Nematomi pilotų sargai – žiniavietės specialistai

Neretai daugelio pažintis su aviacija apsiriboja skrydžiu lėktuvu į kelionę ar darbo reikalais – su oreivyste nesusijusiems žmonėms įprastai sudėtinga įsivaizduoti, kiek daug pasiruošimo ir informacijos reikia, kad kiekvienas jų skrydis vyktų sklandžiai ir saugiai.

Lygiai taip pat, netikėtai pasikeitus iki smulkmenų sustyguotam skrydžio maršrutui, pirmiausia sunerimstame dėl savo planų ir dažnai nepagalvojame, kiek skubaus papildomo darbo ir naujos informacijos pareikalauja tokie pasikeitimai. Už kiekvieno skrydžio ir jo plano slypi atsakingas ir kruopštus specialistų darbas, nuo kurio priklauso oro erdvės saugumas.

Lietuvoje oro navigacijos sauga, reguliarumu ir efektyvumu rūpinasi oro navigacijos paslaugų teikėja VĮ „Oro navigacija“. Viena iš teikiamų paslaugų – oro navigacijos informacijos (toliau – ONI) paslauga oro erdvės naudotojams, kurią teikia žiniavietė.

„Žiniavietėje dirbantys specialistai rengia, atnaujina ir platina oro navigacijos informaciją, kuri apima skrydžių planus ir jų sudarymą, priešskrydinius informacinius biuletenius, konsultavimą oro navigacijos, skrydžių maršrutų sudarymo klausimais, vykdomų skrydžių eigos kontroliavimą duomenų sistemose, svarbių oro navigacijos informacijos pranešimų (NOTAM) publikavimą ir kitas skrydžių vykdymui svarbias funkcijas“, – paaiškina ONI instruktorius Andrius Jakavickas.

Pašnekovo teigimu, norint užtikrinti kokybiškų oro navigacijos paslaugų teikimą ir skrydžių saugą, kiekvieno „Oro navigacijos“ padalinio veikla yra reikšminga, todėl žiniavietės komanda yra sklandžiai veikiančio bendro mechanizmo dalis.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su skrydžių vadovais, skrydžių informacijos paslaugų operatoriais, skrydžių planavimo ir kitais specialistais. Taip pat dirbame su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos baze ir centrais bei orlaivių antžeminio aptarnavimo kompanijomis tarptautiniuose oro uostuose. Apskritai, struktūrinio padalinio sklandus veikimas be bendradarbiavimo su kitais padaliniais yra neįmanomas“, – sako A. Jakavickas.

Svarbus visapusiškas procesų išmanymas

Dažniausiai žiniavietėje dirbančių specialistų kompetencijos neapsiriboja viena sritimi: visapusiškas profesinių žinių gilinimas ir praktinė patirtis kitose pozicijose padeda kokybiškiau atlikti reikiamas užduotis, taip pat geriau suprasti pilotų priimamų sprendimų logiką. Būtent todėl ONI instruktoriai turi įvairios darbo patirties – vieni dirbo pilotais, oro uosto inžinieriais ar skrydžių vadovais, o kiti ateina vedami smalsumo dar labiau pagilinti aviacines žinias ir supratimą. Mokymasis dirbant aviacijos srityje niekada nesibaigia – kuo daugiau skirtingų pozicijų supranti, tuo sėkmingiau dirbsi.

ONI vyriausiojo instruktoriaus Algirdo Jasiulionio teigimu, žiniavietės ONI instruktoriaus darbas yra glaudžiai susijęs su skrydžių vadovų ir pačių pilotų sprendimais, kurie keičiasi priklausomai nuo aplinkybių, todėl instruktorius turi būti visada pasiruošęs netikėtiems pasikeitimams.

„Pasitaiko atvejų, kai lėktuve greičiau atlikus keleivių susodinimo ir kitas procedūras, pilotas prašo skrydžių vadovo paankstinti skrydžių planą. Pagal numatytas procedūras jis turi 15 minučių intervalą pakilimui, tačiau norėdamas tai atlikti bent keliomis minutėmis anksčiau nei buvo planuota, turi perduoti informaciją skrydžių vadovui. Šis savo ruožtu kreipiasi į žiniavietės specialistus, kurie perduoda pakeitimus Eurokontrolei, reguliuojančiai visus judėjimus Europos oro erdvėje. Eismas oro erdvėje yra sustyguotas minučių tikslumu, o bet kokie nukrypimai nuo plano pareikalauja nemažai papildomo dėmesio ir visapusiškos specialistų kompetencijos, siekiant užtikrinti saugumą“, – darbo užkulisius atskleidžia A. Jasiulionis.

Lietuvoje dirbantys žiniavietės instruktoriai kas 3 metus važiuoja į savaitės trukmės stažuotes Frankfurto skrydžių centre, kurių metu tobulina profesines kompetencijas. Šalies specialistų profesionalumas nelieka nepastebėtas: lietuviai sulaukia pasiūlymų pasilikti ilgesnio laikotarpio stažuotėms, o vėliau ir įsidarbinti. Visgi, anot A. Jasiulionio, didelė dalis žiniavietės instruktorių įvertina galimybes Lietuvoje ir neskuba išvykti svetur.

Kiekvieno skrydžio pagrindas – skrydžio planas

Pasak A. Jakavicko, skrydžio pagrindas – skrydžio planas, kuris yra Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nustatytos formos, ir jame pateikiama detali informacija apie planuojamą skrydį: orlaivio šaukinį ir tipą, visą lėktuve esančią įrangą, taip pat skrydžio tipą, pakilimo ir nusileidimo oro uostus, skrydžio trukmę, maršrutą bei kiti svarbūs aspektai.

„Gavus skrydžio planą, jį reikia apdoroti ir, radus neatitikimų, neretai kai kurių pataisymų pats padaryti negali. Juos reikia derinti su ekipažu, kuris privalo raštiškai pažymėti pakeitimus skrydžio plane, taip pat nurodant, kad šie, pavyzdžiui, buvo padaryti kalbant telefonu. Atliekant pakeitimus, labai svarbi kiekviena detalė, kad prireikus, būtų galima atsekti visą proceso eigą ir padarytų pakeitimų logiką“, – sako A. Jasiulionis.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai skrydžių planai yra keičiami dėl uždarytų oro erdvių: tai būna laikinai išskirtos rezervuojamosios oro erdvės, kuriose vyksta pratybos ar kariniai skrydžiai. Taip pat kartais būna situacijų, kai pilotai skrydžių metu pasirenka kitą maršrutą, kuriuo draudžiama skristi – žiniavietės specialistai iškart reaguoja į tokias situacijas ir padeda išvengti galimų nelaimingų atsitikimų. Anot A. Jasiulionio, žiniavietės specialistai kartais save ne be reikalo vadina pilotų sargais.

Žiniavietės svarba pandemijos metu dar labiau išaugo

Žiniavietėje kaupiama išsami informacija apie Lietuvos Respublikos aerodromus, navigacijos įrenginius, oro erdvės maršrutus, specialiosios veiklos oro erdvės zonas, skrydžius reguliuojančias taisykles ir teisės aktus, taip pat teikiamas paslaugas bei rinkliavas. Kadangi vykdomas oro navigacijos informacijos apsikeitimas tarp šalių, esant poreikiui, ONI instruktoriai teikia pilotams ir kitų šalių oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose publikuojamą informaciją, kuri gali būti reikalinga pasiruošimui skrydžiui.

Netikėtai užklupusi COVID-19 pandemija žiniavietės instruktorių suteikiamos informacijos spektrą ir apimtį dar labiau praplėtė.

„Pandemija buvo iššūkis tiek dažnai keliaujantiems, tiek aviacijoje dirbantiems žmonėms, kurie jautėsi pasimetę dėl greitai besikeičiančių aplinkybių. Tačiau žiniavietės specialistai pavyzdingai susitvarkė su kilusiais sunkumais ir svariai prisidėjo prie bendros tvarkos palaikymo bei visapusiško pilotų informuotumo“, – pažymi A. Jasiulionis ir priduria, kad didžiuojasi visa ONI komanda, kuri sekė, operatyviai apdorojo naujai gaunamą informaciją ir sugebėjo ją aiškiai perteikti oro erdvės naudotojams jiems suprantama, aviacine kalba.

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148