Lietuvos eksporto prognozės: tikimasi, kad kitąmet sugrįšime į 2019 m. lygį

Prasidėjusi pandemija, griežtas ir ilgai užsitęsęs karantinas jau dabar pakeitė mūsų šalies bei viso pasaulio eksporto tendencijas, tačiau prognozuojama, kad poveikis bus dar didesnis nei tikėtasi – neigiamų pasekmių mastą lems tai, ar kils antroji viruso banga, ar ne.

Antruoju atveju kitų metų pabaigoje, tikėtina, galėtų grįžti dar prieš krizę generuotos eksporto apimtys.

Verslumą ir eksportą skatinanti agentūrą VšĮ „Versli Lietuva“ atliko 2020 metų eksporto tendencijų apžvalgą ir nustatė eksporto prognozes ateičiai, atsižvelgiant į COVID-19 sukeltus esamus bei galimus padarinius.

Eksporto apimtys smuko

„Verslios Lietuvos“ analizė parodė, kad 2020 m. I pusmečio prekių eksportas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo net 8,4 proc. ir siekė 13,2 mlrd. eurų. Didžiausią įtaką tam turėjo energetinių produktų eksporto mažėjimas, kuris generavo didžiąją dalį (6,3 procentinio punkto) viso Lietuvos prekių eksporto mažėjimo. Lietuviškos kilmės prekių eksportas prie mažėjimo prisidėjo 1,7 procentinio punkto, o prekių reeksportas – 0,4 procentinio punkto.

„Eksporto apimtis gerokai pakoregavo COVID-19 viruso protrūkis pasaulyje ir su juo susiję ekonomikos suvaržymai. Net ir kovo mėnesį atliekant šių metų prognozes tokio eksporto susitraukimo nesitikėjome“, – sako „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

Dar 2020 m. kovo mėn. pradžioje „Versli Lietuva“ prognozavo, kad 2020 m., palyginti su 2019 m., lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (be energetinių produktų) turėtų augti 4,3 proc., tačiau jau pirmąjį metų pusmetį ji buvo -3,4 proc. ir tai sudarė 243 mln. eurų. Nors pirmajame šių metų ketvirtyje lietuviškų gaminių eksportas augo apie 3,4 proc., tačiau antrajame susitraukė net 10 proc.

„Didžiausias eksporto nuosmukis buvo stebimas balandžio (-15 proc.) ir gegužės (-18 proc.) mėnesiais, tuo tarpu birželio mėn. jau turėjome 3,8 proc. eksporto augimą. Šie skaičiai labai susiję su karantino priemonių Lietuvoje ir užsienio šalyse taikymu. Balandžio ir gegužės mėnesiais – turėjome griežtą karantiną, tačiau jau gegužės pabaigoje, birželį, jis buvo švelninamas, verslas pradėjo sugrįžti į įprastą rutiną“, – analizuoja V. Ivanovas.

Išlaikėme pozicijas tikslinėse rinkose

Nors stebimas nemažas eksporto smukimas, Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė į tikslines rinkas 2020 m. I pusmetį per metus beveik nepakito – sumažėjo vos 0,1 proc. Šiuo laikotarpiu eksportas daugiausiai augo į Nyderlandų, JAV ir Kinijos rinkas, o didžiausią neigiamą įtaką augimui darė Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Prancūzijos rinkos.

„Lietuvai svarbu išlaikyti tvirtą ekonominę poziciją tikslinėse rinkose, tad tai, jog COVID-19 turėjo silpnesnį neigiamą poveikį eksporto mažėjimui į šias šalis, yra teigiamas rodiklis, rodantis, kad eksporto skatinimo priemonių koncentravimas pasirinktose rinkose duoda teigiamą efektą, tad panašios strategijos būtų tikslinga laikytis ir ateityje“, – teigia „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovė Rasa Uždavinytė.

Šiuo metu Lietuvos tikslinės rinkos yra Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Švedija, JAV, Kanada, Japonija, Izraelis, Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Ukraina, Turkija, PAR ir Nyderlandai.

Vertinant pagal pramonės sektorius, lietuviškos kilmės prekių eksporto mažėjimui 2020 m. I pusmetį didžiausią įtaką darė baldų ir medienos gaminių pramonė – šiuo laikotarpiu ji sumažėjo 8,5 proc., t. y. 110 mln. eurų. Taip pat reikšmingai prie eksporto mažėjimo prisidėjo ir chemijos pramonės sektorius, per 2020 m. I pusmetį sumažėjęs 6,6 proc., o tai sudarė 70 mln. eurų.

Šiuo sudėtingu laikotarpiu atsvara tapo tabako gaminių eksportas, kuris išaugo 22 proc., o t. y. 69 mln. eurų, tauriųjų metalų laužo bei atliekų eksportas, augęs 60 proc., t. y. 26 mln. eurų, bei juodųjų metalų laužo eksportas, padidėjęs 59 proc. – 34 mln. eurų.

2021 m. tikimasi atsigavimo

COVID-19 pandemijos sukeltas šokas pasaulio ekonomikai visiškai pakoregavo ne tik pirmojo pusmečio Lietuvos eksporto rezultatus, bet gerokai pakeitė ir visų šių metų eksporto prognozes – rodikliai, kurie buvo numatyti 2020 metams, planuojama, bus dar mažesni nei tikėtasi.

Prognozuojama, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto 2020 metinė vertė (be energetinių produktų) turėtų sumažėti 4,2 proc., reeksporto (be energetinių produktų) mažės iki 5,0 proc., o paslaugų eksportas smuks 5,7 proc.

„Nors šių metų prognozės nedžiugina, žvelgiant į 2021 m. perspektyvą – rezultatai turėtų būti palankesni. Kitąmet, tikintis spartaus Europos Sąjungos šalių ekonomikų augimo, prognozuojamas 5,6 proc., iki 14,6 mlrd. eurų, lietuviškos kilmės prekių eksporto didėjimas, taip pat 6,4 proc., iki 11,5 mlrd. eurų, reeksporto vertės augimas ir 7,0 proc., iki 11,9 mlrd. eurų, paslaugų eksporto padidėjimas. Taigi, tikimasi, kad kitąmet eksportas atsigaus ir net šiek tiek viršys 2019 m. lygį“, – pristato „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Pasaulio ekonomikai – du scenarijai

EBPO naujausia (birželio mėn.) ekonomikos apžvalga pažymi didelį neapibrėžtumą dėl ekonominės raidos perspektyvų, kurį atspindi du pateikti vystymosi scenarijai kiekvienai šaliai ir pasaulio ekonomikai. Pagal vieną scenarijų – visose pasaulio ekonomikose 2020 m. pabaigoje kyla antra viruso banga, o alternatyviame scenarijuje – antros bangos išvengiama.

„Jeigu pasitvirtintų „antros bangos“ scenarijus, tuomet, EBPO prognozuoja iki -7,6 proc. pasaulio realaus BVP smukimą šiais metais, o 2021 m. pasaulio ekonomika išliktų gerokai žemesniame lygyje nei prieš pandemiją ir augtų tik 2,8 proc. Jeigu pasitvirtintų alternatyvus „vienos bangos“ scenarijus, tuomet EBPO prognozuoja pasaulio realaus BVP smukimą iki -6 proc. šiais metais ir 5,2 proc. augimą 2021 m. Tai reikštų pasaulinės ekonomikos sugrįžimą į prieš pandemiją buvusį lygį 2021 m. pabaigoje“, – tendencijas pasauliniu mastu apžvelgia V. Ivanovas.

Sparčiausias ekonomikos mažėjimas 2020 m. tarp išsivysčiusių šalių prognozuojamas euro zonai – „antros bangos“ scenarijaus atveju – iki -11,5 proc., o „vienos bangos“ – iki -9,1 proc.

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148