Štai kodėl ryšys yra, o net paskambinti negalite

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, „Telia“ turi 99 proc. šalies teritorijos dengiantį 4G ryšio tinklą. Tai reiškia, kad praktiškai bet kur Lietuvoje galima pagauti bent silpną 4G signalą. Tad kodėl atvykę į sodybą, grybaudami miške ar žvejodami vidury ežero vis papuolame į tą nelemtą 1 proc., kur ryšio nėra?

Atsakymas paprastas: ryšys yra, tik jūsų telefonas jo nefiksuoja. Ir nesunku suprasti, kodėl.

Ar dar atsimenate, kaip atrodė pirmieji 2G (GSM) mobiliojo ryšio telefonai? Šie „plytomis“ vadinti įrenginiai vos tilpo į delną, o tikroji jų puošmena buvo iš korpuso styrančios (ar, vėliau, ištraukiamos) antenos.

„Tuometiniai telefonai visų pirma buvo kuriami kaip ryšio priemonės. Tai buvo radiotechniniai įrenginiai, o ne žaidimų konsolės ar minikompiuteriai, kaip yra dabar. Jie turėjo normalias antenas ir visi komponentai – pradedant baterija ir baigiant procesoriumi – visų pirma rūpinosi ryšiu. Apie vartotojo patogumus niekas per daug negalvojo. Dėl to ir ryšio parametrai tais laikais buvo žymiai lengviau pasiekiami. Užteko vos kelių stočių ir buvo galima užtikrinti ryšį visame Vilniuje“, – GSM ryšio pradžią Lietuvoje, 1995-uosius, prisimena „Telia“ Radijo tinklo planavimo vyresnysis inžinierius Mindaugas Grigas.

Nukirptos antenos ir naujas dažnis

Įrangai ir paslaugų kainoms pingant, mobilusis ryšys tapo vis labiau prieinamas masėms. Telefonai pamažu traukėsi, o jų antenos buvo integruotos į korpusą – taip ir žmonėms patogiau, ir ragelis atrodo patraukliau. Bet, kaip sako M. Grigas, fizikos neapgausi: norint išsiųsti ir priimti energiją, reikia ploto, o būtent jį karpydami antenas ir sumažino gamintojai.

„Taigi ką turime: telefonai sumažėjo, antenos buvo paslėptos korpuse, o jį pokalbio metu užstoja delnas arba galva. Prarandame 3 decibelus (dB) ar daugiau, kas galios atžvilgiu yra 2 kartai ir daugiau. Jei praradome tiek galios, vadinasi, tinkle turime pastatyti dukart daugiau siųstuvų ir imtuvų“, – sako M. Grigas.

Maža to, išaugo reikalavimai patiems telefonams: jie jau turėjo veikti ne tik 900 MHz, bet ir 1800 MHz dažnių diapazone. Mat su žemesniu (taigi ir toliau sklindančiu bei geriau kliūtis įveikiančiu) 900 MHz dažniu operatoriai teritorijos padengimą užtikrino, bet ėmė stigti talpos – prie vienos stoties galinčių prisijungti įrenginių skaičius yra ribotas. Šią problemą ir sprendė 1800 MHz dažnis, padėjęs sutankinti tinklą, ypač miestų centruose.

3G telefonų ryšys – iki 6 kartų prastesnis

Dar sudėtingesnė situacija tapo prasidėjus 3G ryšio erai – Lietuvoje tai įvyko 2006-aisiais. Kaip paaiškina M. Grigas, radistiniu požiūriu tame pačiame telefono korpuse jau veikė du įrenginiai, kurie palaikė dar daugiau dažnių ir turėjo nuolat dirbti su abiem tinklais vienu metu.

Kadangi visa tai maitino vienas ir tas pats akumuliatorius, atsirado poreikis taupyti energiją, todėl gamintojai dar ir nusprendė sumažinti telefono siųstuvų galią.

„Vertinant iš radijo ryšio perspektyvos, tai buvo išties reikšmingas apkarpymas. Anuomet „Telia Company“ atlikti 3G telefonų ir senųjų GSM ragelių palyginimai parodė, kad naujos kartos telefonų ryšio degradacija siekė 6–8 dB, arba, vertinant iš tinklo perspektyvos, 4–6 kartus“, – teigia M. Grigas.

Reikalauja daugiau, o duoda mažiau

Ir, pagaliau, išmanieji telefonai: jau vien visą priekinę korpuso dalį apimantis liečiamasis ekranas, kuris raiška gali varžytis su televizoriais, tapo tikru energijos rijiku, mat jį reikia nuolat apšviesti. O kur dar galingi procesoriai, „Wi-Fi“, „Bluetooth“, NFC, GPS ir kitos technologijos, fone nuolat veikiančios programėlės – visam tam reikia ne tik vietos korpuse, bet ir energijos, kurios ištekliai itin riboti.

Maža to, prie 2G ir 3G technologijų prisijungė dar viena – 4G LTE, kuriai vien Lietuvoje naudojami keturi skirtingi dažnių ruožai – 800 MHz, 1800 MHz, 2100 MHz ir 2600 MHz. Taigi šiuolaikiniai išmanieji nuolat Lietuvoje „kalbasi“ jau su trimis tinklais, 8 skirtingais dažniais.

Siekiant padidinti interneto spartą, telefonai gali apjungti kelis skirtingus dažnius ir vienu metu visais jais gauti bei siųsti duomenis. Pavyzdžiui, „Telia“ tinkle vienu metu įmanoma naudotis keturiais dažniais. Dar daugiau: duomenis skirtingais dažniais galima gauti ir siųsti dviem arba keturiais lygiagrečiais srautais.

„Vienu metu užtikrinti antenų, siųstuvų ir kitos įrangos darbą keturiais skirtingais dažniais, iki 20 srautų, visa tai maitinant iš tos pačios baterijos, yra ypač sudėtinga. Ir nors radijo daliai skirtų užduočių daugėja kartais, jai skirta vieta ir energijos ištekliai mažėja. Tai reiškia dar daugiau darbo operatoriams. Jei anksčiau kokybiškam ryšiui užtikrinti pakako stočių kas maždaug 3 km, tai šiandien miestuose stotys išdėstytos maždaug kas 500 metrų“, – pastebi M. Grigas.

Stotys bus it „Wi-Fi“ stotelės

Inžinieriaus teigimu, jei su šiuolaikiniu išmaniuoju grįžtumėte į 2000-uosius, ryšio tektų ieškoti aukštai iškėlus telefoną ir net didmiesčiuose būtų apstu vietų, kur nepavyktų paskambinti arba ryšys trūkinėtų. O kol jūs bandytumėte pagauti bent vieną padalą, greta atsistojęs žmogus su „plyta“ galėtų kuo lengviausiai skambinti.

Ryšio atžvilgiu ne ką geresni ir šiuolaikiniai mygtukiniai telefonai – juose naudojamos panašios antenos ir kiti radijo dalies komponentai, kaip išmaniuosiuose.

Ir ateityje tendencija išliks tokia pati. „Jau kalbama apie 5G ryšį, kurio talpą užtikrinančios bazinės stotys bus mažesnės galios, mažesnių išmatavimų, panašesnės į namų „Wi-Fi“ stoteles. Todėl jų ir reikės daugiau – nebe kas 500 metrų, bet kas 100 metrų. Tuo metu telefonų gamintojai jau dabar sprendžia iššūkius, kaip į tą patį įrenginį sutalpinti dar daugiau dažnių, spartesnį procesorių ir visa tai aprūpinti elektros energija, kad nenukentėtų baterijos tarnavimo laikas“, – sako „Telia“ ekspertas.

• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148