitimas. Šiandien jau negalime paveikti infekcijos šaltinio. COVID-19 jau plinta Lietuvoje. Dar neturime vakcinos, t. y. negalime paveikti imlios visuomenės ir apsaugoti imlių asmenų. Lieka vienintelė poveikio kryptis – plitimo kelių kontrolė: imlių asmenų izoliavimas, individualių apsaugos priemonių naudojimas, rankų ir paviršių higiena, dezinfekcija. Deja, kol kas kitų priemonių neturime. Labai svarbu sąmoningai ir drausmingai taikyti specialistų rekomenduojamas priemones. Taip galime sumažinti naujų susirgimų išplitimo greitį, išvengti gydymo įstaigų perkrovimo, kai vienu metu susirgus (ypač – sunkiai) dideliam žmonių skaičiui gali pritrūkti esamų gydymo įstaigų pajėgumų. O kartu galime laimėti laiko naujiems gydymo metodams ir naujoms vakcinoms kurti.

Fotografo paslaugos Jūsų šventei
Ši naujiena peržiūrėta 1457 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Korona virusas: kitos panašios naujienos
       2020-05-25 10:54:01

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 24 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-23 09:20:46

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 22 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-22 16:48:40

Pandemijos banga Baltijos šalyse beveik baigėsi, sunkiausia – kaimyninėse šalyse

Nors šalyje nuosekliai auga žmonių judumas ir dirbančiųjų skaičius, ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse koronaviruso pandemijos banga artėja link pabaigos. Geriausiai šiandien sekasi Estijai ir Lietuvai.
       2020-05-22 09:39:22

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 21 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 11.
Daugiau naujų naujienų
       2020-12-02 15:59:55

Vyriausybė pritarė karantino sąlygų sugriežtinimui šalyje

Atsižvelgiant į nepalankią koronaviruso (COVID-19) epidemiologinę situaciją Lietuvoje, Vyriausybės nutarimu bus įvestos griežtesnės karantino sąlygos – sumažintas leidžiamas besibūriuojančių žmonių skaičius, uždraustas prekybos centruose dirbančių laikinų prekybininkų darbas.
       2020-12-02 12:53:45

Seksualinis paauglių aktyvumas - kelias į depresiją ir savižudybes

Užsienio moksliniai tyrimai rodo, kad seksualiai aktyvūs paaugliai dažniau serga depresija, juos dažniau aplanko suicidinės mintys.
       2020-12-02 12:30:58

Kai sprendimus diktuoja norai, o ne tikslas kovoti su pandemija

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija spaudos pranešime informuoja: "Mokinių atostogos nebus ilginamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su epidemiologais išanalizavusi situaciją švietimo įstaigose, mokinių žiemos atostogų laiko nusprendė nekeisti.
       2020-12-02 12:00:08

4 patarimai, kaip išlikti mandagiems internetinių diskusijų metu

Pamokoms persikėlus į virtualią erdvę, įvairios pokalbių platformos tapo bene vienintelis būdas moksleiviams keistis informacija. Susirašinėjant skaitmeninėje erdvėje reikėtų elgtis pagarbiai, kaip ir bendraujant realybėje.
       2020-12-02 11:26:55

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 2109 koronaviruso atvejai

Atlikus 10,948 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 2109 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 16,8% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 12,961
       2020-12-01 19:01:07

Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie koronaviruso plitimo sąlygas

"Kaip aplinka ir mūsų elgesys gali sumažinti susirgimų Covid-19 skaičių? 1. Ar temperatūra turi įtakos viruso išlikimui ore? Žema temperatūra gali labai padidinti viruso gyvybingumą, o aukšta temperatūra jį sumažina.
       2020-12-01 16:51:18

Kaip atrodo seksualinė prievarta

Šalyje lytinio raštingumo ugdymas tik žengia pirmuosius žingsnius. Tyrimai rodo, jog seksualinį smurtą vaikai dažniausiai patiria artimoje aplinkoje iš žmogaus, kuriuo pasitiki.
       2020-12-01 13:27:50

Koronaviruso painiava: nepavojingi sergantys ir pavojingi nesergantys?

Viena iš mažiausiai aiškinamų, tačiau pastaruoju metu daug klausimų visuomenėje sukeliančių temų – koronaviruso užkrečiamumo laikotarpis.
       2020-12-01 13:05:48

Avokadai – XXI amžiaus vaisius: lūžta parduotuvių lentynos

Avokadai vienareikšmiškai užkariavo lietuvių širdis. Švelnus skonis, maloni konsistencija ir daugybė jo panaudojimo būdų lėmė, kad parduotuvių lentynose visuomet rasite šį pamėgtą vaisių.
       2020-12-01 09:21:18

COVID-19 situacijos valdymui reikalingi laiku priimti sprendimai

Vyriausybės atsakomųjų veiksmų mastas ir jų vykdymas laiku turi lemiamą įtaką tam, kaip bus sumažintos neigiamos COVID-19 pasekmės visuomenės sveikatai, gyventojų pajamoms, įmonių likvidumui ir kt., kiek reikšmingai keisis valstybės pajamų ir išlaidų dydžiai.
       2020-12-01 09:17:05

Sveikatos ekspertų rekomendacijos: griežtinti karantino sąlygas, stiprinti NVSC

2020-12-01Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį mišriu nuotoliniu būdu susitiko su Sveikatos ekspertų taryba, kuri pristatė naujausias rekomendacijas dėl epidemiologinės kontrolės priemonių ir karantino sąlygų, ir su grupe Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių.
       2020-12-01 08:15:53

Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?

Siekiant namuose palaikyti švarą nepamainomu pagalbininku daugeliu atvejų tampa dulkių siurblys. Visgi norint, kad šis prietaisas iš tiesų pasitarnautų ir padėtų namus nepriekaištingai sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų, svarbu išsirinkti tinkamą dulkių siurblio tipą ir modelį.
       2020-12-01 06:58:34

Karantino nelaimės namuose: dažniausiai dūžta kaitlentės, kompiuterinė technika

Gyvendami karantino sąlygomis, Lietuvos žmonės didžiąją laiko dalį leidžia namuose. Draudikai pastebi, kad namų aplinkoje nutikę draudžiamieji įvykiai karantino laikotarpiu gerokai pasikeitė.
       2020-12-01 06:50:27

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1187 koronaviruso atvejai

Atlikus 7,476 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1187 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 16,5% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 13,142
       2020-12-01 06:47:42

Mokytis negalima nuobodžiauti – kur dėsite kablelį?

Mokymasis iš namų atvėrė neribotas galimybes ir, žinoma, atnešė dar daugiau iššūkių. Svarbiausia užduotis – atrasti naujų būdų susikoncentruoti ir efektyviai pasiruošti artėjantiems egzaminams. Pasitelkus vos keletą išmanių sprendimų mokytis bus paprasčiau.
       2020-11-30 14:22:30

Fejerverkai ir Naujųjų metų tradicijos svetur

Nors fejerverkai dabar naudojami įvairių švenčių metu, pirma mintis, kuri aplanko išgirdus šį žodį, dažniausiai būna didžiosios metų šventės ir Naujieji metai.
       2020-11-30 14:20:10

Būti moterimi, būti vyru

Lygių teisių pasekėjai vis aktyviau bando atsiriboti nuo rinkos diktuojamų moteriškų ir vyriškų standartų. Vaikų ankstyvojo ugdymo psichologė, edukologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė sako, vis dėlto taip lengvai ištrinti skirtumų tarp moteriškumo ir vyriškumo neleidžia pasaulyje gajus tradicijų puoselėjimas.
       2020-11-30 14:00:26

Centrinės valdžios deficitas per dešimt mėnesių – 2 993,7 mln. eurų

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-spalio mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 2 993,7 mln. eurų. Centrinės valdžios balansas per dešimt šių metų mėnesių buvo 3 345,9 mln. eurų mažesnis nei 2019 metais per tą patį laikotarpį, kai jis siekė 352,2 mln. eurų perteklių.
       2020-11-30 13:56:27

Aukštas kraujospūdis nėštumo metu: ką reikėtų žinoti?

Aukštas kraujo spaudimas – sutrikimas, kurį reikia stebėti ir gydyti visiems sergantiesiems. Ši sveikatos būklė ypač pavojinga besilaukiančioms moterims, kurioms nustatoma nėščiųjų hipertenzija ar kitos hipertenzinės būklės.
       2020-11-30 10:55:58

„Sodra”: Lėšų išmokoms pakanka, jos mokamos laiku

Nors dėl COVID-19 pandemijos ir karantino augo išlaidos kai kurioms išmokoms, „Sodra“ toliau laiku vykdo visus savo įsipareigojimus. Lapkričio išmokos pasiekė gyventojus nevėluodamos.
       2020-11-30 07:59:44

Sėskim ir pakalbėkim

Paaugliams pokalbiai su tėvais „apie tai“ dažniausiai atrodo nepriimtini, tad informacijos jie dažniau gauna iš bendraamžių ar interneto platumų. Specialistai įsitikinę - manymas, esą gimdytojai šiuo klausimu tinkamiausi pašnekovai – klaidingas.
       2020-11-30 07:47:02

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1136 koronaviruso atvejai

Atlikus 4,405 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1136 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 16,3% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 13,126
       2020-11-29 08:06:55

Papildomas Covid-19 skambučių centras: jungiasi nauji rėmėjai

Praėjus dviem savaitėms nuo papildomo Covid-19 skambučių centro darbo pradžios, prie šalies verslų įkurtos socialinės iniciatyvos „Įveiksime kartu“ jungiasi ne tik nauji darbuotojai, bet ir rėmėjai. Šiuo metu suburta jau 40-ies darbuotojų komanda, kurios veiklą su esamu rėmimu pavyks pratęsti mažiausiai iki Kalėdų.
       2020-11-29 07:58:10

Vilniaus Katedros aikštėje įžiebta siurreali Kalėdų eglė

Vilniaus Katedros aikštėje ką tik įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė. Šiemet ji – lyg siurrealistinis paveikslas, kurio transformacijos įtraukia ir pasakoja savitą kalėdinę istoriją, atveria viduje slypinčią staigmeną.
       2020-11-29 07:29:15

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1976 koronaviruso atvejai

Atlikus 9,303 tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1976 koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 16,4% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 13,182
       2020-11-28 17:11:03

Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie karantinus Europoje

"Karantinai Europoje. Po sėkmingos Izraelio ir Airijos patirties spalio pabaigoje blogėjant epidemiologinei situacijai daugelis Europos valstybių pradėjo svarstyti nacionalinio karantino priemonių taikymo galimybę.
       2020-11-28 12:53:16

Persirgę korona galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

Reaguodama į epidemiologinę situaciją šalyje, didėjantį izoliuojamų gyventojų skaičių ir mokslininkų išvadas bei rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino izoliacijos taisykles ir numatė išimtį žmonėms, kurie jau persirgo koronavirusu (COVID-19).
       2020-11-28 12:48:16

Lietuva – 7 pagal testavimo apimtis Europoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies.
       2020-11-28 08:12:37

Kodėl čiabata vadinama šlepete ir kaip gimsta duonos su serbentais receptai?

Duona mūsų šalyje nuo seniausių laikų turėjo ypatingą reikšmę ir užėmė labai svarbią vietą tiek ant kasdienio, tiek ant šventinio stalo. Duonos kepimas buvo tikras ritualas, o ją kepanti moteris – ypač gerbiama.
       2020-11-28 07:52:12

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 2121 koronaviruso atvejai

Atlikus 12,848 tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 2121 koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 16,7% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 13,513
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.