Beveik pusė vaikų prie ekranų praleidžia daugiau penkių valandų

Nematomi nuotolinio mokymo rezultatai: beveik pusė vaikų prie ekranų praleidžia daugiau penkių valandų.

Nors šiais mokslo metais ugdymo procesas sugrįžo į įprastą ritmą, augant užsikrėtimų mokyklose skaičiui, prisimenama ir pavasarį taikyta nuotolinio mokymo(si) koncepcija.

Vis dėlto pažangių ugdymo sprendimų kūrėjos leidyklos „Šviesa“ užsakymu atlikta tėvų apklausa rodo, kad ne visi liko patenkinti jo organizavimu, o dalis tėvų pastebi ir vaikų elgesio pokyčius. Specialistai pabrėžia, kad ne visiems pavyko išlaikyti balansą tarp skirtingų mokymo priemonių, todėl atsirado rizika, kad vaikas prie ekrano praleis per daug laiko.

Prasidėjus karantinui, pagrindine vaikų mokymosi ir darbo priemone tapo kompiuteris. Nors įvairūs skaitmenizacijos sprendimai jau anksčiau skynėsi kelią į mokyklas, nuotolinis mokymasis visiškai pakeitė ugdymo koncepciją ir vadovėlius nustūmė į paraštes.

„Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių tėvelių teigė, kad kompiuteris tapo pagrindine jų vaiko mokymosi priemone, o su tradiciniais mokymosi metodais darbą virtualioje erdvėje derino perpus mažiau (31 proc.) vaikų. Tai rodo, kad iki šiol skaitmeninis turinys ne visada lengvai suderinamas su kitais mokymosi įrankiais“, – pasakoja „Šviesos“ vadovė Milda Juonė.

Kad nuotolinis mokymasis skiriasi nuo įprastinio, sutinka ir psichologė Monika Kuzminskaitė. Jos teigimu, darbas kompiuteriu pakeičia suvokiamą mokymosi erdvę, reikalauja labiau sukaupti dėmesį ir reikalauja daugiau tėvų pagalbos, nei mokantis mokykloje.

„Nors skaitmeninis mokymasis nebūtinai blogesnis už įprastą, susiaurėja „langas į žinias“. Vietoj galimybės dairytis klasėje, matyti mokytojo ir klasės draugų elgesį, sekti neverbalinę rašką, justi ir užuosti, mokiniui lieka tik rega, klausa ir gerokai už klasę mažesnis ekranas. Be to, susitelkti reikia į vieną konkretų tašką ir tai ilgainiui lemia didesnį vaiko nuovargį“, – pastebi ji.

Mokytis tenka ir tėvams bei mokytojams

Nepaisant akivaizdžių skirtumų, apklausos duomenys rodo, kad beveik trečdalis tėvų norėtų, jog nuotolinis mokymasis kuo labiau primintų įprastinį, o vienam iš penkių respondentų atrodo, kad skaitmeninėms priemonėms buvo skirta per daug dėmesio. M. Juonė pastebi, kad tokį skeptišką nusistatymą galėjo lemti ir chaotiškas naujo pobūdžio mokymosi organizavimas.

„Klausėme tėvelių, kas labiausiai neramino jų vaikams mokantis iš namų. Nemaža dalis apklaustųjų pastebėjo, kad nuotolinis mokymas buvo organizuojamas chaotiškai, o jei jis būtų grąžintas, nerimauja dėl ugdymo proceso kokybės, pusei nerimą kelia ir tėvams bei mokytojams tenkantis krūvis. Vis dėlto įvertinti nuotolinio mokymosi įtaką mokinių rezultatams sunku: 36 proc. sakė, kad jų vaiko pasiekimai liko tokie patys, trečdalio rezultatai pagerėjo, trečdalis ėmė mokytis prasčiau“, – sako „Šviesos“ vadovė.

Vis dėlto kai kuriuos nuotolinio mokymosi iššūkius galima įveikti nustatant naujai aplinkai pritaikytas taisykles ir stebint vaiko progresą. Psichologė M. Kuzminskaitė sako, kad dalis vaikų ir patys pastebi, jog nesusitvarko su jiems keliamais uždaviniais, todėl užuot nuolat tai priminus, verčiau ieškoti problemų sprendimo būdų – pradėti ji pataria nuo sunkumų įvardijimo.

„Pirmiausia reikėtų suprasti, kas kiekvienam vaikui sunkiausia – sukoncentruoti dėmesį, išlaikyti emocinę pusiausvyrą ar įsiminti informaciją. Kad padėtų susikaupti, mokytojai gali planuoti dažnesnes pertraukas, o per pamoką nuolat keisti veiklos pobūdį, įtraukti vis naujų elementų, keisti kalbos tempą ar kalbėjimo garsą. Atsiradę netikėtumai savaime sukoncentruoja vaikų dėmesį, todėl jį išlaikyti visą pamokos laiką bus lengviau“, – pataria ji.

Kadangi nuotolinis mokymasis vyksta namuose, tėvai taip pat gali prisidėti prie tinkamų sąlygų kūrimo. M. Kuzminskaitė rekomenduoja namuose atskirti darbo ir mokymosi erdves, po pamokų darbo vietą „uždaryti“, taip pat raginti vaikus per pertrauką keisti veiklos pobūdį.

„Vaikams kompiuteris asocijuojasi su bendravimu draugų rate ir pramogomis, o dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tėvai turėtų kalbėtis apie tai su vaiku – pasakoti, kad jei išmanieji įrenginiai dabar skirti mokytis ir dirbti, laisvalaikiu pramogauti reikėtų be jų. Kadangi suaugusiųjų savikontrolės gebėjimas stipresnis, vaikus tikrai įkvėps ir tėvų pavyzdys, kai po darbo dienos vietoj serialo rinksis pasivaikščiojimą ar stalo žaidimus“, – svarsto specialistė.

Mano, kad įrenginiais naudojasi per ilgai

Apklausoje dalyvavę tėvai patvirtina, kad šiuolaikiniai vaikai didžiąją laisvalaikio dalį leidžia prie ekranų – net 88 proc. respondentų įvardijo, kad skaitmeninis turinys vaikus lydi tiek mokantis, tiek ilsintis. Du iš penkių apklausos dalyvių pabrėžė, kad mokantis nuotoliniu būdu, sutriko vaikų darbo ir poilsio režimas – tai tapo problema beveik pusei 1–8 klasių mokinių.

„Lygindami apklausos duomenis pastebėjome, kad esama situacija neatitinka tėvų lūkesčių. Dėl susiklosčiusios padėties, beveik pusė tėvų sako, jog jų vaikas prie kompiuterių ir kitų įrenginių praleidžia daugiau nei penkias valandas per dieną, nors 91 proc. respondentų norėtų, kad šis laikas būtų ne ilgesnis nei 4 val.“, – pasakoja M. Juonė.

Jei apčiuopti tendenciją, kaip keitėsi mokinių rezultatai, sunku, vaikų elgsenos ir savijautos pokyčius tėvai fiksavo kur kas dažniau. Penktadalis atsakiusiųjų įvardijo, jog pasikeitė jų vaiko elgesys, 18 proc. detalizavo, kad vaikams vis sunkiau susikaupti – pradinukų tarpe šis skaičius siekė 24 proc. Dar trečdalis mokinių tėvų skundėsi išaugusiu streso lygiu.Kuzminskaitė pažymi, kad vaikų nuovargis gali būti susijęs ir su būtinybe ilgą laiką sutelkti dėmesį į vieną tašką – mažą ekraną, kuriame mokytojas naudojasi labiau ribotomis ugdymo priemonėmis. Kita vertus, psichologės teigimu, klasėje susikaupti taip pat ne visada paprasta – pavyzdžiui, aplink kikena draugai, o už sienos dainuoja kitos klasės. Todėl abu mokymosi būdai turi tiek savo privalumų, tiek trūkumų. Anot jos, prisitaikęs prie aplinkybių, vaikas gali išmokti sutelkti dėmesį ir dirbti produktyviai, tačiau būtinas ir suaugusiųjų – tiek mokytojų, tiek tėvų – indėlis.

Psichologai ir edukologai sutinka, kad geriausia yra subalansuotas mokymosi procesas, o tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad geriausius rezultatus demonstruoja tos šalys, kur išlaikytas balansas tarp popierinių ir skaitmeninių priemonių, tarp realios ir virtualios aplinkos.

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148